Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-438-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-14
Bylos Nr.: e2A-438-372/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-01672-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: S. G., R. G., N. G.
Ieškovas: D. S.

Kategorijos

2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-438-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01672-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1,; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G., R. G. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-1037/2019 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams S. G., R. G. ir N. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovams S. G., R. G. ir N. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo S. G. 7 750 Eur skolą, 375,82 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Eur skolą, 484,93 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš atsakovo N. G. 10 000 Eur skolą, 486,30 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad suteikė paskolą atsakovams S. G., R. G. ir N. G. jų bendram planuojamam verslui vykdyti. Visų trijų paskolos gavėjų prašymu ieškovas pervedė 140 000 Lt (kas atitinka 40 546,80 Eur) į atsakovo R. G. sąskaitą; pavedimas buvo padarytas 2014 m. rugsėjo 29 d. iš ieškovo sutuoktinės banko sąskaitos. Ieškovo teigimu, atsakovai grąžino dalį skolos, o negrąžintai paskolos daliai (30 000 Eur) kiekvienas iš skolininkų išrašė ieškovui po neprotestuotiną vekselį, proporcingai priklausančiai skolos daliai.

3. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 11 d. atsakovai S. G., R. G. ir N. G. išdavė ieškovui paprastus neprotestuotinus vekselius dėl skolos sumokėjimo; besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselių pasirašymo momento grąžinti 10 000 Eur skolos sumą, kas mėnesį mokant po 500 Eur, tačiau skolos negrąžino (atsakovas S. G. atliko dalinius mokėjimus 2 250 Eur sumai).

4. Ieškovas pažymėjo, kad pasitikėjo atsakovais ir, suėjus vekselių apmokėjimo terminui, gavus atsakovų žodinius prašymus dar šiek tiek palaukti, sutiko ir neatliko jokių veiksmų, reikalaujamų pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ), todėl atsakovų išduoti vekseliai tapo skolos rašteliais. Ieškovas nurodė, kad ragino atsakovus grąžinti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo.

Atsiliepimas

5. A. S. G. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateiktas vekselis negali būti pripažintas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos. Atsakovas pažymėjo, jog tarp jo ir ieškovo niekada nebuvo sudaryta nei 7 750 Eur, nei 10 000 Eur paskolos sutartis, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo mokėti ieškovui ieškinyje reikalaujamą sumą. Ieškovas asmeniškai neperdavė atsakovui jokių piniginių lėšų, nepateikė ir pačios paskolos sutarties, kuriai įstatymo leidėjas numato privalomą rašytinę formą.

6. A. R. G. atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu juos siejo draugiški santykiai; ieškovas, teigdamas, jog trečiajam asmeniui turi parodyti esamus finansinius duomenis, paprašė atsakovo pasirašyti paprastąjį vekselį 10 000 Eur sumai. Pažymėjo, kad pasitikėdamas ieškovo žodžiu, kad pasirašytas vekselis nesukels jokių teisinių pasekmių, pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį (ne notarine tvarka), tačiau jokių pinigų ieškovas atsakovui neperdavė, atsakovas ieškovui nėra skolingas. Atsakovas akcentavo, kad pagal pasirašytą vekselį pinigai atsakovui perduoti nebuvo, o ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.

7. A. N. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasitikėdamas ieškovu, pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį (ne notarine tvarka), tačiau jokių pinigų ieškovas atsakovui neperdavė ir atsakovas nėra skolingas. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. kad ieškovas kaip paskolą atsakovui perdavė 10 000 Eur. Akcentavo, jog tai, kad ieškovas ieškinyje dalyką suformulavo kaip paskolos grąžinimą, bet nepatvirtino jokiais įrodymais, išskyrus ginčytiną vekselį, sudaro pagrindą teigti, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia ieškinyje iš jo reikalaujamą 10 000 Eur sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas nusprendė: 1) priteisti iš atsakovo N. G. 10 000 Eur skolą, 486,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 10 486,30 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 546 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai; 2) priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Eur skolą, 484,93 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 10 484,93 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 486 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai; 3) priteisti iš atsakovo S. G. 7 750 Eur skolą, 375,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 8125,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 433 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai.

9. Teismas nurodė, kad atsakovų pasirašyti dokumentai pripažintini paskolos rašteliais, nes atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovų pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jų valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, atsakovams teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę ir šios įrodinėjimo pareigos, tenkančios jiems, neturėjo teisinio pagrindo perkelti ieškovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovai N. G. ir R. G. taip pat neįrodė aplinkybės, kad jie pasirašė vekselius pasitikėdami ieškovu, nes jam reikėjo įrodyti turint reikalavimo teisę į juos prieš trečiąjį asmenį.

10. Teismas akcentavo, kad neturi teisinės reikšmės atsakovų nurodoma aplinkybė, kad pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurį pasirašė atsakovai, turėjo būti notarinės formos, nes atsakovams pasirašyti vekseliai nesukėlė tų pasekmių, kurios numatytos ĮPVĮ. Ieškovas negalėjo pasinaudoti paprastesne skolos išieškojimo tvarka, kuri numatyta šiame teisės akte, ne tik dėl formos, bet ir terminų praleidimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniame skunde atsakovai S. G., R. G. ir N. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde taip pat pareikštas prašymas priimti naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi jų būtinumas iškilo vėliau; išreikalauti iš BUAB „Jurdeta“ bankroto administratorės medžiagą, susijusią su D. S. ir V. S. dalyvavimu UAB „Jurdeta“ veikloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Ieškovo sutuoktinė, kartu su atsakovu R. G. būdama įmonės UAB „Jurdeta“ bendrasavininkė, pervedė jam lėšas bendram verslui vykdyti, t. y. lėšos buvo skirtos ne asmeniniams atsakovo R. G. poreikiams tenkinti, tai buvo investicija į jos ir vieno iš atsakovų bendrą verslą. Atsakovai pažymėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o pinigų davėjos ir gavėjo teisinius santykius reikėtų kvalifikuoti kaip kylančius iš jungtinės veiklos. Ieškovas, prašydamas priteisti savo sutuoktinės pervestus pinigus, iš esmės prašė teismo taikyti CK nustatytus jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinius padarinius. Investavimas į bendrą veiklą baigėsi nesėkme – UAB „Jurdeta“ bankrotu, tad nei ieškovas, nei ieškovo sutuoktinė neturi teisės reikalauti investuotų lėšų.

11.2. Vekseliuose, kurių pagrindu ieškovas įrodinėja ginčo šalių paskolos santykių buvimą, pinigų perdavimo paskolos tariamiesiems gavėjams faktas neužfiksuotas, t. y. jame nėra jokių įrašų apie galimą paskolos dalyko perdavimą atsakovams N. G. ir S. G.. Tarp jų ir ieškovo bei jo sutuoktinės niekada nebuvo sudarytos nei 7 750 Eur, nei 10 000 Eur paskolos sutartys; byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai N. G. ir S. G. kada nors yra gavę pinigines lėšas iš ieškovo ar jo sutuoktinės.

11.3. Ieškovui paprašius paskolinti jam pinigų, atsakovas S. G. sutiko paremti draugą, todėl atliko keletą pavedimų skirtingomis sumomis, kurių laikyti kaip dalinai atliktą prievolę ieškovui pagal išrašytą vekselį nėra jokio pagrindo.

11.4. Ieškovas atsakovų skolą kildina iš 2016 m. vasario 11 d. jam išrašytų paprastųjų vekselių, tad, siekiant išieškoti skolą pagal šiuos vekselius, turi būti taikomas ĮPVĮ. Ieškovui išduoti vekseliai pažeidžia imperatyvius ĮPVĮ reikalavimus, todėl šie vekseliai laikytini niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Jie negali sukurti šalims jokių teisinių padarinių. Atsakovai nuo pat vekselių sudarymo momento buvo tikri, kad jų sukurti netikri vertybiniai popieriai nesukurs niekam nei teisių, nei pareigų, t. y. jų išrašyti vekseliai negaliojo nuo jų išrašymo momento.

11.5. Liudytoja, ieškovo sutuoktinė, vekselių išrašymo metu nedalyvavo, ji nedalyvavo tariamos paskolos sudarymo metu. Ji, kaip asmuo tiesiogiai pervedęs savo pinigus į vieno iš atsakovų sąskaitą, yra net labiau suinteresuota sėkminga bylos baigtini, nei pats ieškovas. Dėl šių priežasčių liudytojos duoti parodymai dėl ginčo esmės yra vertintini kritiškai.

11.6. Teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuria remiantis įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovai nuosekliai teisme laikėsi pozicijos, jos paskolos sutarties nesudarė ir jokių pinigų pagal vekselį negavo, tad paskolos sutartį bei pinigų perdavimo faktą privalėjo įrodyti ieškovas. Atsakovams tenkančią pareigą įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar jie yra pasibaigę, jie įrodė.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas D. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Ieškovas nesutinka, kad yra pagrindas priimti naujus įrodymus arba juos išreikalauti apeliacinės instancijos teisme; jeigu nauji įrodymai būtų priimti – jie neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantų teikiami nauji įrodymai pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti, jų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo spręstas, be to – visus įrodymus, susijusius su UAB „Jurdeta“ veikla, atsakovai galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas dėl naujų įrodymų išreikalavimo yra abstraktus, neaiškaus turinio, todėl negali būti įvykdytas.

12.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovai apskritai neigė pinigų gavimo faktą, nenurodė ir neįrodinėjo jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių naujai nurodytų atsakovų skundo argumentų (dėl jungtinės veiklos sutarties) apeliacinės instancijos teismas turėtų nevertinti ir dėl jų nepasisakyti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovo argumentu, kad ieškovui laiku nepateikus vekselio vykdymui, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu; pagrįstai akcentavo, kad atsakovų nurodoma aplinkybė (kad pagal ĮVPĮ paprastasis vekselis turi būti notarinės formos) neturi teisinės reikšmės. Teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, kad 40 546,80 Eur skola buvo pervesta vienam iš atsakovų, kad aplinkybę, jog atsakovai pinigus gavo, patvirtina jų pasirašyti vekseliai, taip pat atsakovo S. G. pradėtas įsipareigojimų vykdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo bei jų išreikalavimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti: 2015 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Jurdeta“ akcininkų visuotinio susirinkimo protokolas, V. S. paso lapo kopija, atsakovo S. G. darytų mokėjimų ieškovui sąrašas, nuasmenintos nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-530-883/2018 kopija. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų (apeliantų) teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, siekdamas nustatyti materialią tiesą byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovų (apeliantų) pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

16. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniame skunde prašo teismo išreikalauti iš BUAB „Jurdeta“ bankroto administratorės medžiagą ir prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos dėl D. S. ir V. S. dalyvavimo UAB „Jurdeta“ veikloje. CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovams (apeliantams) tiksliai nesuformulavus, kokių duomenų yra prašoma išreikalauti bei nepagrindus savo reiškiamo prašymo, jį tenkinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 10 000 Eur sumai, pagal kurį atsakovas S. G. besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselio pasirašymo momento sumokėti vekselio turėtojui D. S. dešimt tūkstančių eurų, kas mėnesį mokant po 500 Eur. 2016 m. vasario 11 d. buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 10 000 Eur sumai, pagal kurį atsakovas R. G. besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselio pasirašymo momento sumokėti vekselio turėtojui D. S. dešimt tūkstančių eurų, kas mėnesį mokant po 500 Eur. 2016 m. vasario 11 d. buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 10 000 Eur sumai, pagal kurį atsakovas N. G. besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselio pasirašymo momento sumokėti vekselio turėtojui D. S. dešimt tūkstančių eurų, kas mėnesį mokant po 500 Eur.

18. Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. iš ieškovo sutuoktinės V. S. banko sąskaitos padarytas 140 000 Lt pavedimas gavėjui R. G., nurodant mokėjimo paskirtį – paskola. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad S. G. 2016-05-09 ieškovui pervedė 100 Eur; 2016-08-03 pervedė 100 Eur; 2016-08-04 pervedė 150 Eur; 2017-03-03 pervedė 300 Eur; 2017-06-19 pervedė 600 Eur; 2017-09-25 pervedė 500 Eur; 2017-11-30 pervedė 300 Eur; 2017-12-01 pervedė 200 Eur.

19. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinio išrašo su istorija duomenų nustatyta, kad bankrutavusios UAB „Jurdeta“ vadovu nuo 2014-10-03 iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. G.; nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06 registruotas akcininkas – UAB „Verslo startas“.

Dėl ginčo esmės

20. CK 1.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (čekis, vekselis, obligacija) (CK 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis) (CK 1.105 straipsnio 2 dalis). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog 2016 m. vasario 11 d. buvo išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai 10 000 Eur sumai, pagal kuriuos atsakovai S. G., R. G. ir N. G. besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselio pasirašymo momento sumokėti vekselio turėtojui D. S. dešimt tūkstančių eurų; visi vekseliai patvirtinti atsakovų parašais. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas; 8) tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei į nagrinėjamą bylą pateiktus 2016 m. vasario 11 d. išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, konstatuoja, jog išduotieji vekseliai atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje išvardytus rekvizitus, tačiau notaro jie nepatvirtinti, kaip tai numatyta ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje.

22. Ieškovas nurodė, kad suteikė paskolą atsakovams S. G., R. G. ir N. G. jų bendram planuojamam verslui vykdyti; atsakovai grąžino dalį skolos, o negrąžintai paskolos daliai (30 000 Eur) kiekvienas iš skolininkų išrašė ieškovui po vieną neprotestuotiną vekselį 10 000 Eur sumai, proporcingai priklausančiai skolos daliai. Atsakovai laikosi pozicijos, kad paskolos sutarties nesudarė ir jokių pinigų pagal vekselius negavo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl paskolos suteikimo – į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog 2014 m. rugsėjo 29 d. iš ieškovo sutuoktinės V. S. banko sąskaitos padarytas 140 000 Lt pavedimas gavėjui R. G., nurodant mokėjimo paskirtį – paskola. Atsakovai apeliaciniame skunde pažymėjo, jog ieškovo sutuoktinė, kartu su atsakovu R. G. būdama įmonės UAB „Jurdeta“ bendrasavininkė, pervedė jam lėšas bendram verslui vykdyti, t. y. šios lėšos buvo skirtos ne asmeniniams atsakovo R. G. poreikiams tenkinti, o tai buvo investicija į jos ir vieno iš atsakovų bendrą verslą, kadangi tarp šalių buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad bankrutavusios UAB „Jurdeta“ vadovu nuo 2014-10-03 iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. G.; nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06 registruotas akcininkas – UAB „Verslo startas“. Atsižvelgdamas į šias nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog V. S. buvo UAB „Jurdeta“ bendrasavininkė ir su atsakovu R. G. buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį, yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad iš V. S. banko sąskaitos 2014 m. rugsėjo 29 d. atsakovui R. G. pervesti pinigai, kurių mokėjimo paskirtis buvo nurodyta paskola, buvo investicija į jos ir vieno iš atsakovų bendrą verslą.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

24. Paprastajam vekseliui taikomos šios ĮPVĮ nuostatos dėl apmokėjimo ir reikalavimų neapmokėjus vekselio: vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis); apmokėjęs vekselį, mokėtojas gali reikalauti, kad jam būtų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis (ĮPVĮ 41 straipsnio 1 dalis); vekselio turėtojas negali atsisakyti priimti vekselio sumos dalies įmokos (ĮPVĮ 41 straipsnio 2 dalis); sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas (ĮPVĮ 41 straipsnio 3 dalis); vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Vekselius protestuoja notarai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalis); vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis). ĮPVĮ 47 straipsnyje nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės, tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio sumos (47 straipsnio 6 dalis).

25. Įvertinus minėtas įstatymo nuostatas, susijusias su paprastojo vekselio apmokėjimu ir reikalavimais neapmokėjus vekselio, spręstina, jog vekselio turėtojui ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytais terminais nepateikusiam apmokėti paprastojo neprotestuotino vekselio reikalavimo teisė vekselio davėjui išlieka (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 79 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 80 straipsnio 1 dalis). Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo priimtos nutartys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-278/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Kasacinis teismas patvirtino, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas neįgyvendino vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).

26. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios bylos atveju ta aplinkybė, kad vekselio gavėjas ieškovas D. S. nepasinaudojo vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo (išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ), nepanaikina vekselio turėtojo (ieškovo) reikalavimo teisės vekselio davėjams atsakovams S. G., R. G. ir N. G..

27. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad paprastajame vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014). Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys egzistuoja, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams. Kartu akcentuotina, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013). Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovui D. S. (vekselio gavėjui) pareiškus ieškinį dėl skolos pagal vekselius priteisimo, atsakovams (vekselio davėjams) S. G., R. G. ir N. G. kyla pareiga pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliams išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ieškovas (vekselio turėtojas) D. S. neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovai S. G., R. G. ir N. G. turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

31. Ieškovas D. S. nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą kilo iš negrąžintos paskolos (kaip minėta, paskolos davimą patvirtiną į bylą pateikti rašytiniai įrodymai). Ieškovas suteikė atsakovams paskolą, o vekseliai buvo išduoti kaip negrąžintos paskolos dalies užtikrinimo priemonė. Atsakovai savo vardu išdavė ieškovui vekselius ir įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą. Kaip nustatyta remiantis civilinės bylos medžiaga, atsakovas S. G. 2016-05-09 ieškovui pervedė 100 Eur; 2016-08-03 pervedė 100 Eur; 2016-08-04 pervedė 150 Eur; 2017-03-03 pervedė 300 Eur; 2017-06-19 pervedė 600 Eur; 2017-09-25 pervedė 500 Eur; 2017-11-30 pervedė 300 Eur; 2017-12-01 pervedė 200 Eur. Šių rašytinių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turimi įsipareigojimai buvo vykdomi. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog ieškovui paprašius paskolinti jam pinigų, atsakovas S. G. sutiko paremti draugą, todėl atliko keletą pavedimų skirtingomis sumomis, kurių laikyti kaip dalinai atliktą prievolę ieškovui pagal išrašytą vekselį nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog minėti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovai suprato pasirašomų vekselių esmę; į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog vekseliai buvo pasirašyti per klaidą, dėl pasitikėjimo ar esant kokioms kitoms aplinkybėms. Atsakovų pasirašytuose vekseliuose esant aiškiai išreikštai jų valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievoles dėl skolos ieškovui sumokėjimo, jiems tenka pareiga įrodyti, kad paskolos teisniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę, ir šios įrodinėjimo pareigos, tenkančioms jiems, nėra teisinio pagrindo perkelti ieškovui.

32. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių jų prievolę pagal vekselius ir patvirtinančių, kad pagrindo išduoti vekselius nebuvo. Nagrinėjamoje byloje atsakovai vekselių sudarymo neginčijo, vadinasi aplinkybė, jog buvo prievolės pagal vekselius atsiradimo pagrindas, laikytina įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jų prievolę pagal vekselius bei nepateikė atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog įsiskolinimas pagal išduotus vekselius buvo sumokėtas ir su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį tenkino. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus bei nepažeidus įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai (apeliantai) šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas prašė teismo priteisti lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas (360 Eur) už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 360 Eur dydžio sumos sumokėjimą advokatei už procesinio dokumento surašymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

37. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, keliamus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl ieškovo D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Danutė Burbulienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė