- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-563-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02101-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. B. skundu dėl antstolio T. U. veiksmų prašė panaikinti antstolio T. U. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo paskelbtas pareiškėjo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas varžytynėse; panaikinti antstolio T. U. patvarkymą, pagal kurį buvo nustatyta pernelyg maža pradinė pareiškėjo minėto buto pardavimo kaina; įpareigoti antstolį pateikti pareiškėjui minėtus patvarkymus; nutraukti buto pardavimo iš varžytynių procedūrą. Nurodė, kad varžytynėse parduodamas butas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas. Nurodė, kad apie paskelbtas varžytynes nebuvo tinkamai informuotas. Pareiškėjo vertinimu, antstolis netinkamai nustatė pradinę buto pardavimo kainą. Tvirtino, kad nėra skolingas AB Šiaulių bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Lindorff Oy filialui ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Suinteresuotas asmuo antstolis T. U. 2017 m. kovo 6 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, skundą perdavė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi skundą atmetė.Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepagrindžia būtinumo atidėti šios bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti savo skunde. Teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę susipažinti su bylos medžiaga ir su vykdomųjų bylų medžiaga, ir pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasinaudoti šia teise. Be to, skolininkas per įstatyme nustatytą terminą apskundė antstolio veiksmus, t. y. įgyvendino savo teisę būti išklausytam ir jo teisė į teisingą teismą buvo užtikrinta. Paties pareiškėjo pasyvumas nesudaro pareigos spręsti klausimo dėl suinteresuotų asmenų dalyvavimo teismo procese pripažinimo būtinu. Antstolio T. U. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo paskelbtos pareiškėjo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės, buvo išsiųstas skolininkui trimis adresais: (duomenys neskelbtini), ir šis patvarkymas buvo įteiktas L. B. (skolininko motinai) pasirašytinai 2017 m. vasario 15 d. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jo įgaliotinei L. B. 2017 m. vasario 15 d. buvo įteiktas antstolio patvarkymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininko motinos teisinis suinteresuotumas vykdymo procese yra priešingas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas ilgą laiką ir skolininkas nuolat inicijuoja teisminius procesus dėl išieškojimą vykdančio antstolio veiksmų, įvertindamas teisinį reglamentavimą, pagal kurį skolininkas, be kita ko, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga, sprendė, kad antstolis nepažeidė skolininko teisių ir procesinių teisės normų. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-2916-1003/2016 išaiškino pareiškėjui, kad antstolis pagrįstai nutarė realizuoti skolininko butą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo. Teismas konstatavo, kad išieškoti iš skolininko buto galima, kadangi skolos suma viršija 2030 Eur ir skolininkas neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus.Antstolis priverstinai parduodamą turtą (butą) įkainojo pagal paties skolininko pateiktą eksperto išvadą ir varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą nustatė 80 proc. rinkos kainos (18 000 Eur), t. y. 14 400 Eur (18000 Eur x 80 proc. / 100 proc.), ir tai atitinka įstatymo nuostatas (CPK 718 str.). Skolininkas teismui nepateikė jokių duomenų, keliančių abejonių dėl nekilnojamojo turto įkainojimo teisingumo ar parodančių, jog buto rinkos kaina per trumpą laiką žymiai pakito ir neatitinka eksperto išvados.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl žodinio proceso ir dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM dalyvavimo pripažinimo būtinu, kadangi teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjas nėra skolingas Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie LR FM. Be to, paskyrus byloje rašytinį procesą buvo suvaržytos pareiškėjo teisės pateikti teismui naujus rašytinius įrodymus, dalyvauti teismo procese, nes iki paskirto teismo posėdžio nebuvo net 14 dienų termino tinkamai pasirengti bylos procesui.Dėl skolininko informavimo teismas priėmė formalų sprendimą, nes 2017 m. vasario 15 d. L. B. buvo įteiktas antstolio patvarkymas tik jai pačiai to pareikalavus, todėl atmestini teismo motyvai, kad skolininkas nesidomėjo vykdymo procesu. Skolininko iniciatyva butas buvo įvertintas 18 000 Eur, tačiau tai buvo padaryta 2016 metais, todėl antstolis prieš parduodamas butą 2017 metais privalėjo atlikti buto įkainojimą, tačiau buto įvertinimo neatliko ir tuo grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus vykdymo procese. Teismas jokiomis leistinomis priemonėmis nenustatė ar buto kaina, kuri buvo nustatyta 2016 metais atitinka 2017 metų nekilnojamojo turto rinkos kainas, teismas nurodė, kad tai turėjo padaryti skolininkas. Teismas pažeidė skolininko teises ginti savo turtinius interesus dalyje dėl buto kainos tinkamo nustatymo.Teismas be pagrindo rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2916-1003/2016, kadangi šioje nutartyje nebuvo sprendžiamas buto vertės nustatymo klausimas ir nebuvo sprendžiamos skolininko teisės, kurios yra reglamentuotos LR CPK 663 ir 736 straipsniuose. Teismas dalyje dėl skolininko sumos, kuri viršija 2030 Eur, priėmė vienpusišką ir neobjektyvų sprendimą. Teismas taip pat neišsprendė skolininko reikalavimų dėl antstolio patvarkymo dėl buto vertės nustatymo ir dėl antstolio įpareigojimo skolininkui pateikti visus patvarkymus, todėl teismas skundą išnagrinėjo ne pilna apimtimi, o tai yra pagrindas naikinti teismo nutartį, nes yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis T. U. prašo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas S. B. nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi ši institucija atstovauja valstybei kaip išieškotojai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), °(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie priverstinį pardavimą, kadangi antstolio priimti dokumentai pareiškėjui siunčiami net trimis adresais -, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas patvarkymas buvo įteiktas skolininko motinai pasirašytinai 2017-02-15.Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2916-1003/2016. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo parduodamo turto įkainojimo, kadangi įvertindamas butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), antstolis vadovavosi paties skolininko į vykdomąją bylą pateikta 2016-03-22 turto vertės nustatymo eksperto išvada Nr. 60303. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nekilnojamojo turto rinkoje įvyko esminių pokyčių, dėl ko ženkliai išaugo priverstinai realizuojamo turto vertė.Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy filialas atsiliepimu prašė nagrinėti S. B. atskirąjį skundą teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo UAB „LITESKO“ pateiktu atsiliepimu prašė pareikėjo S. B. atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kadangi nebuvo pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, kad antstoliui nebuvo teisinio pagrindo skelbti pareiškėjui priklausančio buto varžytynių yra nepagrįsti, kadangi Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2916-1003/2016, konstatavo, jog antstolis pagrįstai nutarė realizuoti butą. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.Antstolis priverstinai parduodamą turtą įkainojo pagal paties pareiškėjo pateiktą eksperto išvadą, todėl antstolio nustatyta priverstinai parduodamo buto su rūsiu pardavimo kaina atitinka įstatymo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundžiamoje nutartyje nurodė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomos šios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš skolininko S. B.: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Lindorff Oy filialas; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Kelmės vietinis ūkis“; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“.Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti savo skunde. Nesutiktina su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad jis nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos ir kaip nurodė pats antstolis T. U., Valstybinė mokesčių inspekcija atstovauja valstybei kaip išieškotojai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), °(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio T. U. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl varžytynių paskelbimo, kuriuo paskelbtos pareiškėjo buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės, buvo išsiųstas skolininkui trimis adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šis patvarkymas buvo įteiktas L. B. (skolininko motinai) pasirašytinai 2017 m. vasario 15 d., todėl nesutiktina su apelianto argumentu, kad antstolis nevykdė pareigos tinkamai pranešti skolininkui apie buto pardavimą iš varžytynių. CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nei išieškotojai, nei skolininkas, gavę patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo, nepateikė prieštaravimų dėl buto pardavimo nustatytos kainos. Pažymėtina, kad pats apeliantas laiku neteikė prašymo skirti turto vertės pakartotinę ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis priverstinai parduodamą turtą (butą) įkainojo pagal paties skolininko pateiktą eksperto išvadą ir varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą nustatė 80 proc. rinkos kainos (18 000 Eur), t. y. 14 400 Eur (18000 Eur x 80 proc. / 100 proc.), ir tai atitinka įstatymo nuostatas (CPK 718 str.). Aplinkybė, kad apeliantas laiku nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis teisėmis, nedaro antstolio veiksmų neteisėtais. Be to, skolininkas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų dėl nekilnojamojo turto įkainojimo, kurie parodytų, jog nekilnojamojo turto rinkos kaina per trumpą laiką žymiai pakito. Kadangi apeliantui patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl varžytynių paskelbimo buvo įteiktas tinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko netinkamai. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl apribojimų, išieškant iš skolininko turto, be pagrindo rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-2916-1003/2016. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, minėta nutartimi teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai nutarė realizuoti skolininko butą, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išieškoti iš skolininko buto galima, kadangi skolos suma viršija 2030 Eur (CPK 663 str. 3 d.) ir skolininkas neįrodė, jog išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.Byloje nepateikta duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. d. nutartį palikti nepakeistą.