Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-852-440/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kongera“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Koplyčios statyboms darbams viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose pirkimas“, (pirkimo numeris 174782) (toliau – Pirkimas, Konkursas), procedūras, įpareigoti VŠĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad, sudarius sutartį su konkurso nugalėtoja UAB „Kongera“ ir pastarajai atlikus darbus, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimas praras prasmę, nes ieškovės teisių pažeidimas nebus pašalintas, taip pat nebus galima atkurti iki teisės pažeidimo buvusios padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Atsakovė prie bylos prašo prijungti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-194 „Dėl investicinių lėšų, skirtų koplyčios statybos viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose investicijų projektui 2016 metais, panaudojimo“ ir 2016 m. vasario 19 d. Koplyčios statybos viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje V. Kudirkos g. 99, investicijų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. S-20/3.4-BS-93/16 kopijas.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šių įrodymų pateikti anksčiau galimybės neturėjo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovei apie tai nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovui šie dokumentai žinomi, nes išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu, jie prijungti prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/(ne)taikymo

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdo atvirą viešą konkursą „Koplyčios statyboms darbams viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose pirkimas“, pirkimo numeris 174782. Pirkimo objektas – koplyčios statybos VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, darbo projekto parengimas, bendrieji ir specialieji statybos darbai. 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. VPS-662 perkančioji organizacija Konkurso laimėtoju pripažino UAB „Kongera“, o ieškovė į pasiūlymų eilę buvo įrašyta antru numeriu. 2016 m. liepos 1 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė pateikti UAB „Kongera“ konkursinio pasiūlymo metu pateiktų specialistų darbo sutartis arba ketinimo protokolus. Susipažinusi su atsakovės pateiktais UAB „Kongera“ dokumentais, ieškovė 2016 m. liepos 20 d. atsakovei pateikė dar vieną pretenziją, kurioje nurodė, kad UAB „Kongera“ pasiūlyme pateiktuose dokumentuose apie specialistus yra pateiktas jungtinės veiklos partnerio UAB „RNDV Group“ specialistas E. M. ir jo kvalifikacijos atestatas, iš kurio matyti, jog šis specialistas neturi reikiamos kvalifikacijos, nustatytos Pirkimo sąlygų 29.9. punkte, t. y. neturi dviejų metų darbo patirties, todėl UAB „Kongera“ pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovei 2016 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. VPS-839 pretenziją atmetus, ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. VPS-662 dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo bei 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. VPS-839, kuriuo buvo netenkinta pretenzija. Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Koplyčios statyboms darbams viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose pirkimas“, pirkimo numeris 174782, procedūras, įpareigoti Viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Padaręs išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, o ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Atsakovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, bei pažymėdama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali užkirsti kelią atsakovės gaunamoms lėšoms įsisavinti.

Kaip jau buvo minėta, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatęs, kad, vertindama trečiojo asmens UAB „Kongera“ kvalifikaciją, perkančioji organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir principų, todėl Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nors minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad ieškinį išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės UAB „CCM Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB „CCM Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeti.