Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. M. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Š. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, Š. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – Š. M. įpareigotas per visą bausmės laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V. arčiau kaip 50 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšiu su nukentėjusiąja, uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Civilinės ieškovės biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Vilniaus teritorinė ligoninių kasa“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš Š. M. jos naudai priteista 25,05 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jos naudai iš Š. M. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš Š. M. nukentėjusiosios R. V. naudai priteista 4 026,40 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Š. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po įsiteisėjimo – laikytina nebegaliojančia ex lege (liet. pagal įstatymą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina Š. M. veiksmuose esant visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to apeliaciniu skundu reiškiami alternatyvūs prašymai, suponuojantys, kad skundu nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės trukme, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu bei skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai priteistų procesinių išlaidų dydžiu. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, iš esmės teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog Š. M. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, paskyrė jam pagrįstą, teisingą bei tinkamai individualizuotą bausmę ir tikslingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nevisiškai teisingai išsprendė nukentėjusiajai priteistinų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti klausimą, dėl to šioje dalyje nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių

17. Aptarti byloje surinkti duomenys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, neabejotinai patvirtinančią, kad nuteistasis Š. M. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veido sritį, kurio metu nukentėjusiajai R. V. padaryti sužalojimai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia. Tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. G 3903/2023(01), kuria konstatuota, kad R. V. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje, kietu buku daiktu, prieš 6–9 paras iki apžiūros; sužalojimui pakako vieno trauminio poveikio; sužalojimo padarymo metu R. V. galėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimas vertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 43–44).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, aptartų aplinkybių kontekste, nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo Š. M. parodymai nebuvo paneigti bylos duomenimis, išskyrus bylos baigtimi suinteresuotos nukentėjusiosios parodymus. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos duomenis vertino atsietai ir selektyviai, vertindamas tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus. Nors nuteistasis Š. M. laikėsi pozicijos, kad smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, tačiau tokią poziciją paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, tiek jos parodymus patvirtinantys liudytojų parodymai, juo labiau, jog nukentėjusiajai kompetentingos specialistės buvo nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant nukentėjusiosios nurodytas bei specialistės nustatytas aplinkybes ir jos papildomai duotus paaiškinimus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios R. V. sveikata nežymiai buvo sutrikdyta būtent 2023 m. gruodžio 2 d. nuteistojo Š. M. atlikto smurtinio pobūdžio veiksmo, t. y. tyčinio sudavimo delnu nukentėjusiajai į veidą.

20. Akcentuotina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Remdamasi tokia praktika, išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog Š. M. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Š. M. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, vertina nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės teisingumą bei pagrįstumą.

22. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jame neginčijama Š. M. paskirtos bausmės rūšis, tačiau nesutinkama su jos trukme, prašant ją sumažinti iki šešių mėnesių, neskirti įpareigojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat apeliaciniu skundu kvestionuojama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 m atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei uždraudimas lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei vietose, kuriose ji būna. Šios baudžiamojo poveikio priemonės apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam neskirti.

23. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

24. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Š. M. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta nei Š. M. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Kaip matyti iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Š. M. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 117–120), tačiau iš 2024 m. vasario 26 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad Š. M. daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 121–146). Nuteistasis yra dirbantis.

25. Nagrinėjamu atveju Š. M. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.

26. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nors skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad nenustačius Š. M. atžvilgiu nei jo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių skirtina bausmė mažesnė nei bausmės vidurkis, tačiau pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais, be kita ko, buvo pakeistos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šiuo metu teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357), atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka dar yra nebaigtas, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kaip švelninanti nuteistojo teisinę padėtį, nagrinėjamu atveju taikoma atgal.

27. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nesant Š. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nepagrįstai jam buvo paskirta beveik maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Skundžiamu nuosprendžiu Š. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams, t. y. šešiais mėnesiais viršijanti minimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę. Nesant Š. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė, be kita ko, jos trukmės aspektu laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

29. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti, be kita ko, dalyvauti elgesio pataisos programoje (1 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai. Nors apeliantas ir jo gynėja akcentuoja, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne iš anksto suplanuota, o konfliktai su R. V. kyla išimtinai dėl šeiminių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nepaneigia smurtinio nusikalstamos veikos pobūdžio, juo labiau, kad konfliktai dėl šeiminių aplinkybių neturi būti sprendžiami smurtu. Teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl aptariamo įpareigojimo paskyrimo pagrįstumo sustiprina ir byloje esantys duomenys, atspindintys nuteistojo Š. M. bendravimo su nukentėjusiąja, kuriai jo sūnus yra anūkas, pobūdis (pavyzdžiui, 2 t., b. l. 136).

31. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, Š. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir Š. M. įpareigotas per visą bausmės laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V. arčiau kaip 50 m atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei jam uždrausta lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

32. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72¹ straipsnio 1 dalį teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė visada yra susijusi su tam tikrais draudimais ir / ar ribojimais, tačiau tai yra neišvengiama nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo pasekmė.

33. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad nusikalstamą veiką Š. M. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė jos gyvenamojoje vietoje, taip priversdamas ją jaustis nesaugiai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ne tik padės apsaugoti nukentėjusiosios, kaip fizinį smurtą patyrusio asmens, interesus, tačiau kartu su paskirtu įpareigojimu dalyvauti elgesio pataisos programoje, užtikrins, kad nuteistasis pakoreguos savo elgesį teigiama linkme. Atsakant į nuteistojo gynėjos argumentus, kad draudimas artintis prie nukentėjusiosios ir jos namų galėtų likti galioti, tačiau draudimas nuteistajam artintis prie bet kokios vietos, kurioje yra R. V., laikomas nepagrįstu, pažymėtina, jog draudimas lankytis vietose, kuriose yra nukentėjusioji, yra sąlygotas ir neatsiejamas nuo draudimo artintis prie nukentėjusiosios. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam Š. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta adekvati jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui baudžiamojo poveikio priemonė.

34. Kita vertus, pastebėtina, kad aptartas įpareigojimas bendravimo su nukentėjusiąja ir ryšiu su ja neieškojimo kontekste rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje suformuluotas nevisiškai teisingai, todėl ši Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad Š. M. įpareigojamas per visą bausmės laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V. arčiau kaip 50 m atstumu, taip pat jam uždraudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių nukentėjusiąja be lankytis jos gyvenamojoje vietoje, taip pat vietose, kuriose ji būna. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę, siekė būtent tokio tikslo, jog nuteistasis nebendrautų ir neieškotų ryšių su nukentėjusiąja bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau dėl rašymo apsirikimo netinkamai suformulavo įpareigojimo bei draudimų turinį. Toks skundžiamo nuosprendžio patikslinimas iš esmės nekeičia nuteistojo teisinės padėties.

35. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu tinkamai išspręstas bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės klausimas ir nuteistajam pritaikytos tinkamai individualizuotos sankcijos dėl jo nusikalstamo pobūdžio veiksmų.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių

36. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pareikšto 25,05 Eur dydžio civilinio ieškinio dėl išlaidų, patirtų teikiant nukentėjusiajai sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 150–152). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šis civilinis ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, o nesutikimo su tokiu sprendimu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad skundžiamu nuosprendžiu Š. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nežymaus nukentėjusiosios R. V. sveikatos sutrikdymo, nenustatė pagrindo nesutikti su išvada, jog BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

38. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, be kita ko, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

39. Įgyvendindama teisę gauti žalos atlyginimą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (2 t., b. l. 36–41). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino R. V. civilinį ieškinį ir priteisė jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesdamas.

40. Civiliniame kodekse neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, tačiau siekiant teisingai įvertinti ir atlyginti nukentėjusio asmens patirtus išgyvenimus, jo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta. Iš nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad dėl tyčinių smurtinių Š. M. veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo. Be to, kurį laiką po patirto smurto jautė galvos skausmus, ją pykino. Civiliniame ieškinyje pabrėžiama, kad nukentėjusioji buvo užpulta netikėtai, savo gyvenamojoje aplinkoje, kurioje žmogus turi jaustis saugiausiai. Nukentėjusioji iki šiol nesijaučia saugi būdama namuose, kiekvienas skambutis / beldimas į duris jai sukelia stresą, nerimą, baimę. Jos vertinimu, neturtinę žalą didina tai, kad ji buvo užpulta namuose anūko tėvo, kuris be jokios priežasties, neišprovokuotas panaudojo prieš ją smurtą. Juo labiau, kad Š. M. nukentėjusiosios neatsiprašė, nepasidomėjo, kaip ji jaučiasi, nepasiūlė pagalbos, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, neparodė jokios iniciatyvos dėl padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusioji pabrėžė, kad po įvykio bijojo išeiti iš namų, ją kamavo nerimas, negalėjo užmigti (2 t., b. l. 36–41, 122).

42. Apeliaciniame skunde pažymima teismų praktika, pagal kurią esant panašioms aplinkybėms neturtinei žalai atlyginti yra priteisiamos 200 Eur arba 350 Eur dydžio sumos. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal teisminę praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Visgi, pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį.

43. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų teisminės praktikos pavyzdžių pastebėtina, kad nurodyti teismų sprendimai nelaikytini precedentu nagrinėjamoje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-459-932/2024 nagrinėta situacija, kai fizinis skausmas buvo sukeltas papurškus dujų, tuo tarpu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-334-913/2024 konstatuota, kad neturtinė žala dėl sukelto fizinio skausmo vienam iš nukentėjusiųjų padaryta vieną kartą kumščiu smogiant į pilvo sritį. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2013, 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021).

44. R. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui įvertinus, jog sužalojimų kiekis nėra ženklus, o neilgai trukus po įvykio nukentėjusioji apskritai laikėsi pozicijos, kad byloje civilinio ieškinio neteiks (2023 m. gruodžio 20 d. liudytojos papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 49–52)). Taip pat apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad nukentėjusiosios raminamųjų vaistų vartojimas susijęs ne su Š. M. veiksmais, o su anksčiau patirta trauma. Dėl šių aplinkybių byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta nukentėjusiosios sveikatai, nukentėjusiajai vieną kartą buvo trenkta į veido sritį, dėl smūgio jai buvo padaryta poodinė kraujosruva veido srityje, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala neabejotinai turi būti atlyginta. Be kita ko, svarbu įvertinti, kad nukentėjusioji fizinį smurtą patyrė iš ženklai už ją jaunesnio dukters sutuoktinio, anūko tėvo, kuris atvykęs į jos gyvenamąją vietą panaudojo smurtą. Spręstina, kad tokiu atveju skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinka protingumo, proporcingumo bei teisingumo principus, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų

45. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, nukentėjusiosios R. V. naudai iš Š. M. priteista 4 026,40 Eur dydžio suma išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos, atlyginimui. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokio dydžio skundžiamu nuosprendžiu priteista suma ir prašoma ją sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusiajai teisinę pagalbą teikė tik teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti tik penki liudytojai, vyko keturi teismo posėdžiai, kurių kiekį lėmė nukentėjusiosios iniciatyva kviečiamų liudytojų apklausos, juolab, kad pati byla nėra didelės apimties ir / ar sudėtinga.

46. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji R. V. buvo atstovaujama advokato Lino Kuprusevičiaus (2 t., b. l. 42), o nukentėjusiosios naudai priteistos 4 026,40 Eur dydžio išlaidos buvo grindžiamas į baudžiamąją bylą pateiktais duomenimis (2 t., b. l. 164–185; 3 t., b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, jog atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Nukentėjusiosios atstovas advokatas L. Kuprusevičius teisines paslaugas nukentėjusiajai teikė 2024 m. II-IV ketvirčius bei 2025 m. I ketvirtį (teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme vyko 2025 m. kovo 10 d.). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje aktualūs yra bruto: 2023 m. IV ketvirčio – 2 110,30 Eur; 2024 m. I ketvirčio – 2 161 Eur; 2024 m. II ketvirčio – 2 196,40 Eur; bei 2024 m. III ketvirčio – 2 237,90 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

47. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad nėra abejonių, jog nukentėjusioji turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė finansinių išlaidų. Iš byloje advokato L. Kuprusevičiaus pateiktų atliktų darbų išklotinių matyti, kad R. V. suteiktas teisines paslaugas sudarė: prašymas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese ir susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti jos kopijas ir išrašus parengimas; susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo duomenų analizė ir teisinis vertinimas; susipažinimas su papildoma ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga; civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo rengimas; pasiruošimas teismo posėdžiams ir klientės atstovavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme; kelionių išlaidos (2 t., b. l. 165, 168, 171, 174, 179, 182, 185). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo surengti šeši teisiamieji posėdžiai, dviejų iš jų metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas – 2024 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio metu, kad kaltinamasis galėtų pasinaudoti teisine pagalba, o 2024 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio metu dėl neatvykusių advokatų (kaltinamojo gynėjos ir nukentėjusiosios atstovo) (2 t., b. l. 54, 157). Teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo apklausti trys liudytojai, nukentėjusioji ir kaltinamasis bei paaiškinimus davė specialistė. 2024 m. rugpjūčio 20 d. teisiamasis posėdis truko nepilnai 1,5 val.; 2024 m. rugsėjo 6 d. teisiamasis posėdis – 50 min.; 2024 m. spalio 23 d. teisiamasis posėdis – apie 1 val.; 2024 m. lapkričio 13 d. teisiamasis posėdis, kurio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos truko nepilnai 2 val. (2 t., b. l. 120–124, 138–141, 186–188; 3 t., b. l. 38–47).

48. Aptariamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024). Kita vertus, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nesudėtingose bylose priteisiamos 500 Eur dydžio procesinės išlaidos, referuojant į Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-768/2018. Šioje nutartyje nebuvo vertinamas priteistų išlaidų pagrįstumas, o buvo pasisakyta dėl netinkamai taikytų BPK 308¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriomis vadovaujantis po nuosprendžio priėmimo buvo priimta nutartis, kuria nukentėjusiajai priteistas proceso (advokato) išlaidų atlyginimas.

49. Analizuojant advokato L. Kuprusevičiaus pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad pavyzdžiui 2024 m. gegužės 8 d. yra nurodyta, kad teisines paslaugas sudarė kelionė Vilnius-Trakai-Vilnius (1 val.) bei pasiruošimas teismo posėdžiui ir klientės atstovavimas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose (2 val.) (2 t., b. l. 174). Visgi, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 8 d. suplanuotas teisiamasis posėdis nevyko dėl kaltinamojo gynėjo užimtumo, o apie tai proceso dalyviai buvo informuoti 2024 m. gegužės 6 d. Be to, nurodyta, kad 2024 m. birželio 4 d. nukentėjusioji taip pat buvo atstovaujama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, visgi, minėtos dienos teisiamojo posėdžio metu buvo atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, jog kaltinamasis galėtų pasinaudoti teisine pagalba. Ši aplinkybė svarbi vertinant 2024 m. rugpjūčio 20 d. datuotą pasiruošimą teismo posėdžiui, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiosios atstovas pasiruošimą teismo posėdžiui buvo įtraukęs į teisinių paslaugų aprašymą prie 2024 m. gegužės 8 d. posėdžio, kuris neįvyko, o dar kito (2024 m. birželio 4 d.) teisiamojo posėdžio metu baudžiamoji byla taip pat nebuvo nagrinėjama iš esmės. Į 2024 m. rugsėjo–spalio atliktų darbų išklotinę įtraukta 2024 m. spalio 14 d. kelionė Vilnius-Trakai-Vilnius (1 val.) bei pasiruošimas teismo posėdžiui ir nukentėjusiosios atstovavimas teisme (2 val.), visgi, kaip matyti iš 2024 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo (2 t., b. l. 157), byloje paskelbta pertrauka, neatvykus ne tik kaltinamojo gynėjai, tačiau ir nukentėjusiosios atstovui advokatui L. Kuprusevičiui. Atsakant į apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytas advokato L. Kuprusevičiaus aplinkybes, kad jis buvo pakeliui į teismo posėdį, tačiau jam paskambino iš teismo, kai jis jau buvo įvažiavęs į Trakus, nors sutiktina, jog tokiu atveju išlaidos advokatui taip pat kilo, tačiau realiai nukentėjusioji minėto teisiamojo posėdžio metu nebuvo atstovaujama ir teisinės paslaugos faktiškai jai nebuvo teikiamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavyzdžiui, 2024 m. birželio periodo atliktų darbų išklotinėje į patirtas išlaidas įtrauktos bendrosios biuro išlaidos, nors teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo teikiama ne advokato darbo vietoje, o atstovaujant ją Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į Rekomendacijose numatytus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius, juos susiedama su anksčiau nurodytų nagrinėjamu atveju aktualių ketvirčių vidutiniu mėnesiu darbo užmokesčiu (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), įvertinusi baudžiamosios bylos pobūdį, jos apimtį, joje atliktų procesinių veiksmų nesudėtingumą, teisiamųjų posėdžių kiekį pirmosios instancijos teisme bei jų trukmę, poreikį nukentėjusiosios atstovui advokatui dėl teisiamųjų posėdžių vykti iš savo darbo vietos į teismą, kuriame pirmąja instancija buvo nagrinėta baudžiamoji byla (Vilnius-Trakai-Vilnius), be kita ko, įvertinusi nurodytas aplinkybes, kurios, jos įsitikinimu, pagrindžia, kad nukentėjusiosios skundžiamu nuosprendžiu priteistos išlaidos dėl teisinės pagalbos ne visa apimti buvo būtinos ir pagrįstos, vadovaudamasi protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai priteista didesnė nei šiuos principus atitinkanti suma jos dėl teisinių paslaugų patirtoms išlaidoms atlyginti. Dėl to, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, nukentėjusiosios R. V. naudai iš nuteistojo Š. M. priteisiant 2 800 Eur dydžio sumą dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

51. Be kita ko, nukentėjusiosios R. V. atstovas advokatas L. Kuprusevičius apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos ir apeliacinio proceso metu ir prašė nukentėjusiosios naudai iš Š. M. priteisti 755,04 Eur išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinėje teismo instancijoje.

52. Iš nukentėjusiąją atstovavusio advokato pateiktos Atliktų darbų išklotinės matyti, kad nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų apeliacinio proceso metu sudarė susipažinimas su apeliaciniu skundu, pasiruošimas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovavimui apeliacinės instancijos teisme bei pats atstovavimas. Šis procesas truko 3 val., o įkainis – 200 Eur, todėl, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros Serija COB Nr. (duomenys neskelbtini), bendra išlaidų suma – 755,04 Eur.

53. Sutiktina, kad nukentėjusioji buvo atstovaujama baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau būtina įvertinti, jog baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 1 val., įrodymų tyrimas jame nebuvo atliekamas, nukentėjusiąją atstovavo advokatas, ją atstovavęs ir pirmosios instancijos teisme, taip pat susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminio tyrimą, vadinasi, turėjo būti susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, o po nuosprendžio priėmimo jokie nauji duomenys byloje nebuvo gauti, todėl visos bylos aplinkybės advokatui turėjo būti žinomos. Be to, baudžiamąją bylą šiuo metu sudaro 3 tomai medžiagos, byla iš esmės nelaikytina sudėtinga, joje kaltu pripažintas vienas asmuo dėl vienos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neginčytina, kad nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau jos atstovo prašoma atlyginti suma mažintina iki 300 Eur, kuri nukentėjusiosios R. V. naudai priteistina iš nuteistojo Š. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

iš dalies tenkinti nuteistojo Š. M. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai R. V. naudai iš Š. M. priteistos 4 026,40 Eur sumos priteisimo advokato paslaugoms apmokėti ir nukentėjusiosios R. V. naudai iš Š. M. priteisti 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) dėl advokato atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme.

Kitose dalyse Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl Š. M. paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodant, kad Š. M. per visą bausmės laikotarpį uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Nukentėjusiosios R. V. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus prašymą dėl R. V. patirtų išlaidų advokato, dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti tenkinti iš dalies ir R. V. naudai iš Š. M. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos procese patirtoms išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.