Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5532-880/2020 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl galutinio apylinkės teismo sprendimo (el. b. l. 61–65), kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteista 7 246,54 Eur skola, 260,87 Eur delspinigiai, 2 439,60 Eur įstatyminės metinės palūkanos bei 8 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

11. Teisme 2020-10-20 gautas ieškovės prašymas prijungti naują įrodymą – ieškovės RUAB „Kamesta“ per AB SEB banką 2020-10-09 atliktą 18,08 Eur mokėjimo pavedimą advokatų profesinei bendrijai (atsakovės atstovui) už teisinių paslaugų suteikimą (el. b. l. 92–94). Prašyme prijungti įrodymą ieškovė nurodė, kad ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 834,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikta 2020-09-14 advokatų kontoros sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimas iš dalies, t. y. ieškovei sumokant 816 Eur. Ieškovė teikia dokumentą, įrodantį, kad yra sumokėta likusi, t. y. 18,08 Eur, suma pagal sąskaitą.

12. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Susipažinęs su ieškovės prašomais prijungti naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti įrodymai prijungtini prie bylos medžiagos. Pateikti įrodymai nedidelės apimties, iš esmės yra procesinio pobūdžio, įrodantys, kad buvo apmokėtos advokato teisinės paslaugos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašymas pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

15. Apylinkės teismas nustatė, kad tarp šalių 2014-04-30 buvo sudaryta Rangos sutartis (dėl daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Švenčionių mieste, tarp Mažosios ir A. Rymo gatvių, teritorijos rekonstravimo darbų). Šalys 2015-06-22 ir 2015-06-29 pasirašė Aktą, kuriame patvirtinta, jog ieškovė 2015 m. birželio mėnesį atlikto darbų už 10 349,37 Eur sumą (dujų aikštelės remontas, lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų įrengimas). Akto pagrindu ieškovė atsakovei pateikė apmokėti 10 349,37 Eur sąskaitą Nr. KAM006740 (sąskaitos data – 2015-06-22). Taip pat nustatyta, kad šalys 2020-08-26 pasirašė sąskaitą Nr. KAM006843, pagal kurią ieškovė atsakovei turėjo 3 102,83 Eur piniginę prievolę. Dėl šios priežasties ieškovė įskaitė 3 102,83 Eur į atsakovės ieškovei mokėtiną 10 349,37 Eur sumą ir atsakovė ieškovei pagal sąskaitą Nr. KAM006740 turėjo sumokėti likusią 7 246,54 Eur sumą. Šalys taip pat pasirašė tris Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (2015-12-31, 2016-12-31 ir 2017-12-31), kuriose nurodyta, jog atsakovė ieškovei skolinga 7 246,54 Eur sumą pagal 2015-06-22 sąskaitą Nr. KAM006740.

16. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie tai, jog įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1756-584/2019 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-15119-2016-6) iš UAB „Kamesta“ priteista 9 031 Eur išlaidų už rangos darbų defektų šalinimą ir 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidų Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (aptartas sprendimas įsiteisėjo po Kauno apygardos teismo 2020-04-28 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-590-264/2020, kuomet Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimas buvo paliktas nepakeistas). Pagal įsiteisėjusį sprendimą atsakovei vykdomasis raštas išduotas 2020-05-20. Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1756-584/2019 matyti, kad:

16.2. 2015-06-30 darbų apžiūros aktu nustatyti atliktų darbų defektai: dalyje teritorijos neišdygo žolė, dalyje teritorijos žolė reta, yra daug piktžolių; neprigijo pasodinti medžiai;

16.3. 2016-07-20 statybos rangos sutartimi Švenčionių rajono savivaldybės administracija susitarė su UAB „Vladislavas ir Ko“ dėl defektų taisymo už 9 031 Eur. Švenčionių rajono savivaldybės administracija už darbus 9 031 Eur sumokėjo 2016-08-23. Šalys buvo sudariusios Rangos sutartį, kuri apėmė įvairaus pobūdžio darbus, įskaitant ir vejos įrengimo (apželdinimo) darbus. Rangos sutartimi šalys susitarė ir dėl vejos sėjimo, grunto tvarkymo darbų.

17. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog ieškovei UAB „Kamesta“ Kauno apygardos teismo 2019-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1113-259/2019 iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2019-02-14). Atsakovė teismui pateikė duomenis apie tai, kad į ieškovės restruktūrizavimo bylą pateikė prašymą dėl finansinio atsakovės 11 768,90 Eur (9 031 Eur skola ir 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidos) reikalavimo ieškovei (RUAB „Kamesta“).

18. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, susijusių su prievolės vykdymo sustabdymu visų pirma pažymėtina, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – teise į gynybą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis). CK iš esmės numato dvi rūšis, kuriomis paprastai ginamos asmens pažeistos teisės – teisminė gynyba (CK 1.138 straipsnis) bei ikiteisminė gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, nutarties 187 punktą). Vienas iš ikiteisminės gynybos būdų – savigyna (CK 1.139 straipsnis). Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). CK 1.139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Vienas tokių savigynos atvejų, numatytų CK – teisė sustabdyti prievolės (į)vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

19. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą CK reguliuojama tiek bendrojo pobūdžio nuostatomis (CK 6.46, 6.58 straipsniai), tiek specialiosiomis normomis (CK 6.207–6.208 straipsniai ir kt.). Kadangi tarp šalių buvo sudaryta Rangos sutartis, tai reiškia, kad šalių tarpusavio teisės ir pareigos (t. y. prievolės) kyla sutarties pagrindu (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys Rangos sutartyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nesusitarė dėl teisės pasinaudoti savigyna tvarkos, todėl ginčui spręsti taikytinos įstatyminės, t. y. CK nuostatos.

20. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog tai atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos yra tokios: i) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; ii) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; iii) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; iv) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; v) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; vi) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

21. Analizuojant atsakovės argumentus dėl 7 246,54 Eur piniginės prievolės įvykdymo sustabdymo matyti, kad pagal Rangos sutartį atsakovė savo piniginės 7 264,54 Eur prievolės atsakovei neginčijo ir pačią piniginę prievolę pavirtino trimis skolų suderinimo aktais (2015-12-31, 2016-12-31 ir 2017-12-31).

22. Iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1756-584/2019 turinio matyti, kad atsakovė, už ieškovės pagal Rangos sutartį atliktų darbų trūkumų ištaisymą trečiajam asmeniui sumokėjo 9 031 Eur 2016-08-23, tačiau ieškovei ginčijant aptartą 9 031 Eur sumą, atsakovė teisę į piniginės prievolės iš ieškovės priverstinį vykdymą įgijo tik 2020-04-28, kuomet įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendimas.

23. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (tokia aplinkybė, analizuojant Rangos sutartį, nurodyta ir įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1756-584/2019). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog paprastai laikytina, kad pagal rangos sutartį šalių prievolės yra priešpriešinio pobūdžio (vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nutarties 26 punktas). Aptariamu atveju tiek ieškovės 9 031 Eur piniginė prievolė atsakovei, tiek atsakovės 7 246,54 Eur piniginė prievolė ieškovei kildinama iš tos pačios Rangos sutarties. Ir nors piniginės prievolės šalims atsirado skirtingu laikotarpiu ir už skirtingus rangos darbus (atsakovė ieškovei turėjo piniginę prievolę už dujų aikštelės remontą, lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų įrengimą, o ieškovės prievolė atsakovei kilo dėl vejos atnaujinimo darbų defektų pašalinimo išlaidų), tačiau nesutiktina, jog šalys neturi priešpriešinių pareigų viena kitai. Atsižvelgiant į tai, kad abi piniginės prievolės šalims atsirado būtent iš tos pačios Rangos sutarties dėl tame pačiame objekte (daugiabučių namų kvartale, esančiame Švenčionių m. tarp Mažosios ir Rymo gatvių teritorijos) atliktų statybos darbų (tik vienu atveju statybos darbai buvo atlikti tinkamai, o kitu atveju – netinkamai), pagrindžia, jog piniginės prievolės gali būti laikytinos vienarūšėmis.

24. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ieškovė 9 031 Eur prievolę, kildinamą iš netinkamai atliktų darbų pagal Rangos sutartį, ginčijo teisme. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovė dėl 9 031 Eur priteisimo pagal Rangos sutartį kreipėsi 2016-07-21, tačiau teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta 9 031 Eur ieškovės piniginė prievolė atsakovei įsiteisėjo, minėta, tik 2020-04-28. Tai reiškia, kad nuo 2016-07-21 iki 2020-04-28 apskritai nebuvo aišku, ar atsakovė turės reikalavimo teisę į ieškovę. Aptariamo teisminio proceso Nr. 2-69-3-15119-2016-6 eiga rodo, jog egzistavo tam tikras atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę neapibrėžtumas, kadangi pirmą kartą nagrinėjant atsakovės 9 031 Eur reikalavimo teisės pagrįstumą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinys UAB „Kamesta“ buvo atmestas (žr. Kauno apylinkės teismo 2017-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-551-435/2017 ir Kauno apygardos teismo 2018-03-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-406-638/2018) ir tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2018-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018 bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, Kauno apylinkės teismas 2019-12-17 sprendimu ieškinį tenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nuo 2016-07-21 iki 2020-04-28 neturėjo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovės bandomas pagrįsti piniginės prievolės sustabdymas neatitiko priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo teisėtumo sąlygų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog de facto (liet. faktiškai), nors atsakovės 7 246,54 Eur piniginė prievolė ieškovei atsirado dar 2015-06-29 sudarius Aktą (Aktas pasirašytas skirtingų asmenų 2015-06-22 ir 2015-06-29, visgi, imama palankesnė data atsakovei), tačiau realiai ieškovė dėl skolos (piniginės prievolės) priteisimo į teismą kreipėsi tik 2020-05-14. Toks faktas pagrindžia aplinkybę, jog net iki 2020-05-14 atsakovė ieškovei piniginės prievolės faktiškai nevykdė.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog apylinkės teismas turėjo vertinti Kauno apylinkės teisme atsakovės pareikštą ieškinį ieškovei dėl 9 031 Eur priteisimo kaip pranešimą apie prievolės vykdymo sustabdymą. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog teisė sustabdyti prievolės įvykdymą yra siejama su aiškumu, kad kita šalis prievolės neįvykdys nustatytu terminu (kai neaišku, tačiau kyla abejonių, ar kita šalis įvykdys prievolę nustatytu terminu, suabejojusi šalis turėtų kreiptis į kitą šalį siekdama išsiaiškinti, ar sutartis bus vykdoma tinkamai) (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės sustabdyti prievolę aiškumas turi būti ne tik toks, iš kurio aišku, kad kita šalis savo piniginės prievolės nevykdys, tačiau įgyvendinant sustabdymo teisės aiškumo reikalavimą kita šalis privalo būti informuota apie tai, kad kita šalis taiko savigyną, t. y. sustabdo savo priešpriešinių prievolių vykdymą kitai šaliai. Informavimas apie prievolės vykdymo sustabdymą turi būti toks, kad iš pranešimo turinio būtų aišku, kad šalis stabdo savo prievolių vykdymą, t. y. naudojasi savigynos teise. Visgi, sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog apie savo piniginių prievolių vykdymo sustabdymą būtų informavusi ieškovę. Vien tai, kad atsakovė teismui pateikė ieškinį dėl 9 031 Eur sumos priteisimo pagal tą pačią Rangos sutartį nereiškia, kad toks ieškinys laikytinas ir pranešimu apie priešpriešinių prievolių sustabdymą. Juolab, jog vien ieškinio pareiškimas teisme dar nereiškia, kad asmuo iš tiesų turi reikalavimo teisę.

27. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis iškelti restruktūrizavimo byla įsiteisėjo 2019-02-14). Ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo momentu galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Viena vertus, 2019-02-14 ieškovė atsakovei dar neturėjo galiojančios bei vykdytinos 9 031 Eur piniginės prievolės (tokia prievolė atsirado tik 2020-04-28), kas, kaip jau minėta, rodo, kad atsakovės apskritai negalėjo įgyvendinti sustabdymo teisės. Kita vertus, ĮRĮ 8 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka. Aptariama ĮRĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad atsakovės 9 031 Eur piniginis reikalavimas, kuris atsirado jau po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ieškovei įsiteisėjimo, turės būti vykdomas ne pagal CK ir CPK, o visų pirma pagal specialias ĮBĮ taisykles (šios nutarties priėmimo momentu galioja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ)). Pastebėtina ir tai, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą iš esmės prievolės sustabdymas, kaip ikiteisminė savigynos priemonė, prarado savo paskirtį, o visi kreditorių finansiniai reikalavimai iš restruktūrizuojamos bendrovės turto masės vykdomi pagal specialias nemokumo (restruktūrizavimo) procesus reguliuojančias taisykles (ĮBĮ/JANĮ). Atsakovė teismui teikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į ieškovės restruktūrizavimo administratorių dėl 9 031 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės restruktūrizavimo byloje.

28. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė yra nesąžininga atsakovės atžvilgiu, kadangi siekia išvengti kilusios 9 031 Eur prievolės. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovės teiginiu nesutinka. Visų pirma, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, o pats sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020, nutarties 24–25 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus; objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, nutarties 60 punktas). Įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2019-12-17 sprendime Nr. e2-1756-584/2019 (taip pat ir Kauno apygardos teismo 2020-04-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-590-264/2020) nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad atsakovės piniginiai reikalavimai kitoje civilinėje byloje ieškovei buvo patenkinti, nereiškia, kad ieškovė buvo nesąžininga ir siekė išvengti 9 031 Eur piniginės prievolės vykdymo. Teisėjų kolegija nelaiko ieškovės nesąžiningumu aplinkybės, jog ieškovė nesutiko su atsakovės 9 031 Eur reikalavimu, nors galiausiai ši suma buvo priteista. Antra, atsakovė ieškovės nesąžiningumą motyvuoja tuo, jog ieškovė nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje ir praturtėtų atsakovės sąskaita, tačiau tokio teiginio atsakovė nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė galėtų praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, atsakovė turi teisę savo piniginės prievolės įvykdymą gauti ieškovės nemokumo (restruktūrizavimo) byloje specialia tvarka pagal ĮBĮ/ JANĮ nuostatas (teisę teikti tvirtinti turimą finansinį reikalavimą ieškovės restruktūrizavimo byloje atsakovė įgyvendino). Dėl šios priežasties nepagrįsti teiginiai, jog ieškovė praturtėja atsakovės sąskaita. Vien aplinkybė, jog restruktūrizavimo byloje atsakovė gali atgauti mažesnę 9 031 Eur finansinio reikalavimo dalį arba visą 9 031 Eur finansinį reikalavimą, tačiau per restruktūrizavimo plane numatytą laikotarpį, nereiškia nepagrįsto praturtėjimo. Trečia, nors atsakovė ir teigia, jog ieškovė, kol vyko bylinėjimasis teisme dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau tokia aplinkybė šios bylos kontekste teisinės reikšmės neturi. Ieškovė įstatymais laike neribojama, kada gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių pažeidimo (skolos priteisimo). Vertinama ir tai, kad atsakovė 7 246,54 Eur piniginės prievolės ir neginčijo. Ketvirta, atsakovės teigimu, ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė yra linkusi į nesąžiningumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą aktualesnis viešojo pirkimo sutarties sudarymo atveju, o ne vykdant Rangos sutartį. Vien tai, kad ieškovė įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nereiškia, kad ieškovė buvo nesąžininga konkrečios situacijos atveju. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė, reikalaudama 7 246,54 Eur skolos sumokėjimo ir ginčydama 9 031 Eur sumą, būtų buvusi nesąžininga.

29. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su priteistais delspinigiais ir palūkanomis. Nesutikimą su priteistais delspinigiais bei palūkanomis atsakovė motyvavo tik tuo, kad buvo teisėtai sustabdžiusi priešpriešinės piniginės prievolės vykdymą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pritarė apylinkės teismui, jog atsakovė nepagrįstai stabdė savo piniginės prievolės vykdymą, kas reiškia, jog ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius ir palūkanas už piniginės prievolės nevykdymą. Kitų arba savarankiškų argumentų, o ne išvestinių iš teisės stabdyti prievolės vykdymą sukuriamų padarinių, dėl delspinigių bei palūkanų priteisimo nepagrįstumo atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė.

30. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Atsakovė nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamą sprendimą grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-330/2010. Viena vertus, vienodą teismų praktiką formuoja ne Lietuvos apeliacinis teismas, o kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis). Kita vertus, iš skundžiamo galutinio teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas savo argumentų negrindė išimtinai Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-330/2010.

31. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo galutinio sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo nėra pagrindo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teikė duomenis apie tai, kad patyrė 834,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 89, 92–94). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovės apeliacinis skundas, taip pat į tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos protingo dydžio, ieškovei iš atsakovės priteisiama 834,08 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188766722, 834,08 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovės RUAB „Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, naudai.