- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-330/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1775-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hronas“ dėl skolos delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Eugvilsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Hronas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 142 428,67 Lt skolą, 1 089,14 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. rugpjūčio 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/08/19-ES-1/PIR-220, pagal kurios 1.1 punktą ieškovas įsipareigojo parduoti aliuminio profilio priešgaisrines vitrinas, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir apmokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Ieškovas nurodė, kad jis perdavė atsakovui prekių už 144 370,64 Lt ir buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros EGVA 2044 bei EGVA 2089, atsakovas už prekes sumokėjo 1 941,97 Lt ir liko skolingas 142 428,67 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas įsipareigojo už prekes atsiskaityti per 30 dienų ir įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau liko skolingas 1 089,14 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo UAB „Hronas“ ieškovui UAB „Eugvilsta“ 142 428,67 Lt skolos, 1 073,99 delspinigių, viso 143 502,66 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; šios sprendimo dalies vykdymą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą UAB „Hronas“ po sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui UAB „Eugvilsta“ 47 834,22 Lt kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio pirmosios dienos; priteisti iš atsakovo UAB „Hronas“ ieškovui UAB „Eugvilsta“ 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Hronas“ 3 870 Lt žyminio mokesčio bei 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą; grąžinti ieškovui UAB „Eugvilsta“ 90 Lt permokėto žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir to neneigia pats atsakovas, kad PVM sąskaitas faktūras serija EGVA Nr. 2044, serija EGVA Nr. 2089 pasirašė atsakovo UAB „Hronas“ darbuotojai S. S. ir A. M. , tokiu būdu patvirtindami ūkinę operaciją – turto įsigijimą pirkimo-pardavimo būdu. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra – tai dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. Teismas nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalį prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. Dėl to, teismo teigimu, PVM sąskaitos faktūros pasirašymas ir priėmimas sukelia teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad pagal CK reikalavimus tik nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Dėl nurodytų argumentų teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti, jog atsakovas atsiskaitytų su ieškovu anksčiau, nei buvo pristatyti visi langai ir ištaisyti jų defektai.
Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Hronas“ pasirašė PVM sąskaitas faktūras, o tai reiškia, kad nėra duomenų, jog atsakovas nepripažintų susidariusio įsiskolinimo ieškovui. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatavo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip pirkėjo sutartines prievoles – neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų CK 6.38, 6.63 ir 6.213 straipsniuose, kadangi pilnai neatsiskaitė su ieškovu už jam parduotas prekes, neapmokėjo ieškovui visų pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras priklausančių pinigų sumų, todėl skolos ieškovui suma, sudaranti 142 428,67 Lt, priteistina ieškovui iš atsakovo.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovu PVM sąskaitose faktūrose nustatytais terminais, už termino praleidimą, vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties Nr.08/08/19-ES-1/PIR-220 3.3 punktu, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojama 0,02 procentai delspinigių. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 1 073,99 Lt delspinigių. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius pagal sutartį už parduotas plienines duris pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EGVA Nr. 2044, kurios nebuvo ieškovo nurodytos ieškinyje sutarties objektu ir todėl ieškovui nepriteisia 15,15 Lt delspinigių, pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus.
Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti laikotarpiu per 12 mėnesių skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad, spręsdamas minėtą klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į atsakovo materialinę padėtį, tačiau ir į šalių lygiateisiškumo principą, išlaikydamas jų abiejų teisėtų interesų balansą. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus finansinius dokumentus ir turimą turtą bei įsipareigojimą ieškovui šioje byloje teismas, konstatavo, kad skolos suma nėra tokio dydžio, kad jos atsakovas negalėtų padengti iš viso. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog visos ieškovo reikalaujamos sumos priteisimas iš karto galėtų sąlygoti atsakovo finansinį nestabilumą dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje, iš dalies tenkintinas atsakovo prašymas ir sprendimo įvykdymas išdėstytinas per 3 mėnesius. Teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui pažeistų protingumo ir lygiateisiškumo principus.
Teismas nurodė, kad ieškovas sumokėjo 4720 Lt už advokato paslaugas, tačiau nurodyta suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisme pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau tekste – Rekomendacijos), nurodytų dydžių nustatytas maksimalias išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškovui už ieškinio parengimą bei dviejų valandų atstovavimą teisme, atsižvelgiant į procesinio veiksmo atlikimo metu galiojusius valstybės patvirtintą MMA (minimalią mėnesinę algą) bei koeficientus, tokios išlaidos galėjusios būti ne didesnės nei 2640 lt. Teismas konstatavo, kad už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų nurodyto maksimalaus užmokesčio ir kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą nagrinėjamu atveju 2100 Lt atstovavimo išlaidų dydis pakankamas ir ieškovui priteistina 2100 Lt atstovavimo išlaidų
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Hronas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 847,80 Lt delspinigių, pakeisti sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 700 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei pakeisti teismo sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išdėstant sprendimo vykdymą 12 mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo priteistas delspinigių dydis yra nepagrįstas. Su ieškovu buvo delsiama atsiskaityti dėl paties ieškovo kaltės, todėl ieškovas turėjo teisėtą pagrindą skaičiuoti atsakovui delspinigius ne anksčiau kaip nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 8 d. ir tai sudarytų 847,80 Lt.Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui 2 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai atlyginti. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėje bylose priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiam teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei į bylos pobūdį, protingas ir pakankamas išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis būtų 700 Lt.Teismas nepagrįstai išdėstė sprendimo vykdymą tik 3 mėnesiams. Teismo sprendimo išdėstymas per trumpesnį nei 12 mėnesių terminą gali sutrikdyti atsakovo UAB „Hronas“ atsiskaitymą su tiekėjais bei darbuotojais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Eugvilsta“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai bei jame pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad UAB „Hronas“ (pirkėjas) ir UAB Eugvilsta“ (pardavėjas) 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/08/19-ES-1/PIR-220. Minėtos sutarties pagrindu UAB „Eugvilsta“ išrašė 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EGVA Nr. 2044 dėl plieninių išorės durų apmokėjimo ir 2008 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EGVA Nr. 2089 dėl 6 aliuminio stiklopaketo langų apmokėjimo, kuriose nurodyti apmokėjimo terminai, pateikė šias sąskaitas UAB „Hronas“ ir UAB „Hronas“ darbuotojai pasirašė apie šių sąskaitų gavimą. UAB „Hronas“ minėtų sąskaitų neapmokėjo ir tarp šalių kilo ginčas dėl nurodytos 2008 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir minėtų sąskaitų apmokėjimo.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad remiantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi atsakovas turėjo pagrindą sustabdyti sutarties vykdymą ir nemokėti ieškovui už pateiktus pilnai nesukomplektuotus ir nekokybiškus langus, kol jam nebus pristatyti visi sutarties ir jos priedų sąlygas atitinkantys langai ir dėl to ieškovas turėjo teisėtą pagrindą skaičiuoti atsakovui delspinigius pradedant ne anksčiau kaip nuo 2008 m. gruodžio 10 d., kas skaičiuojant iki 2009 m. sausio 8 d. (ieškinio pasirašymo data) sudarytų 847,80 Lt, t. y. 226,19 Lt mažesnę sumą, nei ieškovui priteista teismo sprendimu.
Jeigu sutartinės prievolės vykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.58 str. 1 d.).
CK 6.58 komentuojamo straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą. Tokią teisę skolininkas turi tik kai prievolė yra dvišalė ir kita šalis savo pareigą skolininkui turi įvykdyti pirma. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad pardavėjas turi perduoti daiktą pirkėjui iki konkrečios datos, o šis turi sumokėti perdavus daiktą. Jeigu daiktas laiku neperduodamas, pirkėjas turi teisę pareikšti, kad apskritai atsisako sutarties arba mokės pinigus, kai daiktas bus jam perduotas. Šalis, pareiškusi atsisakanti vykdyti prievolę, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Teisę sustabdyto prievolės vykdymą šalis turi ne tik kai kita šalis suėjus prievolės vykdymo terminui savo priešpriešinės pareigos neįvykdo, bet ir kai dar prieš sueinant terminui tampa aišku, kad kita šalis laiku neįvykdys prievolės. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartis numato išankstinį prekių apmokėjimą iki konkrečios datos, o prieš dvi savaites iki nurodytos konkrečios datos pardavėjas sužino, kad pirkėjas tapo nemokus. Tokiu atveju pardavėjui yra pakankamo pagrindo manyti, kad pirkėjas neįvykdys prievolės laiku, todėl turi teisę arba apskritai atsisakyti prievolės vykdymo (CK 6.317 str. 6 d.), arba jį sustabdyti.
Teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d.).
Prievolės vykdymo sustabdymas yra savigynos forma. Todėl juo būtina naudotis sąžiningai ir protingai ir negalima piktnaudžiauti. Tai reiškia, kad prievolės vykdymo sustabdymu šalis negali pasinaudoti, jeigu šitai sukeltų kitai šaliai ar tretiesiems asmenims nepaprastai sunkių, netikėtų padarinių. Todėl prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos būdo, panaudojimas turi būti proporcingas tam šalies interesui, kurį šitaip ji siekia apginti. Prievolės vykdymo sustabdymas, galintis padaryti kitai šaliai gerokai daugiau žalos, nei yra vertas siekiamas apginti gėris, yra neadekvatus pažeidimui gynimosi būdas ir tai reiškia, kad tokia gynyba yra nesąžininga ir neprotinga.
Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.).
Šalių 2009 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 08/08/19-ES-1/PIR-220 3.1 punkte nurodyta, kad likusią kainos dalį pirkėjas sumoka per 30 dienų po prekių pristatymo. Šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad pirkėjas, uždelsęs apmokėti už prekes šioje sutartyje nurodytais terminais ir laiku, moka pardavėjui 0,02 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos uždelstos sumokėti sumos. Minėtos sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad pardavėjas, uždelsęs pristatyti prekes arba pakeisti nekokybiškas prekes šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, moka pirkėjui 0,02 procento visų prekių kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, ir ši sąlyga reiškia, kad pagal sutartį už nekokybiškų prekių pakeitimo uždelsimą pardavėjui nustatyti delspinigiai, bet ne pirkėjo apmokėjimo už prekes sustabdymas.
Pagal minėtos šalių pirkimo-pardavimo sutarties priedus šalys susitarė dėl 8 aliuminio-stiklo paketo langų pirkimo-pardavimo. Pagal 2008 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EGVA Nr. 2089 UAB „Eugvilsta“ pardavė UAB „Hronas“ 6 langus už 141 314,44 Lt sumą ir pagal 2008 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EGVA Nr. 2176 UAB „Eugvilsta“ pardavė UAB „Hronas“ 2 langus už 11 186,40 Lt sumą. Dėl to UAB „Hronas“ 2008 m. spalio 28 d. sąskaitoje nurodytą 6 langų kainą turėjo apmokėti šioje sąskaitoje nurodytu terminu – iki 2008 m. lapkričio 30 d. bet ne 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitoje nurodytu terminu. Todėl delspinigiai nuo 2008 m. spalio 28 d. sąskaitoje nurodytu terminu neapmokėtos nurodytos 141 314,44 Lt sumos skaičiuotini nuo šioje sąskaitoje nurodytos paskutinės sąskaitos apmokėjimo dienos, bet ne nuo 2008 m. gruodžio 10 d. sąskaitoje nurodytos paskutinės sąskaitos apmokėjimo dienos. Atsakovas pasirašydamas 2008 m. spalio 28 d. sąskaitą įsipareigojo apmokėti šią sąskaitą šioje sąskaitoje nurodytais terminais. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pagal minėtą 2008 m. spalio 28 d. sąskaitą ieškovo parduoti atsakovui konkretūs 6 langai buvo perduoti atsakovui vėliau nei sąskaitoje nurodyta data ar konkrečiai 2008 m. gruodžio 10 d. ir dėl kokybės trūkumų turėjo būti keičiami.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys prievolės vykdymo sustabdymo teise privalo naudotis protingai bei sąžiningai ir kad pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalies reikalavimus UAB „Hronas“ nepranešė UAB „Eugvilsta“ apie prievolės vykdymo sustabdymą. Todėl atsakovas UAB „Hronas“ negali remtis atsikirtimuose į ieškinį aplinkybe dėl prievolės sustabdymo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovui yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų iš atsakovo ieškovui išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo ieškovui 2 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo suma atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas neprivalėjo priteisti iš atsakovo ieškovui apeliaciniame skunde nurodomos 700 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo sumos.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas nusprendė išdėstyti sprendimo įvykdymą po sprendimo įsiteisėjimo 3 mėnesiams. Nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento iki bylos išnagrinėjimo apeliaciniame teisme momento praėjo beveik 6 mėnesiai. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gera valia bent iš dalies vykdo teismo sprendimą ir sumokėjo dalį teismo sprendimu priteistos sumos ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas dėl galimo atsakovo veiklos sutrikimo nėra pagrįstas pateiktais į bylą įrodymais. Į bylą nepateikti įrodymai, kad prailginus pirmosios instancijos teismo nustatytą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą 9 mėnesiais (3+9=12) dėl tokio termino prailginimo atsakovo turtinė padėtis realiai bei iš esmės pagerės ir atsakovas gera valia įvykdys teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovo nevykdymo prievolės ieškovui taip pat gali sutrikti ir ieškovo veikla. Atsakovas neginčija, kad turi prievolę sumokėti ieškovui teismo priteistą sumą. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą svarbu išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl teismo sprendimo išdėstymo 3 mėnesiams yra pagrįstos.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 2,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ į valstybės biudžetą 2,90 (du litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.