- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-459-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19510-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- J. P., R. A.
- Civilinis ieškovas
- J. P., R. A.
- Advokatai
- Renata Janušytė, Paulius Čerka, Evelina Polujanskaitė, Renata Janušytėsbė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. gynėjos advokatės Renatos Janušytės bei nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant S. S. bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios S. S. priteista nukentėjusiajai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu atmestas nukentėjusiosios J. P. prašymas atlyginti procesines išlaidas už teisinių paslaugų teikimą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios S. S. priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 453,75 Eur procesinėms išlaidoms už teisinių paslaugų teikimą atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. pripažinta kalta dėl to, kad 2023 m. gegužės 29 d., apie 17.00 val., UAB „O.“ nekilnojamojo turto brokerei J. P. ir R. A. atvykus į R. A. priklausantį nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), užfiksuoti skaitiklių duomenis, bute buvusi buto nuomininkė S. S., atidariusi buto duris, papurškė dujų J. P. į veidą, o R. A. – į kairę akį, tokiu būdu sukeldama R. A. ir J. P. fizinį skausmą ir padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. S. gynėja advokatė Renata Janušytė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį ir priimti naują – S. S. išteisinantį – nuosprendį. Taip pat prašoma priteisti 1 210 Eur dydžio išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas remiantis prielaidomis, byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai, neatskleista bylos esmė, nuosprendis nemotyvuotas.
2.2. Pirmiausia apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad S. S., konfliktą su nukentėjusiaisiais ruošėsi spręsti purkšdama dujas į juos, vietoje to, kad įleistų pastaruosius į butą. Pabrėžiama, kad byloje nebuvo nustatytas faktas, jog S. S. konflikto sprendimui buvo pasirinkusi būtent tokį būdą. Nors nuosprendyje nurodoma, kad J. P. patyrė fizinį skausmą, tačiau nemotyvuojama, kuo remiantis daromos tokios išvados. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nukentėję asmenys patyrė kūno sužalojimus; nors nukentėjusieji tvirtina patyrę skausmą, tačiau byloje nenustatyta dujų poveikio sukelto skausmo trukmė bei tai, ar toks skausmas iš tiesų buvo. Anot apeliantės, nukentėjusiųjų padidintas jautrumas ir reakcija į situaciją nesudaro pagrindo S. S. baudžiamajai atsakomybei kilti. Pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių ir sukelto skausmo turėjo būti vertinami itin atidžiai, kritiškai, kadangi tarp nukentėjusiųjų ir nuteistosios yra susiklostę konfliktiški santykiai.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio 24 punkte nurodęs, kad santykiai tarp S. S. ir R. A. yra akivaizdžiai konfliktiški, tokios aplinkybės nevertino ir ją ignoravo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. specialistas, apžiūrėjęs R. A., konstatavo, jog po 2023 m. gegužės 29 d. įvykio nukentėjusiajam nepadaryti kūno sužalojimai. Byloje nenustatyta, kad šis asmuo patyrė skausmą, nuosprendyje tik cituojami R. A. parodymai, kuriuose jis nurodo, kad jam papuolė truputis dujų. Apžiūrėjęs J. P. medicinos dokumentus, specialistas konstatavo nesant objektyvių požymių, kad pastarajai buvo padaryti sužalojimai. Diagnozės T26.1 ir T26.0 nėra pagrįstos, medicinos dokumentuose akių junginės neaprašytos, nėra duomenų, kad akis būtų apžiūrėjęs gydytojas okulistas, neatlikti ir ragenų dažymai, patvirtinantys ragenų nudegimus. Vien tik nukentėjusiųjų parodymai dėl sukelto skausmo negali būti tinkami ir pakankami įrodymai sukelto skausmo intensyvumui nustatyti, kadangi kiekvienas asmuo skausmą jaučia ir suvokia skirtingai. Tokiu būdu skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik prielaidomis ir tik pačių nukentėjusiųjų asmenų parodymais, nepagrįstai sprendė, jog S. S. tyčiniais veiksmais sukėlė R. A. ir J. P. skausmą.
2.4. Gynėja pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad dujos buvo purškiamos S. S. iškišus ranką pro duris ir tuo pačiu išreiškia manymą, jog nukentėjusiosios J. P. veidas stipriau sureaguoti į dujas galėjo dėl ypatingo veido odos jautrumo arba dėl vėjo ar kitų aplinkybių. Pažymima, kad apklausti liudytojai A. S. (A. S.), K. N., D. T. nepatvirtino pirmosios instancijos teismo nurodomos įvykio versijos. Liudytojai (policijos pareigūnai) į įvykio vietą atvyko jau po įvykio, todėl jie net teoriškai negalėjo matyti ir žinoti įvykio aplinkybių. Nors apylinkės teismas nurodė, kad nustatytas aplinkybes patvirtina ir specialistų tyrimų, parodymų patikrinimo vietoje metu gauti vaizdo ir garso įrašuose bei medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, tačiau nuosprendyje niekaip neargumentavo, ką konkrečiai patvirtina tokie įrodymai.
2.5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai nukentėjusiųjų iškelta versija, o nuteistosios versijos visiškai netikrino ir nevertino, tokiu būdu nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Skunde akcentuojama, kad tokių taisyklių nesilaikymas, vertinant įrodymus, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, taip pat pabrėžiamos teismų praktikos nuostatos, apibrėžiančios išsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, t. y. būtinumą kruopščiai patikrinti visas byloje tirtinas versijas, susijusias su įrodinėtomis aplinkybėmis, pareigą rinkti ir tirti tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus.
2.6. Gynėjos teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta daug svarbių faktinių aplinkybių, o, būtent: vieta, kurioje buvo purškiamos dujos, kokia kryptimi buvo purškiamos dujos, kiek laiko truko sukeltas fizinis skausmas ir, ar jis iš viso buvo sukeltas. Nenustačius šių aplinkybių, kyla abejonės dėl nukentėjusiųjų dėstomos įvykio versijos. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių nukentėjusiųjų iškeltą versiją, tačiau nesant ir įrodymų, patvirtinančių jų parodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pašalinti abejones, o to nepadarius jas aiškinti S. S. naudai. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakyta dėl sužalojimų, kuriuos įvykio dieną patyrė S. S.. Nustatyti sužalojimai rodo, kad nuteistoji taip pat patyrė fizinį skausmą, kuris, anot apeliantės, neabejotinai susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Specialisto išvadoje Nr. G1666/2023(01) nurodyta, jog S. S. padaryta poodinė ir intraodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tokių duomenų apylinkės teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.
2.7. Skunde teigiama, jog S. S. yra nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl šios nusikalstamos veikos sudėties požymių. Anot gynėjos, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad R. A. dėl dujų poveikio net nereikėjo kreiptis į medikus. Jis pats nurodė, kad nuo dujų jį uždengė J. P.. Nukentėjusioji J. P. labiau išsigando nei patyrė kažkokį stiprų fizinį skausmą, kadangi byloje buvo nustatyta, kad ji nepatyrė jokių kūno sužalojimų. Nukentėjusiųjų nurodytas fizinis skausmas, jo intensyvumas bei stiprumas yra pakankamai individualios ir subjektyvios sąvokos, todėl tokių pasekmių pripažinimas nusikaltimu pagal BK 140 straipsnį neturėtų būti formalus. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kaltinamojo pavojingas elgesys siekia baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną pavojingumo laipsnį, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.
2.8. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai ir dėl būtinosios ginties instituto taikymo. Gynėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė šio instituto taikymo, ignoruodamas gynybos išdėstytus argumentus. Gynėjos teigimu, santykiai tarp nuteistosios ir nukentėjusiųjų buvo konfliktiški nuo pat buto nuomos sutarties sudarymo. Šioje byloje nagrinėjamo įvykio dieną nukentėjusieji savo veiksmais (negerbdami nuteistosios asmeninės erdvės trikdė jos gyvenimą nuolatiniais skambučiais, atvykus nukentėjusysis griebė nuteistąją už rankos, ją spaudė, grasino) išprovokavo atitinkamus veiksmus nuteistosios atžvilgiu, nuo kurių ji turėjo teisę gintis ir šią savo teisę realizavo papurkšdama dujas.
2.9. Nesutikus su išdėstytais argumentais dėl nuteistosios išteisinimo ar būtinosios ginties taikymo, gynėja teigia, kad S. S. turėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje veikos padarymo aplinkybės, trukmė ir intensyvumas, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajai kriminalinę bausmę, kas taip pat akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios kategorijos bylose, kai asmenų santykiai yra konfliktiški, iš esmės niekas iš asmenų nenukentėjo, skausmo trukmė buvo labai trumpa, yra pagrindas veiką pripažinti mažareikšme.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios J. P. atstovas advokatas Paulius Čerka prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų ir priteisti iš nuteistosios S. S. visas nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (1165,84 Eur).
3.1. Atstovas nurodo, kad už nukentėjusiajam teiktas teisines paslaugas gali apmokėti ir kiti asmenys, toks išlaidų apmokėjimo modelis yra teisėta apmokėjimo forma, tiesiogiai nurodyta BPK, o atmesdamas prašymą priteisti nukentėjusiajai išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio nuostatas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesidomėjo, kodėl patirtos išlaidos buvo apmokėtos ne tiesiogiai nukentėjusiosios, o bendrovės, per kurią ji veikia, o prieštaravimus išsakė tik nuosprendyje. Tokiu būdu teismas neleido pateikti argumentų dėl šio teisinio klausimo, nukentėjusioji buvo neišklausyta ir taip pažeista jos teisė į teisingą procesą.
3.3. Skunde teigiama, kad bendrovė apmokėjo išlaidas advokato paslaugoms dėl incidento, kuris įvyko nukentėjusiajai vykdant brokerės pareigas, t. y. nors nukentėjusioji ir nėra UAB „O.“ darbuotoja, tačiau tokiomis aplinkybėmis yra normali ūkinė praktika, jog įmonės suteikia pagalbą savo kolektyvo ir bendruomenės nariams, ir tai nereiškia, kad tos išlaidos nėra jų apmokėtos. Esminis kriterijus, kurio reikalauja tiek baudžiamasis, tiek civilinis procesas, yra patirtų išlaidų realumas. Nagrinėjamu atveju dėl realumo nekilo jokių abejonių, nes advokato dalyvavimas yra fiksuotas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o advokato teisinė pagalba yra faktiškai apmokėta. Atstovas pažymi, kad nuteistajai neatlyginus išlaidų, susiklostytų tokia situacija, jog bendrovė jas patirtų savo sąskaita arba savo sąskaita jas patirtų nukentėjusioji. Dėl šių priežasčių būtina ištaisyti šią klaidą.
3.4. Anot atstovo, prašymo atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmetimas prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai civilinėse bylose. Skunde cituojamos nutartys, kuriose pasisakyta dėl situacijų, kuomet išlaidas apmoka tretieji asmenys ir visuomet yra pripažįstama, kad tai yra teisėta išlaidų patyrimo forma. Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra priežasties tokio pat analoginio teisinio principo netaikyti baudžiamajame procese.
Atsiliepimas
4. Nukentėjusiųjų J. P. ir R. A. atstovas advokatas Paulius Čerka atsiliepimu į nuteistosios S. S. gynėjos advokatės Renatos Janušytės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
4.1. Atstovas teigia, jog nuteistoji panaudojo ašarines dujas nesant jokios grėsmės jai. Be to, ji išnaudojo visą buteliuką, t. y. sąmoningai siekė sukelti didesnę žalą, vijosi J. P. ir siekė sukelti didesnį skausmą. Tokios aplinkybės aiškiai patvirtina padarytos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Atstovas pažymi ir tai, jog dėl nuteistosios padarytos veikos J. P. reikėjo medikų pagalbos, medikamentinio gydymo, jai pasireiškė stiprus skausmas, kurį teko kentėti. Tai, kad R. A. sėkmingai pavyko nusukti veidą ir būti užstotam J. P., yra nuo nuteistosios nepriklausanti aplinkybė, todėl skausmo mastas turi būti vertinamas pagal S. S. veiksmų kryptingumą. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad buvo pažeista itin svarbi ir jautri veido, akių sritis, todėl veido ir akių skausmas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas.
4.2. Nuteistoji siekė pateisinti savo veiksmus būtinąja gintimi, t. y. reakcija į atsiradusią riziką savo gyvybei ar sveikatai. Vis tik iš bylos duomenų matyti, kad buto savininkas ir nekilnojamo turto brokerė iš anksto įspėjo apie savo vizitą, nurodė vizito tikslą ir prieš tai niekada nerodė jokios agresijos ar smurto nuteistosios atžvilgiu. Vienintelis priekaištas, kurį išsakė nuteistoji, buvo galimai per dažnas, jos nuomone, skambučių skaičius, nors ši aplinkybė nepasitvirtino, tačiau net jei ir būtų pasitvirtinę, tai negali būti pateisinama kaip adekvati reakcija į vizitą. Atstovas pažymi, kad nuteistoji panaudojo ašarines dujas iš karto atidarius duris, t. y. nesant jokio pavojaus ar grėsmės, žinant ir pažįstant asmenis, kurie atėjo turėdami teisėtą pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad bute policininkai nematė atidaryto lango, nejautė dujų kvapo, o laiptinėje jie prisiminė, kad jį jautė, yra aišku, jog dujos buvo purkštos ne gyvenamojoje patalpoje, o išėjus iš jos. Taigi niekaip negalima pateisinti tokios situacijos, kaip sukeliančios pavojų ar riziką. Be to, nuteistoji vijosi nukentėjusiąją, t. y. siekė ją nubausti, o ne apsiginti, kas rodo, kad S. S. neturėjo pagrindo purkšti dujas, nes jai niekas negrėsė.
5. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios atstovo atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
6. Nagrinėjamoje byloje dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paduoti du apeliaciniai skundai, kurių vienu nuteistosios gynėja advokatė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir S. S. išteisinti, nenustačius jos veiksmuose visų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, o, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo nuteistąją išteisinti, formuluojami alternatyvūs prašymai – baudžiamąją byla nutraukti konstatavus, kad S. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, arba bylą nutraukti veiką pripažinus mažareikšme. Tuo tarpu nukentėjusiosios atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios J. P. prašymas dėl teisinių paslaugų atlyginimo, ir iš nuteistosios priteisti nukentėjusiajai J. P. 1 165,84 Eur advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Dėl nuteistosios gynėjos advokatės apeliacinio skundo
7. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. S. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, rėmėsi viso proceso metu duotais nukentėjusiųjų J. P. ir R. A. parodymais, jų susirašinėjimais su nuteistąja, taip pat liudytojų A. S., K. N., D. T. parodymais, vaizdo įrašais bei rašytiniais dokumentais ir padarė išvadą, kad S. S. papurškė dujų balionėliu J. P. į veidą, o R. A. į kairę akį ir sukėlė jiems fizinį skausmą, tokiais veiksmais padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė, analizavo ir vertino visus byloje surinktus įrodymus (viso proceso metu duotus nukentėjusiųjų, liudytojų, nuteistosios parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis) bei pagrįstai atmetė nuteistosios nurodomas versijas apie R. A. puolimą bei susidariusią būtinosios ginties situaciją, taip pat kaip nepasitvirtinę įvertinti nuteistosios teiginiai, kuriais įrodinėta, kad purškiant dujas nukentėjusiesiems nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
8. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas prioritetinę reikšmę suteikė nukentėjusiųjų parodymams, dalį ištirtų įrodymų ignoravo, rėmėsi prielaidomis, nukentėjusiųjų nurodomas patirtas fizinis skausmas nebuvo nustatytas, taip pat liko neįvertinti pačiai nuteistajai nustatyti sužalojimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems argumentams.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo buvo susiklostę buto nuomos teisiniai santykiai. S. S. nuomojosi iš R. A. butą, dėl įvairių su buto nuoma susijusių klausimų (buto išvalymo, vandens bakelio keitimo, skaitiklių duomenų fiksavimo ir kt.) pastarieji bendraudavo telefonu, susirašinėjo elektroniniais laiškais. Kartu į šį procesą buvo įtraukta ir nekilnojamojo turto brokerė nukentėjusioji J. P.. Kaip matyti iš susirašinėjimų turinio, nuomos santykiai nesiklostė sklandžiai. Antai, nuteistajai ir nukentėjusiajam nepavykdavo rasti bendrų sprendimų dėl buto išvalymo, vandens bakelio pakeitimo, skaitiklių rodmenų užfiksavimo bei komunalinių paslaugų apmokėjimo. Nuteistajai nebeatsakant į laiškus, nekilnojamojo turto brokerė informavo pastarąją, kad ji kartu su nukentėjusiuoju atvyks užfiksuoti skaitiklių rodmenų. Būtent po to, kai R. A. ir J. P. atvyko į nuteistajai išnuomotą būtą, kaip tik ir kilo šioje byloje nagrinėjamas įvykis, kurio metu S. S. papurškė dujų nukentėjusiesiems į veidą ir akis, taip sukeldama jiems fizinį skausmą, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu S. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo teisme vyko ir civilinis ginčas, susijęs su iškeldinimu iš nuomojamo buto (2 t., b. l. 139-145). Be to, buvo pradėtas ir kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame R. A. buvo įtariamas to paties konflikto metu nežymiai sutrikdęs S. S. sveikatą, tačiau toks tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad R. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b. l. 52-56). Akivaizdu, kad tokių aplinkybių kontekste teismas turi itin rūpestingai (atsargiai) ir tik kitų įrodymų kontekste vertinti konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį, atsižvelgdamas į tai, jog konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo reikalavimų ir pagrįstai atmetė S. S. iškeltą versiją apie susidariusią tariamą būtinosios ginties situaciją, taip pat ir kitus argumentus, kuriais įrodinėta esą nukentėjusiesiems nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
10. Tikslinga pastebėti, kad šioje byloje tiek nukentėjusieji, tiek ir nuteistoji viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, tačiau jie yra akivaizdžiai priešingi. Nuteistoji S. S. nuosekliai tvirtino, kad atvykus nukentėjusiesiems ji atidarė duris, po ko R. A. iškart griebė jai už rankos, pradėjo tempti, grasinti. Nukentėjusiesiems įžengus į butą, nuteistoji nurodė paėmusi dujų balionėlį ir pradėjusi juo purkšti dujas, stengėsi netaikyti į veidą. Po dujų papurškimo nukentėjusieji išbėgo iš buto, o ji uždarė duris ir pradėjo vėdinti patalpą (2 t., b. l. 29-31, 43-45, 49-51; 3 t., b. l. 107-115). Taigi, nuteistosios teigimu, ji, purkšdama dujas, tik gynėsi nuo prasidėjusio buto savininko puolimo. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymai yra visiškai priešingi. R. A. ir J. P. nuosekliai teigė, jog, atvykus užfiksuoti skaitiklių duomenis, nuteistoji atidarė buto duris ir iškart pradėjo purkšti dujas, pats R. A. neturėjo apskritai jokio fizinio kontakto su nuteistąja ir jos rankos nesugriebė. Nukentėjusieji teigė, kad didesnė dalis dujų kliuvo J. P., kadangi ji stovėjo arčiau nuteistosios, o R. A. buvo už nugaros. Nuteistajai papurškus dujas, J. P. pradėjo bėgti laiptais į viršų, S. S. dar bandė purkšti dujas jai į nugarą, R. A. nubėgo į apačią, o pati nuteistoji užsidarė nuomotame bute (1 t., b. l. 49-52; 106-109; 3 t., b. l. 107-115; 146-154). Pastebėtina, kad tiek nuteistoji, tiek ir nukentėjusieji laikėsi tų pačių parodymų ir kitame ikiteisminiame tyrime, kur R. A. buvo suteiktas įtariamojo statusas, J. P. apklausta kaip liudytoja, o S. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Esant tokiai situacijai, kai konflikte dalyvavusių asmenų parodymai vieni kitiems aiškiai prieštarauja, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, visiškai pagrįstai nustatė, kad nuteistosios nurodoma įvykių versija yra neteisinga, nustatytos bylos aplinkybės aiškiai rodo, kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris, priešingai nei įrodinėjama gynėjos apeliaciniame skunde, padarytas nesant būtinosios ginties sąlygų.
11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog konflikte dalyvavo tik trys asmenys, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau konfliktui pasibaigus. Pirmame aukšte gyvenantis kaimynas apie vykusį konfliktą sužinojo taip pat vėliau, nukentėjusiesiems išbėgus iš laiptinės. Visgi nesutiktina su gynėja, kad šių asmenų parodymai nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Svarbūs yra tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku, tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams K. N. bei A. S., konflikto šalys nurodė identiškas aplinkybes kaip ir vėliau vykusių apklausų metu. Tai patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kūno kameros vaizdo įrašas. Visgi pastebėtina, jog K. N. kategoriškai nurodė, kad prie buto įėjimo, pačioje laiptinėje ji jautė pipirinių dujų kvapą, jai graužė akis ir gerklę (1 t., b. l. 197-200; 3 t., b. l. 107-115). Liudytojas A. S. taip pat tvirtino jautęs dujų kvapą buto koridoriuje prie pat durų, jam irgi graužė akis (2 t., b. l. 3-7; 3 t., b. l. 107-115). Taigi atvykę policijos pareigūnai jautė dujų kvapą ir buto viduje prie išėjimo durų, ir pačioje laiptinėje. Tokie parodymai paneigia nuteistosios nurodytas aplinkybes apie dujų balionėlio panaudojimą nukentėjusiesiems jau užėjus į buto vidų ir kaip tik patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad dujos buvo purškiamos iškart pradarius buto duris, kadangi dujų kvapas stipriausiai ir jautėsi prie įėjimo į butą bei pačioje laiptinėje. Be kita ko, pirmame aukšte gyvenantis liudytojas D. T. taip pat tvirtino girdėjęs konfliktą būtent laiptinėje, o ne buto viduje (1 t., b. l. 187-189; 3 t., b. l. 107-115). Šio liudytojo parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad konfliktas vyko nuteistajai pradarius duris ir nukentėjusiesiems stovint laiptinėje, kas vėlgi patvirtina būtent nukentėjusiųjų, o ne nuteistosios nurodytas įvykio aplinkybes. Pastebėtina ir tai, kad nuteistoji siekė sudaryti neigiamą nukentėjusiojo įvaizdį, nurodydama aplinkybes apie pastarojo nuolatinius skambučius, priekabiavimą, reiškiamą nepasitenkinimą buto nuomos proceso eiga. Visgi tarpusavio susirašinėjimo turinys niekaip nepatvirtina tokių aplinkybių. Iš byloje pateikto susirašinėjimo kaip tik matyti, jog R. A. siekė spręsti esamas problemas dėl buto išvalymo, santechniko iškvietimo ir kt. Nors tokie S. S. parodymai, kuriais bandyta neigiamai apibūdinti nukentėjusįjį, ir nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo įvykio dieną kilusiu konfliktu, tačiau į juos atsižvelgtina bendrai vertinant nuteistosios duotus parodymus, sprendžiant dėl jų teisingumo ir patikimumo, taip pat lyginant juos su nukentėjusiųjų parodymais.
12. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad nuteistajai pradarius buto duris būtent R. A. pirmas griebė ją už rankos, tempė ir grasino užėjęs į butą, aiškiai neatitinka tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų K. N., A. S. bei D. T. parodymų. Byloje ištirti įrodymai leidžia daryti aiškią išvadą, jog S. S. purškė dujas pradariusi buto duris, kai nukentėjusieji stovėjo laiptinėje ir iš jų pusės nebuvo jokio puolimo ar realios grėsmės. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajai buvo aiškiai žinoma apie tai, kad į jos išsinuomotą butą atvyksta buto savininkas kartu su nekilnojamo turto brokere, kadangi apie planuojamą vizitą jai buvo iš anksto pranešta. Taip pat buvo žinomas ir atvykimo tikslas – užfiksuoti skaitiklių rodmenis. Taigi nukentėjusiesiems atvykus ir nuteistajai pradarius buto duris, S. S. nebuvo jokios grėsmės iš atvykusių asmenų, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie susidariusią būtinosios ginties situaciją yra aiškiai nepagrįsti. Sutiktina, jog praėjus beveik keturioms paroms nuo nagrinėjamo įvykio nuteistajai dėl kraujosruvos dešiniame dilbyje buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialisto išvada (2 t., b. l. 65-66). Toks nustatyto sužalojimo faktas abejonių nekelia, tačiau nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visuma niekaip neleidžia spręsti, kad šis sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiojo R. A. veiksmais. Tokiu būdu konstatuotina kad nuteistosios dešiniame dilbyje esanti kraujosruva nėra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, o priešingi nuteistosios parodymai pagrįstai įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų aplinkybių.
13. Prašydama išteisinti S. S. gynėja apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad šioje byloje nebuvo nustatytas fizinis skausmas, kaip būtinasis BK 140 straipsnio 1 dalies požymis. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji tiek skambindami į Bendrąjį pagalbos centrą, tiek ir atvykusiems policijos pareigūnams, o taip pat ir viso proceso metu nuosekliai ir aiškiai tvirtino dėl į veido sritį pripurkštų dujų patyrę fizinį skausmą. Kaip galima spręsti iš nustatytų aplinkybių ir duotų parodymų, nukentėjusiajam R. A. kliuvo gerokai mažesnis dujų kiekis, kadangi nukentėjusysis stovėjo toliau nuo nuteistosios. Būtent pastarasis parodė, kad jam padarytas skausmas buvo tik trumpalaikis, dėl pripurkštų dujų graužė akis. Tuo tarpu J. P. į veido sritį buvo pripurkšta daugiau dujų. Ji visąlaik akcentavo, kad jai degino akis, juto skausmą. Pastebėtina, kad apklausiama ir pati S. S. pripažino, kad po to, kai ji papurškė dujų, J. P. akys pradėjo ašaroti. Iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravęs D. T. teigė matęs paraudusį nukentėjusiosios veidą, pastaroji verkė, skundėsi skausmu. Atvykę policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad nukentėjusiosios veidas buvo raudonas, ji skundėsi skausmu. Be to, į įvykio vietą buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją ir ją išsivežė į ligoninę. Taigi ir atvykusiems medicinos specialistams nekilo abejonių dėl fizinio skausmo, dėl ko nuspręsta nukentėjusiąją vežti į ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Gynėja teisingai nurodo, kad nukentėjusiesiems nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymo laipsnis, nenustatyti sužalojimai akių ar veido srityse, atitinkantys konkrečią diagnozę. Medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės (ragenos ir junginės maišelio nudeginimas, akies voko ir periokulinės srities nudegimas) specialistės įvertintos kaip nepagrįstos, kadangi akių junginės nebuvo aprašytos, akys neapžiūrėtos gydytojo okulisto, neatlikti ragenų dažymai, tačiau ir specialistės išvadoje neatmetama, jog purškiant dujas nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi paminėtų aplinkybių visuma sudaro neabejotiną pagrindą išvadai, kad nukentėjusieji dėl nuteistosios veiksmų purškiant dujas jautė fizinį skausmą, taip sukeliant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinius.
14. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nuteistosios padarytą veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip minėta anksčiau, S. S. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas dviem asmenims. Nors R. A. dėl pripurkštų dujų fizinis skausmas buvo trumpalaikis, kitos byloje nustatytos aplinkybės neleidžia padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą. Pažymėtina, jog nuteistoji išpurškė visą dujų balionėlį (1 t., b. l. 39), didesnė jų dalis buvo išpurkšta į nukentėjusiosios J. P. veidą, akis, t. y. į jautrias kūno vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme aiškinta neva nenustatyta, kiek dujų buvo balionėlyje, tokiu būdu keliant versiją, jog dujų balionėlis buvo nepilnas, tačiau čia pabrėžtina, kad duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistoji aiškiai nurodė, kad ji anksčiau nė karto nebuvo naudojusi dujų balionėlio, vadinasi, įvykio dieną dujas S. S. purškė pirmą kartą, o duomenų, kad šį balionėlį būtų iki tol būtų dar kažkas naudojęs ar jis buvo įsigytas nepilnas, nėra. Nekyla jokių abejonių dėl realiai sukelto fizinio skausmo, tokias aplinkybes patvirtino visi po įvykio su nukentėjusiąja bendravę asmenys. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji dėl stipraus akių deginimo iš karto nė negalėjo nurodyti prašomų duomenų, prašė palaukti. Liudytojui D. T. ir nukentėjusiajam R. A. taip pat nekilo dvejonių kilusioje situacijoje esant būtinumą kviesti greitąją medicinos pagalbą, o atvykę medicinos specialistai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji po medikų apžiūros tą patį vakarą vaistinėje pirko akių lašus (1 t., b. l. 114), jai buvo išrašytas receptas įsigyti tirpalą akims (1 t., b. l. 179). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji, pradariusi buto duris, iškart kryptingai purškė dujas į nukentėjusiuosius, nors iš atvykusių asmenų nebuvo jokio konfliktiško ar kitokio neteisėto elgesio. Tokios padarytos veikos aplinkybės, nuteistosios kaltės turinys taip pat nesudaro pagrindo padarytą veiką pripažinti mažareikšme, dėl ko atitinkamai nėra pagrindo atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas.
15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir S. S. paskirtos bausmės aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai, todėl paskirdamas jai bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Įvertinęs tai, kad nuteistoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebausta, praeityje neteista, dirbanti, pirmosios instancijos teismas paskyrė S. S. vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatydamas 8 mėnesiams, t. y. mažesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Be to, nuteistajai buvo paskirti įpareigojimai bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurie savo pobūdžiu taip pat yra gana švelnūs, nevaržantys nuteistosios daugiau negu būtina bausmės tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme sakydama baigiamąją kalbą nuteistoji akcentavo, kad pagal savo darbo pobūdį turi neretai išvykti į užsienį, jos vadovaujamų įmonių plėtra nukreipta į užsienio šalis, todėl paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo jai trukdys darbui, neigiamai paveiks jos vadovaujamas bendroves, kils rizika dėl įmonių veiklos, joje dirbančių darbuotojų, kurie yra silpnaregiai ir neregiai, atleidimo. Kaip galima suprasti iš tokių teiginių, nuteistoji vertina, kad jai nebus galimybės išvykti, kas yra aiškiai subjektyvus pasvarstymas. Pabrėžtina, kad esant būtinumui išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nuteistoji privalės pateikti bausmę vykdančiai institucijai (teritoriniam probacijos skyriui) atitinkamą prašymą ir iš anksto nėra jokio pagrindo spręsti, kad vienintelis galimas tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatas yra prašymo leisti išvykti netenkinimas. Tokiu būdu konstatuotina, kad nuteistajai S. S. paskirta teisinga bausmė, atitinkanti tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistosios pavojingumą, pagrindų švelninti bausmę nėra.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. S. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems veikdama nusikalstamai, o ne būtinosios ginties sąlygomis. Jos veika pagal byloje nustatytas aplinkybes taip pat negali būti pripažįstama mažareikšme, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
17. Apeliaciniu skundu bei apeliacinės instancijos teismui pateiktu prašymu taip pat buvo prašoma priteisti S. S. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą lieka galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti S. S. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Dėl nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo
18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti nukentėjusiosios prašymą priteisti išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą, motyvuojant tuo, kad J. P. faktiškai nepatyrė jokių išlaidų, atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio nuostatas, nesilaikė kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Tokiems argumentams teisėjų kolegija nepritaria.
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš pripažinto kaltu asmens išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi įstatymo nuostatos suteikia teismui teisę iš nuteistojo asmens priteisti nukentėjusiajam tokių išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą, kurias jis faktiškai patyrė.
20. Nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad advokatui Pauliui Čerkai buvo apmokėta už jo teiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai, toks faktas nekelia jokių abejonių. Visgi pastebėtina ir tai, kad teiktas paslaugas apmokėjo ne pati nukentėjusioji, o UAB „O.”, su kuria nekilnojamo turto brokerė J. P. bendradarbiauja. Taigi nukentėjusioji dėl šioje byloje jai teiktų teisinių paslaugų nepatyrė jokių išlaidų, todėl prašymas priteisti išlaidų atlyginimą neatitinka BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atstovas apeliaciniame skunde cituoja kasacines nutartis civilinėse bylose, kuriose konstatuota, jog Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų (toliau – CPK) nuostatos pripažįsta proceso išlaidų atlyginimą proceso šalims už suteiktas teisines paslaugas, už kurias apmoka byloje nedalyvaujantys asmenys. Nepaisant to, BPK nuostatos, reglamentuojančios advokato darbo apmokėjimą, aiškiai nurodo, kad nukentėjusiajam gali būti priteisiamos tik faktiškai jo paties patirtos išlaidos.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant proceso išlaidų klausimą atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Šis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodyta, kad jos buvo faktiškai ir neišvengiamai patirtos bei yra pagrįstos. Tuo tarpu už ieškovui teiktas teisines paslaugas apmokėjus kitiems subjektams, pripažinta, kad bylinėjimosi išlaidos nebuvo faktiškai patirtos, todėl įprastai jos neatlyginamos (2024 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Narbutas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14139/21, 2023 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Macatė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61435/19). Gali susiklostyti ir tokia situacija, kai už byloje dalyvaujančiam asmeniui teiktas teisines paslaugas apmoka kitas subjektas, kuriam ieškovas įsipareigoja grąžinti sumokėtą sumą. Tokiame kontekste byloje nedalyvaujančio asmens lėšomis apmokėtos teisinės paslaugos gali būti atlyginamos tuo atveju, jei pateikiami dokumentai, įrodantys, jog byloje dalyvaujantis asmuo yra teisiškai įpareigotas grąžinti šias sumas (2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13).
22. Kartu su nukentėjusiosios atstovo apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir susitarimas tarp J. P. ir UAB „O.” dėl teisminės pagalbos finansavimo (4 t., b. l. 7). Iš šio dokumento turinio matyti, kad UAB „O.” įsipareigojo apmokėti advokatui už nukentėjusiajai teiktas teisines paslaugas, o J. P. įsipareigojo grąžinti sumokėtą sumą tokiu atveju, jeigu S. S. savanoriškai atlygintų ar iš jos būtų priteistas išlaidų advokato paslaugoms atlyginti apmokėjimas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina tokį pateiktą dokumentą. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teikiant prašymus dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, nebuvo užsiminta apie jokį susitarimą tarp nukentėjusiosios ir UAB „O.”, nors šis susitarimas, kaip nurodoma, sudarytas 2024 m. gegužės 9 d., kai po šios datos 2024 m. birželio 11 d. dar vyko teisiamasis posėdis. Toks susitarimas buvo pateiktas tik kartu su apeliaciniu skundu, t. y. priėmus skundžiamą nuosprendį, kuriuo nukentėjusiajai nepalankiai išspręstas proceso išlaidų klausimas (atmetus jos prašymą priteisti išlaidų atlyginimą). Tokios aplinkybės kelia abejones tiek dėl susitarimo datos ir tikrojo turinio, tiek ir dėl nukentėjusiosios sąžiningo elgesio procesine prasme sprendžiant proceso išlaidų klausimą. Pažymėtina, jog proceso išlaidų atlyginimas baudžiamojoje byloje yra skirtas kompensuoti asmens patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas dėl nuteistojo asmens padarytos nusikalstamos veikos ir negali tapti nepagrįsto pasipelnymo ar finansinio nubaudimo priemone baudžiamojoje byloje pripažintam kaltu asmeniui. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti prašymus ir priteisti nukentėjusiajai UAB „O.” sumokėtą sumą advokatui. Taip pat nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti nurodytas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kadangi už šiame procese teiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai taip pat apmokėjo UAB „O.”, taigi nukentėjusioji nepatyrė jokių išlaidų ir nėra įpareigota grąžinti už ją apmokėjusiai bendrovei sumokėtą sumą.
23. Nukentėjusiojo R. A. atstovas taip pat pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kartu buvo pateikti ir duomenys apie teiktų teisinių paslaugų turinį, mokėjimo patvirtinimas. Pastebėtina, jog atstovas apeliacinės instancijos teismo prašė atlyginti ne tik apeliacinio proceso metu patirtas proceso išlaidas, bet ir kompensuoti dalį išlaidų, kurias R. A. patyrė už jo atstovavimą ankstesnėje proceso stadijose, konkrečiai už pasirengimą ir atstovavimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o, būtent, 2024 m. birželio 11 d teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, kurioje aiškinama, jog, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. CPK 98 straipsnio nuostatos tai sieja su prašymo dėl atitinkamų išlaidų atlyginimo priteisimo pateikimo momentu. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, jog prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienos instancijos teisme tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą bei koncentruotumą ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35-248/2016, Nr. e3K-3-130-1075/2022, 3K-7-50-313/2024).
24. Atsižvelgus į minėtą kasacinio teismo praktiką bei pateikto prašymo turinį, jo pareiškimo laiką, matyti, kad dėl dalies pirmosios instancijos teismo metu patirtų atstovavimo išlaidų advokatas prašymą priteisti išlaidas pateikė bylai esant jau apeliacinės instancijos teisme. Byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių prašymas priteisti visas išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui dar iki bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje. Taigi ši išlaidų dalis negali būti priteisiama iš nuteistosios. Likusi nukentėjusiojo sumokėta suma (390,83 Eur) atstovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pasiruošimą posėdžiui apeliacinės instancijos teisme bei dalyvavimą jame, išskyrus kelionės išlaidas bei kompensaciją už kurą (bendrai 75 Eur) (4 t., b. l. 47), kadangi atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, nukentėjusiajam priteistinos. Tokia išlaidų suma, įvertinus tai, kad atstovas parengė atsiliepimą, atstovavo nukentėjusiojo interesams teismo posėdyje, išdėstė argumentus dėl nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo, laikytina proporcinga teiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl priteistina atlyginti iš nuteistosios.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios S. S. gynėjos advokatės Renatos Janušytės bei nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistosios S. S. gynėjų advokačių Renatos Janušytės ir Evelinos Polujanskaitės prašymus priteisti S. S. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Nukentėjusiosios J. P. atstovo advokato Pauliaus Čerkos prašymą priteisti J. P. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Priteisti iš nuteistosios S. S. nukentėjusiajam R. A. 315,83 Eur advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.