Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui V. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei-Heinzelmann,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pensininkas, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini)prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , žodinio konflikto metu, tyčia siekdamas sužaloti ir be jokios priežasties papurškė pipirinių dujų V. A. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam konstatuota cheminis abiejų akių obuolių ir jų priedų, veido ir kūno odos I laipsnio nudegimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 22 dieną, 17 val. 55 min., grįžo iš miesto namo į namus ir savo kieme rado nekviestą V. A., dirbantį savo darbus. Su V. A. yra namų valdos bendrasavininkai, jis (V. M.) atsitvėręs savo sklypą tvora. Jo sklypo teritorijoje yra V. A. priklausančios namo sienos dalis. V. A. tuo metu kalė lentomis savo namo sieną stovėdamas jo kiemo teritorijoje, kopėčiomis buvo perlipęs tvorą ir tai buvo jau ne pirmas kartas. Sustojęs prie tvoros jį nufotografavo. Po to automobiliu įvažiavo į kiemą, priėjo prie V. A. ir pasiūlė eiti namo. V. A. pakankamai agresyviai, įžūliai atsisakė eiti, siūlė iškviesti policiją. Jis paskambino, su pareigūnais kalbėjo per garsiakalbį, todėl V. A. girdėjo, ką jie kalba. Policija pasakė, kad jeigu kaimynas, tvarko tvorą, tai geriau eiti ir padėti jam, atsisakė atvykti. Kai bendravo telefonu su operatore, V. A. darbų neatlikinėjo, vaikštinėjo, sukinėjosi aplink jį ir darė morališkai poveikį. Mano, kad operatorė išgirdo tą triukšmą, nes V. A. įsikišdavo kartais. Operatorei pasakė, kad pas jį atėjęs banditas ir veikią ką nori, savivaliauja. V. A., pasijutęs padėties šeimininku, pradėjo neadekvačiai, agresyviai elgtis, sušoko panašų į pergalės šokį su ginklu rankose-buvo nuogas iki pusės (taip ir dirbo), skeryčiojo, kilnojo rankas, jo rankose buvo kūjis ar gulsčiukas, sušoko su nepadoriais gestais, nukreiptais į jo pusę, jį puolė. Jis kalbėjo telefonu su policija, o priešais jį buvo „šokėjas ginkluotas“. Kadangi policija nevyko, jis liko vienas prieš V. A., kuris staigiai artėjo link jo su „ginklu“ rankose. Negalėdamas kitaip reaguoti į šį puolimą, papurškė pipirinių dujų iš balionėlio, kurį visada turi su savimi rūbų kišenėje. Tuo metu V. A. buvo nuo jo gal poros metrų atstumu, jie stovėjo „veidas į veidą“. Jis stengėsi dujas purkšti į krūtinę ir žemiau. Po dujų papurškimo V. A. staigiai peršoko per tvorą. Atvykusiems policijos pareigūnams atidavė tris dujų balionėlius, kuriuos turėjo savigynai. Gintis reikia nuo kaimyno. Šiuo atveju V. A., ateidamas į jo žemės sklypą, nepadarė jokios žalos, tačiau, jo manymu, nukentėjusysis negali eiti į jo teritoriją be suderinimo su juo. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jis gynė savo sveikatą ir gyvybę.

Nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad su V. M. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai. Nuosavybė nėra atidalinta, nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kaimynas atsitvėręs tvora, tačiau nenustatytos koordinatės, jo namo sienos dalis yra V. M. sklype. 2022 m. rugpjūčio 22 d. jis kalė savo namo sienos dalį lentelėmis. Lentelės kalamos per visą sienos ilgį, reikia kalti kas 60 centimetrų. Prikalęs savo sklypo pusėje, kopėčiomis perlipo į V. M. sklypą ir prie sienos kalė toliau šias lentas. Ar gali atlikti šiuos darbus, V. M. neklausė, nes su juo sunku susitarti, be to, galvojo, kad pasieks iš savo sklypo pusės, tačiau nepavyko. V. M. parvažiavo automobiliu, sustojęs pradėjo „burnoti“, liepė išeiti iš sklypo. Jis pats tuo metu stovėjo ant kopėčių, suko lentukes, į V. M. nekreipė dėmesio. V. M. būdamas savo kieme skambino Bendrajam pagalbos centrui. Tuo metu jis toliau dirbo ir tuo pačiu klausė, ką jis kalba. Buvo karšta, todėl buvo nusirengęs rūbus iki pusės, su savimi turėjo suktuką, taip pat toje vietoje buvo gulsčiukas, varžtai. Po skambučio V. M. nuėjo į vidinį kiemą, o jis, būdamas ant kopėčių, toliau dirbo. Po to išgirdo, kad vėl suskambo V. M. telefonas, tačiau ką jis kalbėjo, negirdėjo. Toliau dirbdamas maždaug už 10 minučių pajuto ant nugaros „kaip lietų“ ir atsisukęs pamatė, kad V. M. jam purškia dujas iš balionėlio. Kaip priėjo-negirdėjo. Matė link jo ištiestą ranką su dujų balionėliu ir dujų čiurkšlę. Dujų čiurkšlę pajuto į akis, tada perlipo ant kitų kopėčių, perlipo tvorą ir nuėjo į savo namus. Prieš purškiant dujas jis link V. M. nesiartino, jo nepuolė, jam negrasino. Išsikvietė policiją, atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Tuo metu buvo strese, todėl nežino kurią konkrečią vietą, kurioje jam buvo papurkšta dujų, parodė policijos pareigūnams, tik buvo nuvedęs į tą vietą, kur viskas vyko, pasakė konkrečiai, kad kaimynas taip padarė. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja jam plovė akis, po to važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Ten jam suleido vaistų kraujo spaudimo, nes buvo sukilęs, ir vaistų nuo skausmo, nurodė kreiptis į okulistą. Jam buvo išrašyti vaistai akims- lašiukai, juos naudoja pastoviai. Akis perštėjo gal pora savaičių. Iš karto po papurškimo matė, tačiau regėjimas buvo suprastėjęs, reikėjo akims ramybės. Jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, vyksta į komandiruotes po Europą. Tuo metu iki rugsėjo 1 d. buvo atostogos, o nedarbingas buvo iki rugsėjo 9 dienos. Buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, buvo išmokėta 260 eurų už šį laikotarpį nedarbingumo išmoka ir jis negavo pajamų. Taip pat patyrė 61,93 eurų žalą už vaistų įsigijimą ir 54,45 eurų degalams, kadangi reikėjo važiuoti į Kauną apžiūrai, pas okulistą, pas šeimos daktarę. Į Kauną važiavo vieną kartą savo automobiliu „Mercedes“, degalai-dyzelinas, degalų sąnaudos apie 10 litrų vienam šimtui kilometrų. Du kartus tuo pačiu automobiliu važiavo į ligoninę pas okulistę (apie 4-5 kilometrai) , taip pat gal du kartus pas šeimos gydytoją į Kalvariją. Pateikęs byloje degalų įsigijimo čekį, tačiau kiek iš to kiekio sunaudojo dėl nurodytų kelionių, negali pasakyti. Kadangi vyksta tik į komandiruotes, negalėdamas dirbti nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 9 d., negalėjo išvažiuoti ir gaudamas tik 290 eur nedarbingumo išmoką prarado 190 eurų pajamų. Mokamus komandiruotėje dienpinigius vertina kaip savo atlyginimą už darbą. Šiuo metu dirba tą patį darbą. Prašo priteisti 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, depresiją, pažeminimą, galimybę bendrauti, nes skaudėjo, negalėjo nuvažiuoti pas vaikus, nueiti į spektaklį, skaudėjo ir iššaukė nepatogumus.

Liudytojas J. A. parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Žino tik tiek, kad buvo nuvykę į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, jog įvykęs konfliktas, papurkšta dujų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo J. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 114-117 bylos lapai). J. A. parodęs, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neatsimena, dirbant Marijampolės AVPK Reagavimo skyriuje, pagal gautą iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas nurodė, kad kilo konfliktas su kaimynu ir kaimynas jam pripurškė dujų. Vėliau pranešėjas aiškino, jog buvo pripurkšta jam į akis neaiškaus skysčio. Nuvykus į įvykio vietą jokio specifinio kvapo nesijautė, ant sienų skysčio žymių nebuvo. Pas pranešėjo kaimyną patekti nepavyko, kadangi buvo užrakinti vartai ir jų niekas neatidarė. Pranešėjas nurodė, kad tarp jo ir kaimyno konfliktai vyksta seniai. Pranešėjui atvykus rašyti pareiškimą į komisariatą, nuo jo jautėsi aitrus kvapas, kažkas panašaus į ašarines dujas, pradėjo graužti gerklę .

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusysis dirbo savo kiemo pusėje, tai ir buvo sužalotas savo pusėje. Ant sienos jokių skysčio žymių nebuvo. V. M. įvykio vietoje neskambino, nes neturėjo jo telefono numerio.

Liudytojas M. K. parodė, kad pagal gautą Marijampolės AVPK pranešimą dėl konflikto tarp kaimynų, su J. A. atvyko į įvykio vietą. Ten jau buvo greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis sakė, kad kaimynas papurškė dujomis, lyg tai trynė akis. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo prie tvoros, kur ribojasi sklypai, nuvedė ir parodė konkrečiai kur buvo, ir jis parodė savo kiemo pusę. Kai apžiūrėjo įvykio vietą, nukentėjusiojo jau nebuvo, nes jį vežėsi greitoji medicinos pagalba. Kaltinamojo nerado, varteliai buvo užrakinti, šviesa name nedegė, automobilio nebuvo. Tą patį vakarą nukentėjusysis atėjo į policijos komisariatą po medikų apžiūros, sakė, kad nebuvo specialisto, kuris galėtų jį apžiūrėti ligoninėje. Dėl šio įvykio pradėjo administracinę teiseną. Kaip atrodė nukentėjusysis, kai atėjo į policijos komisariatą ir ar jis minėjo, kad buvo įėjęs įvykio metu į kaimyno sklypą, neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 108-111 bylos lapai). M. K. liudytojo parodęs, kad 2022 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos ir laiko neatsimena, nuvyko pagal gautą iškvietimą adresu(duomenys neskelbtini). Ten jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie vyrui suteikė pirmąją pagalbą, jam buvo išplautos akys. Pranešėjas aiškino, jog ne vienerius metus su kaimynu vyksta konfliktai, o šio konflikto metu jis kalė ant sienos dailylentes ir pajautė, jog iš viršaus krenta lašai, lyg lytų lietus. Iškarto po to jam pradėjo graužti akis, dėl to jis užsimerkė ir nematė tiksliai kas galėjo tai padaryti, tik įtaria kaimyną, su kuriuo nuolatos konfliktuoja. Lašai krito iš kaimyno namo pusės, per tvorą. Jiems nuvykus jokio kvapo nesijautė, ženklų, kad būtų papurkšta kokio skysčio, nesimatė. Su nurodytu kaimynu jie nebendravo, nes kaimynas buvo užsirakinęs vartelius, namuose šviesa nedegė ir nesimatė, jog namuose būtų žmonių. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Po apžiūros ligoninėje pranešėjas kreipėsi į komisariatą. Jį apklausiant tarnybinėse patalpose jautėsi aitrus kvapas, lyg ašarinių dujų

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad teisingi. Įvykio vietoje nejautė kvapo, nes tai yra laukas, oras grynas, specifinio kvapo nebuvo.

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau-ir Marijampolės AVPK) 2022-08-25 gautas V. A. protokolas-pareiškimas, kuriame jis, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodęs, kad 2022-08-22 apie 19.00 val. adresu(duomenys neskelbtini), kaimynas V. M. po įvykusio žodinio konflikto į jo pusę pripurškė nežinomo skysčio, nuo kurio juto fizinį skausmą, graužė akis, teko kreiptis į medikus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b.l. 5-9). Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis V. A. nurodęs 2022-08-22 prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, 2022-08-22 apklausos protokole ( 1 tomas, b. l. 11-12, 128-129).

Marijampolės AVPK pateiktuose pranešimo registracijos duomenyse užfiksuota, kad 2022-08-22 19 val. V. A. telefonu pranešė, jog jo kaimynas V. M. atėjęs papurškė jam į akis ašarinių dujų ir išėjo, pranešėjui peršti akis, reikalinga medicininė pagalba ( 1 tomas, b. l. 13-16).

Marijampolės AVPK pateiktuose pranešimo registracijos duomenyse užfiksuota, kad 2022-08-22 18.01 val. pranešėjas privatus fizinis asmuo telefono Nr. 37062065626 (V. M. telefono numeris) pranešė, jog turi pretenzijų, nes kaimynas tvarko tvorą iš pranešėjo kiemo pusės, laukia, neprisistatė. Grafoje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, jog bendraujant su pranešėju susidarė nuomonė, kad pranešėjas konfliktiška asmenybė, nenori, kad kaimynas tvarkytų tvorą. Pasiūlyta tvorą tvarkyti kartu, tačiau pranešėjas pasiūlė išsipagirioti. Policijos pareigūnus siųsti atsisakyta ( 1 tomas, b. l. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu buvo išklausytas šio pranešimo garso įrašas. Kaltinamasis parodė, kad tai jo pokalbis su policijos pareigūnu. Įraše užfiksuotos tokios pačios aplinkybės kaip ir Marijampolės AVPK pateiktuose šio pranešimo duomenyse, pokalbio metu aplinkoje jokio triukšmo negirdėti.

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2022-08-22 19 val. užfiksuoto pranešimo iš telefono (duomenys neskelbtini) (V. A.) garso įrašo kopiją. 2022-10-05 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota šio garso įrašo perklausos duomenys . Skambučio pradžia 2022-08-22 19:00. Atidarius garso įrašą matyti, jog jis yra 2 min. trukmės. Operatorė: 112. Skambina vyras: „Laba diena. Čia man kaimynas pripūtė dujų A. G. (duomenys neskelbtini), tai gal greitąją, policiją aš nežinau ką čia man daryt?“. Operatorė: „Miestas koksai pirma?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorė: „Tai konfliktas įvyko kažkoks su kaimynu?“. Vyras: „Nežinau ko jis taip daro. Jokio konflikto, tvarkiau aš sienas atėjo ir pripūtė“. Operatorė: „Ta prasme tvarkėte sienas? Bute remontą darėt?“. Vyras: „Ne privatus čia namas, lauko sienas tvarkiau“. Operatorė: „Marijampolė kokia gatvė sakėt?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini). Tai čia gal ir greitąją, nežinau ką čia daryt, plaunu bet man skauda“. Operatorė: „Kaimynas iš kelinto buto? Namo tai yra“. Vyras: „Nu čia namas dviejų butų“. Operatorė: „Tai šitas pats namas, tik kitas , tai jūsų kelintas yra?“. Vyras: „Tai pirmas jei galima taip pavadint“. Operatorė: “Kiek metų jums?“. Vyras: „Kaip? (duomenys neskelbtini) gimęs“. Operatorė: „O kaimyno vardą pavardę žinot?“. Vyras: „M. V.“. Operatorė: „M. V.? O socialinis būstas jūsų?“. Vyras: „Ne“. Operatorė: „Ne, ane?“. Vyras: „Ne privatus namas, tik dviejų galų namas“. Operatorė: „Ko jūs konfliktuojat su juo?“ .Vyras: „Nu ką aš galiu Jums pasakyt kas jam yra, nu aš nežinau kas jam yra“. Operatorė: „Tai jis atėjęs kažką pasakė, ar tik pripurškė dujų ir nuėjo?“. Vyras: „Nu atėjo pripurškė ir nuėjo“. Operatorė: „Kaip vardas pavardė jūsų?“. Vyras: „V. A.“. Operatorė: „Gerai informuosiu policiją greitąją laukit“. Vyras: „Gerai, ačiū Jums labai“.(1 tomas, b.l. 148-150).

2022-09-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus pareigūnai reaguodami ir aiškindamiesi apie įvykį, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32421-22, aplinkybes fiksavo naudodami nešiojamus vaizdo registratorius Nr. B0F1EC6020A2 ir Nr. B0F1EC6092C8.(1 tomas, b.l. 159-160).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti nešiojamų vaizdo registratorių Nr. B0F1EC6020A2 ir Nr. B0F1EC6092C8 užfiksuoti duomenys. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įrašai MRJ_6020A2 2022/08/22 19:16:26 ir MRJ_6092C8 2022/08/22 19:16:26 yra analogiški. Įrašuose matyti, jog atvykus policijos pareigūnams prie namo, ten jau yra atvykusi greitoji medicinos pagalba, šalia stovi V. A.. Vyras pareigūnams pasako, kad jį užpuolė kaimynas- iškeikė, papurškė dujų, peršti, taip pat pamini, kad tarp jo ir kaimyno konfliktai vyksta seniai. MRJ_6020A2 2022/08/22 19:19:16 V. A. pasakoja apie konfliktų su kaimynu priežastis - jog konfliktai vyksta seniai dėl namo tvarkymo. MRJ_6020A2 2022/08/22 19:21:25 ir MRJ_6092C8 2022/08/22 19:21:25 yra fiksuota analogiški įrašai. Užfiksuota, kad V. A. namas su kaimynu yra bendras, tačiau kaimynas nuo jo atsitvėręs tvora. MRJ_6020A2 2022/08/22 19:25125 ir MRJ_6092C8 2022/08/22 19:26:25 yra fiksuota analogiški įrašai, kuriuose V. A. paaiškinama, kad jis gali rašyti pareiškimą. MRJ_6020A2 2022/08/22 19:28:15 vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnai eina pas V. A. kaimyną, tačiau ant vartų uždėta spyna, namuose, kieme asmenų nematyti, kieme stovi automobilis. (1 tomas, b.l. 162-164).

2022-08-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog kiemo teritorija padalinta į dvi dalis, kurias skiria segmentinė tvora. Kairės namo pusės siena iki pusės apkalta šviesiai gelsvos spalvos dailylentėmis. Tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta. (1 tomas, b.l. 22-29).

2022-10-11 kratos protokole nurodyta, kad V. M. kratos metu nurodė, jog turi tris pipirinių dujų balionėlius ir juos pateikė savanoriškai: dujų balionėlis „Pfeffer“, 50 ml, 2 vnt. ; dujų balionėlis „Pfeffer“, 40 ml, 1; vnt; (1 tomas, b.l. 136-141).

V. M. pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad abipus tvoros, skiriančios sklypus stovio kopėčios, prie namo sienos stovi vyras, kuris kažką dirba- laiko lentą, galimai kala. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tai nukentėjusysis V. A.. V. M. paaiškino, kad nuotraukose užfiksuotas momentas, kai jis sugrįžęs į namus pamatė savo sklype V. A.. (2 tomas, b. l. 22-24, 88)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1790/2022 (02) nurodyta, jog V. A. konstatuota cheminis abiejų akių obuolių ir jų priedų, veido ir kūno odos I Laipsnio nudegimas išsivystė lokaliai veikiant chemine dirginančia medžiaga, galimai 2022-08-22. Sužalojimo padarymo metu V. A. galėjo būti įvairiose padėtyse, labiausiais tikėtina esant V. A. ir užpuolikui vienas prieš kitą. (1 tomas, b. l. 120-122).

Iš Marijampolės AVPK pateiktų duomenų matyti, kad V. M. nuo 2019-01-19 tris kartus kreipęsis į policiją dėl konflikto su namo bendrasavininkiu V. A.: dėl namo rekonstrukcijos darbų, dėl bendros tvoros, dėl patekimo į jo sklypą. Pagal šiuos pranešimus ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenos nebuvo pradėtos, siūloma ginčus spręsti civilinio proceso tvarka. (2 tomas, b. l. 70-73).

V. M. pateikė naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, nuotraukas, kuriose užfiksuoti prie namo sienos esantys du žmonės 2020-11-13, prie nuotraukų nurodyta, jog vykdomi darbai be sutikimo. Taip pat pateikė UAB „Sūduvos vandenys“ pažymą, kurioje nurodyta kad adresu(duomenys neskelbtini), už suteiktas geriamojo vandens tiekimo paslaugas sąžiningai atsiskaitoma pagal įrengtus šalto vandens apskaitos prietaisus. (2 tomas, b. l. 74-90, 111).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiojo V. A., kurie yra namų valdos bendrasavininkai, jau ilgą laiką kyla nesutarimai dėl naudojimosi nuosavybe. Kiekvieno iš savininkų turtas iš bendrosios nuosavybės nėra atidalintas, nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią nukentėjusiojo V. A. gyvenamojo namo sienos dalis yra V. M. naudojamame žemės sklype, atitvertame tvora, V. A. priėjimo prie šios sienos dalies neturi. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad įvykio dieną , t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d., V. A. kalė lentomis gyvenamojo namo savo dalies sieną, taip pat ir būdamas V. M. naudojamo žemės sklypo dalyje, t. y. kopėčiomis perlipęs per tvorą ir kitas kopėčias pasistatęs prie sienos. Apie tokį darbų atlikimą V. M. nebuvo pranešęs ir jo sutikimo negavęs, dėl to tarp jų kilo konfliktas. Kaltinamasis pripažino, kad stovėdamas prieš nukentėjusįjį poros metrų atstumu vienas prieš kitą, papurškė link jo iš su savimi turėto balionėlio pipirinių dujų. Tokius savo veiksmus grindžia būtinybe ginti nuosavybę ir savo sveikatą bei gyvybę nuo neteisėtų V. A. veiksmų ir jo užpuolimo. Nukentėjusysis, pripažindamas žodinį konfliktą, nurodo, kad kaltinamojo nepuolė, kaltinamasis dujas papurškė jam esant ant kopėčių ir dirbant prie namo sienos.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai nustatyti priešiški santykiai, vyksta kiti teismo procesai tarp tų pačių asmenų (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal šioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl V. M. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikymo, teismas vertina ne tik V. M. atliktus veiksmus bei pasekmes- konstatuotus nukentėjusiajam V. A. sužalojimus, bet ir vertinama visa susidariusi konfliktinė situacija. Šiuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus- sprendžia, kad kaltinime nurodyti V. M. veiksmai- pipirinių dujų papurškimas nukentėjusiajam buvo padaryti nesant būtinosios ginties situacijos.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį, tai yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (BPK 3 str. 9 p.). Pažymėtina, kad šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tarp kurių ir iki šio įvykio jau buvo nesutariami ir konfliktinė situacija, teisminiai procesai, kilo dėl nukentėjusiojo V. A. buvimo kaltinamojo V. M. naudojamame žemės sklype. Teismas pripažįsta, kad kiekvienas savininkas turi teisę ginti savo nuosavybę, reikalauti, kad kiti asmenys jo nuosavybės teisių nepažeidinėtų. Tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, o taip pat ir kitais bylos duomenimis, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis į šią V. M. nuosavybę pateko ne užpuolimo ar kitu tikslu, siekiant padaryti turtinę ar neturtinę žalą nukentėjusiajam, o paprasčiausiai tęsdamas pradėtą darbą tvarkant savo nuosavybę, siekdamas atlikti tam būtinus veiksmus, t. y. norėdamas prikalti lentas prie jam nuosavybės teise priklausančios namo sienos dalies, kitokiu būdu, nepatekdamas į šį žemės sklypą, prieiti prie savo nuosavybės jis neturėjo galimybių. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad V. M. sutikimo tokiu būdu prieiti prie savo namo sienos neturėjo. Tačiau toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo nuosavybę, tuo labiau, kad ir kaltinamasis patvirtino, kad tokiais veiksmais jokia žala jo nuosavybei nebuvo padaryta, tai buvo paprasčiausia ilgai besitęsiančio konflikto dėl naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų dalis. Taigi ginti nuosavybę fizinio smurto veiksmais- dujų papurškimu, V. M. nebuvo jokio pagrindo. V. M. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jam sugrįžus į namus, nukentėjusysis ,stovėdamas prie savo namo sienos dalies, dirbo, o ne buvo įėjęs į V. M. naudojamą žemės sklypą be jokios priežasties. V. M. puikiai pažinojo ir atpažino V. A., tačiau jau nuo pat pradžių elgėsi neadekvačiai pagal situaciją, buvo nusiteikęs konfliktiškai, o būtent, kaip matyti iš garso įrašų apžiūros protokolo duomenų, paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu iš karto pranešė, kad jo kieme „šeimininkauja banditas“, tik operatorei tikslinant informacija nurodė, kad kaimynas kala prie sienos, iš karto reikalavo kviesti policiją, o paklausus, ar jis daro ką nors blogo, primygtinai reikalauja kviesti policiją ir nurodo, kad šis asmuo nepageidaujamas. Iš pranešimų policijai duomenų matyti, kad konfliktinė situacija tęsėsi gana ilgą laiką ( nuo 18 iki 19 val. ), per šį laiką nukentėjusysis tęsė darbus, kaltinamajam dar perskambino policijos pareigūnas, kuriam kaltinamasis apie jokį jo užpuolimą nenurodė, tik paaiškino, kad kaimynas dirba be jo sutikimo, policija atsisakė vykti ir kaltinamasis vėl sureagavo neadekvačiai, pasiūlydamas policijos pareigūnui „išsipagirioti“. Nors kaltinamasis nurodė, kad šio skambučio metu buvo netoli nukentėjusiojo, pastarasis pokalbį girdėjo, elgėsi agresyviai, o po pokalbio iš karto artinosi link jo su kažkokiu įrankiu rankose, tačiau perklausius šį įrašą jokio triukšmo negirdėti, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis dirbdamas girdėjo, kaip V. M. būnant visai kitoje vietoje, t. y. vidiniame kieme, suskambo telefonas, ten V. M. su kažkuo kalbėjo ir tik po to atėjęs papurškė link jo dujų. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Iš karto po dujų papurškimo jis pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu, tiek atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų lokalizacijos, pobūdžio. Nors jokių pipirinių dujų pėdsakų nukentėjusiojo nurodytoje dujų papurškimo vietoje ( nurodė, jog jis dirbo būdamas prie sienos ant kopėčių ) neužfiksuota, tačiau įvykio vietos apžiūra atlikta praėjus trims dienoms po įvykio, taigi tokių pėdsakų ir negalėjo likti. Iš liudytojų M. K. ir J. A. parodymų matyti, kad jie tokių pėdsakų atvykę iš karto pagal gautą pranešimą taip pat neužfiksavo, tačiau iš jų naudotomis vaizdo įrašymo priemonėmis padaryto vaizdo įrašo duomenų matyti, kad jie konkrečios vietos neapžiūrinėjo, tikslios dujų papurškimo nesiaiškino. Nukentėjusiajam buvo padarytas cheminis abiejų akių obuolių ir jų priedų, veido ir kūno odos nudegimas, nors kaltinamasis nurodė, kad stengėsi purkšti į krūtinę. Tokia specialisto konstatuota sužalojimų lokalizacija patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tiesioginį smurto veiksmą- pajutęs drėgmę ant kūno jis atsisuko ir pamatė čiurkšlę skysčio link jo veido. Nors konkretus cheminis preparatas, kuriuo buvo padarytas nudeginimas, objektyviais duomenimis nenustatytas, tačiau pats kaltinamasis patvirtino, kad jis papurškė pipirinėmis dujomis. Kad tokį įrankį jis turėjo, patvirtina ir kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis pateikė tris pipirinių dujų balionėlius. Iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų naudojamomis vaizdo kameromis užfiksuotų ir į bylą pateiktų vaizdo įrašų duomenų matyti, kad į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, buvo šviesus paros metas ir viskas gerai matėsi, aiškinimasis užtruko, buvo ieškoma ir kaltinamojo, tačiau jis pats paaiškinti dėl jo „užpuolimo“ neišėjo, o pareigūnai pas jį patekti taip pat negalėjo dėl užrakintų vartelių, kas vėlgi leidžia vertinti, kad kaltinamojo parodymai dėl jo užpuolimo nepagrįsti. Jokių duomenų, kad ankstesnių tarpusavio konfliktų metui nukentėjusysis V. A. būtų smurtavęs prieš kaltinamąjį nėra, kaip matyti iš Marijampolės AVPK pateiktų duomenų, pagal kaltinamojo pranešimus nei administracinio nusižengimo teisenos, nei ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Taigi, teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. M. tyčia papurškė pipirinių dujų tiesiogiai nukentėjusiajam į veidą tarpusavio konflikto metu, jokio pavojingo, realaus akivaizdaus kėsinimosi į jo gyvybę ar sveikatą nebuvo. Tokiais veiksmais padarė V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 42,64 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b,. l. 74-78). Pareikštą ieškinį motyvuoja tuo, kad V. A. dėl akies ir jos priedinių organų nudegimo 2022-08-22 VšĮ Marijampolės ligoninė buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos, už kurias iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 42,64 eur (gydytojų konsultacijos). V. M. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo. Jo veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei- PSDF biudžetui. Žalą padarytą asmeniui dėl sveikatos sužalojimo turi atlyginti už tai atsakingas asmuo, o atlyginęs kito asmens žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.246 str, 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškęs 481,24 eurų civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 89-90). Ieškinį motyvuoja tuo, kad dėl patirtų sužalojimų V. A. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2022-08-22 iki 2022-09-09, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, diagnozė pagal TLK-10 T26.4 (akies ir jo priedinių organų nudegimas). VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimais V. A. skirta ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-08-22 iki 2022-09-09, išmokėta 481,24 Eur. Kadangi V. A. tapo laikinai nedarbingas dėl V. M. neteisėtų veiksmų, todėl V. M. privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, kurią sudaro išmokėta ligos pašalpa ( BPK 109 str., 110 str., CK 6.280 str. 1d., 6.290 str. 1, 3 d., 6.263 str. 2d.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Paminėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesas turi du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Priežastinis ryšys konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-746/2016, 2K-224-942/2018). Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį patvirtina pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimo dydį. Iš bylos duomenų, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių V. A. kreipėsi dėl sveikatos sutrikimo po kaltinamojo V. M. pavartoto fizinio smurto- pipirinių dujų paurškimo į akis. Priėmimo skyriuje jam buvo suteiktos ambulatorinės gydymo paslaugos-suteiktos konsultacijos, atliktos vaistų injekcijos. Teismas jau aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. M. tyčia papurškė pipirinių dujų nukentėjusiajam į veido sritį, dėl šio veiksmo nukentėjusiajam atsirado teismo medicinos specialisto išvadoje ir V. A. ligos istorijoje nurodyti sužalojimai, dėl šių sužalojimų jam buvo suteiktos ambulatorinės gydymo paslaugos. Taigi šiuo atveju, dėl gydymo išlaidų atlyginimo, turi būti taikoma taisyklė, jog nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. M.. (CK 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str., 6.247 str., 6.280 str., 6.283 str. 1d. ).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (tolau- ir VSDFV) Kauno skyriaus pateiktais duomenimis, pagal išduotus nedarbingumo pažymėjimus V. A. paskirta išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-08-22 iki 2022-09-09, išmokėta 481,24 eur. Išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodytas šio nedarbingumo pagrindas – akies ir jos priedinių organų nudegimas, atitinka nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvados duomenis apie kaltinamojo V. M. neteisėtais smurtiniais veiksmais padarytus sužalojimus nukentėjusiajam. Įvertinus teismo nustatytas ir pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes dėl kaltinamojo V. M. tyčinių veiksmų pobūdžio, apimties, pasekmių, medicininiuose dokumentuose užfiksuotus V. M. sveikatos būklės duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą dėl konstatuotų kūno sužalojimų, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam gydymas buvo būtinas, pagrįstai išduoti laikino nedarbingumo pažymėjimai ir šis laikinas nedarbingumas yra kaltinamojo V. M. neteisėtų veiksmų pasekmė. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių (žalos VSDF už V. A. išmokėtą ligos išmoką) yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, jo tyčinis neteisėtas elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Esant šioms aplinkybėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 481,24 eurų civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. M. (CK 6.290 str. 3 d., CK 6.280 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d.).

Nukentėjusysis V. A. pareiškė 2107,38 eurų civilinį ieškinį (307,38 turtinė ir 1800 neturtinė žala) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (1 tomas, b. l. 56-66).

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, paaiškindamas, kad jis tyčinių smurtinių veiksmų neatliko, o pipirinių dujų papurškė gindamasis nuo V. A. puolimo.

Teismas aptartų įrodymų ir motyvų dėl kaltės pagrindu sprendė, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., todėl jis turi pareigą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.).

Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, žalos atlyginimas turi būti kompensacinio pobūdžio, t. y. atstatyti iki jos atsiradimo buvusią padėtį, bet ne pagrindas ją pagerinti.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo sužalotos akys, buvo skirtas gydymas, išlaidos medikamentams sudarė 61,93 eur ( 1 t., 64, 66). Tokios išlaidos pagrįstos ir realios, jos pripažintinos nusikalstama veika padaryta turtine žala ir jos priteistinos iš kaltinamojo (CK 6. 249 str. 1 d., 6.263 str., 6.283 str.).

Ieškinys dėl išlaidų degalams tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis prašo priteisti 54,45 eur pagal pateiktą degalų pirkimo kvitą (1 t., b. l. 65), tačiau nepateikė duomenų dėl konkrečių kelionių išlaidų. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos, teismas vadovaujasi visuotinai žinomais duomenimis apie atstumus, kuriais vyko nukentėjusysis, jo nurodytomis degalų sąnaudomis. Iš bylos duomenų matyti, kad V. A. 2022-08-26 vyko ir buvo apžiūrėtas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriuje (pagal Google.maps duomenis atstumas į abi puses 130 km), dėl medicininės apžiūros ir gydymo tris kartus lankėsi pas šeimos gydytoją Kalvarijoje (pagal Google.maps atstumas į abi puses 36 km, per tris kartus-108 km,) du kartus VšĮ Marijampolės ligoninė (pagal Google.maps. atstumas į abi puses-8 km, per du kartus-16 km). Iš viso -254 km. Nukentėjusysis nurodė, jog vyko automobiliu Mercedes, kurio kuro sąnaudos -10 l/100 km, kuras-dyzelinas. Pagal nukentėjusiojo pateiktą 2022-08-23 degalų pirkimo čekį 1 l dyzelino kaina-1,73. Eur. Taigi, nukentėjusysis turėjo 43,90 eur išlaidų degalams. Teismas sprendžia, kad šios nukentėjusiojo išlaidos degalams yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo V. M. neteisėtais veiksmais, ši pinigų suma pripažįstama kaip turtinė žala, atsiradusi dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir priteistina iš kaltinamojo CK 6. 249 str. 1 d., 6.263 str., 6.283 str.).

Ieškinys dėl negautų pajamų atmestinas. Nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias pajamas sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo, tapęs visiškai ar iš dalies darbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Tačiau nukentėjusiojo patirtų nuostolių dydis turi būti įrodytas, pagrįstas ne tik nukentėjusiojo paskaičiavimais, bet ir atitinkamais dokumentais. Sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama ir į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpi, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –ir CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, jo ir VSDF valdybos Kauno skyriaus pateiktų dokumentų (1 t., b. l. 59-63,93-99) nukentėjusysis įvykio metu dirbo, gavo pastovias pajamas, o dėl patirtų sužalojimų nuo 2022-08-22 iki 2022-09-09 buvo laikinai nedarbingas, šiuo laikotarpiu jam buvo mokama socialinio draudimo išmoka. Nukentėjusysis negautomis pajamomis nurodo ir prašo priteisti negautus dienpinigius, kuriuos jis būtų gavęs nuo 2022-09-01 iki 2022-09-09 vykdamas į komandiruotę, t. y. už 9 kalendorines dienas po 50 Eur į dieną, iš viso 450 eurų. Nors jis paaiškino, kad dirba vairuotoju ir darbas yra tik vykimas į komandiruotes po Europą, tačiau teismui jokių įrodymų, kad būtent šiuo laikotarpiu jis privalėjo vykti į komandiruotę, nepateikta. Iš jo pateiktos darbdavio- UAB (duomenys neskelbtini)- pažymos apie pajamas matyti, kad kiekvieną mėnesį jo komandiruotės trukdavo skirtingą dienų skaičių, taigi, ši pažyma nepatvirtina, kad nukentėjusysis visas darbo laiko dienas būna ir būtų buvęs laikotarpiu nuo 2022-09-01 iki 2022-09-09 komandiruotėje ir dėl to jam būtų buvę išmokėti dienpinigiai. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018, e3K-142-684/2022). Taigi, dienpinigiai nėra darbo užmokestis, jie skirti papildomoms išlaidoms kompensuoti, todėl jie negali būti pripažįstami negautomis pajamomis, nukentėjusysis į komandiruotę nebuvo išvykęs ir jokių papildomų išlaidų neturėjo, taigi dėl to jokios žalos nepatyrė. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo atmestinas.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog dėl padarytų sužalojimų turėjo iškęsti fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, depresiją, pažeminimą, galimybę bendrauti, nes skaudėjo. Patyrė didelius moralinius išgyvenimus, nes dirba vairuotoju, o buvo pažeistas regėjimas, kas ypatingai svarbu, priverstas nuolat naudoti akims medikamentus. Nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiojo V. A. atžvilgiu tyčia atliko aktyvius neteisėtus veiksmus, dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, konflikto metu patyrė didelį stresą ir baimę, buvo sutrikdyta jo sveikata. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis V. A. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto pasekmių- buvo sužalotas svarbus ne tik kasdienio gyvenimo kokybei, bet ir nukentėjusiojo darbinių funkcijų vykdymui, organas – akys, kas neabejotinai sukėlė išgyvenimus dėl galimų pasekmių regėjimo kokybei ir galimybei toliau dirbti. Tačiau gydymas užtruko neilgą laiko tarpą, ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui nenustatyta, regėjimo kokybė nepablogėjo. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –1000 eurų.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba ir gauti turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atlyginimą. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas ( 2 tomas, b. l. 68), patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo 150 eurų išlaidų už atstovavimą ir dokumento surašymą šioje byloje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiojo V. A. išlaidos atstovei buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, nukentėjusysis teisinių žinių neturi, todėl turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parengiant civilinį ieškinį tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė bei neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino. Advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdžiuose. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas patvirtina byloje pateiktas mokėjimo dokumentas, šios išlaidos, atsižvelgiant į atstovo atliktų proceso veiksmų apimtį, bylos apimtį ir trukmę, yra pagrįstos. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo 150 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas, administracine baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaltinamasis nedirba, pensininkas. Asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai, įvertinus ir padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su jo izoliavimu nuo visuomenės, t. y. laisvės apribojimo bausmę, nors ir nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, mažesnę negu sankcijos vidurkis, skiriant BK 48 str. 6 d., 7 d. pagrindu įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino, taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, nėra pagrindo.

Byloje yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -kratos metu iš kaltinamojo paimti 2 dujų balionėliai „Pfeffer“ po 50 ml bei 1 dujų balionėlis „Pfeffer“40 ml. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnį, 32 straipsnį, pipirinių dujų balionėliai priskiriami „D“ kategorijos ginklams ir jie laikomi bei nešiojami be leidimų. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonė buvo tik vienas dujų balionėlis, jis jau panaudotas, todėl vertintinas kad menkavertis ir sunaikintinas ( mažesnės talpos ir skirtingas nuo kitų dviejų) , o kiti du grąžintini kaltinamajam ( BPK 94 str. 1d. 4 p., 5 p.). Kiti daiktai- byloje esantys 4 CD diskai, paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga( BPK 94 str. 1d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą (105,83 eurus).

Kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo V. A. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. M. civiliniam ieškovui V. A. 105,83 (vieną šimtą penkis eurus ir 83 centus) eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 150 ( vieną šimtą penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. M. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 42,64 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 64 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. M. civiliam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, įstaigos kodas 188677437, A. M. g. 42, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, 481,24 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 24 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai už V. A. išmokėtą ligos pašalpą atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dujų balionėlį „Pfeffer“ 40 ml, saugomą Marijampolės AVPK, - sunaikinti;

-2 dujų balionėlius „Pfeffer“ 50 ml, saugomus Marijampolės AVPK, – grąžinti V. M.;

-4 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.