Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-124-1008/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: e2-124-1008/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02247-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daiva Maneikienė
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: V. G.
Trečiasis asmuo: Bigbank AS filialas
Advokatai: Algimantas Ruginis, Rita Lankutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-124-1008/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02247-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.5.16.2; (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei I. G., jos įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovui V. G., jo įgaliotai atstovei advokatei Ritai Lankutienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje įgaliotai atstovei N. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo nustatymo bei materialinio išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui, bei neturtinės žalos kitam sutuoktiniui priteisimo, ir atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei I. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo byloje: Bigbank AS filialas; išvadą teikianti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities vaiko teisių skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11, tarp ieškovės ir atsakovo V. G. dėl pastarojo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui E. G. 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę vaikui priteisto iš atsakovo materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui E. G. 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. G. tvarką, sekančiai: atsakovas V. G. galės bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi E. G. kas antrą savaitgalį (kokiu pradėti sutars po santuokos nutraukimo) pasiimdamas sūnų penktadienį po pamokų apie 14 val. ir pristatydamas jį į namus iki 17 val. sekmadienį. Bendravimas su vaiku turi atitikti jo interesus ir turi būti derinamas su vaiko motina; priteisti iš atsakovo ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos; ieškovei priteisti transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė I. G. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį pradėjo jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, gimus sūnui. Santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vieno sūnaus, E. G., kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Pagrindinis santuokos nutraukimo motyvas – atsakovo neištikimybė. Ją jausdavo ir ankščiau, nes sutuoktinis kartas nuo karto tapdavo grubus, nuolat naršydavo savo mobiliajame telefone, siuntinėdavo kažkam žinutes, neleisdavo į jo telefoną net žvilgtelėti, faktiškai visiškai jai nepadėdavo ūkio reikaluose, darže, sode. Atviresni neištikimybės požymiai ėmė reikštis 2020 m. balandžio mėnesį, kai jam paskambinus jis pareiškė, kad yra pas savo draugą (duomenys neskelbtini), o po to, jo telefonas buvo išjungtas. Po šio įvykio prasidėjo atsakovo nuolatiniai neparėjimai į namus, t. y. parą būdavo namuose, tris – ne, neteikdavo jokių pasiaiškinimų. Nurodo, kad 2020 m. birželio mėnesio pradžioje atsakovas pareiškė, kad turi išsinuomojęs butą Mažeikiuose ir kurį laiką gyvens jame, nes nori pailsėti nuo šeimos. Išvykęs į nuomojamą butą, su ieškove beveik visiškai nutraukė bendravimą, nes skambinant jam, jis numesdavo ragelį, o birželio mėnesio gale, grįžęs į namus pareiškė, kad turi kitą moterį ir išeina pas ją gyventi. Nuo to laiko su ieškove, faktiškai ir su sūnumi, nepalaiko jokių ryšių, nors buvo sūnų pasiėmęs apsilankyti jo naujoje gyvenamoje patalpoje ir supažindino su jo nauja drauge. Be to, gyvenant santuokoje ėmė ryškėti atsakovo ūmus charakteris, labai dažnai jam užeidavo nerviniai priepuoliai, visada vyravo jo nuomonė, o prašymai padėti ūkyje jam sukeldavo tik pyktį. Nurodo, kad ne kartą buvo sumušta, vaikščiodavo su mėlynėmis, o prieš porą metų net grasino jai peiliu. Į policiją nesikreipdavo, nes norėjo išsaugoti šeimą ir prieš kaimynus bei giminaičius būdavo nepatogu, nes kalbos sklinda labai greitai. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė savo pareigų, buvo neištikimas, ne tik negerbė bei moraliai nerėmė jos, nesistengė išsaugoti šeimos, demonstravo savo aroganciją, egoizmą, darė jai psichologinį spaudimą, ignoravo jos ir šeimos interesus, įvairius šeimos reikalus tvarkė savo nuožiūra, neieškojo kompromisų. Ieškinyje taip pat nurodo, kad faktiškai santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, nes gyvenamas namas su žemės sklypu jos yra įgytas dovanojimo sutartimi dar iki santuokos sudarymo. Santuokos metu buvo pastatytas priestatas, kuriame yra namo šildymo įranga, vonia ir prieškambaris. Nurodo, jog po priestato įrengimo, namo stovis ir šeimos aplinka pagerėjo, tačiau jo pagerėjimu trylika metų naudojosi ir pats atsakovas, niekas jo iš pagerinto namo nevarė, jis išėjo savo noru, todėl mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Nurodo, kad atsakovas šeimą paliko 2020 m. birželio mėnesio pradžioje ir jokio išlaikymo vaikui nebeteikia, todėl ji turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo jų nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2020 m. spalio 1 d., pagal reikalaujamą išlaikymo 200 Eur kasmėnesinę sumą, tačiau kadangi atsakovas per minėtą laikotarpį 100 Eur prisidėjo prie telefono nepilnamečiui vaikui įsigijimo ir maždaug už 50 Eur nupirko mokyklinę kuprinę, penkerius marškinėlius ir šortukus, todėl 150 Eur sumą atima iš reikalaujamos skolos, ir prašo 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos. Nurodo, kad neprieštaraus, jog atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumi, tačiau bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir visais atvejais būti suderintas su ja. Taip pat, ieškinyje nurodo, kad po to, kai atsakovas pareiškė, kad palieka šeimą, ieškovė patyrė stiprų stresą, išsivystė nemiga, baimė, noras vengti aplinkinių žmonių, neteko daug svorio, patyrė įtampą ir dvasinius išgyvenimus bei susirgo depresija, vartoja antidepresantus, todėl mano, kad jai padaryta neturtinė žala dėl atsakovo veiksmų – jo neištikimybės ir smurtinių veiksmų jos atžvilgiu, atsižvelgus į tai, iš atsakovo prašo priteisti 1500 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, o būtent: dėl reiškiamo reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovės paskyrimo vaikui priteisto materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise ir dėl ieškovei priteistinos transporto priemonės Volvo S60. Su kitais ieškovės reikalavimais atsakovas nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog ieškovė kaip santuokos nutraukimo priežastį nurodo atsakovo neištikimybę, tačiau ją grindžia savo nuojauta, atsakovo buvimu pas draugą ir išsikėlimu gyventi į nuomojamą butą. Dėl kaltinimų ūmiu charakteriu, nerviniais priepuoliais ir ieškovės sumušimo, mano, kad minėti teiginiai nepagrįsti ir laikytini jo šmeižtu, nes jei jis būtų ieškovę nors pirštu palietęs, ieškovė policiją būtų iškvietusi tą pačią akimirką. Iki santuokos sudarymo išgyveno septynerius metus, o santuokoje – šešiolika metų, tad mano, kad visiškai nerimtai atrodo atsakovo kaltinimas jo ūmiu charakteriu, kuris buvęs visą laiką, nes atsakovo charakteris yra toks pat, koks buvo ir iki sudarant santuoką. Nurodo, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, jai jau nuo 1997 metų yra diagnozuota depresija, o kadangi ieškovė visą laiką sirgo šia liga, gydėsi nereguliariai, neintensyviai, todėl dėl sveikatos būklės ji protarpiais visiškai atsiribodavo nuo aplinkos, nebendraudavo nei su vaiku, nei su sutuoktiniu. Ieškovės nenoras dėti daugiau pastangų įveikti savo ligą, nuosekliai ir sistemingai gydytis, vartoti paskirtus vaistus, atsakovą pavertė savo blogos savijautos įkaitu, be perspektyvos, kad kada nors gyvenimas nors kiek pagerės. Nurodo, kad iki jam išsikeliant gyventi kitur, intymaus gyvenimo tarp jų su ieškove nebuvo jau metus laiko, o ir anksčiau su intymiu gyvenimu buvo labai sudėtinga – sutuoktinė vis tam būdavo nenusiteikusi – tai pavargusi, tai jai skaudėdavo galvą, tai sakydavosi turinti kitą vyriškį ir jai sutuoktinio nereikia, kad sutuoktinis jai su tuo kitu vyriškiu trukdantis gyventi, žemino atsakovo savivertę, menkino jį kaip vyrą ir kaip žmogų. Mano, kad neteisingai ieškovė kaltina jį neprisidėjus prie namų ūkio darbų. Būtent jo iniciatyva, darbu, lėšomis buvo iš esmės rekonstruota ta namo pusė, kurioje jų šeima gyveno, pastatė priestatą, taip iš esmės pagerindamas šeimos gyvenimo kokybę, pakeldamas viso nekilnojamojo turto vertę. Jeigu atsakovas sumanydavo kur nors eiti, važiuoti, papramogauti, pas draugus, į gamtą ar į kokią miesto šventę – ieškovė visada likdavo namuose, todėl atsakovui tekdavo keliauti tik su sūnumi. Ieškovė atsakovo atžvilgiu visada buvo patologiškai pavydi – labai dažnai skambinėdavo jam telefonu šiam esant darbe. Ieškovė pastoviai peržiūrinėdavo sutuoktinio telefoną, perčiupinėdavo jo drabužius. Visi nesutarimai ilgainiui tik stiprėjo, darėsi akivaizdu, jog taip gyventi nebėra įmanoma, todėl atsakovas jau ilgą laiką vis neištvėręs žmonos žeminimo, patyčių, pasakydavo, kad jis taip gyventi nebegali, kad išsikraustys, prašydavo pasikalbėti, spręsti kaip tuos tarpusavio santykius suderinti, sutvarkyti. Ieškovei nesutinkant ieškoti kompromiso, tartis, atsakovas išsinuomojo butą ir išsikėlė atskirai gyventi, todėl mano, kad būtent ieškovės nenoras išsaugoti šeimą, tartis, domėtis savo sutuoktinio poreikiais, lūkesčiais, pomėgiais, ieškoti kompromisų visose gyvenimo srityse yra santuokos iširimo priežastis. Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio nurodo, kad atsakovo paskaičiavimu, sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį visiškai pakanka 350 Eur, o atsižvelgus į tai, kad vaikui mokama 60 Eur išmoka, atsakovas sutinka skirti 150 Eur, t. y. ieškovei tektų mažesnė išlaikymo dalis. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti sūnui neteikto išlaikymo skola, kadangi jis, nors ir išsikėlęs gyventi atskirai, sūnumi rūpinosi – pirko vaikui įvairių drabužių, skyrė pinigų telefonui, vedė į kirpyklą, pirko dviratį, todėl išlaikymo skolos nepripažįsta. Taip pat nesutinka, su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku forma, kadangi mano, jog ši apriboja atsakovo bendravimą su sūnumi, todėl prašys teismo patvirtinti bendravimo su sūnumi tvarką nenurodant konkretaus laiko, o pagal atsakovo galimybes.

Trečiasis asmuo byloje Bigbank AS filialas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakovu yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, ir vertina, kad prievolė padengti kredito sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus yra asmeninė atsakovo prievolė, todėl neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovas liktų asmeniškai atsakingas už įsipareigojimų vykdymą pagal kredito sutartį.

Šalies argumentai

Atsakovas V. G. 2021 m. kovo 30 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės, paliekant abiem santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečio E. G. gyvenamąją vietą su jo motina I. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnamečio E. G. išlaikymui iš jo tėvo V. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; skirti nepilnamečio E. G. išlaikymui mokamų lėšų administratore jo motiną I. G.; nustatyti su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, pagal priešieškinyje pateiktą tvarką; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 5000 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu iš bendrų lėšų iš esmės pagerintą ir įgytą nekilnojamąjį turtą bei jame esančius namų apyvokos reikmenis, kurie lieka ieškovės asmenine nuosavybe; priteisti ieškovei automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui automobilį Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad atsakovas asmeniškai įvykdys prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2019 m. gegužės 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19005750; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Pateiktame priešieškinyje atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodo, kad ieškovei priteistino automobilio vidutine rinkos vertė yra 1200 Eur, o atsakovui priteistino automobilio vidutinė rinkos vertė yra 2100 Eur. Nors formaliai atsakovui tenkantis automobilis yra keliais šimtais eurų brangesnis, tačiau jis yra pirktas už santuokoje 5 metams pasiimtą paskolą, kurią jis prisiima asmeniškai atlyginti kreditoriui, t. y. skolos su palūkanomis grąžinimui iki 2024 metų pabaigos jis dar išleis virš 3500 Eur, todėl laiko, kad automobilių dalijimosi metu jų vertė yra analogiška ir šalys viena kitai kompensacijos nemoka. Juolab, kad atsakovas neprašo iš ieškovės kompensacijos už jo asmeniškai prisiimtą kredito grąžinimą. Nurodo, kad gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo iš esmės rekonstruota ieškovei I. G. asmeninės nuosavybės teise priklausanti pusė gyvenamojo namo, pastatytas ir įrengtas priestatas. Ieškovės iniciatyva buvo atliktas jos vardu registruoto nekilnojamojo turto vertinimas, kurio išvadoje nurodoma, jog I. G. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 17 500 Eur. Atsakovas su tokia nustatyta turto verte sutinka. Nurodo, kad atsakovas ne tik pastatė priestatą, jis ieškovės vardu registruotą namo dalį rekonstravo iš esmės – pakeitė langus, stogą, sudėjo gyvenamojoje zonoje šildomas grindis, o priestate išklojo plyteles, pakeitė visas duris, įrengė naujai visą katilinės šildymo sistemą, naujai įrengė vonią, tualetą ir virtuvę (supirkti baldai, santechnika, buitinė technika). Dėl to, jog visas nurodytas santuokoje iš bendrų lėšų užgyventas turtas lieka ieškovei, atsakovas prašo jam iš ieškovės priteisti bendrą 5000 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškovė I. G. atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu sutinka tik iš dalies. Nesutinka su priešieškinyje nurodytu santuokos nutraukimu esant jos kaltei, reikalavimu priteisti nepilnamečiam sūnui mažesnį kasmėnesinį išlaikymą, reikalavimu priteisti atsakovui kompensaciją už pagerintą jai paliekančią gyvenamojo namo dalį, nes visa tai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Nurodo, kad nors jos nervinė sistema gal kiek ir jautresnė, bet tai jokiu būdu nėra tokia liga dėl kurios ji nesuvoktų ką daro, negalėtų vesti normalaus šeimyninio gyvenimo, rūpintis vaikais ar bendrauti su sutuoktiniu. Jos nervų sistemai didelės įtakos turėjo ir pačio atsakovo elgesys – jis nuolat girtaudavo, ypač tai pasireiškė gimus pirmam sūnui, ji nuolat jausdavo atsakovo slapukavimą, susirašinėjimą žinutėmis su kitomis moterimis, grubumą, atsakovas neleisdavo net žvilgtelėti į jo telefoną. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad neva jo dėka būdavo sutvarkomi visi šeimos reikalai, nes jis buvo veiklus ir aktyvus. Nurodo, kad dar ieškinyje buvo akcentuota, jog jokios materialinės pagalbos ji iš atsakovo nesulaukdavo, jo pinigai buvo tik jo, o visi mokesčiai buvo sumokami iš jos ir jos prižiūrimos mamos pajamų. Atsakovas visiškai jai nepadėdavo lauko darbuose, buvo nuolat pavargęs ir įstengdavo rašinėti tik telefonu žinutes, niekada su ja nesitardavo. Neneigia, kad dalį darbų, susijusių su nekilnojamo turto pagerinimu, atsakovas tikrai atliko, tiksliau prisidėjo savo pajamomis, tačiau visi pagrindiniai darbai jau buvo baigti iki 2010 metų, todėl atsižvelgus į Registrų centrų išrašuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes 2002 metais ir po ½ dalies priestato pagerinimo 2010 metais, dalinant tą vertę per pusę, šalims tektų po 1906 Eur, todėl jei teismas nuspręstų, kad ji privalo atsakovui sumokėti kompensaciją už jos nuosavybei priklausančio nekilnojamojo turto dalies pagerinimą, ji sutiktų jam kompensuoti tik 1900 Eur, nors ir toliau laikosi ieškinyje nurodytų nuostatų, kad galima nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Be kita ko, mano, kad atsakovo reikalavimas sūnaus kasmėnesiniam išlaikymui priteisti iš jo tik po 150 Eur nėra pagrįstas, nes išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Nurodo, kad atsakovas po išėjimo nepilnamečiui vaikui yra nupirkęs striukę už 60 Eur ir 2021 metų kovo mėnesį pervedęs vaikui 150 Eur – viso sūnui skyręs 210 Eur. Atėmus šią sumą iš ieškinyje reikalaujamos vaikui išlaikymo 650 Eur skolos liktų 440 Eur skolos, tačiau atsakovas per 2020 metų paskutinius du mėnesius ir 2021 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesius nėra skyręs vaikui jokio išlaikymo, todėl išlaikymo skola susidarytų dar 1000 Eur, kurią prašys teismo priteisti iš atsakovo ir ji bendroje sumoje ši sudarys 1440 Eur. Pažymėjo, kad neturtinės žalos ji reikalauja ne dėl to, kad kartais serga depresija, o kaip tam tikrą satisfakciją ir moralinę kompensaciją iš savo sutuoktinio, kuris iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, todėl jam turi atsirasti atsakomybė dėl santuokos iširimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad vyro neištikimybė prasidėjo nuo 2020 m. balandžio mėnesio. Jai prasidėjo tokie įtarimai, nes jis parą būdavo namuose, o tada tris paras juose nebūdavo, tad ji nujautė, kad kažkas vyksta, įtarė jį, nes pažįsta tą žmogų daug metų. 2020 m. birželio 8 d. dingo iš namų trims savaitėms, užblokavo telefoną, ji negalėjo jam paskambinti. Grįžęs po trijų savaičių atsakovas pasakė, kad turi kitą moterį ir išeina gyventi pas ją, pasiėmė dalį rūbų, dokumentus bei išėjo. Dar prieš balandžio mėnesį ji jautė, kad atsakovas yra neištikimas, kadangi ji negalėdavo prisiliesti prie jo telefono nuo tada, kai atsirado išmanieji telefonai su užraktais. Ji visada jį įtardavo ir atsakovas žinojo, kad ji jį kaltina neištikimybe. Atsakovo neištikimybė buvo ne pirmoji, bet anksčiau ji atleisdavo, tačiau dabar nebegalėjo to pakęsti, todėl kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kai atsakovas jau buvo išsikėlęs iš bendrų namų, 2020 m. liepos mėnesį jis vaikams parodė tą naująją moterį. Ji nežino kas sąlygojo vyro neištikimybę, mano, kad jei vieną kartą atleido, tai ir sekantį kartą atsakovas taip darė, jeigu būtų mylėjęs, nebūtų taip daręs. Atsakovas jai prie ūkio nieko nepadėdavo, jai iš tikro buvo per sunku ir tai tęsėsi visus jos gyvenimo metus, kadangi visi rūpesčiai buvo ant jos pečių, atsakovo atlyginimo ji negaudavo, tai ji viską užsidirbdavo pati. Laisvalaikio kartu su atsakovu nelabai leisdavo, nes neturėjo laiko, ji būdavo pavargusi, visada buvo darbšti moteris, bet pagalbos iš atsakovo nesulaukdavo, visi vyriški darbai tekdavo jai. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos, periodinio išlaikymo priteisimo paaiškino, kad ji norėtų, jog vaikas gyventų pas ją, bet taip pat norėtų, kad atsakovas pasiimtų vaiką bent savaitgaliais, nes sūnus pageidauja bendrauja su atsakovu, bet jis jo nesiima. Ji ir pati nori, kad atsakovas padėtų jai su vaiku, nori, kad atsakovas su juo bendrautų kas antrą savaitgalį. Norėtų, kad iš atsakovo nepilnamečiui vaikui būtų priteistas 200 Eur išlaikymas, kadangi vaikas yra 9 metų, lanko robotikos būrelį, kuris kainuoja 15 Eur per mėnesį. Vaikas yra gabus ir jai reikia išlaikymo pinigų, kadangi vaikui reikia akinių, lėšų pramogoms, maistui, ji perka malkas šildymui. Vaiką veda pas ortopedus ir jam reikia ortopedinių batelių, kurių kaina siekia 60 Eur, daugiau sveikatos problemų sūnus neturi. Šiuo metu ji yra registruota Užimtumo tarnyboje, jai padeda mama, nes ji mamą prižiūri, taip pat ji padeda žmonėms, gauna už tai pinigų, tai iš tų pinigų gyvena, bet intensyviai ieškosi darbo. Už nepilnametį vaiką ji gauna 70 Eur, iš Užimtumo tarnybos gauna 270 Eur, o visą kitą gauna iš mamos. Buvo susitaupiusi 1500 Eur, tačiau dabar jau nebeturi nieko. Atsakovas nuo 2020 m. birželio 8 d. jokių pinigų jai nedavė visus metus, tad jai teko metus laiko išlaikyti sūnų vienai. Tik paskutiniuoju metu, t. y. 2021 m. kovo ir balandžio mėnesiais atsakovas pervedė jai viso 250 Eur. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad ji prašo priteisti 1500 Eur žalą, kadangi ji patyrė labai didelį stresą atsakovui 2020 m. birželio 8 d. išeinant iš namų. Viskas buvo užblokuota, ji negalėjo su atsakovo susisiekti tris savaites ir jos sveikatai tai labai pakenkė. Jai buvo sukeltas labai didelis stresas. Anksčiau ji dėl streso taip pat kreipdavosi į gydytojus, raminamuosius vaistus pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini) metais po sūnaus gimimo, tačiau juos vartojo nenuosekliai, tik kai pasidarydavo negera. Vartodavo vaistus, kai pagaudavo atsakovą su kita moterimi, dėl to ji išgerdavo vaistus, tačiau apie ankstesnius neištikimybės faktus ji neturi jokių įrodymų. Po sūnaus gimimo jai buvo konstatuota pogimdyvinė depresija ir prisidėjo sunkus gyvenimas, tačiau dabar jai buvo stresas, kadangi su atsakovu išgyveno daug metų ir ji netikėjo, kad jis taip padarys. Nežino kodėl su atsakovu susituokė, mano, kad atsakovas jai visą laiką melavo, naudojosi jos gerumu, paprasčiausiai matė, kad ji yra geros širdies, tai tuo naudojosi ir dėl jos nesistengė. Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovė paaiškino, kad su juo nesutinka, išskyrus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir transporto priemonių padalijimo. Mano, kad nepilnametis vaikas pasirinks, kaip norės bendrauti su tėvu, todėl palieka teismui spręsti kokią tvarką nustatyti. Paaiškino, kad nesupranta už ką atsakovas prašo iš jos priteisti 5000 Eur piniginę kompensaciją. Gyvenamasis namas buvo pagerintas iš jos lėšų, nes ji sunkiai dirbo ir uždirbo. Nors namo priestatas pastatytas santuokos metu ir namo vertė padidėjusi, bet kaip atsakovas teigia, kad jis viską vienas darė, taip nebuvo, kadangi statė ir jos brolis, ji labai daug pinigų skyrė. Paaiškino, kad santuokoje jų finansai buvo visiškai atskiri, nors kiekvienas atskirai po savo šaldytuvą neturėjo. Pripažino, kad atsakovas prisidėjo prie ūkio, bet kiek, ji negali nustatyti. Atsakovas dirbo, bet ji iš jo pajamų negavo, jis buvo kažkiek jos išlaikomas, kadangi už viską mokėjo ji, daugiau vedė visą ūkį nei jis, o didžioji dalis namo pagerinimo buvo padaryta iš jos lėšų.

Atsiliepimas

Atsakovas V. G. teismo posėdžio metu dėl ieškinio reikalavimų paaiškino, kad nesutinka dėl neištikimybės ir moralinės žalos priteisimo, kadangi jis pats galėtų prašyti moralinės žalos. Paaiškino, kad kai jis su ieškove pradėjo gyventi, žmona dingo iš namų ir grįžo po septynių valandų pametusi drabužius bei girta. Taip pat ieškovė buvo neištikima jam, kai jis dirbo Ispanijoje, ji buvo pagauta su kažkokiu vyru. Jis pats ją yra pagavęs su buvusiu kaimynu bučiuojantis. Jis jokių įrodymų neturi dėl ieškovės neištikimybės, tačiau pats matė savo akimis. Mano, kad ieškovė jį žemina pusantrų metų pati turėdama kitą vyrą. Jis to neiškentė, susikrovė daiktus ir išvažiavo iš namų. Paaiškino, kad jis išėjo ne pas kitą moterį, o neišsikentęs žeminimo išsėjo gyventi į nuomojamą butą ir tik po to, kai prasidėjo teismas, jis nebeturėjo tiek pinigų, kad mokėtų už buto nuomą, advokatams, tad išsikėlė kitur. Su kita moterimi pradėjo bendrauti tik birželio pabaigoje ir tik pokalbiais, rimčiau bendrauti pradėjo rugpjūčio pabaigoje. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, jo nuomonė santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes abu nesusikalbėjo, konfliktuodavo, jie abu nesugebėjo jos išlaikyti. Dėl ieškovės pateiktų foto nuotraukų, atkreipė dėmesį į nuotraukų įkėlimo datą, kadangi jos įkeltos, kai jis jau buvo išėjęs iš namų. Sutinka, kad vaikas gyventų su mama. Paaiškino, kad su vaiku jį visą laiką siejo artimas ryšys, jis su vaiku visur dalyvaudavo, važiuodavo dviese, nes žmona niekur nevažiuodavo. Dėl periodinio išlaikymo priteisimo sutinka mokėti tik 150 Eur, kadangi jam taip pat gyventi reikia, jis viską paliko, išėjo tik su drabužiais. Jam reikia pinigų sveikatai, reikia visokių procedūrų, išlaikyti transporto priemones, apsirengti ir panašiai, tačiau jeigu jo galimybės bus didesnės, tai ir vaikui skirs daugiau. Mano, kad tai yra nemaža suma, kadangi jo atlyginimas siekia 620 Eur į rankas, dar gauna 145 Eur neįgalumo išmoką. Dėl turimo neįgalumo negali sunkiai kelti ir aukštai lipti, yra darbingas 50 procentų, dirba vairuotoju. Paaiškino, kad jis moka už vaikui skirtą kabelinę televiziją 16 Eur, telefono abonentą 8 Eur, už kredito sutarties pagrindu įgytą transporto priemonę moka 70 Eur, už savo telefoną – 30 Eur. Mano, kad 370 Eur pilnai atitinka vaiko poreikius, nes jis žino kiek vaikui reikia, kadangi kartu gyveno. Dėl 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad jis iš esmės sutiktų su įsiskolinimu, jei šis būtų užskaitytas už didesnį laikotarpį arba vaikui pirktų daiktų suma būtų atimta iš skolos, kadangi nuo išėjimo iš namų jis nupirko vaikui tris poras batų, už žieminius batus sumokėjo 60 Eur, kiti batai kainavo 38 Eur, o sportiniai bateliai 18 Eur, kelnės kainavo 12 Eur, dviratis – 100 Eur, padarė vaiko telefonui abonento sąskaitą, duodavo jam 10-20 Eur, po to, po ieškinio iškėlimo sausio ir vasario mėnesiais sumokėjo 250 Eur, todėl mano, kad iš 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos, šios sumos turėtų būti atimtos. Paaiškino, kad teikė išlaikymą tokį, kokį galėjo, nes buvo didelės išlaidos. Jis nori bendrauti su vaiku, nes jis jam brangus, tačiau jis galimai galės tik vieną savaitgalį paimti vaiką dėl darbo pobūdžio, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka jam nepriimtina, su grafiku nesutiks, todėl prašo leisti jam bendrauti laisvu grafiku. Pastaruoju metu neturėjo daug galimybių su vaiku praleisti laiko, todėl dabar jie susirašo žinutėmis. Paaiškino, kad su ieškove gyvendamas šeimyninį gyvenimą jis prisidėdavo prie visko, dirbdavo visus ūkio darbus, ką galėjo tą padėjo. Jis visus pinigus sudėjo į ieškovės namą, viską pirko ir darė, pagerino gyvenamąjį namą, tačiau išėjo su mintimi, kad jam atsibodo taip gyventi, jam atsibodo gyventi žeminamam. Prieš sudarant santuoką žinojo apie sutuoktinės ligą. Dėl priešieškinio reikalavimų atsakovas papildomai paaiškino, kad jis palaiko priešieškinio reikalavimus, tačiau jeigu ieškovė nereikštų reikalavimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, prašytų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė jo terorizavimu, žeminimu, jis būdavo išvaromas iš namų, taip pat turėjo reikšmės ir ieškovės liga, dėl jos pas ją būdavo didesnė agresija. Intymaus gyvenimo su ieškove apie pusę metų nebuvo, todėl mano, kad viena dedamoji dalis yra ir intymaus gyvenimo nesutarimai. Mano, kad ieškovė turėjo kitą vyrą, todėl nenorėjo su juo intymiai bendrauti. Ieškovė niekur nenorėdavo dalyvauti, taip pat ir pramoginiuose renginiuose. Ji buvo labai pavydi, atrasdavo kokį nors plauką automobilyje ir jam sakydavo, kad jis kažkur buvo. Jei jis neatsiliepdavo, po to jį žemindavo, kai jis perskambindavo. Šeimoje kildavo dažni konfliktai be rimtos priežasties. Jis pastebėjo prieš pora metų, kad ieškovė nieko nebenorėjo su juo planuoti, niekur nevažiuodavo ir nedalyvaudavo. Pasilieka prie priešieškinio reikalavimų dėl transporto priemonių ir prievolių padalijimo. Prašo priteisti 5000 Eur piniginę kompensaciją už namo pagerinimą, kadangi pastatė priestatą, apšiltino, pakeitė stogą, išvežiojo kanalizaciją, sudėjo plastikinius langus, pats samdė darbininkus, pirko virtuvinį komplektą, televizorių. Sutinka, kad jie kartu gerino tą būstą, bet jis pagerino didžiąją dalį. Jis investavo į tą namą, dirbo, kad galėtų pagerinti tą ūkį. Mano, kad pusė dalies priklauso jam, nes jis viską paliko.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. paaiškino, kad jis yra buvęs šeimos draugas, laiko pykti atsakovo atžvilgiu, kadangi šis jį apgavo, tačiau tai neturės reikšmės jo parodymams. Paaiškino, kad prieš porą metų ar metus balandžio ar birželio mėnesį, vėliau patikslino, jog pavasario pabaigoje, pas jį buvo atvažiavęs atsakovas su dama, kurią jis pristatė, kad tai jo draugė, išgerti alkoholio. Atsakovas jam paaiškino, kad su ieškove susipyko. Jam nekilo įtarimų, kad atsakovas atsivedė draugę, nes tai ne pirmas kartas ir tai ne jo reikalas. Jo vertinimu atsakovas su ta moterimi bendravo seksualiai, kadangi apkabino ir pabučiavo. Pas jį į namus buvo atvažiavę pirmą kartą, bet jis buvo matęs prie ligoninės garaže kitas moteris, nors nėra matęs, kad su kitomis moterimis atsakovas būtų bendravęs seksualiai. Atsakovas pas jį atvažiavo vakare ir tas pasisėdėjimas tęsėsi visą naktį, o jis pats nuėjo miegoti. Tą naktį atsakovas su atvykusia moterimi liko pas jį miegoti viename kambaryje ir iš jo išvyko ryte. Jam nebuvo svarbu koks tos moters vardas. Po to laiko jis daugiau atsakovo nėra matęs.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad ji yra ieškovės sesuo, nusistatymo neturi nei prieš vieną asmenį. Paliudijo, kad prie to priestato statybų, kurį statė ieškovė ir atsakovas, prisidėjo ir jos brolis, kurio nebėra. Mano, kad statybos darbai prasidėjo 2007 metais, iškilo priestatas, buvo sudėti langai, o po to jau po truputį tą priestatą įrenginėjo, buvo įvestas centrinis apšildymas. Kai atsakovas pateko į auto avariją, darbai sustojo gal pusmečiui ar metams, o po to po truputį vėl tvarkėsi. Jos brolis atliko visus mūrijimo ir betonavimo darbus, liejo pamatus. Iki tol ten buvo toks mažas priestatas, kurį nugriovė, tačiau kas nugriovė tą priestatą ji negali įvardinti. Darbai buvo vykdomi iki atsakovas pateko į avariją. Broliui atsilygindavo keliais litais, maistu ir alkoholiu, visą tai broliui parūpindavo atsakovas. Kas reikalingomis medžiagomis pasirūpindavo ji nežino, bet dažniausiai ten visą laiką dirbo jos brolis. Taip pat uždėjo stogą, jai atrodo, kad prie stogo darbų prisidėjo ir atsakovas. Tie darbai buvo apstoję, bet kai atsakovo sveikata po auto įvykio pagerėjo, vėl prasidėjo tie darbai, įrenginėjo tą priestatą, plyteles klojo viduje. Baldus ir buitinę techniką ieškovė pirko išsimokėtinai, jos žiniomis – skalbimo mašiną, minkštą dalį, lovą, komodą, nes ieškovė sakydavo, kad tą ir tą nusipirkau. Kai vyko priestato statybos darbai ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau apie jos pajamas nėra kalbėjusios. Kai vyko esminiai darbai atsakovas dirbo taksi vairuotoju. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimas buvo nuobodus, jie niekur neišvykdavo. Kai ji ateidavo, atsakovą visada rasdavo lovoje naudojantis telefonu. Ji gyveno tame pačiame name, pas juos lankydavosi vieną ar du kartus per savaitę. Ji nenorėdavo ten užeiti, nes atsakovas visą laiką būdavo nervingas, todėl užsibūdavo apie pusvalandį. Virš 20 metų, kai atsakovas ten gyveno, ji matė jų šeimos gyvenimą. Ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo labai šilti, ji matydavo, kad jie pasibardavo, atsakovas ir vaikus bardavo, būdavo, kad suduodavo vaikui, po to vėl prie savęs glausdavo. Šalys buvo skirtingos. Mano, kad ieškovė išlepino atsakovą, ji norėjo jaukumo namuose, šilumos, o atsakovo dažnai nebūdavo namuose. Atsakovas būdavo nervingas, susinervindavo ir prasidėdavo šeimoje pykčiai. Barniai kildavo kartais nei iš šio nei iš to. Ji matydavo tuos barnius, bet stengdavosi į tuos barnius nesikišti, jei jie pradėdavo kilti, ji pasišalindavo.

Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovė N. N. pagarsino priimtą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 11. Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G., kuris šiuo metu nepilnametis. Santuokos metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo dalyje, kuri 2002 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-3698 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei I. G.. Bylos duomenimis ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje buvo atlikta rekonstrukcija, kuri Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruota nuo 2010 m. liepos 8 d. Santuokos metu įgytos transporto priemonės Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pastaroji transporto priemonė įgyta, atsakovui pasinaudojus vartojimo kreditu. Atsakovui nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2037 m. gruodžio 24 d. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad jų santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė ieškinyje, kaip pagrindinį santuokos nutraukimo motyvą įvardija atsakovo neištikimybę, kurią ji jausdavo, nors atviresni neištikimybės požymiai pasireiškė 2020 m. balandžio mėnesį, kai šis nuolat paromis nepareidavo į namus, o 2020 m. birželio mėnesio pradžioje išsikėlė iš namų, pareikšdamas, kad nori pailsėti nuo šeimos bei išvykęs į nuomojamą butą visiškai nutraukė ryšius su ieškove ir grįžęs pareiškė, kad turi kitą moterį, išeina pas ją gyventi. Taip pat nurodo, kad atsakovas prieš ją smurtavo. Tuo tarpu atsakovas teigdamas, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, kaip pagrindinius kaltės motyvus įvardija ieškovės ligą dėl kurios ji protarpiais visiškai atsiribodavo nuo aplinkos, nebendraudavo nei su vaiku, nei su sutuoktiniu, taip pat intymaus gyvenimo nutrūkimą, ieškovės nenorą, kartu su atsakovu leisti laisvalaikius, atsakovo savivertės žeminimą, patyčias, patologišką pavydumą ir neištikimybę.

Taigi, tiek viena, tik kita pusė iš esmės remiasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija dėl sutuoktinio neištikimybės ir žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu.

Pastebėtina, jog žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė. Žiaurus elgesys paprastai apibūdinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmą (sumušimas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Vis tik kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Pažymėtina, jog esminės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju, teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad ieškovė galimą atsakovo neištikimybės faktą iš esmės grindžia tik savo samprotavimais ir byloje pateiktomis foto nuotraukomis iš socialinių tinklų, o būtent socialiniame tinkle „Facebook“ L. S. profilyje esančiomis nuotraukomis, kuriose šalia matomi susiglaudę arba apsikabinę moteris ir vyras – atsakovas V. G..

Pastebėtina, jog iš minėtų foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti jų padarymo datos, tačiau iš socialinio tinklo „Facebook“ prierašų prie nuotraukų, esančių viršuje, matyti, kad anksčiausiai šių dviejų asmenų bendra nuotrauka į socialinį tinklą „Facebook“ įkelta rugsėjo mėnesio 10 d., t. y. praėjus keletui mėnesių po atsakovo išsikėlimo gyventi iš šeimos namų ir ieškovei nusprendus skirtis su atsakovu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė dar 2020 m. birželio 25 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 03, su advokatu dėl ieškinio parengimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio V. G. kaltės, nors ieškinys teisme gautas tik 2020 m. rugsėjo 30 d. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, jog abi ginčo šalys iš esmės neneigia, kad jų bendras šeiminis gyvenimas nutrūko dar 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, kai atsakovas išsikėlė gyventi atskirai nuo šeimos į nuomojamą butą, be to, ieškovė dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės į advokatą teisinės pagalbos, kaip minėta, kreipėsi minėto mėnesio pabaigoje, todėl šiuo atveju teismas daro išvadą, kad bet kokios ginčo šalių nuotraukos, galimai patvirtinančios šalių neištikimybės faktus, padarytos jau po šalių santuokinių ryšių nutrūkimo turi būti vertinamos ypač apdairiai ir kritiškai.

Nors teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad šiuo metu su L. S. iš tiesų gyvena ir draugauja artimiau, tačiau pažymėjo, jog su šia moterimi bendrauti pradėjo tik birželio pabaigoje ir tik pokalbiais, tuo tarpu rimčiau bendrauti pradėjo rugpjūčio pabaigoje, t. y. jų ryšys užsimezgė tik šalims iš esmės nutraukus santuokinį gyvenimą kartu.

Ieškovė teigdama, kad atsakovas buvo neištikimas dar iki šalių santuokinių ryšių nutrūkimo, šiuos teiginius bando pagrįsti ir savo nuojauta, t. y. nurodo, kad neištikimybę ji jausdavo, tokia nuojauta vyraudavo ir anksčiau, nes sutuoktinis kartas nuo karto tapdavo grubus, nuolat naršydavo savo mobiliajame telefone, siuntinėdavo kažkam žinutes, neleisdavo į jo telefoną net žvilgtelėti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog taikant prezumpciją, kad santuoka iširo būtent dėl vieno iš sutuoktinių neištikimybės, neužtenka remtis vien nuojauta, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl šiuo atveju būtina pagrįsti kaltus sutuoktinio veiksmus leistinais įrodymais, kurie patvirtintų santuokinio neištikimybę, todėl siekiant šios santuokos nutraukimo formos nepakanka remtis tik asmeniniais samprotavimais.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė kaltindama atsakovą neištikimybe, be kita ko nurodo, kad atviresni neištikimybės požymiai ėmė reikštis 2020 m. balandžio mėnesį, kai atsakovui paskambinus jis pareiškė, kad yra pas savo draugą (duomenys neskelbtini), o po to išjungė telefoną. Šiems neištikimybės požymiams pagrįsti į teismo posėdį buvo iškviestas ir jame apklaustas liudytojas P. G.. Vis tik, minėtas liudytojas pripažino, kad laiko pyktį atsakovo atžvilgiu, kadangi šis jį apgavo bei nurodė, kad atsakovas iš tiesų buvo pas jį atvažiavęs su moterimi, kurią pristatė, kaip draugę, išgerti alkoholio. Pastebėtina, jog minėtas liudytojas nesugebėjo įvardinti bent apytikslės datos ir mėnesio, kada šis įvykis buvo, kadangi teismo posėdžio pradžioje nurodė, kad įvykis buvo pieš porą metų ar metus birželio mėnesį, vėliau pasitaisė į praėjusių metų balandžio mėnesį, kol galiausiai laikotarpį įvardijo praėjusių metų pavasario pabaiga, todėl atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, į liudytojo ir atsakovo tarpusavio santykius, nustatant galimą atsakovo neištikimybės faktą, šio liudytojo parodymai nelaikytini ypač patikimais, šiuo atveju jiems skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus ar byloje pridedamus įrodymus ir jie negali būti vieninteliai asmens kaltę patvirtinantys įrodymai.

Atsakovo kaltę bandoma pagrįsti ir jo ūmiu charakteriu, nerviniais priepuoliais, nurodoma, kad šis visiškai nepadėdavo prie ūkio darbų, nepadėdavo materialiai, be to, ieškovė nurodo, kad ne kartą atsakovo buvo sumušta, vaikščiodavo su mėlynėmis, jai buvo grasinta su peiliu, tačiau jokių šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų ieškovė byloje taip pat nepateikia, todėl nesant pateiktų jokių patikimų įrodymų šiems faktams pagrįsti, tokie teiginiai laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pastebėtina, jog atsakovas teigdamas priešieškinį, ieškovę, be kita ko, taip pat kaltina neištikimybe. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dar kai jis su ieškove pradėjo gyventi, žmona dingo iš namų ir grįžo po septynių valandų pametusi drabužius bei girta. Taip pat ieškovė buvo neištikima jam, kai jis dirbo Ispanijoje, nes buvo pagauta su kažkokiu vyru. Nurodė, kad jis pats ją buvo pagavęs su buvusiu kaimynu bučiuojantis, tačiau pažymėjo, kad visiems šiems faktams patvirtinti jis įrodymų jokių neturi, nors neištikimybės faktus matė savo akimis.

Kaip minėta, sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, todėl atsakovui taip pat nepateikus apskritai jokių patikimų įrodymų šiems faktams patvirtinti, jie taip pat laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio.

Atsakovas kaltindamas ieškovę dėl santuokos iširimo, kaltę taip pat grindžia ir ieškovės liga, dėl kurios ieškovė protarpiais visiškai atsiribodavo nuo aplinkos, nebendraudavo nei su vaiku, nei su juo, tačiau teismo vertinimu šie argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi sutuoktinio kaltė negali būti konstatuojama, kai sutuoktinis negali vykdyti santuokinių pareigų dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl ligos, nedarbingumo ir panašiai. Be to, teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui bendraujant dar iki santuokos sudarymo, atsakovas apie ieškovės ligą žinojo, todėl negalima teigti, kad ši liga ir jos paūmėjimo metu atsirandantys neigiami padariniai, atsakovui buvo staigmena.

Atsakovas, siekdamas įrodyti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, be kita ko, nurodo, kad iki jam išsikeliant gyventi kitur, intymaus gyvenimo tarp jų su ieškove nebuvo jau metus laiko, o ir anksčiau su intymiu gyvenimu buvo labai sudėtinga – sutuoktinė vis tam būdavo nenusiteikusi – tai pavargusi, tai jai skaudėdavo galvą, tai sakydavosi turinti kitą vyriškį ir jai sutuoktinio nereikia, kad sutuoktinis jai su tuo kitu vyriškiu trukdantis gyventi, žemino atsakovo savivertę, menkino jį kaip vyrą ir kaip žmogų. Taip pat, atsakovas teigia, kad ieškovė buvo patologiškai pavydi, nuolat tikrindavo jo telefoną ir drabužius, nuolat jį žemindavo, nenorėdavo kartu leisti laisvalaikio.

Pastebėtina, jog nors šiuo atveju, realių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta, ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kai kuriuos atsakovo nurodomus faktus, pavyzdžiui dėl nenorėjimo kartu pramogauti, kadangi po darbo ji būdavo pavargusi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog visi teisme patvirtinti faktai analizuojami ne atskirai, o analizuojant abiejų sutuoktinių tarpusavio santykių visumą, kadangi, kaip minėta, vieno sutuoktinio elgesys dažniausiai sąlygoja ir kito asmens elgesį.

Šiuo atveju, taip pat atkreiptinas dėmesys į liudytojos V. B., kuri ne vienerius metus gyveno gretimoje gyvenamojo namo dalyje, paaiškinimus, kad ginčo šalių gyvenimas buvo nuobodus ir jie niekur neišvykdavo, jų šeimoje santykiai nebuvo labai šilti, vyraudavo dažni konfliktai.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktinių santykiai pirmiausia turi būti grindžiami abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga reikalauja ieškoti kompromisų, savalaikiai pastebėti kylančias problemas ir dėti pastangas joms spręsti. Jeigu sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs ginčo šalių paaiškinimų, nagrinėjamu atveju sprendžia, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, ir tuo nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko E. G. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina I. G., nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pateiktoje išvadoje nurodo, kad atlikus ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimą buvo nustatyta, kad mažametis E. G. gyvena name, kuris nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei ir jos seseriai. Ieškovei priklausančioje ½ namo dalyje yra įrengti du gyvenamieji kambariai, virtuvė, vonia bei tualetas. Būstas tvarkingas ir švarus, namuose yra visi patogumai. Dabartinis būstas tinkamas nepilnamečiui vaikui ugdytis, vystytis, leisti laisvalaikį ir ilsėtis. Iš ugdymo įstaigos pateiktos informacijos matyti, kad vaiko ugdymu bei kasdieninių poreikių tenkinimu rūpinasi motina.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina I. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas V. G. galės bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi E. G. kas antrą savaitgalį pasiimdamas sūnų penktadienį po pamokų apie 14 val. ir pristatydamas jį į namus iki 17 val. sekmadienį. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jo darbo pobūdis lemia, kad jam tenka budėti, tad jis negali įsipareigoti pasiimti ir grąžinti vaiką konkrečiomis dienomis ir valandomis, todėl prašo teismo nenustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant, kad tėvas ne vėliau kaip prieš parą suderins su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pateiktoje išvadoje nurodo, jog kaip matyti iš surinktų duomenų, tarp ieškovės ir atsakovo vyrauja įtempti ir konfliktiški santykiai, tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami mažamečio vaiko atstovai pagal įstatymą tarpusavyje nekomunikuoja, nebendrauja ir nesikeičia informacija, kuri susijusi su jų sūnumi. Vaikas galimai įpareigotas pats susisiekti su atsakovu ir derinti susitikimo su tėvu laiką, kai tuo tarpu tai turėtų daryti ieškovė. Nurodo, jog šiuo metu mažamečio atstovai pagal įstatymą negeba konstruktyviai bendrauti ir komunikuoti dėl bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos ir eigos, vaikas yra įtrauktas į tėvų skyrybų procesą, yra tapęs tėvų žinių ir prašymų pranešėju, dėl to galimai yra ir pakitęs vaiko elgesys pastaruoju metu, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skyrius mano, kad turėtų būti nustatytina kuo konkretesnė skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, kadangi abstrakti atsakovo siūloma bendravimo tvarka ateityje gali sukelti daugiau ginčų ir nesutarimų tarp ieškovės ir atsakovo.

Kadangi asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi (CK 3.5 straipsnio 1 dalis), tai ir tėvai pirmiausia skatinami patys susitarti, kokiu būdu ir kaip jie užtikrins šeimos teisių, taip pat ir tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo teisės ir pareigos įgyvendinimą. Įstatyme įtvirtinta, kad, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Įstatymu draudžiama įgyvendinti šeimos teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis).

Pastebėtina, jog įvertinus byloje ištirtus įrodymus, susipažinus su ieškovės ir atsakovo siūlomomis bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkomis, jų paaiškinimais, išklausius Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pozicijos šiuo klausimu, akivaizdu, kad tėvai negeba be tarpusavio ginčų susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tėvų ginčai lemia besikeičiantį nepilnamečio vaiko elgesį, kelia jam nerimą, pyktį ir akivaizdžiai žaloja vaiko emocinę sveikatą. Šiuo atveju, atsižvelgus į ištirtų įrodymų visumą, teismas visiškai sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje išdėstytais motyvais ir prašymu, kad būtų nustatyta kuo konkretesnė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, siekiant iki minimumo sumažinti galimus šalių ginčus ateityje ir užtikrinti tinkamą vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais įgyvendinimą.

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgęs būtent į nepilnamečio vaiko geriausius interesus, atsižvelgęs į tai, kad paprastai metai turi 52 savaites, nustato tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną metuose esančių lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį 17 val. ir pristatydamas jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 17 val. sekmadienį; švenčių dienomis sūnus su tėvais bendrauja tokia tvarka – kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovui bendravimo tvarkos su sūnumi bendrauja ieškovė; kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovei bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su sūnumi bendrauja atsakovas, pasiimdamas sūnų šių dienų 14 val. ir pristatydamas jį į nuolatinę gyvenamąją iki tos pačios dienos 19 val.; sūnaus gimimo dieną ir per oficialias šventes (sausio 1-ąją, kovo 11-ąją, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją) lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 17 val. iki šventinės dienos 17 val. sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną ir išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove; per oficialias šventes (vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, lapkričio 1-ąją ir 2-ąją) nelyginiais metais nuo prieššventinės dienos 17 val. iki šventinės dienos 17 val. sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, lyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove; Šv. Kūčių ir 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną lyginiais metais sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, atsakovas pasiima sūnų šių dienų 12 val. ir pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., nelyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove; 2-ą Šv. Kalėdų dieną, 1-ą Naujųjų Metų dieną ir 1-ą Šv. Velykų dieną nelyginiais metais sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, atsakovas pasiima sūnų šių dienų 12 val. ir pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., lyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove; sūnaus vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi iki 14 kalendorinių dienų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie numatomas bendravimo dienas ieškovei pranešant prieš vieną mėnesį; atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis bent du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis, sūnaus laisvu laiku dienos metu, o ieškovė tokiam bendravimui netrukdo; atsakovas ne vėliau kaip prieš parą informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasiimti vaiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką: bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.; tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, bet atsakovas negali sūnaus pasiimti bendravimui dėl jo nebuvimo Lietuvoje, darbo ar kitų svarbių priežasčių, nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita; esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarką, šalys yra laisvos ją keisti konkrečiais rašytiniais tarpusavio (ad hoc pobūdžio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumą, norus ir galimybes ir jei dėl to tarp šalių nekyla konfliktų. Šalys raginamos ieškoti kompromisų, veikti vaiko interesais. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvai turi pareigą bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimą. Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima be kita ko ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su bendru prašymu ar bet kuris iš jų su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodo, kad vaikas yra augantis, turi problemų su regėjimu, apmokėjimui už elektrą per mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 30-40 Eur, šildosi malkomis, kurioms sezono metu išleidžia apie 900 Eur, mokymuisi vaikui reikalingas kompiuteris, knygos, vaikas naudoja pėdų įklotus, akinius. Sūnus yra labai judrus, todėl jam yra būtinas draudimas, lanko robotikos būrelį, kuris kainuoja 15 Eur per mėnesį. Lėšų reikia ir vaiko pramogoms. Paaiškino, kad vaiką veda pas ortopedus ir jam reikia ortopedinių batelių, kurių kaina siekia 60 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas vaiko išlaikymui nuo 2020 m. birželio 8 d. jokių pinigų iš esmės jai nedavė, todėl metus laiko teko išlaikyti sūnų vienai.

Tuo tarpu atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka tik iš dalies ir pagrindiniais nesutikimo motyvais nurodo, jog jo paskaičiavimu sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui per mėnesį visiškai pakanka 350 Eur, o atsižvelgus į tai, kad vaikui mokama 60 Eur išmoka, sutinka skirti 150 Eur. Nurodo, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi galimybės skirti daugiau pinigų sūnaus išlaikymui, nei jų galimybės leidžia. Paaiškino, kad tokią sumą sutinka skirti, kadangi jam taip pat gyventi reikia, reikia pinigų sveikatai, visokių procedūrų, išlaikyti transporto priemones, apsirengti ir panašiai. Mano, kad jo siūloma pinigų suma yra nemaža, tačiau jei jo galimybės bus didesnės, jis sūnui skirs daugiau pinigų. Be kita ko, nurodo, kad šiuo metu vaikui apmoka už kabelinę televiziją 16 Eur ir telefono abonentą 8 Eur. Atsakovo vertinimu 370 Eur išlaikymo suma pilnai atitinka vaiko poreikius, nes jis žino kiek vaikui reikia, kadangi kartu gyveno.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. pateiktoje išvadoje nurodo, jog patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazę apie atsakovo gaunamas pajamas už paskutiniuosius mėnesius nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo didesnis nei 657 Eur, kaip nurodė pats atsakovas priešieškinyje. Nors mažamečiui E. G. nėra nustatyta specialiųjų poreikių, tačiau vaikui reikalingi specialūs padai, kurie dedasi į batus, ortopediniai batai bei akiniai, kuriuos vaikas dažnai sulaužo. Taip pat patiriamos išlaidos vaiko būreliams. Patikrinus Gyventojų registrą nustatyta, jog atsakovas išvados rengimo dieną turėjo tik vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, daugiau išlaikytinų asmenų atsakovas neturi.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais iš esmės tik iš dalies pagrindė nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, vis tik, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją, teismo praktiką ir nepilnamečio vaiko pagrindinius poreikius, prašoma išlaikymo suma nėra perdėta. Priteisdamas išlaikymą, teismas įvertina faktiškai patiriamas išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, higienos priemonėms, ugdymui, būsto išlaikymui, laisvalaikiui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos minėtos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kad būtų užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo poreikiai.

Teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovas yra dirbantis, jo gaunamos pajamos iš tiesų siekia beveik vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje ir jis jokių kitų išlaikytinių neturi, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo visiškai pagrįstas ir iš atsakovo turi būti priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė skirtina išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, jog nustatydamas priteistino išlaikymo dydį vertino mažamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydį ir tėvų galimybę skirti išlaikymui nustatytą sumą teismo sprendimo priėmimo momentu, todėl pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo susidariusį 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui išlaikymo iš esmės neteikia nuo 2020 m. birželio pradžios, kai paliko šeimą. Nurodo, kad iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas yra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo 150 Eur suma, todėl šią sumą atėmė iš reikalaujamo išlaikymo sumos ir gavo 650 Eur sumą.

Pažymėtina, jog ieškovė po ieškinio pateikimo, koregavo prašomą priteisti išlaikymo sumą, ją didindama, atsižvelgus į tai, kad atsakovas ir po ieškinio pateikimo dienos išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su minėta išlaikymo įsiskolinimo suma sutiktų tik tuo atveju, jeigu ji būtų užskaityta už ilgesnį laikotarpį, kadangi nuo išėjimo iš namų iki teismo posėdžio dienos jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo bent 500 Eur suma, todėl mano, kad 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti sumažintina.

Vis tik, nagrinėjamu atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas niekaip nepagrindžia minėtų sumų sumokėjimo, be to, atsakovo skaičiuojama išlaikymo įsiskolinimo padengimo suma apima ir sumas, skirtas sūnaus išlaikymui po ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau ne ilgiau nei iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl šiuo atveju ieškovės pozicija, kad išlaikymo skola didėjo, kadangi atsakovas ir po ieškinio pateikimo dienos neteikė išlaikymo, laikytina nepagrįsta.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas siekdamas sumažinti ieškovės prašomos priteisti išlaikymo skolos dydį, remiasi aplinkybėmis, kurios buvo jau po ieškinio teismui padavimo dienos, tačiau tokie atsakovo argumentai laikytini visiškai nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį (nuo ieškinio padavimo dienos), o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas skaičiuojamas iki ieškinio padavimo dienos, todėl visi atsakovo atlikti mokėjimai sūnaus išlaikymui po ieškinio padavimo teismui dienos priskirtini išlaikymo prievolės vykdymui į ateitį ir gali būti užskaityti šioje dalyje.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių kad jis yra teikęs didesnį nei 150 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui per laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio pradžios iki ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.), teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 650 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos metu įgyto turto, prievolių padalijimo ir kompensacijos už santuokos metu pagerintą nekilnojamąjį turtą priteisimo.

Byloje ginčo tarp šalių dėl santuokos metu įgytų transporto priemonių ir prievolių padalijimo nekyla. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad transporto priemonė Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės nuosavybe, o transporto priemonė Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas V. G. taip pat sutinka, kad už prievolės kreditoriui Bigbank AS filialui vykdymą jis liktų atsakingas asmeniškai. Trečiasis asmuo Bigbank AS filialas neprieštarauja, kad atsakovas liktų asmeniškai atsakingas už įsipareigojimų vykdymą.

Tarp šalių byloje kyla ginčas dėl piniginės kompensacijos dydžio už santuokos metu pagerintą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 5000 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu iš bendrų lėšų iš esmės pagerintą nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu ieškovė su minėtu reikalavimu nesutinka, tačiau nurodo, kad jeigu teismas pripažintų, jog atsakovui priklauso kompensacija, sutinka sumokėti atsakovui 1900 Eur.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei I. G. ½ dalimi, 2020 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-3698 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje buvo atlikta rekonstrukcija, kuri Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruota nuo 2010 m. liepos 8 d.

Iš Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. MŽ21/02-039 santraukos nustatyta, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė yra 35 000 Eur, ieškovei priklausančios ½ dalies žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais sudaro 17 500 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše minėto turto bendra vertė sudaro 13 123 Eur. Didžiąją dalį minėtos vertės – 83,87 proc. sudaro gyvenamasis namas (11 006 Eur gyvenamojo namo vertė / 13 123 Eur bendra žemės sklypo su gyvenamuoju ir priklausiniais vertė x 100 proc.). Byloje taip pat pateiktas 2002 m. gegužės 29 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, iš kurio matyti, kad 2002 m. gegužės 6 d. gyvenamojo namo, esančio minėtu adresu bendra vertė siekė 3383,34 Eur (11 682 Lt).

Atsakovas nurodo, kad jis prisidėjo prie namo pagerinimo pastatydamas priestatą, kurį apšiltino, pakeitė stogą, išvedžiojo kanalizaciją, sudėjo plastikinius langus, pats samdė darbininkus, pirko virtuvinį komplektą, televizorių. Sutinka, kad jie kartu gerino tą būstą, bet nurodo, kad jis pagerino didžiąją dalį, todėl mano, kad pusė pagerintos namo dalies kompensacijos priklauso jam, nes jis viską paliko.

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad prašomos priteisti kompensacijos dydį apskaičiuoja pagal pastatyto ir įrengto priestato kvadratūrą, kurios plotas sudaro 24,46 kv. m., t. y. sudaro 49,79 proc. iš 49,13 kv. m. ieškovės vardu registruoto turto. Atsižvelgus į tai, kad buvo pagerinta beveik 50 proc. ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, nurodo, kadangi turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendra vertė sudaro 17 500 Eur, o ieškovei tenkančios dalies vertė siekia 8750 Eur, tai pagerinus pusę šio turto vertės, jo naudai turėtų būti priteisiama 4375 Eur piniginė kompensacija. Be to, kadangi visas santuokos metu užgyventas turtas lieka ieškovei, atsakovas minėtą sumą padidina iki 5000 Eur, t. y. likusią pusės turto dalį atsakovas įvertina 625 Eur (5000 Eur – 4375 Eur).

Ieškovė teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad ji neneigia, kad dalį darbų, susijusių su nekilnojamo turto pagerinimu, atsakovas tikrai atliko, tiksliau prisidėjo savo pajamomis, tačiau visi pagrindiniai darbai jau buvo baigti iki 2010 metų, todėl atsižvelgus į Registrų centrų išrašuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes 2002 metais ir po ½ dalies priestato pagerinimo 2010 metais, dalinant tą vertę per pusę, šalims tektų po 1906 Eur, todėl jei teismas nuspręstų, kad ji privalo atsakovui sumokėti kompensaciją už jos nuosavybei priklausančio nekilnojamojo turto dalies pagerinimą, ji sutiktų jam kompensuoti tik 1900 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. papildomai paaiškino, kad prie gyvenamojo namo priestato statybų daugiausiai dirbo jos brolis, tačiau atsakovui patekus į auto avariją, darbai sustojo gal pusmečiui ar metams, o po to po truputį vėl tvarkėsi. Paaiškino, kad priestato statybos darbai buvo vykdomi iki atsakovas pateko į avariją. Jos broliui atsilygindavo atsakovas, tačiau kas pasirūpindavo reikalingomis medžiagomis įvardinti negalėjo. Pažymėjo, kad atsakovas prie priestato statybos darbų taip pat prisidėjo.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Tokiais atvejais teismas, nustatydamas turto esminio pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinti tai, kad turto vertę gali lemti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Tokiu atveju yra nustatoma, ar atitinkamas objektas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Nagrinėjamu atveju, teismui ištyrus byloje esančius įrodymus ir išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, nekyla abejonių, kad ieškovei ½ dalimi asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis ir pastangomis, todėl teismo vertinimu šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų šalių kaltės, atsakovas turi teisę į pagerinto turto vertės kompensaciją. Vis tik, teismas atkreipia dėmesį, jog priešieškinyje atsakovo nurodoma kompensacijos skaičiavimo tvarka yra ydinga, kadangi atsakovas skaičiuodamas jam priklausančios kompensacijos dydį, remiasi bendra, apskaičiuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), verte, t. y. skaičiuodamas kompensacijos dydį už pastatytą gyvenamojo namo priestatą, remiasi verte, kurioje įtraukta tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo, tiek jo priklausinių vertė. Be to, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, atsakovas visiškai neeliminuoja buvusios nustatytos gyvenamojo namo vertės, todėl šitaip nepagrįstai padidina jo naudai prašomą priteisti kompensaciją.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teismas perskaičiuoja atsakovui tenkančios kompensacijos dydį. Pažymėtina, jog apskaičiuodamas minėtą kompensaciją teismas remiasi visais šalių pateiktais dokumentais įrodančiais nekilnojamojo turto vertę, tiek buvusią iki turto pagerinimo, tiek egzistuojančią šiuo metu. Kaip minėta, pagal Nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. MŽ21/02-039 santrauką bendra turto vertė, t. y. įtraukiant žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir jo priklausinius sudaro 35 000 Eur, todėl ieškovei priklausanti turto dalis vertintina 17 500 Eur. Vis tik, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančių duomenų matyti, kad gyvenamojo namo vertės dalis, visame bendrame turte siekia – 83,87 proc., todėl laikytina, kad ieškovei ½ dalimi priklausančio gyvenamojo namo vertė šiuo metu siekia 14 677,25 Eur (17 500 Eur x 83,87 proc.). Atsižvelgus į tai, kad ieškovei dovanojimo metu gyvenamojo namo vertė sudarė 3383,34 Eur, laikytina, kad ieškovei dovanojimo metu tekusi ½ dalies gyvenamojo namo vertė sudarė 1691,67 Eur (3383,34 / ½ dalis), todėl laikytina, kad santuokos metu ieškovei priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo, atsižvelgus į rinkos sąlygas padidėjo 12 985,58 Eur (14 677,25 Eur – 1691,67 Eur). Kaip nurodo atsakovas, pastatyto priestato plotas siekia 49,79 proc. ieškovės vardu registruoto turto, todėl laikytina, kad pagerinto turto dalies vertė sudaro 6465,52 Eur (12 985,58 Eur x 49,79 proc.). Pastebėtina, jog minėta turto vertė buvo pagerinta santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis, todėl kiekvienam sutuoktiniui tenkanti pagerinto turto vertė sudaro ne 4375 Eur, kaip nurodo atsakovas, o 3232,76 Eur (6465,52 Eur / ½ dalis).

Likusius santuokoje užgyventus daiktus – virtuvinį komplektą, baldus, buitinę techniką, atsakovas įvertina 650 Eur, tačiau teismui nepateikia nei šio turto balanso, nei jų verčių, nusidėvėjimo pagrindimo. Pažymėtina, jog teismui nekyla abejonių, kad santuokos metu sutuoktiniai iš bendrų lėšų įsigijo buitinę techniką, baldus, kitus buityje naudojamus daiktus, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu konkrečiai neįvardijus bendrai užgyvento turto balanso, taip pat nenurodžius galimo daiktų nusidėvėjimo, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, pripažįsta, kad atsakovo prašoma priteisti 650 Eur suma, kaip kompensacija jam už santuokoje įsigytus anksčiau nurodytus daiktus yra protinga, todėl jam priteistina.

Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų..

Ieškovė I. G. teismo posėdžio metu pareiškė, kad nori susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę, atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo, todėl nutraukus santuoką, ieškovei I. G. paliktina iki santuokos turėta pavardė – P., atsakovui V. G. paliktina prigimtinė pavardė – G..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, atitinkamai turi būti paskirstytos ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 1034 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 184 Eur žyminis mokestis, 600 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 250 Eur patirtos išlaidos už turto vertinimą. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis ir 1200 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 62,5 proc., nes pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (50 proc.), ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas dėl neturtinės žalos – atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, uzufrukto nustatymo ir transporto priemonės padalijimo su atsakovu nebuvo, be to reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir uzufrukto nustatymo nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

Vertinant atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovo pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimai ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovo reikalavimas dėl mažesnio dydžio sumos išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – atmestas, reikalavimas dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo patenkintas iš dalies (78 proc.), dėl kitų reikalavimų – vaiko gyvenamosios vietos, transporto priemonių priteisimo, prievolių padalijimo, uzufrukto teisės nustatymo ginčo dėl to tarp šalių nekilo, be to, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir uzufrukto nustatymo nutraukiant santuoką yra išvestiniai, todėl sprendžiant dėl priešieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama. Atsižvelgus į tai kas nustatyta, laikytina, kad patenkinta 42,67 proc. priešieškinio reikalavimų.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 62,5 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 646,25 Eur, o priešieškinį patenkinus 42,67 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 554,71 Eur. Atsižvelgus į tai, kad išnagrinėjus civilinę bylą ir iš dalies tenkinus tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį bei pagal patenkintas reikalavimų dalis priteisus patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovei, tiek atsakovui, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti iš viso 91,54 Eur (646,25 – 554,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Be to, ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, patenkinus minėtus reikalavimus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas neapmokėtas žyminis mokestis: 69 Eur ((200 Eur x 12 mėn. + 650 Eur) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, atsižvelgus į tai, jog atsakovas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjo, t. y. 113 Eur už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, t. y. minėtą reikalavimą patenkinus 78 proc., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 88 Eur žyminio mokesčio sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 11, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei I. G. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „P.“, atsakovui V. G. palikti turimą pavardę – „G.“.

Nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neteikto išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, jog atsakovas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja tokia tvarka:

- atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną metuose esančių lyginių savaičių savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadienį 17 val. ir pristatydamas jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 17 val. sekmadienį;

- švenčių dienomis sūnus su tėvais bendrauja tokia tvarka – kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovui bendravimo tvarkos su sūnumi bendrauja ieškovė;

- kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos ieškovei bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su sūnumi bendrauja atsakovas, pasiimdamas sūnų šių dienų 14 val. ir pristatydamas jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;

- sūnaus gimimo dieną ir per oficialias šventes (sausio 1-ąją, kovo 11-ąją, birželio 24-ąją, rugpjūčio 15-ąją) lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 17 val. iki šventinės dienos 17 val. sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, nelyginiais metais sūnaus gimimo dieną ir išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove;

- per oficialias šventes (vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, liepos 6-ąją, lapkričio 1-ąją ir 2-ąją) nelyginiais metais nuo prieššventinės dienos 17 val. iki šventinės dienos 17 val. sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, lyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove;

- Šv. Kūčių ir 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną lyginiais metais sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, atsakovas pasiima sūnų šių dienų 12 val. ir pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., nelyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove;

- 2-ą Šv. Kalėdų dieną, 1-ą Naujųjų Metų dieną ir 1-ą Šv. Velykų dieną nelyginiais metais sūnus būna ir bendrauja su atsakovu, atsakovas pasiima sūnų šių dienų 12 val. ir pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., lyginiais metais išvardintomis šventinėmis dienomis sūnus būna su ieškove;

- sūnaus vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su sūnumi iki 14 kalendorinių dienų ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie numatomas bendravimo dienas ieškovei pranešant prieš vieną mėnesį;

- atsakovas su sūnumi turi teisę bendrauti nuotolinėmis ryšio/vaizdo priemonėmis, internetinėmis programomis bent du kartus per savaitę pasirinktomis valandomis, sūnaus laisvu laiku dienos metu, o ieškovė tokiam bendravimui netrukdo;

atsakovas ne vėliau kaip prieš parą informuoja ieškovę apie savo ketinimą pasiimti vaiką pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką:

- bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

- pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save – drabužių, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

- tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, bet atsakovas negali sūnaus pasiimti bendravimui dėl jo nebuvimo Lietuvoje, darbo ar kitų svarbių priežasčių, nėra kompensuojamos kitų dienų sąskaita;

- esant bendram šalių (vaiko tėvų) sutarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

Po santuokos nutraukimo automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo automobilį Mazda 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui, juridinio asmens kodas 301048563, pagal 2019 m. gegužės 2 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19005750, pripažinti asmenine atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole, kurią jis privalo įvykdyti asmeniškai.

Priteisti iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3882,76 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 76 ct) piniginę kompensaciją už santuokos metu pagerintą turtą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 91,54 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Išaiškinti šalims, jog žyminis mokestis priteistas valstybės naudai turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Daiva Maneikienė