- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 2S-562-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02101-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4046-1042/2017 pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, Lindorff OY, uždaroji akcinė bendrovė Kelmės vietinis ūkis, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas S. B. 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio T. U. veiksmų sustabdyti antstolio T. U. paskelbtas skolininko turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis T. U. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu paskelbė jam priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, varžytynės baigsis 2017 m. kovo 10 d. 12 val. 44 min. Pareiškėjo teigimu, antstolis neteisingai nustatė pradinę pardavimo kainą, todėl jis pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų. Be to, jis nebuvo informuotas apie varžytynes, patvarkymas 2017 m. vasario 15 d. įteiktas jo įgaliotinei L. B., jam nėra žinomi motyvai, kuriais remiantis atsisakyta tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Telefonu jam buvo paaiškinta, kad antstoliui atsisakius tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, skundo nagrinėjimas perduotas Šiaulių apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nėra nurodyta tiksli įsiskolinimo suma, buvusi patvarkymo priėmimo metu. Jis nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinei bendrovei Šiaulių bankas (toliau – AB Šiaulių bankas), tačiau antstolio patvarkyme šie asmenys nurodomi kaip jo kreditoriai (b. l. 11?14).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 18?19).Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant šioms sąlygoms: pirma, šalies, prašančios taikyti priemones, reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pakartotinis. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo preliminariai (lot. prima facie) įvertino pareiškėjo (skolininko) skundo turinį ir sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepakanka duomenų nuspręsti, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai pagrįsti.Teismas nurodė, kad prašymo argumentai dėl skolos išieškotojams dydžio, informacijos teikimo apie vykdymo procesą, antstolio patvarkymų nepagrįstumo ir jų negaliojimo bus įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl plačiau nepasisakė dėl minėtų prašymo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme.Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo pagal teismingumą Kelmės rajono apylinkės teismui (b. l. 89?93). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymas nėra pagrįstas. Pareiškėjas šioje proceso stadijoje nieko neprivalo įrodinėti, teismas privalėjo įvertinti prašymo motyvus ir padaryti tinkamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne vertinti įrodymų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl antstolio 2017 m. vasario 8 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos jam priklausančio buto varžytynės, teisėtumo, todėl per varžytynes pardavus butą vėliau gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, kiltų nauji ginčai. Be to, teismas neanalizavo kartu su prašymu pateiktų įrodymų.Teismo nutartis nemotyvuota, teismas pasisakė tik dėl kai kurių prašyme nurodytų aplinkybių, o kitų prašymo argumentų neanalizavo.Nepagrįstai teismas rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, kuri nėra įsiteisėjusi. 2017 m. kovo 9 d. nutartyje teismas nurodė formalius motyvus, kuriais rėmėsi nagrinėdamas antrąjį pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nutartis priimta pažeidžiant procesinius terminus. Prašyme buvo numatyta, kad varžytynės baigsis 2017 m. kovo 10 d. 12 val. 44 min., todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti išspręstas ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Teismas išspręsdamas jo prašymą 2017 m. kovo 13 d., t. y. pasibaigus varžytynėms, pažeidė jo teises. Teisėjas A. R. šališkas, nes 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. nutartyse, dar neišnagrinėjęs skundo iš esmės, iš anksto pasisakė dėl bylos esmės ir galimo būsimo teismo sprendimo, t. y. nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas. Galimai dėl teisėjo A. R. artimų santykių su antstoliu T. U. jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nagrinėjamas tik pasibaigus varžytynėms.Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. R. privalėjo perduoti bylą nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui, nes taip buvo nusprendusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja A. J. 2017 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3830-650/2017.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lindorff OY, veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašė pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties nagrinėti savo nuožiūra (b. l. 132).Suinteresuoti asmenys antstolis T. U., uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė Kelmės vietinis ūkis, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, įskaitant skolininkui priklausančio turto pardavimą iš varžytynių.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Antstolio T. U. kontoroje yra užvestos ir priverstine tvarka vykdomos dvidešimt penkios vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. B. penkių skirtingų kreditorių naudai, iš kurių vienuolikoje išieškotojas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau ? UAB) ,,Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“, devyniose ? valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trijose ? UAB Kelmės vietinis ūkis, po vieną Lindorff OY ir viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras naudai. Antstolis T. U. 2017 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. K001019 dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo paskelbtos pareiškėjo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 232–247). Patvarkymas išsiųstas skolininkui trimis adresais: (1) (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini); (3) (duomenys neskelbtini). Patvarkymas įteiktas pareiškėjo motinai L. B. pasirašytinai 2017 m. vasario 15 d. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 256–263), todėl nesutiktina su apelianto argumentu, kad antstolis nevykdė pareigos tinkamai pranešti skolininkui apie buto pardavimą iš varžytynių. Nei išieškotojai, nei skolininkas, gavę patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, nepateikė prieštaravimų dėl buto pardavimo nustatytos kainos, todėl buvo paskelbtos skolininkui priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Numatyta, kad varžytynės vyks nuo 2017 m. vasario 8 d. 12 val. 44 min. iki 2017 m. kovo 10 d. 12 val. 44 min.Pareiškėjas S. B. 2017 m. vasario 27 d. padavė skundą dėl antstolio veiksmų skelbiant varžytynes dėl buto pardavimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išnagrinėtas skundas sustabdyti varžytynes (b. l. 1?4). Antstolis 2017 m. kovo 6 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 5?6). Procesiniai dokumentai, t. y. skundas kartu su vykdomosiomis bylomis, teisme gauti 2017 m. kovo 8 d. (b. l. 1). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 7), ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 27 d., kai Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-561-328/2017 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (b. l. 159?162). Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. kovo 9 d. gautas pakartotinis S. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 11?14).Nors pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė AB Šiaulių bankas raštą, kuriame nurodoma, kad S. B. nėra skolingas bankui (b. l. 15), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirminė kreditorė AB Šiaulių bankas 2011 m. gruodžio 13 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perleido naujajam kreditoriui Linforff OY reikalavimo teises į S. B. skolą pagal Hipotekos skyriaus prie Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartį Nr. 3V/2002, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-381-471/2012 pradinė išieškotoja AB Šiaulių bankas pakeista į Linforff OY, Lietuvoje veikiančią per savo struktūrinį padalinį Linforff Oy filialą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 23). Taigi įsiteisėjus minėtai nutarčiai AB Šiaulių bankas nebėra S. B. kreditorė, ji neteko teisės reikalauti skolos įvykdymo, nes šią teisę bankas perleido naujajam kreditoriui, t. y. Linforff OY. Atitinkamai tai reiškia, kad AB Šiaulių bankas raštas nepatvirtina, kad prievolė yra įvykdyta hipotekos kreditorei Linforff OY.
Dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo terminų
Pastebėtina, kad antrasis pareiškėjo S. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Šiaulių apylinkės teisme gautas 2017 m. kovo 9 d. (ketvirtadienį) (b. l. 11?14). Šį prašymą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo 2017 m. kovo 13 d. (pirmadienį), kai priėmė skundžiamą nutartį atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 18?19). CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ? varžytynių sustabdymo ? įstatymų leidėjas nėra numatęs išimties iš bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, todėl taikytini CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyti procesiniai terminai tokiam prašymui nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas antstolio patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo, kad varžytynių pabaiga numatyta 2017 m. kovo 10 d. 12 val. 44 min., nors formaliai teismas nepažeidė terminų nes per tris darbo dienas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ką numato CPK 147 straipsnio 1 dalis, tačiau iš dalies sutiktina su skundo argumentu, kad tikslinga klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ? varžytynių sustabdymo ? išspręsti iki varžytynių pabaigos. Tačiau, tuo pačiu pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad teismas šio klausimo neišsprendė iškart nedaro teismo sprendimo savaime neteisėto. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįstai atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinius terminus nagrinėdamas pareiškėjo S. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, t. y. per CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas prašymas, skundas būtų patenkintas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Taigi jam tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014). Minėta išvada paremta bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, kad galimas ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo priėmimas, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai preliminariai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai atliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad prašymas yra preliminariai pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismui atlikus pareiškėjo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1905-302/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. B. skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė skundą (b. l. 59?62). Apeliacinės instancijos teismas, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-563-357/2017, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (b. l. 154?158). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjo S. B. skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas kaip nepagrįstas tik patvirtina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas pareiškėjui palankus teismas sprendimas, nėra vienos iš laikinųjų apsaugos taikymo sąlygų, todėl pagrįstai sprendė, kad atsisakytina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimui priimti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), todėl teismui pateikus glaustus ir lakoniškus argumentus dėl esminių nagrinėjamo klausimo aspektų vertinama, kad teismo sprendimas yra motyvuotas.Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje iš esmės nurodyta kuo remiantis atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinis teismas pripažįsta, jog nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas.
Dėl teisėjo šališkumo
Kitas skunde keliamas klausimas susijęs su viena tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjo procesinis sprendimas sprendžiant pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimo klausimą nerodo teisėjo šališkumo.Be to, Šiaulių apylinkės teismo teisėjo A. R. šališkumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 54?57). Atsižvelgiant į tai, kad skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių dėl teisėjo šališkumo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, daroma išvada, kad teiginiai apie bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl prašymo bylą dėl antstolio veiksmų perduoti kitam teismui
Pažymėtina, kad prašymas perduoti bylą nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui buvo suformuotas dar atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties (b. l. 84?87). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-561-328/2017, 15 punkte apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl bylos teismingumo, kodėl ši bylą teisminga Šiaulių apylinkės teismui, o ne Kelmės rajono apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui (b. l. 159?162), todėl plačiau dėl šių apelianto argumentų pakartotinai nebepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo S. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu Šiaulių apygardos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.