Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. J. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. J. pareiškimą A. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkei A. M. dėl teismo įsakymo išdavimo. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės V. J. pareiškimą skolininkei A. M. dėl teismo įsakymo išdavimo, išaiškino kreditorei, kad ši nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Joniškio rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 21 d. gautas kreditorės V. J. atskirasis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės V. J. atskirąjį skundą, išaiškino kreditorei, kad ši nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Teismas nurodė, kad skundžiama nutartis 2016-05-28 buvo įteikta kreditorės V. J. sūnui A. J., o tai laikoma tinkamu procesinių dokumentų įteikimu (CPK 123 str. 3 d.), todėl paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2016-06-06. 2016-06-06 skundžiama nutartis buvo įteikta ir kreditorės V. J. advokatui V. F. (CPK 118 str.), todėl vėliausia diena atskirajam skundui paduoti buvo 2016-06-14. Kreditorė V. J. atskirąjį skundą teismui pateikė tik 2016-06-21, praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja V. J. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atskirojo skundo padavimo termino pradžią teismas traktuoja dvejopai. Jis teigia, kad atskirojo skundo įteikimas kreditorės sūnui laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Tokiu būdu atskirojo skundo padavimo terminas baigiasi 2016 m. birželio 6 dieną. Tačiau šią dieną kreditorė dar buvo gydymo įstaigoje, sūnus jai procesinio dokumento dar nebuvo perdavęs, su nutarties turiniu ji nebuvau susipažinusi ir pasitarti su savo atstovu neturėjo jokios galimybės. Pateikti atskirojo skundo iki 2016 m. birželio 6 dienos ji neturėjo jokių realių galimybių.

Jos atstovui įsiteisėjusios nutarties kopija išsiųsta 2016-06-15 dienos raštu. Net jei neįsiteisėjusios nutarties įteikimo diena atstovui būtų birželio 6 diena, jam nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti kokį kelią rinktis - teikti naują procesinį dokumentą ar skųsti teismo nutartį. Atstovo teisės aiškiai aptartos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir ten nurodyta, kad atstovas neturi teisės į teismo nutarties apskundimą.

Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad iš gydymo įstaigos grįžo penktadienį po darbo valandų, o birželio 11 ir 12 dienos buvo nedarbo dienos. Namuose radusi teismo nutartį ir pamačiusi, kad ji kreditorės sūnui įteikta 2016 m. gegužės 28 dieną ir skundas turi būti paduotas per septynias dienas, suvokė, kad birželio 13 dieną šis terminas jau yra pasibaigęs, todėl nematė jokios būtinybės pirmąją ar antrąją savaitės darbo dieną iš kaimo važiuoti pas savo atstovą dėl konsultacijos apsispręsti kaip toliau elgtis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiški­nama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduoda­mo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvie­nas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės V. J. pareiškimą skolininkei A. M. dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi ji prašė priteisti antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas, nors ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Joniškio rajono apylinkės teisme 2016 m. birželio 21 d. gautas kreditorės V. J. atskirasis skundas. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės V. J. atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad priežastys, dėl kurių kreditorė V. J. praleido atskirojo skundo padavimo terminą, laikytinos nesvarbiomis. Kaip matyti iš kreditorės V. J. prie atskirojo skundo pridėtos epikrizės kopijos, ji sanatorijoje gydėsi nuo 2016-05-23 iki 2016-06-10. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ji iš sanatorijos išėjo penktadienį, po kurio buvo dvi nedarbo dienos, namuose radusi teismo nutartį ir pamačiusi, kad ji kreditorės sūnui įteikta 2016 m. gegužės 28 dieną ir skundas turi būti paduotas per septynias dienas, suvokė, kad birželio 13 dieną apskundimo terminas yra praleistas, tačiau vėliau be jokių svarbių priežasčių neskubėjo imtis jokių veiksmų dėl atskirojo skundo padavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atskirojo skundo pateikimo terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jam atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Byloje priimant ir išnagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atskirąjį skundą, taip yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teisės nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamos, kadangi jai nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantės suvokimas, kad ji praleido įstatyme numatytą atskirojo skundo pateikimo terminą, ir neskubėjimas imtis veiksmų jam pateikti, negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam atskirojo skundo terminui atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.