Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. M. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą R. V., o būtent: 2023 m. gruodžio 2 d. apie 14.20 val., atėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur sukėlė konfliktą ir jo metu, bandančiai uždaryti buto duris R. V., tyčia sudavė delnu vieną kartą į veidą, po suduoto smūgio R. V. atsitrenkė galva į durų staktą, po ko nukrito ant grindų, tokiu būdu nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą veido kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais Š. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. M. dėl pareikšto kaltinimo (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. atvažiavo pas uošvienę, pabeldė į duris, buvo supykęs, duris atidarė R. V., kurios piktu tonu paprašė nenuteikinėti vaikų prieš jį ir jo šeimą, tą akimirką tenorėjo pasakyti, kad „nesikištų“. Kai uošvienė bandė traukti telefoną, filmuoti ir prašė čia nevaikščioti, jis iš pykčio trenkė durimis ir išėjo, tik vėliau sužinojo, kad ieško policija, į veidą uošvienei netrenkė.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis Š. M. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. parodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d., apie 14.20 val., buvo namuose, kai išgirdo skambutį į duris, jas atidariusi pamatė dukros K. M. vyrą Š. M., kuris būdamas tarp durų pasakė, kad nenuteikinėtų vaikų prieš jį. Ji pasakė, kad vaikai ir taip viską mato ir norėjo uždaryti buto duris, kai tuo pat metu Š. M. įkišo koją tarp durų ir žengdamas į butą trenkė dešine ranka į veido kairės pusės žandą, ji pajuto fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į buto duris ir nukrito ant grindų. Juto skausmą, skaudėjo galvą ir žandikaulį. Kai atsikėlė žentas jau buvo išėjęs, tuomet paskambino buvusiam vyrui A. V., kuriam papasakojo apie įvykį, o jis pranešė policijai. Į namus atvyko greitoji pagalba ir nuvežė ją į Trakų ligoninę apžiūrai. Mėlynė kaklo srityje atsirado po maždaug dviejų dienų, nuo atsitrenkimo į duris buvo patinimas, skaudėjo pakaušį. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti;

3.2. liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo žentas. Dirbo garaže, kai paskambinusi R. V. pasakė, kad atėjo į namus žentas ir jai atidarius duris žentas pradėjo priekaištauti, kad nenuteikinėtų vaikų prieš jį, o jai bandant uždarinėti duris sudavė ranka per veidą ir pataikė į kaklą. Taip pat žmona pasakė, kad po suduoto smūgio į veidą ji atsitrenkė į vidines duris ir nukrito ant žemės. Jis iš karto uždarė garažą ir važiavo į namus, pakeliui paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Taip pat paskambinęs žentui pasakė, kad „smurto nepakęsime, šito taip nepaliksime“ ir padėjo ragelį. Grįžęs rado žmoną sutrikusią, išsigandusią, susinervinusią. Tuo metu ant žmonos veido sužalojimo nepastebėjo, tik vėliau po kelių dienų pastebėjo kairėje veido pusėje mėlynę. Trakų ligoninės priimamajame apžiūrint akivaizdžių sužalojimų (mėlynės) nenustatė, teismo medicinos ekspertai Vilniuje nustatė kraujosruvą veido kairėje;

3.3. liudytojas J. P. parodė, kad yra gydytojas ir 2023 m. gruodžio 2 d. dirbo Trakų ligoninėje, kai apie 15.00 val., GMP automobilis atvežė R. V., kuri skundėsi galvos skausmu, nurodė, kad žentas ją pastūmė dėl ko ji atsitrenkė į duris ir susitrenkė galvą. Apžiūros metu pacientės galvoje objektyviai matomų sužalojimo, patinimų ar kraujosruvų požymių nebuvo nustatyta, paaiškino, kad jie ir nebūdingi jeigu atsitrenkimas buvo nestiprus;

3.4. liudytoja D. C. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos tarnybos, Vilniaus filialo, skubios pagalbos specialiste. 2023 m. gruodžio 2 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką, kai gavę iškvietimą dėl smurto nuvyko į įvykio vietą, kurioje buvo apžiūrėta moteris R. V., kuri skundėsi skausmu galvoje ir veide, tačiau smurto žymių nematė. Kadangi buvo užfiksuotas smurtas, jie turi vežti asmenį po iškvietimo dėl smurto, kad jį apžiūrėtų gydytojas. Paaiškino, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę pildė ji, ir jeigu žmogus sako, kad skauda, nors ir nemato žaizdos, rašo, kad tą vietą skauda. Ant veido nubrozdinimo ar žymaus paraudimo nebuvo, ant kaklo žymių nebuvo, plaukuotoje galvos dalyje gumbo nebuvo;

3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 3903/2023(01) nurodyta, kad R. V. padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje, kietu buku daiktu, prieš 6-9 paras iki apžiūros. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai vienas sužalojimas yra padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas griuvimui. R. V. sužalojimo jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą;

3.6. teisiamojo posėdžio, vykusio 2024 m. spalio 23 d., metu ekspertė Rasa Gaidienė patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadą. Papildomai paaiškino, kad R. V. įvykio dieną kreipiantis į VšĮ Trakų ligoninę, sužalojimo, kuris buvo fiksuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje apžiūros metu, gydymo įstaigoje dar galėjo nesimatyti, nes pirmos paros bėgyje poodinė kraujosruva R. V. kairiame žande galėjo būti neišryškėjusi. Mėlynės gelsvas pakraštys rodo, kad savaitė nuo sumušimo tikrai praėjusi, maksimalus laikotarpis per kurį gali išryškėti kraujosruvos – dvi paros. Galvos srityje hematomų ar kitų sužalojimų požymių nukentėjusiajai nebuvo nustatyta, nenustatyti sužalojimai nei kaklo srityje, nei plaštakose. Kodėl nebuvo fiksuotas patinimas, - atsakyti negali. Patvirtino, kad medicininiuose dokumentuose ir apžiūros metu neatitikimų, prieštaravimų nebuvo nustatyta;

3.7. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įrašo pradžia – 2023 m. gruodžio 2 d. 14.25.27, trukmė – 1.57 min. Garso įraše užfiksuota kaip A. V. bendrajam pagalbos centrui praneša apie įvykį;

3.8. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įrašo pradžia – 2023 m. gruodžio 2 d. 14.50.46, trukmė – 4.07 min. Garso įraše užfiksuota kaip D. M. praneša apie smurto atvejį senelės (R. V.) atžvilgiu.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

5. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti bent vieną iš 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas / padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas arba kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

6. Nors kaltinamasis Š. M. savo kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai Š. M. pasitvirtino. Kaltinamasis kilusio konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo pavojingais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, dėl to galinčius kilti padarinius ir norėjo taip veikti.

8. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

11. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam Š. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; neteistas, baustas administracine tvarka; dirba, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga.

12. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

13. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. atstovo advokatas Linas Kuprusevičius prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V. arčiau nei 50 metrų atstumu. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo visą bausmės laikotarpį.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

14. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. gruodžio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 36091 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 25,05 Eur žalos atlyginimą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalota R. V., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų.

15. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus, Gydymo paslaugų apskaitos 2023 m. gruodžio 19 d. išrašas Nr. 2G-15014/MT patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sudaro 25,05 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 25,05 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

16. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 25,05 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

17. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo. Kaltinamojo sukelti dvasiniai išgyvenimai, išgąstis, baimė nėra išnykę iki šiol, nukentėjusioji dėl patirto smurto jautė skausmus galvoje, pykino, iki šiol nesijaučia saugi būdama savo namuose, kiekvienas skambutis / beldimas į duris jai sukelia stresą, nerimą, baimę.

18. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

19. Svarbu ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprastinė veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.).

20. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas nebuvo intensyvus – pasireiškė vienu rankos delno sudavimu į veidą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje. Taigi sužalojimų kiekis nėra ženklus. Teismas nekvestionuoja, jog dėl nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, atkreipia dėmesį, kad civilinį ieškinį R. V. pareiškė 2024 m. gegužės 2 d., bylą jau perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, nors ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos, vykusios 2023 m. gruodžio 20 d., metu nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Taigi, iš karto po įvykio laikėsi pozicijos, kad patirti išgyvenimai nėra tiek reikšmingi, jog reikalinga juos kompensuoti pinigine išraiška, be to duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiosios ateičiai nėra. Nukentėjusiosios argumentai, kad ji vartoja raminamuosius vaistus yra susiję ne su kaltinamojo veiksmais, o sietini su 2018 m. įvykusiomis aplinkybėmis, kuomet nukentėjusioji patyrė traumą, po kurios lankėsi pas gydytoją psichologą / psichoterapeutą bei vartoja vaistus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad savo iniciatyva net padidino vaistų dozavimą, nors gydytoja nerekomendavo to daryti. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad nukentėjusioji turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktus, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, byloje nėra duomenų apie jo turimus finansinius įsipareigojimus (paskolas)), padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas nukentėjusioji patyrė būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, siekdama apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios prašymas atlyginti iš kaltinamojo jos patirtas 4 026,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

24. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, Š. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: per visą bausmės laikotarpį įpareigoti Š. M. nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V. arčiau kaip 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,05 Eur (dvidešimt penkių eurų 05 ct) žalą ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiosios R. V. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už R. V. gydymą“).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš Š. M., nukentėjusiosios R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš Š. M. nukentėjusiosios R. V. naudai 4 026,40 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt šešis eurus 40 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.