Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-12-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2016-02-19 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 150 str. 4 d., 24 str. 6 d. ir 149 str. 4 d., paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. (K.) 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, jį nukreipęs į A. K. ir eidamas link jos, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o R. K. smogė vieną kartą kumščiu į pilvo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

Be to, V. K. (K.) 2023 m. spalio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyta, Anykščių miesto turgavietėje, esančioje Anykščiuose, Šaltupio g. 26, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir 2023-12-22, apie 20 val., nešiojo su savimi Anykščių mieste pramoninės gamybos turistinį peilį – nešaunamąjį ginklą, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų šaltųjų ginklų.

Šiais veiksmais V. K. (K.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. (K.) nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad ginklą įsigijo nežinodamas, kad jis yra draudžiamas. Nusikaltimą padarė neblaivus, grįžo jo žmona iš ligoninės po operacijos, kažkas jai pripasakojo, kad jis su jos sese santykiauja. Žmona norėjo išsiaiškinti. Buvo girtas ir turėjo tą peilį. Buvo girtas, piktas, jos motiną atstūmė nuo savęs, ji krito į fotelį. Tuo metu A. pasiėmusi savo vaiką į glėbį, nuėjo į kitą kambarį. Pasakė, kad neskleistų kalbų, kad jis su ja turėjo santykių. Ir ją atstūmė, ji paskambino savo buvusiam draugui P., ir jis išėjo iš jos buto su savo žmona ir žmonos vaiku. O kad būtų sakęs, kad nužudys, tai tikrai nebuvo tokių žodžių. Nebuvo tokių žodžių, nes jei jis būtų norėjęs tą padaryti, tai galėjo padaryti. Kad buvo išsitraukęs peilį, taip galėjo būti. Bet dėl žodžių, kad nužudys, tikrai ne. Savo kaltę pripažinęs buvo, bet dabar nesutinka. Su civiliniais ieškiniais sutinka, jei būtų turėjęs galimybę, būtų atsiskaitęs.

Ikiteisminio tyrimo apklausiamas V. K. (K.) savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 22 d. apie 20 val., būdamas neblaivus, su sugyventine I. K. ir jos nepilnamečiu sūnumi A. K. nuėjo pas A. K., išsiaiškinti dėl jos paskleistų apkalbų. Išeidamas iš namų pasiėmė peilį su automatiškai iššokančia geležte, kad, esant reikalui, apsigintų. R. K. atidarius buto duris, piktai pasakęs, kad nori išsiaiškinti santykius, įėjo į vidų. Pradėjęs šaukti dėl paskleistų apkalbų ant koridoriuje stovinčios A. K., iš striukės kišenės išsitraukęs peilį, atlenkęs jo geležtę ir nukreipęs į ją, ėjo link jos. Ką jai tuo metu sakė, jis dėl girtumo neatsimena, bet sutinka, kad galėjo grasinti ją nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą. A. K., pamačiusi peilį, nuo jo traukėsi ir nuėjo į svetainės kambarį. Jam einant link A. K. su į ją nukreiptu peiliu, R. K. ginant dukrą ir atsistojus priešais jį, jis ranka smūgiuodamas jai į pilvą, ją pastūmė ir ji pargriuvo ant fotelio. A. K. išbėgus į kitą kambarį, nuėjo jai iš paskos ir, pamatęs kalbančią telefonu su P. P., ją pastūmė ir ji pargriuvo ant lovos. Supratęs, kad turi atvažiuoti P. P., jis kartu su I. K. ir A. K. išėjo iš buto. Be to, kaltinamasis V. K. parodė, kad 2023 m. spalio mėn., tikslesnės datos neatsimena, Anykščių turgavietėje iš nepažįstamo vyro nusipirko peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte. Jį pirko dėl grožio, ketindamas naudoti buityje. Peilį laikė savo namuose, o 2023 m. gruodžio 22 d. jį iš savo namų buvo nusinešęs pas A. K. ir juo jai grasino.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nors ir neneigė, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su I. K. ir jos sūnumi A. K., 2023 m. gruodžio 22 d., apie 20 val. atėjo pas savo tuometinės sugyventinės I. K. seserį A. K. į namus, kuriuose tuo metu buvo ir jų motina R. K., ir sakė A., kad ji neskleistų kalbų, tačiau tikrai nesakė, kad ją nužudys, nors rankoje ir turėjo atlenkiamą peilį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. (K.) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, ir šių aplinkybių iš esmės neneigia kaltinamasis V. K. (K.), nors ir nesutinka, kad jis grasino nužudyti, kad jis būdamas neblaivus ir rankoje turėdamas atlenkiamą peilį, būdamas supykęs ant A. K. dėl neva skleidžiamų apkalbų, šaukė ant jos ir keikė ją necenzūriniais žodžiais, buvo suėmęs ją už kaklo, bloškė į fotelį, ir tokiais veiksmais grasino jai, o R. K., kuri bandė užstoti dukrą, vieną kartą kumščiu smogė į pilvo sritį. Nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neabejotinai patvirtina, kad A. K. sesers I. K. sugyventinis V. K., būdamas išgėręs bei piktas, ją koneveikė necenzūriniais žodžiais, ir rankoje turėdamas peilį, grasino jai. Nukentėjusioji A. K. tai suprato kaip realų, tikrovišką grasinimą, nes kaltinamasis V. K. (K.) jos atžvilgiu sakė necenzūrinius ir grasinančius žodžius, o jos mamai, kuri bandė ją užstoti, smogė kumščiu į pilvą, be to, rankoje turėjo peilį, kurį buvo pridėjęs A. K. prie kaklo. Nukentėjusioji A. K. šiuos kaltinamojo veiksmus suprato kaip visiškai realų grasinimą ją nužudyti. Pastebėtina, jog nukentėjusioji A. K. nuosekliai detalizavo savo pojūčius ir jausmus nagrinėjamo įvykio metu.

Byloje esami duomenys rodo, kad pavojus buvo objektyviai realus. Byloje apklaustas liudytojas P. P. patvirtino, kad jam paskambinusi A. K. buvo itin susijaudinusi, prašė atvažiuoti pas ją, nes atėjęs jos sesers sugyventinis V. K. puolė ją peiliu, o šiam atvykus prie A. K. namų, jis sutiko V. K., kuris rankoje turėjo peilį su atlenkta geležte ir buvo agresyviai nusiteikęs.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje vien jau šaltojo ginklo – automatiškai atsilenkiančio peilio su atlenkta geležte demonstravimas, jo demonstratyvus laikymas rankose, pridėjimas prie nukentėjusiosios A. K. kaklo ir kumščiu suduodamas smūgis nukentėjusiajai R. K., yra pakankami baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, kilti.

Be to, kaip ir minėta, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusiosios, ar jos turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš į bylą pateikto ir posėdžio metu peržiūrėto policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų, liudytojo P. P. parodymų, akivaizdu, jog nukentėjusiosios kaltinamojo grasinimus priėmė kaip realius, tai joms sukėlė didelį išgąstį ir stresą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pilnai įrodyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosioms grasino tiek žodžiu, tiek veiksmu – kumščiu suduodamas smūgį į pilvo sritį nukentėjusiajai R. K., ir konkliudentiniais veiksmais – demonstruojant peilį, taip sukeldamas nukentėjusiosioms pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, gali būti įvykdytas, kaltinamojo V. K. (K.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo veiksmai dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. K. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu (BK 258 straipsnio 2 dalis)

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Ši nusikalstama veika yra baigta nuo nešaunamojo ginklo įgijimo ar nešiojimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, ir leidžia spręsti kaltinamojo V. K. (K.) baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma – paties kaltinamojo parodymais, kad jis 2023 m. spalio mėnesį Anykščių turgavietėje iš nepažįstamo asmens nusipirko peilį su atsilenkiančia geležte, kurį laikė namuose, o 2023 m. gruodžio 22 d. jį iš savo namų buvo nusinešęs pas A. K. ir juo jai grasino, specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojo P. P. parodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. K. (K.) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį – nešaunamąjį ginklą, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, ir šį ginklą nešiojo su savimi, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir šis ginklas iš jo buvo paimtas, t. y. kaltinamasis V. K. (K.) disponavo peiliu, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 61 punkte nurodyta, kad šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Bylos duomenys bei paties kaltinamojo parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis V. K. (K.), suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suprato, jog neteisėtai disponuoja šaltuoju ginklu, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam V. K. (K.) inkriminuotoje aptariamoje veikoje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. K. (K.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. K. (K.) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Parinkdamas skiriamų bausmių rūšis ir jų dydžius už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. K. (K.), teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Vertindamas kaltinamojo V. K. (K.) padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 258 straipsnio 2 dalis), ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis). Visos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Vertindamas kaltinamojo V. K. (K.) asmenybę, teismas atsižvelgia į jo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamasis V. K. (K.) šiuo metu yra teisiamas trečią kartą, ir turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, yra recidyvistas. Jo viena ankstesnė padaryta nusikalstama veika taip pat buvo susijusi su tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir su ištrauktu iš kišenės peiliu grasino nukentėjusiesiems, t. y. kaltinamojo V. K. (K.) nusikalstamas elgesys yra pasikartojantis ir rodo asmens polinkį į tokį nusikalstamą elgesį, o kita ankstesnė kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių tyčinių nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, kas rodo kaltinamojo V. K. (K.) kaip asmens pavojingumą. Per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas. Byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra kritiškas savo elgesiui ir padarytoms nusikalstamoms veikoms, po to kaip buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kaltinamasis pateikė prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme siekdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, t. y. atidėtas arešto bausmės vykdymas, tuo tarpu surengus bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamasis savo kaltės pilna apimtimi jau nepripažino, su nukentėjusiosiomis nesusitaikė, civilinių ieškinių neatlygino.

Įvertinęs jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. K. (K.) atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas paskyrus jam įstatymo už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas bausmes: pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – areštą 70 parų (BK 49 straipsnis), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštą 90 parų (BK 49 straipsnis), pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštą 30 parų (BK 49 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos arešto bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Subendrinta bausmė, paskirta už veikas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam V. K. (K.) subendrinama apėmimo būdu su bausme pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (apysunkiai nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas) pagal BK 10 straipsnį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas), bei kaltinamajam skirtina subendrinta bausmė – areštas 90 parų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Nors šios bylos aplinkybės atitinka formalias sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, o būtent kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, jo nekeičia, ir tai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, būdą ir kitas jau aptartas aplinkybes, mano, kad nenustatyta trečioji sąlyga, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atėjimą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. K. (K.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-12-22, 21.10 val. iki 2023-12-23, 16.10 val. (1 para), vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. (K.) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios pareiškė civilinius ieškinius, prašydamos priteisti iš kaltinamojo R. K. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. K. – 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiosios A. K. gyvenamojoje vietoje, jai namuose būnant su mama ir mažamečiu sūnumi, kaltinamajam su šaltuoju ginklu braunantis į jos namus. Po padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios jautė nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą, turėjo neigiamus išgyvenimus, kurį laikė vengė viešumo ir žmonių. Padaryta nusikalstama veika buvo nukreipta į nukentėjusiųjų gyvybes, fizinę bei psichinę sveikatą. Nukentėjusiosios ir po nusikalstamos veikos padarymo juto nusikalstamos veikos padarinius – buvo jaučiamas nerimas ir nesaugumo jausmas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios palaikė savo civilinius ieškinius ir prašė atlyginti jų patirtą neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo grasinimų ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios juto stresą, išgąstį, nerimą ir nesaugumo jausmą, baimę. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir iš kaltinamojo V. K. (K.) priteistina nukentėjusiajai R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o A. K. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, supakuotas į voką Nr. 1, kuris užantspauduotas antspaudu „LP Kriminalistinių tyrimų centras A042575“ ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2024-04-18 nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąsias R. K. ir A. K. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Sigita Mačytė - Šulskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024-06-12 pateikė pažymas Nr. APD-2024-06417 ir Nr. APD-2024-06419, kuriose nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. K. susidarė 300,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. K. – 400 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Sigita Mačytė – Šulskienė, todėl šios tarnybos išlaidos atlygintinos valstybei jas priteisiant iš kaltinamojo V. K. (K.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. (K.) pripažinti kaltu padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir skirti:

- už BK 145 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 70 parų arešto bausmę;

- už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 90 parų arešto bausmę;

- už BK 258 straipsnio 2 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. K. (K.) 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalis 2 punktu bausmę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį subendrinti su paskirta subendrinta bausme pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu ir paskirti V. K. (K.) galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką kai V. K. (K.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2023-12-22 iki 2023-12-23 (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Nuteistasis V. K. (K.) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34). Dėl atvykimo datos informacijos teirautis tel. +370 452 371 arba el. paštu kaunas@kalejimai.lt.

Nuteistasis V. K. (K.) dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

V. K. (K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų R. K. ir A. K. civilinius ieškinius tenkinti, iš kaltinamojo V. K. (K.) priteisti nukentėjusiajai R. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o A. K. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo V. K. (K.) išieškoti valstybės naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiųjų atstovės dalyvavimo teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – atlenkiamą peilį, supakuotą į voką Nr. 1, kuris užantspauduotas antspaudu „LP Kriminalistinių tyrimų centras A042575“ ir Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2024-04-18 nutarimu perduotas saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.