- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- e2A-1001-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-107115-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Marius Bartninkas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., E. B., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:
1) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą;
2) įpareigoti atsakovus A. B. ir E. B. per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) bei į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) pažeidimus:
i) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“;
ii) pašalinti inžinerinį statinį – tvorą – pastatytą, siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei gruntą supiltą, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini);
iii) pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos;
3) priteisti iš visų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
2. Nurodė, kad ieškovei priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Tarp ieškovei priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovams B. priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. atsakovams B. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 dėl gyvenamojo pastato statybos žemės sklype pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. l apie statinio(-ių), jo (jų) dalies(ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (ių), jo (jų) dalies (-ių) patalpos(-ų) paskirties pakeitimą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Ieškovės užsakymu 2019 m. kovo 25 d. UAB „Įraža“ įvertino atsakovų sklype atliktus žemės sklypo reljefo paaukštinimo, pastato statybos darbus ir jų įtaką šalia esantiems žemės sklypams. Šioje išvadoje konstatuota, kad iki statybos darbų pradžios buvusi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) altitudė konkrečiame taške yra paaukštinta net 1,54 m bei, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) suformuotu nuolydžiu į gretimus žemės sklypus pateks lietaus vandenys. Pietinėje dalyje pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo 2 ribos (t. y. 2,84 m ir 2,89 m atstumu). Atsakovai pastatė visiškai akliną tvorą, kuri neatitinka insoliacijos reikalavimų bei stovi arčiau kaip 1 m iki ieškovei priklausančių žemės sklypų. Geodezininkas S. V. 2020 m. kovo 10 d. parengė tvoros, esančios pietvakarinėje sklypo dalyje situacijos planą, iš kurio matyti, jog tvoros dalis stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovai B. pažeidžia ieškovės nuosavybės teises į jai priklausančius žemės sklypus, nes neturėdami ieškovės rašytinio sutikimo paaukštino jiems priklausančio žemės sklypo reljefą, atlikdami žemės darbus ir ieškovės sklype (duomenys neskelbtini). Atsakovų pastatas pastatytas, nesilaikant 3 m atstumo nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o dalis tvoros stovi ieškovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Atsakovai A. B. ir E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovei apie skundžiamą deklaraciją ir statybos leidimą buvo žinoma dar pradinio ieškinio pateikimo dieną – 2019 m. balandžio 23 d. Ieškovė žinojo apie priimtus administracinius aktus ir turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą, tačiau ieškinį teismui pareiškė tik 2020 m. sausio 10 d. Taigi, ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. UAB „Įrąža“ išvada yra nepakankamas ir nepatikimas įrodymas nustatyti, jog atsakovų gyvenamasis namas buvo pastatytas, neišlaikant minimalaus atstumo. Išvada buvo parengta, remiantis kelių metų senumo topografine nuotrauka, kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nėra aiškūs atskaitos taškai, kuriais remiantis atlikti ieškovės matavimai, nėra aiški matavimo paklaida. Atsakovai B. atliko kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri patvirtina, jog gyvenamojo namo atstumas iki ieškovės žemės sklypo ribos yra didesnis negu 3 metrai. Atsakovų B. gyvenamasis namas pastatytas, laikantis techninio projekto, taikytinų teisės aktų, išlaikant reikiamą atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos, todėl ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškovės nuosavybės teises. Be to, ieškovė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – teisių pažeidimo fakto, todėl reikalavimas įpareigoti pašalinti nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimą, įpareigojant atsakovus pertvarkyti pastato stogo konstrukciją, negali būti tenkinamas.
5. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11d. raštas Nr. USD-612 „Dėl informacijos pateikimo“ su pridėtu ieškovės 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymu. Atlikus patikrinimą vietoje, pagal statytojo pateiktus dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinės pusės kampas yra pakeltas, privežant grunto ir pan., o 2014 m. parengtame projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti, iš projekto brėžinio HV.14.11-TDP-VN-02 matyti, kad, projektuojama žemės paviršiaus altitudė sutampa su esama žemės paviršiaus altitude. Inspekcija, patikrinusi dokumentus, nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nenustatė, todėl buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą. Ieškovė, teikdama prašymą institucijai, inicijavo tyrimą dėl gretimame žemės sklype vykdytų žemės supylimo darbų teisėtumo, be to, inspekcijai atliekant tyrimą, daugiau jokių dokumentų iš ieškovės nebuvo gauta. Ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (15.22)-2D-18010 teismui nustatyta tvarka neskundė, todėl būdama atidi ir rūpestinga, disponuodama tik jai vienai žinoma 2017 m. topografine nuotrauka, galėjo ir turėjo įvertinti savo teisių pažeidimą objektyviai ir adekvačiai realiu laiku. Ieškinys buvo paduotas, ženkliai praleidus ABTĮ nustatytą terminą, ir vien tai yra pagrindas jį atmesti. Pagal leidimo, projekto ir atsakovo pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą nurodytus duomenis, buvo atlikta naujo neypatingo statinio statyba, pažeidimų nenustatyta. Ieškovė neįrodė inspekcijos patvirtintos deklaracijos panaikinimo pagrindų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
8. Nurodė, kad savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. pagrįstai ir teisėtai išdavė statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 naujo statinio – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Leidimą panaikinti nėra teisinio pagrindo. Statybos leidimo išdavimo faktas ir jo įregistravimas nesuvaržo gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių. Tokių padarinių tretiesiems asmenims nesukelia ir statinio projekto patvirtinimo faktas. Savivaldybės administracija nėra atsakinga už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui. Kadangi statybos leidimo išdavimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, tuo labiau – prievolių savivaldybei, ieškinys dalyje dėl statybos leidimo išdavimo atmestinas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės R. R. atsakovams bylinėjimosi išlaidas: A. B. ir E. B. 6 352,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos – 104,91 Eur kelionės išlaidas bei valstybei 27,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė apie skundžiamą statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną – 2019 m. gegužės 27 d. Ji turėjo pakankamai duomenų, kad galėtų kreiptis į teismą. Ieškinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d., t. y. praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamus administracinius aktus momento, todėl ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad terminas praleistas dėl išimtinių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių. Reikalavimams ginčyti administracinius aktus, taikytina senatis ir šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra sandoris, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl nelaikytina, kad dėl deklaracijos ginčijimo yra praleistas terminas.
11. Atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo ruošiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktuose. Pateiktame atsakovų statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors sutiktina su ieškove, kad kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus. Projekto pagrindu išduotas ir ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka norminius, statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieškovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimų žemės sklypų, kurie priklauso ieškovei. Teismas nenustatė nei ieškovės viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduotą statybą leidžiantį dokumentą, deklaraciją apie statybos darbus užbaigimą, tačiau savo galimų interesų pažeidimą gali ginti, reikšdama negatorinį ieškinį.
12. Ekspertizės 2021 m. vasario 18 d. akte nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizą) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m (matavimo paklaida ± 0,016 m). Laikytina, jog šis atstumas yra išlaikytas, o ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
13. Atsakovų B. sklypas ribojasi su kitais kaimyniniais sklypais. Jo aukštis su kaimyniniais sklypais yra suderintas. Žemės sklypas paruoštas, taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Tai patvirtina pačios ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka. Iš minėtos topografinės nuotraukos matyti, kad atsakovų B. sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukščiai ties šių žemės sklypų ribomis skiriasi labai nežymiai, t. y. ties riba atsakovų B. sklypo aukštis – 69,67 m, ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 69,52 m, o besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis – 70,11 m. Laikytina, jog besiribojančių žemės sklypų aukščiai suderinti. Ieškovės sklypas yra tokiame pačiame aukštyje, kaip atsakovų B. sklypas. Ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei ieškovės sklypas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ieškovės pateikta UAB „Topolinija“ 2017 metais parengta topografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini) yra 67,97 m, o ieškovės sklypo aukštis toje vietoje, kuri ribojasi su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini), yra 69,46 m, taigi, ieškovės žemės sklypų aukščių skirtumas yra 1,49 m.
14. Iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas supylė gruntą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini). Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieškovė ar kiti asmenys, nes statant pastatą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Su ieškiniu pateiktose 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. birželio 4 d. palydovinėse fotonuotraukose matyti, kad atsakovų namas tuo metu jau buvo pastatytas, o žemės darbai buvo atliekami ir ieškovės žemės sklype. Laikytina, jog ši aplinkybė neįrodyta.
15. Ekspertizės aktu nustatyta, jog tvora tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pastatyta ant žemės sklypų ribos. Tvoros konstrukcijos plotis – 0,10 m. Schemoje taške A yra 0,02 m, schemoje taške B yra 0,10 m, schemoje taške C yra 0,15 m, schemoje taške D yra 0,16 m. Tvoros atkarpa nuo taško A iki taško B stovi ant sklypų ribos ir palaipsniui pereina į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) teritoriją. Nuo taškų B ir D tvoros dalis yra sklype(duomenys neskelbtini). Iš ekspertizės akto matyti, kad atsakovų B. tvoros dalis nuo taškų C ir D pereina į ieškovės sklypą nuo 10 cm iki 16 cm. Ieškovė nepagrindė, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant tokiam tvoros nukrypimui, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.
16. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kiek procentų šviesos praleidžia atsakovų įrengta tvora. Tokių duomenų ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė, fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, kad būtų galima įvertinti galimus pažeidimus pagal teisės aktų reikalavimus. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė ekspertizės neprašė. Nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas negali įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.
17. Atsakovai B. patyrė 6 050 Eur atstovavimo išlaidas, 302,50 Eur už eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Atsižvelgus, jog bylos nagrinėjimas truko beveik du metus, paruošti procesiniai dokumentai yra didelės apimties, atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams B. priteistinos visos atstovavimo išlaidos – 6 352,50 Eur, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos – atstovo vykimo į teismo posėdžius kelionės išlaidos bei valstybei jos patirtos 27,55 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Ieškovė R. R. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias minimalų atstumą tarp pastato ir sklypo ribos (Reglamento STR 1.07.01:2010 priedo Nr. 11 4 p., Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr. 7 4 p.) bei procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiškumo reikalavimą, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovai be ieškovės rašytinio sutikimo pastatę pastatą mažesniu, nei 3 metrų, atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į sklypą, kurios turinį sudaro teisė neleisti atsakovams B. atlikti tokius statybos darbus. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas konstatavo, kad ekspertizės aktas įrodo, jog pastatas yra toliau nei 3 m arba 300 cm nuo sklypo ribos, nors pagal ekspertizės aktą pastatas yra mažesniu nei 3 m atstumu iki sklypo ribos, nepriklausomai nuo to, kokia eksperto nurodyta paklaida būtų taikyta. Teismas nepagrįstai suapvalino ekspertizės akte nustatytą 2,98 m atstumą su + 0,016 m paklaida, nenurodydamas, kodėl netaiko 2,98 m atstumo su – 0,016 m paklaida. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo 2019 m. kovo 25 d. išvada, netyrė ir nevertino, kas lėmė 2019 m. kovo 25 d. išvadoje nustatyto atstumo pasikeitimą nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d., kai ekspertas atliko kontrolinius matavimus. Be to, ekspertui atliekant kontrolinius matavimus, jau buvo demontuoti vandens latakai, persukant lietvamzdį, kadangi atsakovai, žinodami apie ekspertizę, ėmėsi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, tačiau, net ir pašalinus vandens latakus, atstumas nuo pastato iki sklypo ribos išliko mažesnis nei 3 metrai.
1.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad sklypo (duomenys neskelbtini) aukštis yra suderintas su gretimais sklypais, jo paviršius yra paruoštas, taikantis prie ankstesnio žemės paviršiaus, paviršinio vandens nuvedimo būtinybės ir aplinkinių teritorijų. Teismo sprendimo dalis dėl sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo pakeitimų įtakos ieškovės teisėms yra prieštaringa, priimta, pažeidžiant įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 1“, o sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), įvardino „žemės sklypas 2“, tačiau sprendimo 9 puslapio 3 pastraipoje yra painiojami ieškovei priklausantys sklypai. Tvirtinimas, kad minėtoje pastraipoje teismas padarė apsirikimo klaidą, nurodydamas „ieškovės sklypo 1“, o ne „ieškovės sklypo 2“, reikštų, kad teismo išvada, jog sklypas 1 „yra tokiame pačiame aukštyje“, kaip ir atsakovų sklypas, nėra pagrįsta jokiu byloje esančiu dokumentu. Teismas, nustatęs sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimą, pilant gruntą ir lyginant paviršių prieš pastato statybą, t. y. ne 2017 m., kai buvo parengta 2017 m. topografinė nuotrauka, o ženkliai anksčiau, nutylėjo, kodėl vertino, kad atsakovų B. sprendimas nestatyti atraminės sienelės, buvo nepažeidžiantis Reglamento STR 2.02.09:2005 9.5.2 punkto. Teismo sprendimo 9 puslapio 3 pastraipa akivaizdžiai neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio aiškumo reikalavimo. Teismas pažeidė bylos įrodymų lygybės principą, nes nenurodė jokių motyvų, kodėl 2017 m. topografinė nuotrauka yra svaresnis įrodymas už kitus bylos įrodymus. Be to, teismas klaidingai vertino 2017 m. topografinės nuotraukos duomenis, netyrė nei sklypo (duomenys neskelbtini) reljefo aukščio kaitos pagal 2012 m., 2019 m. topografines nuotraukas, nei kitų su sklypo (duomenys neskelbtini) paaukštinimu susijusių įrodymų, nenurodė, kodėl jais nesivadovavo. Teismo, remiantis 2017 metų duomenimis, nustatyta aplinkybė, kad sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra skirtingo aukščio, negali paneigti fakto, kad ženkliai anksčiau, prieš pastato statybą sklype (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas nuolydis, nesiimant priemonių, jog juo į ieškovės sklypus nepatektų gruntas, lietaus vandenys. Teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 24 d. statybos projekto vadovė pripažino, kad, nors pagal projekte esančią 2014 m. geodezinę nuotrauką atsakovų sklypas nebuvo lygus, ji projekto dalyje „Sklypo sutvarkymas“ nurodė, kad atsakovų sklypas yra lygus, nesuprojektuodama sprendinių dėl sklypo reljefo tvarkymo. Tokiu būdu buvo išvengta ne tik atraminės sienelės statybos darbų, bet ir privalomo ieškovės rašytinio sutikimo tokio statinio statybai gavimo.
1.3. Teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovus B. pašalinti sklype(duomenys neskelbtini) supiltą gruntą, pažeisdamas teisinio aiškumo reikalavimą. Ieškovė nėra reiškusi reikalavimo dėl grunto pašalinimo iš sklypo (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovai B. atliko ginčo žemės darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sklype (duomenys neskelbtini) ieškovė būtų vykdžiusi kokius nors žemės darbus, nes namo statyba vyko sklype (duomenys neskelbtini). Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., tvarkydami jiems priklausančio sklypo reljefą be ieškovės rašytinio sutikimo atliko žemės darbus ieškovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini).
1.4. Teismas pažeidė materialines normas, reglamentuojančias gretimo sklypo savininko teisių apsaugą statant užtvarą (Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1-2 p.), bei procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles, reikalavimą teismo sprendime nustatyti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir pasisakyti dėl visų šalies pareikštų reikalavimų. Iš ekspertizės akto tapo aišku, kad dalis tvoros pastatyta ne tik sklype (duomenys neskelbtini), bet ir ant jo ribos. Teismas nesprendė, ar byloje (ne)taikytini Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktai. Statinio pastatymas svetimame sklype reiškia, kad yra atimama šio sklypo savininko teisė naudotis užstatyta nuosavybės dalimi. Ieškovė neprivalėjo motyvuoti, kuo pažeidžiamos jos teisės, esant B. tvoros nukrypimui į jos žemės sklypą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio 2022 m. kovo 1 d. metu teismas įsitikino, kad dalis tvoros yra ant atraminės sienelės. Prieš tokios tvoros statybą atsakovai B. privalėjo gauti Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 6 punkte, Reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr.7 1.1, 2 punktuose nustatytą privalomą ieškovės rašytinį sutikimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neprašė skirti tvoros insoliacijos ekspertizę. Tiek iš tvoros segmento fotografijos, tiek išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas galėjo įsitikinti, kad tvoros segmente nėra jokių tiesioginių kiaurymių. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią ieškovei, kaip savininkei, įrodžius, kad jos teisės yra pažeistos, būtent atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas B. pripažino, kad neturi jokio tvoros insoliaciją patvirtinančio dokumento, tačiau teismas nepagrįstai to pasekmes perkėlė ieškovei.
1.5. Teismas netinkamai kvalifikavo patikslinto ieškinio pagrindą, pažeidė tiek materialines normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo terminą, tiek procesines normas. Pagal Lietuvos teismų praktiką negatorinis ieškinys gali būti tenkintas, nepanaikinus statybą leidžiančio dokumento, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos leidimo apskundimo termino eiga prasidėjo 2019 m. gegužės 27 d., kai atsakovai B. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, o pasibaigė 2019 m. spalio 27 d. Pradinio ieškinio pateikimo momentu ieškovė negalėjo nustatyti, ar pradiniame ieškinyje nurodyti ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimai (ne)gali būti pašalinti pradinio ieškinio dalyke nurodytu būdu galiojant statybos leidimui ir deklaracijai. Ieškovei ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d. tapo žinoma, kad pastato statybą leidžiantis dokumentas – statybos leidimas buvo išduotas, vadovaujantis statybos projektu, kuriame nėra nei atsakovams priklausančio sklypo sutvarkymo sprendinių, nei atstumo nuo pastato iki ieškovės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos apskaičiavimų. Reikalavimas įpareigoti atsakovus B. pašalinti ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimus buvo pareikštas 2020 m. sausio 9 d., todėl ieškovė nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti. Ieškovė nurodė, kad reikalavimai panaikinti 2015 m. liepos 16 d. statybos leidimą ir 2018 m. lapkričio 5 d. deklaraciją reiškiami tam atvejui, jeigu teismas, konstatavęs ieškovės nuosavybės teisės į ieškovei priklausančius žemės sklypus pažeidimus, atsakovams B. paaukštinus sklypo reljefą bei pastačius pastatą mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nuspręstų, kad jų pašalinimas yra nesuderinamas su statybos leidimo ir deklaracijos galiojimu. Teismas reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo nagrinėjo pirmiau nei reikalavimą dėl pažeidimų pašalinimo, ir nesiaiškino, ar ieškovei palankus sprendimas dėl reikalavimo dėl ieškovės nuosavybės teisių į jos žemės sklypus pažeidimų pašalinimo galėtų būti įvykdytas, paliekant galioti statybos leidimą ir deklaraciją. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovų B. neteisėtai atliktais sklypo paaukštinimo darbais, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.
1.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti statybos leidimą. Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., pastatydami pastatą arčiau nei 3 m atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, pažeidė ieškovės nuosavybės teises. Atsakovai, teikdami deklaraciją, nurodė, kad statydami pastatą nenukrypo nuo statybos projekto. Ekspertizės aktas patvirtina, kad leistinas minimalus 3 metrų atstumas tarp pastato ir sklypo nebuvo išlaikytas. Byloje yra įrodyta, kad atsakovai B., paaukštindami savo sklypo reljefą su ieškovės sklypu besiribojančiame taške net 1,54 m, nors tokie statybos darbai nebuvo numatyti statybos projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas ir patvirtinta deklaracija. pažeidė ieškovės nuosavybės teises, Ieškovė įrodė, kad jos nuosavybės teisių pažeidimai, susiję su atsakovams priklausančio sklypo reljefo paaukštinimu, pastato statyba arčiau nei 3 m iki sklypo ribos, yra priežastiniame ryšyje su statybos leidimo galiojimu.
1.7. Nepriklausomai, ar apeliacinis skundas bus tenkintas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turėtų būti pakeistas, vadovaujantis aktu, kad bylos eigoje atsakovai B., žinodami apie byloje paskirtą teismo ekspertizę ir numatomus atlikti matavimus vietoje, atliko pastato stogo pakeitimus, taip pripažindami pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus dalyje dėl atsakovų įpareigojimo pertvarkyti pastato stogo konstrukciją.
Atsiliepimas
19. .Atsakovai A. B. ir E. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Teismas, spręsdamas dėl minimalaus atstumo išlaikymo nuo atsakovų namo iki sklypo (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ištyrė faktines bylos aplinkybes, su ginčo situacija išsamiai susipažino vietoje išvažiuojamojo teismo posėdžio metu ir priėmė pagrįstą, teisingą ir motyvuotą sprendimą. Ekspertizės akte pateikiami netikslūs skaičiavimai, atlikti matavimai nepatikimi, neįvertintos visos galimos paklaidos, todėl ekspertizės aktas turi būti vertinamas itin kritiškai visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste. Atliekant ekspertizę, nebuvo pasirinktas tikslesnius ir patikimesnius matavimo rezultatus garantuojantis matavimo metodas. Pagrįstų abejonių dėl ekspertizės patikimumo kelia ir nedidelė eksperto patirtis bei jo elgesys ekspertizės atlikimo metu. Ieškovės nurodytas teisės akto pažeidimas nelemia statybos neteisėtumo. Atstumai – 2 cm, 3,6 cm, 0,4 cm, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintini neesminiais ir nelemiančiais statybos neteisėtumo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teisės aktuose nurodytas 3 m atstumas yra išlaikytas.
2.2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl grunto pašalinimo, tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ištyrė faktines bylos aplinkybes. Atsakovų sklypo ir besiribojančių žemės sklypų, įskaitant ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), aukščiai suderinti ir nekontrastuoja, o sklypas (duomenys neskelbtini) yra šlaite, todėl jame visada buvo ir yra akivaizdus nuolydis, su kurio egzistavimu atsakovai nėra susiję. Ieškovės teiginiai, jog dėl atsakovų sklypo reljefo į jai priklausančius sklypus pateks lietaus vandenys yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovės teiginiai, jog atsakovai pripylė grunto jai priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai jokių žemės darbų šiame sklype neatliko.
2.3. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tvoros pašalinimo. Tvora nėra įrengta ant atraminės sienelės, todėl teisės aktų nuostatos, susijusios su reikalavimais, keliamais atraminių sienelių statybai, ginčo atveju netaikytinos. Tvoros kiaurymių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovės sutikimas, statant tvorą arčiau, kaip 1 m iki sklypo ribos neprivalomas. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, neįrodė, kokiu būdu jos nuosavybės teisės yra pažeistos, pastačius tvorą. Tvoros pastatymo vieta nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir ieškovės nuosavybės teisių.
2.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui – statybos leidimui ginčyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi statybos leidimo apskundimo terminą, nes apie statybos leidimo išdavimą ieškovei tapo žinoma jau atsakovų atsiliepimo pateikimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 27 d., o ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo pareikštas tik 2020 m. sausio 9 d. Teismas pasisakė ne tik dėl praleisto termino, ginčijant statybos leidimą, bet ir dėl ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovų sklypo paaukštinimu bei atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos išlaikymu, todėl ieškovės pareikštų reikalavimų nagrinėjimo eiga nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovės reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo pagrįstai atmestas, ieškovei neįrodžius teisės aktų pažeidimo bei neįrodžius, turint teisinį suinteresuotumą šio administracinio akto nuginčijimu.
20. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai įrodymai, susiję su inspekcijos patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-60-181116-02683, teismo nebuvo įvertinti, nenurodoma, kaip byloje esantys rašytiniai įrodymai turėtų būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles bei kokios išvados, juos įvertinus, galėtų būti padarytos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai pasisakyta dėl patikslintame ieškinyje ir inspekcijos atsiliepime nurodytų aplinkybių. Aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi šalių paaiškinimai, detaliai neaptarti bei neaprašyti visi byloje esantys dokumentai ir / ar nepasisakyta dėl kiekvieno iš jų vertinimo, nelaikytina, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, įvertino ne tik kiekvieno bylos įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
3.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, tiek teikdama ieškinį, tiek 2020 m. sausio 9 d. teikdama patikslintą ieškinį, praleido terminą reikšti reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 bei inspekcijos 2018 m. lapkričio 16 d. patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-60-181116-02683. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus.
21. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
21.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
21.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniams aktams ginčyti, nes ieškovė apie šioje byloje skundžiamą statybos leidimą žinojo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną – 2019 m. gegužės 27 d., tačiau ieškinį teismui dėl statybos leidimo panaikinimo pareiškė tik 2020 m. sausio 9 d. Konstatavęs, kad reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo pateiktas, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pirmiausiai išsprendė ne reikalavimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimų pašalinimo, o reikalavimus dėl statybos leidimo ir deklaracijos panaikinimo, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių spendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
23. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
24. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.).
25. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimus, ginčas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 st.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės gynimo išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas
26. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė R. R. ir atsakovai A. B. ir E. B. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei R. R. nuosavybės teise priklauso 0,1238 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai įgyti 2016 m. gruodžio 5 d. (reg. Nr. 4374) ir 2017 m. vasario 6 d. (reg. Nr. 411) dovanojimo sutarčių pagrindu. Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,0946 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. liepos 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1398 pagrindu. Visi sklypai yra suformuoti padalijus daiktą pagal UAB „Planuotojai“ 2013 m. parengtą detaliojo plano pakeitimą.
27. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė įrodė, jog yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas Nr. 3) ir (duomenys neskelbtini) (brėžinyje pažymėtas Nr. 5) savininkė, tarp kurių, kaip matyti iš byloje pateikto 2013 m. kovo mėn. Detaliojo plano keitimo pagrindinio brėžinio (Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr.TS-198 patvirtintų (duomenys neskelbtini), sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano dalies keitimo sprendinių), yra įsiterpęs atsakovams priklausantis žemės sklypas (brėžinyje pažymėtas Nr. 4).
28. Įrodinėdama savo teisių pažeidimą, ieškovė nurodė kelis argumentus: 1) atsakovų sklype pastatyto namo stogo konstrukcija neišlaiko 3 m atstumo iki šalių žemės sklypų ribos; 2) atsakovų pastatytos tvoros dalis patenka į ieškovei priklausantį sklypą ir meta šešėlį, taip sumažindama ieškovei priklausančio sklypo insoliaciją; 3) pakeistas atsakovų sklypo reljefas (pakeltas sklypas) bei ieškovės sklype atsakovų supiltas gruntas trukdo ieškovei tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį.
29. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiami statybą leidžiančio dokumento ir statinių statybos pagal tokį dokumentą teisėtumo bei savininko teisių apsaugos klausimai. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys, nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos pripažinimo negaliojančiais
30. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 16 d. išdavė atsakovams B. statybos leidimą Nr.LNS-24-150716-00595 dėl gyvenamojo pastato statybos pagal 2014 m. UAB „GBK archstudija“ parengtą statinio projektą „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektas“. Statybos leidime žemės sklypo reljefo pertvarkymo darbai nenumatyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 5 d. patvirtino deklaraciją Nr. 1 apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą. Ieškovė prašė pripažinti šiuos administracinius aktus negaliojančiais, motyvuodama tuo, jog pastatas pastatytas mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo ribos, neturint rašytinio sutikimo tiek namo statybai nesilaikant atstumo, tiek sklypo reljefo paaukštinimui.
31. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti statybos leidimą ir deklaraciją negaliojančiais, konstatavo, jog byloje nenustatyta nei viešosios teisės, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, todėl ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduotą statybą leidžiantį dokumentą, deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, o savo galimą interesų pažeidimą gali ginti reikšdama negatorinį ieškinį. Be to, teismas sprendė, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą statybos leidimui ginčyti.
Dėl termino kreiptis į teismą (pirmosios instancijos teismo įvardintu ieškinio senaties terminu)
32. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.). Apie atsakovams išduotą statybos leidimą pagal techninį projektą, kuriame nėra nei atsakovams priklausančio sklypo sutvarkymo sprendinių, nei atstumo nuo gyvenamojo namo iki ieškovei priklausančio sklypo ribos apskaičiavimų, ieškovė sužinojo ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 10 d., kai gavo atsakovų teismui pateiktą deklaraciją. Patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2020 m. sausio 9 d. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi nuomonės, jog ji nėra praleidusi termino statybos leidimui ginčyti.
33. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovams 2015 m. liepos 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595 gyvenamojo pastato statybai. Atsakovai byloje atmesti ieškovės ieškinį praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti (taikyti ieškinio senatį). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei apie atsakovams išduotą statybos leidimą buvo žinoma nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d. Ieškinio reikalavimas dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu pareikštas 2020 m. sausio 9 d., todėl ji yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nustatytą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, ir tai sudaro pagrindą atmesti šį ieškinio reikalavimą.
34. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis terminas laikytinas imperatyvia norma, nesuteikiančia teisės pareiškėjams patiems spręsti, nuo kurio momento, t. y. subjektyvaus sužinojimo (priklausančio nuo paties pareiškėjo valios), skaičiuoti vieno mėnesio terminą.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.
36. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies (galiojanti įstatymo redakcija) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; kt.).
37. Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad: pirma, ieškovė teigė, jog nėra praleidusi ABTĮ numatyto vieno mėnesio termino; antra, ginčijami aktai (statybą leidžiantis dokumentas, deklaracija apie statybos užbaigimą) ieškovei asmeniškai apskritai neturėjo būti įteikiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS75-492/2015)
38. Atsižvelgiant į aptartą formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta termino pateikti ieškinį skaičiavimo pradžia, t. y. 2019 m. gegužės 27 d.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniame ieškinyje, pateiktame teismui 2019 m. balandžio 23 d. (CBP-9101), prašė įpareigoti atsakovus pateikti statybą leidžiantį dokumentą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovų 2019 m. gegužės 27 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (DOK-63836) buvo tik nurodyta, kad namo statybai buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nei kartu su atsiliepimu į ieškinį, nei vėliau atsakovai statybos leidimo nepateikė. Kartu su atsiliepimu buvo pateikti sekantys dokumentai: techninis projektas, darbo projektas ir kontrolinė geodezinė nuotrauka. Taip pat nustatyta, kad atsakovai 2019 m. gruodžio 9 d. teismui pateikė šiuos dokumentus: E-deklaraciją (ADOC formatu), 2018 m. lapkričio 5 d. Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, 2019 m. lapkričio 20 d. sklypo kontrolinę geodezinę nuotrauką, 2019 m. gruodžio 2 d. Inžinerinių (lietaus) tinklų planą (DOK-148113). Byloje nėra duomenų apie tai, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta anksčiau nei 2019 m. gruodžio 9 d., o statybos leidimas anksčiau nei 2020 m. sausio 31 d. kartu su atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (DOK-14809) į patikslintą 2020 m. sausio 9 d. ieškinį (DOK-4277), kuriame buvo pareikštas reikalavimas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Taigi, byloje susidarė situacija, kai ieškovė pareiškė reikalavimą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, kuris nustatyta tvarka neturėjo būti jai įteiktas, nesant paties leidimo byloje, tik iš deklaracijos apie statinio užbaigimą žinodama faktą apie tokio leidimo išdavimą atsakovams, tačiau nežinodama jo turinio.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi, veikė sąžiningai, ir net negavusi ginčijamo statybos leidimo, nežinodama išsamaus jo turinio, tik žinodama aplinkybę apie tokio leidimo išdavimą, 2020 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nurodytas aplinkybes, netinkamai nustatė termino teikti ieškinį pradžią, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė yra praleidusi terminą reikalavimui dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog terminas reikalavimui dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu pareikšti nėra praleistas.
Dėl teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant statybą leidžiantį dokumentą
41. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovams A. B. ir E. B. buvo neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. 2015 m. liepos 16 d. statybos leidimas Nr. LNS-24-150716-00595 gyvenamojo pastato statybai. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nurodė, kad egzistuoja statinio projektavimo dokumentų trūkumų, o būtent – projekte nėra numatyta sklypo reljefo pertvarkymo darbų.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, sprendė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti išduotą statybą leidžiantį, deklaraciją apie statybos darbus užbaigimą, nes nenustatyta nei ieškovės viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą atitinka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, todėl ieškovė savo galimų interesų pažeidimą gali ginti reikšdama negatorinį ieškinį.
43. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigė, kad teismas, pažeisdamas tiek materialines normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą, tiek procesines normas, reglamentuojančias teismo pareigą išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.
44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Be to, pažymėtina, kad nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose.
45. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.
46. Taigi, į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą (CPK 5 str. 1 d.) ir 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu (CPK 5 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė, universali ir absoliuti teisė. Tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018). Taigi, pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas.
47. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
48. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017).
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar R. R. yra tinkama ieškovė šioje byloje, turinti teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, sprendė, kad atsakovų statinio projektiniai dokumentai buvo ruošiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta teisės aktuose; pateiktame statinio projekte nėra sprendinių dėl mažesnio nei 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo, nors, reikia sutikti su ieškove tuo aspektu, kad, kai kur atstumas iki gretimo žemės sklypo yra minimalus, todėl konstatavo, kad aptarto projekto pagrindu išduotas ir ieškovės ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka norminius, statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir nėra susijęs su ieškovės interesų pažeidimu dėl minimalaus atstumo išlaikymo iki gretimo žemės sklypo, priklausančio ieškovei. Taigi ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą.
50. Apeliantės teigimu, ji turėjo subjektinę teisę ginčyti statybos leidimą ir deklaraciją, nes atsakovai, pastatydami pastatą arčiau nei 3 m atstumu nuo ieškovei priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, o taip pat paaukštindami jiems priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) reljefą su ieškovės sklypu besiribojančiame taške net 1,54 m, neturėdami leidimo pakeisti sklypo reljefą, pažeidė ieškovės nuosavybės teises.
51. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1052012).
52. Kaip žinoma, savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 str.).
53. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinio reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, grįsdama jį nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovus per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimus, tame tarpe ir pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini).“. Ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečios materialinės teisės normos, kuria remiasi reikšdama šį reikalavimą, tik formaliai visus ieškinio reikalavimus apibūdino kaip negatorinius.
54. Pirmiausia pažymėtina, kad tik tinkamai identifikavęs bei kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiam santykiui taikyti tinkamas (atitinkančias šį santykį) materialiosios teisės normas, nustatančias ir pažeistų teisių gynimo būdus, todėl vien tik pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad statinio projektiniai sprendiniai buvo ruošiami asmenų, kuriems tokia teisė suteikta, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės teisės nebuvo pažeistos, nes sprendžiant apie ieškovės teisių ir interesų pažeidimą vertintina byloje surinktų įrodymų visuma.
55. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
56. Tuo pačiu dera pažymėti, kad ieškinio (patikslinto ieškinio) turinys ir jame išdėstytos faktinės aplinkybės, vėlesni paaiškinimai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų jų nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, jog, atsakovai pakėlė savo žemės sklypą, taip sugadinant ieškovės turtą, t. y. užpylus grunto ir ieškovės sklype, tiek paaukštinus atsakovų sklypą nesiimant priemonių, kad suformuotu nuolydžiu gruntas, nuotekos nepatektų į kaimyno sklypus.
57. Taigi, pirmiausia ieškinyje yra nurodomi statybos darbai, dėl kurių atsirado neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad į sąvoką statinių statymas, perstatymas, rekonstrukcija (CK 4.99 str.) patenka ir sklypo reljefo formavimo darbai.
58. Statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai) . Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas (Statybos įstatymo 2 str. 97 d.). Be to, STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustato mažiausius techninius reikalavimus taikomus projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą (1 str.), o taip pat yra numatytas atskiras skyrius, reglamentuojantis sklypo tvarkymo reikalavimus (IV skyrius). Šios aplinkybės suponuoja, jog statinių statymas, perstatymas, rekonstrukcija yra neįmanomas be sklypo reljefo formavimo darbų. Dar daugiau, kaip nurodyta teismų praktikoje, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, tą ir formulavo ieškovė savo ieškinyje.
59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai identifikavo tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio turinį, dėl ko netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl statybos leidimo ir deklaracijos apie statybos užbaigimą pripažinimo negaliojančiais
60. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
61. Taigi ieškovė, siekdama įrodyti, kad dėl atsakovams išduoto statybos leidimo statyti gyvenamąjį namą galėjo būti pažeistos jos teisės ir interesai, turėjo pagrįsti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovei sukelia jos nurodomi pažeidimai.
62. Žemės sklypo reljefą ir paviršinio vandens nuotekas privaloma tvarkyti vadovautis teisės aktų reikalavimais. Koks gali būti didžiausias gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties jų riba teisės aktai nenumato. Tačiau Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi, statant statinį, sklypas turi būti formuojamas pagal to statinio projektą. Sklypo plane – techninio projekto dalyje turi būti nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Šis planas turi būti parengtas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas.
63. Įrodinėdama teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl atsakovų sklypo reljefo neteisėto paaukštinimo ieškovė rėmėsi 2012 m. UAB „Valakas“ parengta topografine nuotrauka „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“, matininko S. V. parengtu pietvakarinės sklypo ribos žemės paviršiaus brėžiniu, kuriame pažymėti žemės paviršiaus pokyčiai 2012 m. ir 2019 m. topografinėje medžiagoje, UAB „Įraža“ 2019 m. kovo 25 d. eksperto išvada, detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo sprendiniais.
64. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams priklausantis žemės, esantis (duomenys neskelbtini) yra aukščiau nei atsakovei priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Detaliojo plano keitimo brėžinio, parengto UAB „Planuotojai“ 2013 m., pastabose nurodyta, kad sklypuose Nr.3, Nr.4 ir Nr. 5 yra numatoma statyti vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius pastatus (3 pastaba). Taip pat nurodyta, kad statiniai sklype turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Statant statinius iki 8,5 m, atstumas „a“ iki gretimo sklypo ribos – ne mažesnis kaip 3 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas po 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Statant arčiau – būtina gauti gretimo sklypo savininko sutikimą (4 pastaba). Plane pažymėtos statinių statybos zonos, taip pat kelio ir upelio apsaugos zonos, o detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomoje lentelėje prie sklypų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 yra nurodyti veiklos apribojimai – II. Kelių apsaugos zonos po 20 m (rajoninio kelio) ir XXIX. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (Pašlaitės up. Zona – 100 m). Atsakovų sklype numatytas užstatymo tankis 30 proc.
65. Kartu su 2015 m. liepos 3d. prašymu išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktame UAB „Valakas“ parengtame žemės sklypo plane taip pat nurodytas apribojimas – kelio apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos. Be to, detaliojo plano sprendinių keitimo brėžinyje prie ieškovei priklausančių sklypų yra horizontalėmis pažymėtos reljefo formos ir nesutvirtintas šlaitas, kaip numatyta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinto Techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“ 2 skyriuje „Reljefas“ (2 lentelė) bei 9 skyriuje „Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas“ (3 lentelė). Šio reglamento 15 punkte nustatyta, kad kai reljefo laiptas 1 m, storinama kas penkta horizontalė, o kai reljefo laiptas 0,5 m – kas ketvirta, atitinkanti lyginę altitudę. Kaip matyti iš pateikto detaliojo plano keitimo brėžinio yra pastorinta, kas ketvirta horizontalė, kas reiškia, kad reljefo laiptas šalia ieškovei priklausančių sklypų yra 0,5 m. Reljefo formos taip pat pažymėtos ir atsakovams priklausančio žemės sklypo brėžinyje.
66. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas 2012 m., 2017 m. ir 2019 m. topografines nuotraukas, sutinka su apeliaciniu skundo argumentu, jog 2017 m. UAB „Topolinija“ parengtoje topografinėje nuotraukoje pažymėti ne sklypų sąlyčio taškai (altitudės taško vertikalus aukštis nuo sutartinio atskaitos taško), bet atstumai nuo stogo atbrailos iki ieškovei priklausančio žemės sklypo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų sklypo paaukštinimo nepagrįstai išimtinai rėmėsi tik UAB „Topolinija“ 2017 m. parengta topografine nuotrauka.
67. UAB „Įraža“ ekspertinėje išvadoje pateiktas topografinių nuotraukų vertinimas ir nurodyta, kad iš UAB „Valakas“ 2012 m. parengtos esamos situacijos topografinės nuotraukos SKL.5270/0008:0668 matyti, kad žemiausia gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos vieta buvo 67,99 m (7,3 m į šiaurės vakarus nuo rytinio sklypo (duomenys neskelbtini), kampo) (Baltijos aukščių sistema). Pagal 2019 m. kovo mėn. darytą topografinę nuotrauką, sklypo (duomenys neskelbtini) altitudės rytiniame kampe yra 69,64 m ir 69,80 m 16,2 m į šiaurės vakarus nuo rytinio kampo . Taške, kurio altitudė užfiksuota 2012 m. topografinėje nuotraukoje altitudė yra 69,65 m (LAS07 aukščių sistema, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“). Įvertinus Baltijos ir LAS07 aukščių sistemų skirtumus, kuris šioje vietoje yra – 0,12 m., darytina išvada, kad šio taško altitudė Baltijos sistemoje yra 69,53 m (69,65 – 0,12), kas reiškia, kad vertinant 2019 m. atliktų geodezinių matavimų duomenis, iki statybos darbų pradžios buvusi sklypų ribos altitudę šiame taške paaukštinta 1,54 m (69,53 – 67,99). Vertinimui taip pat buvo pateikta ir UAB „Topolinija“ 2017 m. birželio mėnesį parengta topografinė nuotrauka.
68. Atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Įraža“, įvertinus topografines nuotraukas, padarytas išvadas. Priešingai, atsiliepime į ieškinį teigė, jog sklypas buvo išlygintas taikantis prie aplinkinių teritorijų ir sklypo aukštis yra suderintas su kaimyniniais sklypais, kurie tikėtina taip pat yra aukščiau nei ieškovei priklausantys žemės sklypai. Be to, atsakovai tvirtino, kad žemės sklypo paviršiaus tvarkymo darbai buvo atlikti pagal techninį projektą.
69. Atsakovų gyvenamojo namo projektavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ bendrosios dalies 5.7.3 punkte buvo nustatyta, kad techninio projekto bendrąją dalį sudaro sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas), o 6 punkte buvo nurodyta, kad sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai.
70. Nors kaip matyti Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto dalies „Techninis sklypo sutvarkymo projektas“ aiškinamojo rašto 2.2 punkte „Vertikalus suplanavimas“ yra nurodyta, kad esamas reljefas planuojamoje teritorijoje yra lygus, tačiau 2021 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu techninio projekto vadovė G. K. pripažino, kad, nors pagal techniniame projekte esančią 2014 m. geodezinę nuotrauką atsakovės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nebuvo lygus, ji techninio projekto dalyje „Sklypo sutvarkymas“ nurodė, kad sklypas yra lygus, nesuprojektuodama sprendinių dėl sklypo reljefo tvarkymo, įskaitant, dėl atraminės sienelės statybos tam, kad lietaus vandenys nepatektų į gretimus sklypus, prieš tai gavus kaimynų rašytinį sutikimą (2021 m. lapkričio 4 d. garso įrašo 1 dalis (iki pertraukos) 28:41 – 34:36 min). Liudytoja taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovų sklypas yra išlygintas, o atraminė sienelė nėra pastatyta, tam, kad žemė neslinktų į gretimą sklypą, vienintelis galimas sprendimas yra išlyginti ir ieškovės žemės sklypą (2021 m. lapkričio 4 d. garso įrašo 1 dalis (iki pertraukos) 41:37 – 42:25 min).
71. Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 11 d. rašte UAD-612 nurodyta, jog sklype (duomenys neskelbtini) galimai yra keičiamas sklypo reljefas, tokiu būdu suformuojant žemės sklypų aukščių skirtumą, nors statybos projekte tokie darbai nėra numatyti. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (15.2)-2D-18010 patvirtina, kad, atlikus patikrinimą vietoje bei pagal statytojo pateiktus dokumentus Statybos leidimų ir valstybinės priežiūros sistemoje IS „Infostatyta“, buvo nustatyta, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rytinės pusės kampas yra pakeltas privežant grunto ar pan., nors 2014 m. parengtame statybos projekte žemės sklypo reljefo keitimo darbai nenumatyti.
72. Gyvenamojo namo projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 redakcija) buvo numatyta, kad statant atraminę sienutę ant sklypo ribos ar savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos turi būti pateiktas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas.
73. Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad rengiant statybos projektą, nebuvo paisoma teisės aktų nustatytų reikalavimų – projekte nebuvo numatyti sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo) sprendiniai (atraminės sienelės pastatymo, kt.), kurio įgyvendinimui reikėtų gauti gretimo sklypo savininko (nagrinėjamu atveju ieškovės) rašytinį sutikimą.
74. Statybos įstatymo (redakcijos galiojusios statybos leidimo išdavimo metu) 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą. Šios procedūros metu valstybės įgaliotos institucijos pareigūnai privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo turi teisę būti statytoju, ar žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą (Statybos įstatymo 23 str. 12 d.).
75. Nors atsakovais A. ir E. B. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad sklypo reljefo pokyčiai (paaukštinimas) buvo atliktas iki statybos leidimo išdavimo, tačiau tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra pateikta. Priešingai, tiek byloje pateiktos topografinės nuotraukos, tiek UAB „Įraža“ pateiktos išvados, tiek fotonuotraukos, ir pačių atsakovų paaiškinimai, kad sklypas buvo lyginimas derinant prie kitų sklypų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog sklypo reljefo formavimas (paaukštinimas) buvo atliekamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos metu.
76. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiuo atveju, pateikiant dokumentus statybos leidimo gavimui, nebuvo būtina projekte numatyti sklypo reljefo sutvarkymo sprendinių, nustatyta tvarka gauti leidimą statybai, nors pagal detaliojo plano pakeitimo brėžinius teritorijoje, kurioje suprojektuoti atsakovams ir ieškovei priklausantys sklypai, altitudės svyruoja nuo 64,15 m iki 69,60 m, o taip pat nebuvo būtina gauti gretimo sklypo savininko sutikimo reljefo pertvarkymui. Teismo ekspertas G. T. 2020 m. rugsėjo 27 d. Ekspertiniame nagrinėjime – konsultacijoje, suteikdamas rašytinę konsultaciją ieškovei, nurodė, kad rengiant gyvenamojo namo statybos (duomenys neskelbtini) projektą turėjo būti rengiamas sklypo vertikalinis planas atskiru brėžiniu, arba sujungiant su kitu brėžiniu (nurodant privalomą vertikalinio brėžinio turinį), kaip to reikalavo projekto rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), II dalies „Techninio projekto sudedamųjų dalių sudėtis“ 5.7. punktas „Brėžiniai“, tarp kurių numatytas ir sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (5.7.3 p.) ir 7 dalies „Sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentai“ 7.4.3 punktas, kuriame nurodyta, kad sklypo vertikalus planas (sklypo aukščių planas) (M1:200–M1:1000), kuriame nurodoma: statinių ir sklypo reljefo nulinis lygis (taškiniu ar horizontaliu metodu), projektuojami šlaitai, atraminės sienelės, laiptai, keliai, privažiavimai, takai, charakteringi reljefo taškai ir kiti planavimo elementai, jų projektuojami ir esami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, sutartiniai ženklai. Nei vienas iš atsakovų nepateikė įrodymų ar argumentų paneigiančių šią teismo eksperto konsultacijoje pateiktą išvadą.
77. Iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų (DOK-112415) nustatyta, kad atsakovai net kelis kartus teikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą (2015 m. sausio 2 d., 2015 m. gegužės 21 d. ir 2015 m. liepos 3 d.), tačiau nėra galimybės įvertinti dėl kokių priežasčių buvo neišduotas statybos leidimas pagal 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. gegužės 21 d. prašymus, ar visi galimai nurodyti projekto trūkumai buvo ištaisyti. Taigi, atsakovė neįrodė, kad projekto rengimo dokumentų sudėtis ir įforminimas, taip pat projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, o statybos leidimas buvo išduotas teisėtai (CPK 178 str.).
78. ABTĮ 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažino svarbiais.
79. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad techninis projektas neatitiko Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ numatytų statinio projekto sudėtį nustatančių reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo išduoti leidimą, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-24-150716-00595 (versijos Nr. 2), kaip prieštaraujantis įstatymo reikalavimams, yra negaliojantis ir naikintinas.
80. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
81. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad statybos įstatymo (redakcija galiojusio nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius) ir ypatingųjų bei neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
82. Nustačius techninio projekto trūkumus ir jų prieštaravimą teisės aktų reikalavimams, pripažintina, kad šie pažeidimai yra esminiai ir jų pakanka ieškinio reikalavimams patenkinti, tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad statybos metu buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių, o būtent – pakeistas sklypo užstatymo tankumas (detaliajame plane nurodytas užstatymo tankumas 30 proc., faktiškai (pagal teismo eksperto G. T. skaičiavimus) užstatymo tankumas yra 31 proc.). Sklypo plane Statinių nužymėjimas Nr. 20140616-TP-SP.01 nurodyta, jog statomo gyvenamojo namo atstumas nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo svyruoja nuo 3,75 m (taške 6089828.48 / 485570.43) iki 4,55 m (taške 6089828.00 / 485577.18). Pagal UAB „Geodeza“ parengtą kontrolinę geodezinę nuotrauką (matavimus atliko inžinierius geodezininkas A. K. 2019 m. lapkričio 20 d. atstumas taške 6089823.20 / 485570.38) nuo stogo briaunos iki ieškovės žemės sklypo yra 3,01 m., o taške 6089824.38 / 485573.46 yra 3,03 m. Tuo tarpu UAB „Įraža“ 2019 m. kovo 25 d. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis 2017 m. topografine nuotrauka nustatyta, kad pietinėje dalyje pastato karnizas yra mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, t. y. atstumas atitinkamuose taškuose yra 2,84 m ir 2,89 m (e punktas).
83. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Drava“. Eksperto buvo prašoma pateikti atsakymus į sekančius klausimus: 1) koks yra mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo konstrukcijos dalį – stogo karnizą (stogo karnizas – stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos? 2) ar tvora (įskaitant bet kurią jos dalį ir / ar konstrukciją), esanti tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)? 3) koks yra pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), aukštis, matuojant namo aukštį nuo cokolio iki aukščiausios namo stogo konstrukcijos vietos? 4) ar atliekant matavimus galima paklaida? Jei taip, tai kokio dydžio paklaida yra galima?
84. Ekspertas, įvertinęs teismo pateiktą medžiagą ir 2020 m. lapkričio 27 d. atlikęs žemės sklypų ribų, pastato ir tvoros padėties kontrolinius matavimus, dalyvaujant atsakovui A. B. ir ieškovės sutuoktiniui V. R., nustatė, kad artimiausias atstumas nuo pamatuoto namo stogo karnizo iki registruotos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ribos (statmuo į žemės sklypo ribą): a) namo kampo schemoje Nr. l yra 2,98 m; b) namo kampo schemoje Nr. 2 yra 2,99 m. Tokiu būdu mažiausias atstumas nuo gyvenamojo namo (įskaitant ir namo stogo karnizą), esančio (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra 2,98 m.
85. Ekspertas taip pat nurodė, jog atsakovų tvora, esanti tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatyta ant žemės sklypų ribos (atkarpa nuo taško A iki taško B, 8 pav.) ir ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (nuo taško B iki taško D), t. y. atstumas ieškovės sklype svyruoja nuo 0,2 cm iki 0,16 cm.
86. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto išvadas, bei atsižvelgdamas į nurodytą paklaidą ± 0,016 m, matuojant atstumą nuo stogo karnizo iki ieškovės žemės sklypo, bei nurodytą tvoros nukrypimą į ieškovės sklypą, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančia deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes tokie namo statybos nukrypimai nuo projekto yra mažareikšmiai, o ieškovė neįrodė, kuo tvoros pastatymas jos sklype pažeidžia jos teises, o nesant objektyvaus pobūdžio duomenų, teismas negali įvertinti, ar įrengta tvora atitinka insoliacijos reikalavimus.
87. Pirmiausia pažymėtina, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas iki statybos pradžios turi gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. LR Aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad įvairios užtvaros iki 2 m aukščio, atraminės sienelės iki nuo 0,2 m iki 1 m, užtvaros ant atraminių sienelių priskiriamos I grupės nesudėtingiems statiniams. Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (ginčo santykių metu galiojanti redakcija), kurio 7 priede nustatyti atvejai, kad privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Tame tarpe, statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), neišlaikant insoliacijos reikalavimų; statant atramines sieneles, ar užtvarą ant atraminės sienelės taikomi tie patys reikalavimai. Be kokiu atveju, užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, gavęs savininko sutikimą raštu, turi įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą).
88. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
89. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas ir toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).
90. Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo, tačiau tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio statyba (rekonstrukcija) mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017). Teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobūdžio. Šiomis teisės normomis siekiama tų pačių viešųjų tikslų, kaip ir nustatančiomis privalomus atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, įgyvendinimo, jos yra skirtos trečiųjų asmenų (gretimų pastatų savininkų) interesų apsaugai, todėl tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų pastatų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022).
91. Kadangi nustatyta, jog gyvenamojo namo techninis projektas neatitiko įstatymų reikalavimų, leidimui gauti pateiktas projektas yra netinkamos sudėties ir jo pagrindu išduotas neteisėtas statybos leidimas, be to statybos metu buvo nukrypta nuo projekto, pastatytas gyvenamasis namas ir tvora pažeidžia ieškovės teises, todėl ir 2018 m. spalio 8 d. Deklaracija apie statinio statybos užbaigimą pripažintina negaliojančia.
Dėl savavališkos statybos padarinių
92. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.).
93. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Vadinasi, statyba vertintina kaip neteisėta (pažeidžianti teisės aktų reikalavimus) tiek tais atvejais, kai statoma savavališkai (statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius), tiek tais atvejais, kai statoma nors ir turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pastarasis išduotas neteisėtai. Savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 32 str.).
94. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
95. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
96. Aiškinant minėtas įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad panaikinus statybos leidimo galiojimą statybos padariniai gali būti šalinami nebūtinai išardant statybos rezultatą, o ir kitais būdais, pvz., teisės aktų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).
97. Ieškovė neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų žemės sklype statyba nėra galima, todėl įpareigojimas pertvarkyti namo stogą, ar griauti statinį (tvorą), pašalinti sklypo reljefo paaukštinimą, nesuteikiant galimybės įteisinti statybos darbų, įvertintinus tai, kad sklypo paaukštinimas galimai atliktas iki statybos pradžios, o gyvenamasis namas ir tvora stovi jau ilgą laiką, neatitiktų proporcingumo principo, todėl ieškovės reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tenkintini iš dalies suteikiant atsakovams terminą įteisinti statybos darbus.
98. Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma), atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.
99. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo turi būti nustatyti kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys, jų atsakomybės laipsnis. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokie subjektai, kaip, kokia apimtimi prisidėjo prie neteisėtos statybos padarinių.
100. Byloje nenustatyta, kad sklypo lyginimo darbais, gyvenamojo namo ir tvoros statyba rūpinosi ne atsakovai, o kiti asmenys. Taigi, atsakovai nepaneigė fakto, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami ne jų kaip statytojų, o kitų subjektų lėšomis. Byloje nustatyta, kad ginčijamas statybos leidimas niekada išduotas neteisėtai, neparengus sklypo pertvarkymo (paaukštinimo) sprendinių. Atsakovai 2018 m. spalio 8 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodė, jog gyvenamojo namo statytojas buvo atsakovas A. B., todėl laikytina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, jog dėl neteisėtos statybos padarinių egzistuoja jo kaltė.
101. Pažymėtina, kad aiškindamas ankstesnės redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. CK 6.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina. Kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis. Tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nenustatyta, kad asmuo gali būti laikomas kaltu tik tais atvejais, kai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius neteisėtą statybą; taikant Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).
102. Todėl net tuo atveju, jei būtų įtikinami atsakovų argumentai, kad neteisėtos statybos padarinius lėmė kitų subjektų veiksmai, jie tokias aplinkybes turėtų sukonkretinti ir įrodyti, tačiau nagrinėjamu atveju to neįrodinėjo (CPK 178 str.). Dėl nurodyto darytina išvada, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini atsakovų A. B. ir E. B. lėšomis.
Dėl grunto pašalinimo
103. Kaip jau minėta, byloje pareikštas negatorinis ieškinys, paremtas CK 4.98 straipsniu, kuris numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo pažeidimu. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau neprivalo įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai: būtent atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.
104. Kaip savo teisių pažeidimą, ieškovė nurodė aplinkybę, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) atsakovai, lygindami savo sklypą, supylė gruntą atsakovės sklype, siekdami išvengti atitinkamo aukščio atraminės sienelės statybos ties jiems priklausančio sklypo riba.
105. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, nurodydamas, jog byloje iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kas atliko šiuos žemės darbus. Tai galėjo padaryti tiek atsakovai, tiek ieškovė ar dar kiti asmenys, nes statant pastatą ieškovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo atliekami statybos ir žemės kasimo darbai. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, jog teismas, atmesdamas šį reikalavimą netinkamai nurodė sklypą, iš kurio ieškovė prašė pašalinti atsakovų supiltą gruntą ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovai atliko ginčo žemės darbus, nes žemės darbai buvo atliekami ir ieškovės žemės sklype.
106. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ieškovei priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) yra supiltas gruntas, kas tikėtina trukdo ieškovei tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo šiame sklype gyvenamojo namo nėra. Ieškovei buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai, sklype (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą, jog kad šiame ieškovei priklausančiam sklype ieškovė ar kiti asmenys būtų vykdę kokius nors statybos ar žemės kasybos darbus, todėl pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog gruntą savo sklype galėjo supilti ieškovė, vykdydama statybos darbus.
107. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jeigu ne grunto supylimas ieškovės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovai nebūtų galėję ieškovei priklausančiame sklype arba ant jo ribos atitinkamu būdu įrengti dalies tvoros, t. y. į žemę betonuojant pamatus ir į juos įtvirtinant tvoros stulpus. Kad tvora yra pastatyta tokiu būdu buvo įsitikinta ir 2022 m. kovo 1 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Reikalavimo dėl supilto grunto pašalinimo yra tiesiogiai susijęs su reikalavimais įpareigoti atsakovus pašalinti sklypo (duomenys neskelbtini), paaukštinimą, taip pat tvoros dalį, esančią ant sklypo (duomenys neskelbtini), ribos arba pačiame sklype.
108. Pati apeliantė pripažįsta, kad reikalavimo dėl grunto pašalinimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su kitais reikalavimais dėl sklypo paaukštinimo ir tvoros dalies pašalinimo Ieškovė prašo, kad atsakovai sklypo reljefą pakeistų pagal UAB „Valakas“ 2012 m. topografinėje nuotraukoje nurodytus matavimus. Atsakovų teigimu, teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pašalinti gruntą negalėtų būti įvykdomas, kadangi nėra aišku, kiek ir kokie darbai turi būti atlikti.
109. Topografinių schemų detali analizė gali būti atliekama remiantis specialiomis žiniomis, kadangi reikalinga nustatyti, ar sutampa matavimo taškai, kokią reikšmę turi topografiniame plane specialisto padaryti žymėjimai. Neturėdamas specialių žinių teismas negali tiksliai įvertinti topografinių schemų ir nurodyti konkretų matą, kuriame taške ir kiek grunto atsakovai turi pašalinti. Teisėjų kolegija, įvertinus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl grunto pašalinimo, bei atsižvelgdama į tai, jog šiuo teismo sprendimu yra suteikta galimybę atsakovams įteisinti savavališkos statybos padarinius, sprendžia, jog įpareigojimas pašalinti iš gruntą iš ieškovės žemės sklypo turi būti vykdomas atsakovei atliekant teritorijos ties žemės sklypų riba tvarkymo darbus – pašalinant atsakovų sklype vykusių darbų (sklypo lyginimo, tvoros statymo, kt.), dėl kurių ieškovės sklype (duomenys neskelbtini) buvo supiltas gruntas, suardytas dirvožemis, padarinius. Tokių darbų atlikimui specialus projektas ir leidimas nėra reikalingas. Teismo sprendimu atsakovai nėra įpareigojami atlikti statybos ar žemės kasybos darbus, o yra įpareigojami sutvarkyti žemės sklypų ribą taip, kad ieškovė galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
110. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
111. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė statybos procesą reglamentuojančius teisės aktus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl padarė netinkamas išvadas dėl ieškovės teisių pažeidimo ir nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
112. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
113. CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str.1 d.). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017) arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais.
114. Apeliacinį skundą ir ieškinį iš esmės patenkinus, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 681 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstų rašytiniais įrodymais iš jų: 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir patikslintą ieškinį, 1 331 Eur už teismo ekspertizę (2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 17; 2021 m. vasario 18 d. sąskaita faktūra DR Nr.20210207) ir 1 200 Eur už teismo eksperto G. T. ekspertinę konsultaciją (2020 m. rugsėjo 25 d. sąskaita faktūra GT Nr. 06, 2020 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundą. Iš viso nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė 2 831 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 707,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.
115. Valstybė šioje byloje patyrė 27,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi iš Kauno rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, patenkinus ieškinį, šios ½ dalis šių išlaidų (13,78 Eur) priteistinos iš atsakovų A. ir E. B. lygiomis dalimis (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 16 d. atsakovui A. B. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-24-150716-00595.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą 2018 m. lapkričio 5 d. Deklaraciją apie statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1.
Leisti atsakovams A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio (gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti statybą.
Atsakovams per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo statybos, įpareigoti atsakovus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis:
i. pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) reljefo paaukštinimą, atkuriant iki statybos darbų atlikimo buvusį žemės sklypo reljefą, užfiksuotą 2012 m. UAB „Valakas“ parengtoje topografinėje nuotraukoje „SKL.5270/0008:0668 (duomenys neskelbtini)“;
ii. pašalinti inžinerinį statinį – tvorą – pastatytą, siekiant atskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei gruntą supiltą, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini);
iii. pertvarkyti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją taip, kad būtų išlaikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki ieškovei priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos;
Įpareigoti atsakovus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sutvarkyti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą pašalinant gruntą taip, kad ieškovė R. R. galėtų nekliudomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 28800210) ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 707,75 Eur (po septynis šimtus septynis eurus 75 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,89 Eur (po šešis eurus 89 ct) iš kiekvieno, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.