- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-156-1037/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01672-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- N., R., S. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams R., N. ir S. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydamas priteisti iš atsakovų N. ir R. G. 10 000 Eur skolą, o S. G. 7 750 Eur skolą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo N. G. 486,30 Eur palūkanas, R. G. 484,93 Eur palūkanas, o S. G. 375,82 Eur palūkanas. Be to, ieškovas prašė iš atsakovų priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pasak ieškovo, atsakovai vekseliu besąlygiškai įsipareigojo per 20 mėnesių nuo vekselio pasirašymo momento grąžinti 10 000 Eur skolos sumą ieškovui, mokant kas mėnesį po 500 Eur, tačiau atsakovai N. ir R. G. ne tik iki vekselyje nustatyto termino, bet ir iki šios dienos susidariusios skolos nepadengė, todėl pažeidė piniginę prievolę. Atsakovas S. G. remiantis išduotu paprastu neprotestuotinu vekseliu, atliko dalinius mokėjimus – 2250 Eur sumai. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovas, atsakovui R. G. pervedė 140 000 Lt verslo vystymui. Dėl šios sumos grąžinimo vėliau atsakovai ir pasirašė vekselius, kurių pagrindų ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovų skolą.
Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Byloje esantis vekselis, 10000 Eur sumai, nėra sudarytas notarine tvarka, todėl yra negaliojantis. Taip pat atsakovai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal atsakovo pasirašytus vekselius pinigai jiems buvo perduoti. Dėl to, atsakovų vertinimu, negalima pripažinti, kad tarp atsakovų ir ieškovo buvo sudaryta paskolos sutartis. Taip pat N. ir S. G. nurodė, kad jie pasirašė vekselius pasitikėdami ieškovu, nes jam reikėjo įrodyti turint reikalavimo teisę į juos prieš trečiąjį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė vekselius, kuriais įsipareigojo sumokėti ieškovui per 20 mėnesių 10 000 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 500 Eur.
Ieškovas nurodo, kad laiku nepateikė vekselio vykdymui, todėl nurodo, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Ši ieškovo pozicija iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013, 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 20 punktas, 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018, 34 punktas).Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais arba kol vekselis (vekselio atsiradimo pagrindas (sandoris) nepripažintas negaliojančiu įstatymų nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Todėl vekselio turėtojas (kreditorius) gali ginti savo pažeistas teises dėl vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo kreipdamasis į teismą dėl skolos pagal vekselį priteisimo.
Kaip nurodo ieškovas atsakovams buvo paskolinta 140 000 Lt (40 546,80 Eur) verslui, šios paskolos grąžinimui visi atsakovai pasirašė vekselius, kuriais įsipareigojo grąžinti skolą. Aplinkybę, kad 40 546,80 Eur skola buvo pervesta vienam iš atsakovų R. G., patvirtina mokėjimo pavedimas iš ieškovo sutuoktinės V. S. sąskaitos (b. l. 34). Aplinkybę, kad atsakovai pinigus gavo patvirtina jų pasirašyti vekseliai, taip pat pinigų gavimo faktą patvirtina vieno iš atsakovo S. G. pradėtas įsipareigojimų vykdymas, t. y. sumokėti 2 250 Eur ieškovui. Taip pat pažymėtina, kad šiuose vekseliuose aiškiai nurodoma suma, jos grąžinimo terminas ir asmuo, kuris įsipareigoja šią sumą grąžinti. Šių aplinkybių visuma reiškia tai, kad atsakovų pasirašyti dokumentai pripažintini paskolos rašteliais, nes atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio reikalavimus. Šie teismo argumentai iš esmės paneigia atsakovo nurodytus teiginius, kad ieškovas neįrodė sandorio, kurio pagrindu buvo pasirašyti vekseliai. Pažymėtina, kad atsakovų pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jų valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, atsakovams teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę ir šios įrodinėjimo pareigos tenkančios jiems neturėjo teisinio pagrindo perkelti ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019, 21 punktas). Taip pat atsakovai N. ir R. G. neįrodė aplinkybės, kad jie pasirašė vekselius pasitikėdami ieškovu, nes jam reikėjo įrodyti turint reikalavimo teisę į juos prieš trečiąjį asmenį. Byloje teismo nustatytos aplinkybės, šią atsakovų versiją paneigia.
Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad neturi teisinės reikšmės atsakovų nurodoma aplinkybė, kad pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurį pasirašė atsakovai turėjo būti notarinės formos. Pažymėtina, kad atsakovams pasirašyti vekseliai nesukėlę tų pasekmių, kurios numatytos ĮPV įstatyme. Ieškovas negalėjo pasinaudoti paprastesne skolos išieškojimo tvarka, kuri numatyta, minėtame teisės akte, ne tik dėl formos bet ir terminų praleidimo. Dėl to šios bylos aplinkybių kontekste, atsakovų pasirašyti vekseliai buvo laikomi skolos rašteliais, todėl atsakovų nurodoma ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikoma.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus teisinį reguliavimą ieškovui iš atsakovo N. G. priteistina 486,30 Eur palūkanų už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki kreipimosi į teismą dienos – „(duomenys neskelbtini)“, (10 000 Eur * 5% / 365 * 355 = 486,30 Eur). Iš atsakovo R. G. priteistina ieškovui 484,93 Eur palūkanų už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki kreipimosi į teismą dienos – „(duomenys neskelbtini)“, o iš atsakovo S. G. 375,82 Eur už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki kreipimosi į teismą dienos – „(duomenys neskelbtini)“.
Taip pat iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš atsakovų priteistina ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas sumokėjo 236 Eur žyminio mokesčio dėl skolos iš N. G. priteisimą, 183 Eur (iš jų 46 Eur civilinėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ dėl teismo įsakymo išdavimo) skolos priteisimo iš S. G. ir 236 Eur (iš jų 59 Eur civilinėje byloje „(duomenys neskelbtini)“ dėl teismo įsakymo išdavimo) skolos priteisimo iš R. G.. Taip pat iš atsakovo R. G. priteistina 250 Eur, iš atsakovo N. G. 310 Eur, o iš S. G. 250 Eur ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos susijusios su advokato teisine pagalba pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus ir ieškovės atstovės prašyme išdėstytą detalizaciją dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas:
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo N. G. 10 000 Eur skolą, 486,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 10 486,30 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos („(duomenys neskelbtini)“) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 546 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. G. 10 000 Eur skolą, 484,93 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 10 484,93 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos („(duomenys neskelbtini)“) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 486 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai.
Priteisti iš atsakovo S. G. 7 750 Eur skolą, 375,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 8125,82 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos („(duomenys neskelbtini)“) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 433 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo D. S. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.