- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-406-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15119-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-551-435/2017 pagal ieškovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
I. Š. rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ 9 031 Eur ieškovės turėtas išlaidas už statybos rangos darbų defektų taisymą.Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. J-172 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą parengti daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Švenčionių mieste tarp Mažosios ir Rymo gatvių, teritorijos rekonstravimo darbo projektą (-us), atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus. Statybos žurnale Nr. 5 nurodyta, kad vejos atnaujinimo darbai baigti 2015 m. gegužės 14 d., atnaujintos vejos plotas – 16 345 m². Ieškovė teigė, kad 2015 m. birželio 30 d. projekto įvykdytų darbų apžiūros akte yra nurodyta, kad apžiūros metu nustatyti atliktų darbų defektai: 1) dalyje teritorijos neišdygo žolė; 2) dalyje teritorijos žolė reta; 3) yra daug piktžolių, kurias atsakovei buvo nurodyta pašalinti iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. pasirašant atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojui ir statybos darbų vadovui. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (4.11)2S-182 priminė atsakovei, kad dalyje kvartalo teritorijos vis dar neišdygo pasėta žolė, auga piktžolės, o 2016 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.11)2S-98 atsakovė informuota, kad ieškovė numato pradėti procedūras dėl nustatytų defektų šalinimo darbų pirkimo, jeigu defektai nebus pašalinti iki 2016 m. balandžio 29 d. Atsakovei defektų nepašalinus, ieškovė viešo konkurso būdu parinko kitą darbų rangovą defektams šalinti, todėl 2015 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties Nr. J-343 pagrindu rangovas UAB „Vladislavas ir Ko“ atliko defektų taisymo Rymo gatvės kvartale (vejos atnaujinimo) darbus, kurių kaina yra 9 031 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti. Remiantis 2015 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 12 d. apžiūros aktais, ieškovė apie trūkumus sužinojo 2015 m. birželio 30 d., todėl vienerių metų senaties termino pabaiga laikoma 2016 m. birželio 30 d. Ieškovė į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi tik 2016 m. liepos 21 d., todėl, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.Atsakovės teigimu, atnaujinimo darbai buvo atlikti tinkamai, vadovaujantis ieškovės pateiktu techniniu projektu. Sutartimi ieškovės atsakomybei ir rizikai buvo priskirtos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte, išskyrus aplinkybes, nurodytas sutarties 10.1 punkte. Vadovaujantis bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje principu, ieškovė, techniniame projekte nurodžiusi jau minėtą sprendimą dėl esamo augalinio grunto panaudojimo vejos atnaujinimo darbams (nusprendusi iš atsakovės nepirkti augalinio grunto) prisiėmė tokio grunto netinkamumo vejai atnaujinti riziką. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju sutartyje nėra numatyta ieškovės teisė pačiai pašalinti darbų trūkumus, todėl, vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė, savo nuožiūra pašalinusi neva atsakovo darbų trūkumus, neįgijo teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtas išlaidas. Be to, ieškovė priėmė vejos atnaujinimo darbus, vadovaudamasi sutarties 8.2.1 punktu, t. y. pripažindama, kad minėti neva darbų trūkumai neturi esminės įtakos naudojant darbų rezultatą pagal paskirtį. Vadinasi, ieškovė patvirtino, kad retos žolės išdygimas ar žolės neišdygimas nelaikytinas CK 6.665 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu darbų kokybės trūkumu, dėl kurio ji įgytų teisę pasinaudoti vienu iš šiame straipsnyje numatytų gynybos būdų. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, užsakovė, priėmusi darbą jo nepatikrinusi, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Ieškovė, turėdama visas galimybes, 2015 m. birželio 30 d. apžiūros akte galėjo nustatyti tiek žolės neišdygimo faktą, tiek akmenų ir šiukšlių palikimą, tačiau to nepadariusi ieškovė neteko teisės remtis šiais darbų trūkumais, reikalaudama priteisti iš atsakovo jų pašalinimo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad vertinant 2015 m. gegužės 14 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą matyti, kad šių darbų priėmimo metu nebuvo užfiksuota jokių (nei akivaizdžių, nei neakivaizdžių) darbų trūkumų. Šalys 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktu, kurio pagrindu ir reiškiamas ieškinio reikalavimas, užfiksavo nustatytus atliktų darbų defektus – dalyje teritorijos neišdygusią žolę ir septynias neprigijusias pasodintas egles. Akivaizdu, kad šie defektai darbų priėmimo metu negalėjo būti matomi, jie paaiškėjo po pusantro mėnesio, todėl laikytina, kad darbų priėmimo metu jie buvo neakivaizdūs, dėl šių darbų trūkumų negali būti taikoma CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata. Vertinant ieškovo pateiktas 2016 m. liepos 21 d. nuotraukas, kuriomis įrodinėjo, kokio dydžio akmenis ir statybines atliekas, bei kokiais kiekiais naujasis rangovas išvežė šalindamas atsakovės darbų trūkumus, laikytina, kad darbų priėmimo – perdavimo metu – t. y. 2015 m. gegužės 14 d. akivaizdūs atliktų darbų trūkumai privalėjo būti matomi ir aptarti priėmimo-perdavimo akte. Tokios nuostatos įtvirtintos ir šalių pasirašytos rangos sutarties 8.2.1. punkte. To nebuvus, taikytina CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, jog užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis šio darbo trūkumų faktu, kuris galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Ieškovė naujai nustatytus darbų trūkumus, t. y. statybinių šiukšlių ir akmenų neišrinkimą, fiksavo tik savo atstovų sudarytos komisijos 2016 m. liepos 12 d. apžiūros aktu ir apie šiuos trūkumus atsakovei nepranešė, kas reiškia, kad šių darbų trūkumų netgi neprašė atsakovės pašalinti. Tačiau pasirinkdama naująjį rangovą atsakovės atliktų darbų defektų taisymui, teismo nuomone, šiuos darbus nepagrįstai įtraukė į numatomų atlikti darbų kaip atsakovės neištaisytų, sąmatą ir pareiškė reikalavimą dėl išlaidų šiuos trūkumus šalinant priteisimo. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktu atsakovei buvo pareikšta tik apie darbų, susijusių su neišdygusia žole plote, pažymėtame Nr.1 (2016-07-12 sudarytoje schemoje), trūkumus. Tačiau šis plotas yra ženkliai mažesnis, nei tas, kuriame darbus atliko naujasis rangovas, kas reiškia, jog darbų trūkumų ištaisymo kaina turėtų būti atitinkamai mažesnė. Nagrinėjamu atveju rangos sutartyje nesant įtvirtintai užsakovo teisei pačiam pašalinti atliktų darbų trūkumus ar jų pašalinimui pasitelkti trečiuosius asmenis, teismo nuomone, ieškovė neturi teisės naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu. Teismas nurodė, kad atsakovė viso proceso metu nuosekliai prašė teismo taikyti šioje byloje ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė laikė, kad ieškinio senatis sustojo laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 15 d. įvykus nepaprastajam įvykiui - sausringam laikotarpiui aktyviosios augalų vegetacijos metu, o po jo tęsėsi dar šešis mėnesius, todėl nebuvo praleistas. Nurodė, kad jei teismas laikytų, kad senaties terminas buvo praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytas nepaprastasis įvykis - sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu - niekaip nesusijęs su ieškinio pareiškimu ir negali būti vertinamas kaip įvykis, kliudantis pareikšti ieškinį. Ieškovė po to, kai 2016 m. balandžio 14 d. raštu įspėjo atsakovę, kad pastarajai iki 2016 m. balandžio 29 d. nepašalinus atliktų darbų trūkumų ieškovė numato pradėti procedūras dėl minėtų nustatytų defektų pašalinimo darbų pirkimo, tik 2016 m. liepos 12 d. (t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui) sudarė komisiją, kuri apžiūrėjo atsakovės atliktus darbus, tą pačią dieną pagal nustatytus defektus sudarė lokalinę defektų taisymo (vejos atnaujinimo) sąmatą, o 2016 m. liepos 20 d. su naujuoju rangovu UAB „Vladislavas ir Ko“ pasirašė statybos rangos sutartį, kurioje numatė, kad darbai turi būti atlikti per 7 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. B., darbai buvo pradėti sekančią dieną ir tą pačią dieną – 2016 m. liepos 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti išlaidas iš atsakovės už statybos darbų defektų šalinimą. UAB „Vladislavas ir Ko“ darbai buvo priimti 2016 m. liepos 29 d., apmokėti 2016 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovė į teismą kreipėsi dar nebuvus atliktiems vejos atnaujinimo darbams, jiems tik prasidėjus, tikėtina, pradėjus šalinti statybines atliekas ir akmenis, ir pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo jokios įtakos neturėjo nei hidrometeorologinės sąlygos, nei tai, kad rangovas dar nebuvo atlikęs vejos atnaujinimo darbų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teisinio pagrindo jį atnaujinti nėra, ieškovė kreipėsi į teismą pasibaigus ieškinio senaties terminui.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. spalio 26 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apeliantės ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šioje byloje neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog vejos sėjimas, grunto tvarkymas vejos sėjimui negali būti laikomi statybos darbais. Jokie normatyviniai statybos techniniai dokumentai nepriskiria vejos sėjimo statybos darbams, todėl negali būti taikomos specialiosios CK nuostatos, taikytinos statybos rangos darbams įskaitant ir garantinius terminus, nustatytus CK 6.697 ir 6.698 straipsniuose. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė vejos sėjimo ranga, todėl taikytinos bendrosios rangos sutartį reglamentuojančios CK taisyklės.Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę atlikti darbų ištaisymą savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis būtent CK 6.664 straipsnio 3 dalimi, o ne CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/5012 ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, ką pripažino ir pats teismas. Minėtoje byloje buvo nagrinėjami teisiniai santykiai, atsiradę iš statybos rangos teisinių santykių, o ne įprastos rangos teisinių santykių.Teismas, vadovaujantis principu curia novit iura, privalėjo savarankiškai nusistatyti teisinį ieškinio pagrindą ir vertinti, jog iš esmės apeliantas pareiškė reikalavimą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. sumažino darbų kainą 9 031 Eur. Pažymėtina, jog sutarties kaina 2 988 258,37 Lt (arba 865 459,42 Eur), o apeliantė pareiškė reikalavimą tik dėl dalies darbų, kurie pripažinti nekokybiškais, todėl laikytina, kad šiuo ieškiniu apeliantė mažina 9 031 Eur atsakovei priklausančią sumą už darbus pagal sutartį. Nevertinant apeliantės reikalavimo kaip reikalavimo pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, susidarys situacija, kai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu apeliantė privalės kreiptis į teismą tik kitu teisiniu pagrindu, o tai prieštarautų CPK įtvirtintiems proceso koncentracijos principams.Visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, jog 2016 m. liepos 12 d. apžiūros akte užfiksuoti plotai, kuriose reikia ištaisyti darbų trūkumus (500 kv. m.), neatitinka plotų, pavestų pagal sutartį sutvarkyti ieškovui (2038 kv. m.). Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis teismas nustatė minėtą aplinkybę, jeigu iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog tiek minėtame apžiūros akte, tiek ankstesniuose dokumentuose nustatyti tie patys trūkumai, pateiktos tapačios nuotraukos. Naujajam rangovui buvo pavesta ištaisyti trūkumus toje pačioje teritorijoje, tuose pačiuose plotuose, kuriuose atlikta apžiūra 2015 m. birželio 30 d. Teismas neatsižvelgė, jog darbų priėmimo metu gruntas buvo neseniai išpurentas, dėl to užėmė didesnį tūrį, todėl akmenys ir statybinės atliekos buvo paslėptos grunte, jų nesimatė. Viskas išryškėjo tik praėjus beveik metams laiko, kai dėl aplinkos poveikio išpurentas gruntas (lietaus ir temperatūrų skirtumo) susmuko, dėl ko sumažėjus jo tūriui, pasidarė akivaizdu, kad akmenys ir statybinės atliekos iš esmės buvo palaidotos, užkastos atliekant paviršinio grunto lyginimo ir vejos sėjimo darbus. Minėti trūkumai vertintini kaip užslėpti trūkumai. Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias CK normas. Pažymėtina, kad CK 1.130 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties reikalavimą dėl viso reikalavimo dydžio, neatsižvelgdamas į faktą, jog trūkumai buvo nustatyti ne tuo pačiu metu, todėl jų ieškinio senaties terminai skaičiuotini atskirai, kadangi skaičiuojama nuo pranešimo apie atitinkamą trūkumą. Šalių sudarytas 2015 m. birželio 30 d. apžiūros aktas nėra laikytinas pretenzija. Lingvistiškai aiškinant teisės normą, pretenzija yra vienašališkas reikalavimas rangovo atžvilgiu su užsakovo reikalavimu ištaisyti rangovo darbų trūkumus, o šiuo atveju apžiūros aktas yra abiejų šalių sudarytas (dvišalis sandoris), kurio pagrindu faktiškai atsakovo atstovai pripažino darbų trūkumus ir įsipareigojo juos ištaisyti. Minėtas aktas įrodo šalių susitarimą ištaisyti trūkumus, atsakovo nekokybiškų darbų dvišalį pripažinimą, o ne ieškovo vienašalius reikalavimus atsakovui. Pretenziją ieškovas atsakovui pateikė išsiųsdamas 2016 m. balandžio 14 d. raštą, kuriuo vienašališkai pareikalavo ištaisyti trūkumus, o tai reiškia, jog ieškinio senaties pradžia yra 2016 m. balandžio 15 d. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai turi teisę ex officio nustatyti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir jas vertinti. Teismas šiuo atveju neatnaujino termino, nors akivaizdžiai šioje byloje buvo svarbios aplinkybės, dėl kurių galimai buvo praleistas senaties terminas. Ieškinys buvo pareikštas siekiant apginti savivaldybės gyventojų interesus, šiuo atveju teismas neturėtų netenkinti ieškinio vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo, kadangi šiuo atveju siekiama apginti viešąjį interesą, o be to pats teismas konstatavo faktinį sutarties pažeidimą 7 ir 8 sprendimo punktuose. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kada atsakovei buvo pareikšta apie darbų trūkumus, nekilo – šalys sutiko, kad tai buvo 2015 m. birželio 30 d. Vadinasi, ieškovė, pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo 2016 m. liepos 21 d., beveik 1 mėnesiu praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatyta specialia taisykle, pasibaigė 2016 m. birželio 30 d.Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė įstatymo, suteikiančio jai teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, bei niekaip nepagrindė paties viešojo intereso buvimo iš rangos teisinių santykių kilusiame ginče, todėl šis ieškovės motyvas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių negalima teigti, kad per visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą ieškovė būtų veikusi protingai, aktyviais veiksmais gynusi savo pažeistas teises, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą atnaujinti praleistą 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).Atsakovė nesutinka su ieškovės motyvu, jog vejos atnaujinimo darbai neva nėra statybos darbai. Svarbu pažymėti, kad sutartis sudaryta atsakovei laimėjus supaprastintą atvirą konkursą (projekto Nr. VP3-1. 1-VRM-02-R-02-004). Taigi, būtent ieškovė sutartimi visus perkamus darbus priskyrė statybos darbams, nustatydama, kad jiems taikytini CK 6.698 straipsnyje numatyti garantiniai terminai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių bei kad ieškovė neturi teisės pasinaudoti CK 6. 665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pažeistų teisių gynybos būdu.Vadovaujantis sutarties 11.2 punktu, garantinio laikotarpio metu atsakovė privalo ieškovei pareikalavus atlikti visus defektų ar žalos ištaisymo darbus, jeigu tie darbai susiję su sutarties neatitinkančiomis medžiagomis, netinkama darbų kokybe ar bet kurio sutartinio atsakovės įsipareigojimo neįvykdymu. Sutartyje nenumatyta ieškovės teisė pačiai pašalinti atliktų darbų trūkumus ar jų pašalinimui pasitelkti trečiuosius asmenis. Tai, kad sutartyje nenumatyta užsakovo teisė pačiam pašalinti darbų trūkumus, nereiškia, kad užsakovas negali pasinaudoti kitais CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais alternatyviais pažeistos teisės gynimo būdais.Lietuvos teismų suformuota praktika patvirtina, kad teismai, nustatę, kad rangos sutartyje yra numatyta užsakovo teisė pašalinti darbų trūkumus, taiko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl garantinio termino metu paaiškėjusių darbų trūkumo pašalinimo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2008, 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-541/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-865-440/2015).Ieškinio dėl išlaidų, patirtų šalinant darbų trūkumus priteisimo, bei ieškinio dėl statybos darbų kainos sumažinimo dalykas nėra tapatus, todėl ir jo faktinis pagrindimas negali būti analogiškas.Ieškovo teiginių, kad 2015 m. gegužės 14 d. atliktų darbų perdavimo metu neva išpurentas gruntas susmuko po žiemos sezono, nepatvirtina joks byloje esantis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktomis 2016 m. liepos 12 d. nuotraukomis, pagrįstai konstatavo, kad jose užfiksuotos šiukšlės ir akmenys turėjo būti matomi ir 2015 m. gegužės 14 d. priimant iš atsakovo atliktus darbus.Be to, CK 6. 691 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Vadovaujantis tuo, sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl statybinių šiukšlių ir neišrinktų akmenų pašalinimo, todėl ieškovė, pasirinkdama naująjį rangovą atsakovo atliktų darbų defektų taisymui, nepagrįstai šiuos darbus įtraukė į numatomų atlikti darbų, kaip atsakovo neva neištaisytų, sąmatą, bei ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl šių darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Teisėjų kolegijos nuomone, esminės reikšmės sprendžiant darbų defektų nustatymo ir taisymo klausimus neturi aplinkybė, ar šalys sudarė rangos sutartį, ar statybos rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė taikydamas būtent bendrąsias rangos sutarties nuostatas, kurios, be kita ko, taikytinos ir atskiroms rangoms rūšims ( buitinė ranga, statybos ranga ir kt.) ( CK 6.644 str. 2 d.). Pastebėtina tik, kad šalys pačios sutartyje nurodė, kad sudaro statybos rangos sutartį ( t.1, b.l. 41, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai), buvo vykdomas gatvių teritorijos rekonstrukcijos projektas, paskirtas techninės priežiūros vadovas, kas leidžia priskirti atliekamą veiklą statybos veiklai, ir ieškinio pareiškime apeliantė dėstė, kad buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Apeliantė nurodo, kad šalių ginčui spręsti turėjo būti taikoma CK 6.664 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad darbų defektus, nustatytus per garantinį terminą turi pašalinti rangovas arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Su tokiu apeliantės teiginiu galima sutikti, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas šia norma vadovaudamasis ir sprendė ginčą. Šalių sudarytos sutarties 11.1 p. buvo nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties po darbų perdavimo-priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti perimant darbą ( paslėpti trūkumai ar atsiradę statinio garantinio naudojimo metu), taip pat jeigu jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos raštu pranešti rangovui. Sutarties 11.2 p. nustatė, kad rangovas garantinio laikotarpio metu privalo užsakovui pareikalavus, atlikti defektų taisymo ar žalos taisymo darbus ( t.1, b.l.53). Sutartyje nebuvo numatyta užsakovui teisės pačiam atlikti darbų defektų taisymą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė negalėjo remtis CK 6.665 str. 1 d. 3 p. nustatytu teisių gynimo būdu. Papildomai pažymėtina, kad šia teisės norma ( CK 6.665 str. 1 d. 3 p.) remtis ieškovė būtų galėjusi tik tuo atveju, jeigu būtų įrodžiusi, kad darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 14 d. šalių atstovai pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame pripažino, kad statybos darbai pagal 2014 m. balandžio 30 d. rangos sutartį Nr. J-172 yra atlikti pilnai ir tinkamai ( t.2, b.l. 56). Praėjus pusantro mėnesio nuo darbų priėmimo, 2015 m. birželio 30 d. šalių atstovai užfiksavo atliktų darbų defektus: dalyje teritorijos neišdygo žolė, dalyje teritorijos žolė reta, yra daug piktžolių, neprigijo 7 eglės ( t.1, b.l. 57). Akte nustatyta, kad rangovas pašalins defektus dėl vejos iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., o dėl medelių – iki 2015 m. spalio 15 d. Vadinasi, ieškovė, pasirašydama 2015m. birželio 30 d. defektų fiksavimo aktą numatė, kad savo pažeistas teises gins CK 6.664 str. 3 dalyje nurodytu pirmuoju būdu - reikalaudama iš rangovo pašalinti defektus. Rangovui nustatytu terminu nepašalinus defektų, ieškovė nusprendė ginti savo pažeistas teises kitu būdu – samdyti kitą rangovą defektų šalinimui ir reikalauti, kad pirmesnis rangovas atlygintų defektų šalinimo išlaidas, t.y. nusprendė savo teises ginti CK 6.664 str. 3 dalyje nurodytu antruoju būdu – reikalauti iš rangovo atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Tačiau šiuo atveju ieškovė turėjo konkrečiai įrodyti, kokie darbų defektai, kokio konkrečiai dydžio buvo nustatyti, ir kiek konkrečiai kainavo tuos defektus pašalinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė konkrečių defektų dydžio ir atitinkamai konkrečiai tiems defektams taisyti reikalingų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 30 d. apžiūros akte nebuvo konkrečiai nurodyta, kokiame plote žolė nesudygo, retai sudygo arba yra piktžolių, pažymėti tik nuotraukų numeriai, pačios nuotraukos kartu su aktu nepateiktos. Vėliau byloje yra pateiktos fotonuotraukos ( t.1, b.l. 65-80), tačiau negalima spręsti, ar tai yra jau minėto 2015 m. birželio 30 d. apžiūros akto dalis. Be to, pateiktos dvi nuotraukos, pažymėtos numeriu 7, nors jose pavaizduoti skirtingi vaizdai ( t.1, b.l. 68 ir 72). Kadangi 2015 m. birželio 30 d. aktą sudarant dalyvavo abiejų šalių atstovai, ir defektų taisymą įsipareigojo atlikti rangovas (žr. šios nutarties 16 pastraipą) , tai galima suprasti konkrečių plotų neužfiksavimą tiksliais dydžiais manant, kad rangovui, kuris pats ir taisys defektus, šių defektų mastas yra žinomas. Tačiau toks nekonkretus aktas, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti tinkamas įrodymas pareiškiant pretenzijas rangovui dėl ieškovės patirtų išlaidų taisant defektus, nes šiuo atveju itin svarbu tiksliai žinoti defektų mastą ir reikalingų darbų bei medžiagų kiekį. Ieškovė ieškinyje teigė, kad defektų taisymo mastas buvo konkretizuotas 2016 m. liepos 12 d. projekto „Kompleksiškai tvarkyti daugiabučių namų kvartalo, esančio Švenčionių m. tarp Mažosios ir Rymo gatvių, teritoriją“ įvykdytų darbų apžiūros aktu. Iš byloje pateikto 2016 m. liepos 12 d. akto matyti, kad šį kartą fiksuota daugiau įvairių trūkumų, negu kad 2015 m. birželio 30 d. akte, tokių kaip augalinio grunto nebuvimas, akmenys, šiukšlės, piktžolės, reta žolė ir pan. ( t.1, b.l. 60-61). Apžiūros akte nurodoma, kad išrinkti akmenis, šiukšles, užvežti gruntą ir užsėti žolę reikia 2038 kv.m. plote, o atlikti žolės įsėlį - 500 kv.m. plote. To paties dydžio plotai yra nurodomi ieškovės ir naujojo rangovo UAB „Vladislavas ir Ko“ sudarytoje sąmatoje, kur žolės pasėjimas skaičiuojamas 2038 kv.m. plotui, o žolės atsėjimas – 500 kv.m. plotui ( t.1, b.l. 64). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. liepos 12 d. apžiūros akte užfiksuotas plotas, kuriame reikia iš naujo pasėti ( atsėti) nesudygusią žolę (500 kv. m.), neatitinka plotų, pavestų pagal sutartį sutvarkyti ieškovui (2038 kv. m.). Be to, kaip jau minėta, 2015 m. birželio 30 d. akte nesudygusios žolės plotai apskritai nebuvo užfiksuoti, o fotonuotraukos nėra tinkamas įrodymas plotams apskaičiuoti. Nesant įrodymų apie defektų dydį, nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek lėšų reikia tiems defektams ištaisyti. Atmestini apelianto argumentai, kad akmenys ir šiukšlės buvo paslėpti darbų defektai, kurie išryškėjo tik po vienerių metų nuslūgus, kaip teigia ieškovė, supurentam gruntui. Pirmiausia pažymėtina, kad įvairios šiukšlės galėjo būti numestos per vienerius metus po darbų atlikimo, o gruntas negalėjo būti taip supurentas, kad nuotraukose matomo dydžio akmenys ir plytos būtų buvę paslėpti.Atmestini apeliantės argumentai, kad iš esmės ji pareiškė reikalavimą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. sumažino darbų kainą 9 031 Eur. Kaip jau minėta ( žr. šios nutarties 15 pastraipą), CK 6.665 str. 1 dalis nustato, kad užsakovas savo pažeistas teises šioje dalyje nustatytais būdais ( tame skaičiuje ir reikalaudamas sumažinti kainą), gali ginti tais atvejais, kai rangovas atliko darbus nukrypdamas nuo sutarties sąlygų. Šiuo atveju apeliantė tokių aplinkybių ieškinyje ir bylą nagrinėjant nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo svarstyti dėl kainos sumažinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir pažymi, kad CK 6.667 str. 3 d. nustatyta, kad kai įstatymas ar sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Pažymėtina, kad CK 6.667 str. 3 d. norma yra laikytina specialiąja CK 1. 125 str. 1 d. atžvilgiu ( CK 1.125 str. 10 d.) ir bendrosios ieškinio senaties pradžią nustatančios normos atžvilgiu ( CK 1.127 str. 1 d.), ir šia specialia norma ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su objektyviuoju kriterijumi – pranešimu apie trūkumus, o ne sužinojimu apie pažeistą teisę. Šalių surašytame 2015 m. birželio 30 d. akte buvo aiškiai užfiksuotas atliktų darbų trūkumų faktas, nors ir nenurodant konkrečių plotų. Todėl toks aktas laikytinas tinkamu pranešimu rangovui apie trūkumus, tuo labiau, kad tuo pačiu aktu rangovui buvo nurodyta ir pareiga tuos trūkumus taisyti ( t.1, b.l.57). Todėl ieškinio senaties terminas dėl darbų defektų taisymo prasidėjo nuo 2015 m. birželio 30 d., o pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateiktas 2016 m. liepos 21 d., taigi, praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą. Atmestini apeliantės argumentai, kad buvo svarbios aplinkybės, dėl kurių galimai buvo praleistas senaties terminas. Svarbias aplinkybes apeliantė nurodė kaip jos pasitikėjimą, kad atsakovė ištaisys trūkumus iki 2015 m. lapkričio 15 d., ir tai, kad nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 15 d. vyko nepaprastasis įvykis - sausringas laikotarpis. Dėl atsakovės pasitikėjimo pastebėtina, kad terminas atsakovei ištaisyti trūkumus suėjo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ( dėl vejos atsėjimo) ir 2015 m. spalio 15 d. ( dėl medelių atsodinimo). Vadinasi, net ir suėjus defektų taisymo terminams, ieškovei dar buvo pakankamai laiko pateikti ieškinį. Dėl apeliantės nurodyto nepaprastojo įvykio - sausros, pastebėtina, kad pačios apeliantės teigimu, sausra prasidėjo nuo 2016 m. gegužės 31 d., t.y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios ( Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2016 m. birželio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2A-382-464/2016). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Atsakovė pateikė advokato pateiktą sąskaitą už atsiliepimą į apeliacinį skundą ( 834,08 Eur, t.2, b.l. 155), tačiau apmokėjimą patvirtinančio įrodymo nepateikta. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nesant duomenų, kad atsakovė pateiktą advokato sąskaitą yra apmokėjusi, išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.