Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-2089-259/2014 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. A., dalyvaujant tretiesiems asmenims Agro-Polska, R. S. ir E. S., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Vykdymo procesas – viena civilio proceso stadijų, todėl teismas turi teisę, esant nustatytiems pagrindams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje proceso stadijoje. Kadangi civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, kuriuo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė - kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ir ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti sąlygų, dėl kurių prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė prašymą išduoti jam vykdomąjį raštą bei taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant jo 345 280 Lt vertės turtą, tokį prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje preliminariai įvertinus ieškovo reikalavimo pagrįstumą, akivaizdžių duomenų dėl jo (reikalavimo) nepagrįstumo nenustatyta. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina nustatyti ir grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.

Minėta, jog grėsmę apeliantas iš esmės įrodinėjo tuo, kad teismo nutartis, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, nevykdoma, atsakovui pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o duomenų apie atsakovo turtą jis neturi. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas paminėtų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį visiškai nevertino. Atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tuo, kad tokios priemonės pažeistų ekonomiškumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai kai kada yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo, teisingumo ar šalių lygiateisiškumo principų pažeidimas.

Minėta, jog ieškovo reikalavimas atsakovui sudaro 345 280 Lt, kuris jam (atsakovui), kaip fiziniam asmeniui, laikytinas dideliu, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir pan. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.) turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.), todėl atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai apeliantui, nes būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Šiuo atveju atsakovas A. A. tokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų. Tokių duomenų, t. y. įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima padaryti pagrįstą išvadą apie A. A. tikrai gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Nesant tokių duomenų, spręstina, jog ieškovas įrodė, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą bei egzistuojant grėsmei, jog teismo sprendimas (nutartis) gali būti neįvykdyta, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsakovo teisėtus interesus bei atsižvelgiant į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, areštuojamas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas 345 280 Lt ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos reikalavimo sumai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 345 280 Lt, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Tik nesant (trūkstant) tokio turto areštuoti atsakovo A. A. lėšas reikalavimo sumai (345 280 Lt). Bendra areštuoto turto ir (ar) lėšų vertė neturi viršyti 345 280 Lt. Leisti atsakovui A. A. iš areštuotų piniginių lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą ir atsiskaityti su ieškovu.

Išaiškinti, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.