- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1650-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos
- Atsakovas
- K. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl savavališku neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo K. K. 4 584 Eur už savavališku neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo K. K. ieškovės naudai 4 584 Eur žalos atlyginimą bei 69 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. K. 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K., kuriuo prašė priteisti iš K. K. individualios įmonės ir subsidiariai iš K. K. 4 584 Eur žalos aplinkai (miškui, kaip aplinkos objektui) atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsakovai K. K. individuali įmonė ir K. K. 2020 m. liepos 15 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą panaikino. Ieškovės patikslintą ieškinį atsakovams dėl 4 584 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Nurodė, kad ieškovei pasirinkus supaprastintą procesą, teismas bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka. Atsakovui K. K. 2019 m. gruodžio 9 d. pateikus prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo bei paskyrus bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas vyko pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, numatytomis dokumentiniame procese. Viena tokių išimčių nustatyta CPK 430 straipsnio 4 dalyje - dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovei patikslintu ieškiniu pakeitus ieškinio dalyką ir pagrindą (į bylą įtraukus antrąjį atsakovą K. K. individualią įmonę ir pradiniam atsakovui K. K. reikalavimą reiškiant kaip subsidiariniam atsakovui kitu nei pradiniame ieškinyje pagrindu, taip pat padidinus ieškinio reikalavimus papildomai prašant priteisti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas) laikytina, kad byla tapo nagrinėjama ne dokumentinio (supaprastinto) proceso tvarka, bet ginčo teisenos tvarka. Dėl išdėstytų aplinkybių nesant galimybės tokį patikslintą ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (CPK 430 straipsnio 4 dalis), teismas panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo dalį „Ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikslintą ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl 4584 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti. Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų“; Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį „Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą panaikinti“ palikti nepakeistą, tačiau pakeisti motyvus; 2) arba valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. liepos 1 d. patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu; arba panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą užbaigiant taip: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 2020 m. liepos 1 d. patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu; 3) arba panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo dalį „Ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikslintą ieškinį atsakovams K. K. individualiai įmonei ir K. K. dėl 4584 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti. Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, juridinio asmens kodas 132340880, atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų“; šio galutinio Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį „Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą panaikinti/palikti nepakeistą, tačiau pakeisti motyvus; perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles; 4) apeliantei priimtinas ir kitas teismo parinktas teisingas, CPK taisykles atitinkantis bylos apeliacine tvarka išsprendimo būdas, neužkertantis kelio (nepanaikinantis) apeliantei realizuoti įstatymo teisę į teisminę gynybą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. šioje byloje ieškovės reikalavimas pareikštas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kadangi žala padaryta miškui, kaip aplinkos objektui. Atitinkamai, žalos miškui dydis apskaičiuotas pagal specialųjį teisės aktą - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką, pagal kurios 5 punktą - lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą aplinkai žalą, pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą“. Taigi, ieškovė gina viešąjį interesą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas įstatyminę pareigą patikrinti, ar ieškovės kreipimasis į teismą su patikslintu ieškiniu atitinka įstatyme nustatytas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas (įskaitant, bet neapsiribojant CPK 430 straipsnio 4 dalį), priėmė patikslintą ieškinį (nenustatė jokių jo trūkumų; neatsisakė priimti), nors po to sprendime būtent įvardino CPK 430 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė (nesprendė) dėl ginčo esmės - civilinės atsakomybės taikymo ir žalos aplinkai atlyginimo; nenustatė, ar atsakovai atsakingi (neatsakingi) už žalos aplinkai atlyginimą, o atmetė patikslintą ieškinį ne dėl to, kad jis būtų nepagrįstas pagal savo esmę, o CPK 430 straipsnio 4 dalies pagrindu.
1.3. Skundžiamu sprendimu teismas užkirto kelią ieškovei teismo tvarka apginti viešąjį interesą, įstatymų saugomus, tačiau pažeistus interesus, buvo ne tik pažeista, bet ir apskritai eliminuota (panaikinta) ieškovės teisė į tinkamą teismo procesą, o kartu ir teisė į žalos aplinkai atlyginimą.
1.4. Tai, kad pirmosios instancijos teismas jau patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje turėjo imperatyvią pareigą ir privalėjo įvertinti, ar šis procesinis dokumentas nepažeis CPK 430 straipsnio 4 dalies taisyklės, patvirtina ir aukštesnės instancijos teismo praktika (pvz., pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884- 513/2014). Apeliantės nuomone, šioje byloje reikėtų vadovautis teisės aiškinimu, pateiktu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-39- 516/2011.
1.5. Yra ir kitos teismų praktikos, kai teismai vertina, kad CPK 428 straipsnio 7 dalyje suformuotą taisyklę (išimtinai teismo, o ne ieškovo pareigą) perduoti bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka teismas gali realizuoti ir toje proceso stadijoje, kai jau yra priėmęs preliminaru sprendimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-536-492/2009; Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-36-154/2012, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 464-656/2019). Preliminarus sprendimas naikinamas ir ieškinys ar patikslintas ieškinys (nustačius CPK 430 straipsnio 4 dalies pagrindą) nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-464-656/2019 tokį teisės aiškinimą patvirtina. Kitoje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-536-492/2009 teismas pagal analogiją taikė CPK 424 straipsnio 2 dalies, 428 straipsnio 7 dalies nuostatas, nors pirmosios instancijos teisme jau buvo priimtas tiek preliminarus sprendimas, tiek galutinis teismo sprendimas.
1.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintu ieškiniu ieškovė padidino ieškinio reikalavimus, o tai yra draudžiama pagal CPK 430 straipsnio 4 dalį. Procesinių palūkanų reikalavimas nėra laikytinas savarankišku ieškinio reikalavimu, tai yra išvestinis reikalavimas, kurio patenkinimas priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo ar bylos baigties. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal pirminį ieškinį (kuriame nebuvo nurodytas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo) 2019 m. lapkričio 20 d. priimdamas preliminarų sprendimą, jame nurodė, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyse numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo nevykdyta ar įvykdyta netinkamai. Patikslinto ieškinio išvestinis reikalavimas - priteisti procesines palūkanas - atitinka CK 6.37 ir 6.210 straipsnius, CPK reglamentavimą, buvo teismo nurodytas preliminariame sprendime, todėl nelaikytinas ieškinio reikalavimo padidinimu.
1.7. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo elgesys nebuvo sąžiningas ir tinkamas civilinio proceso principų aspektu, kai jis, būdamas K. K. individualios įmonės savininku ir vadovu, bylą užvedus 2019 m. pabaigoje, tik 2020 m. birželio 4 d. posėdyje pateikė Juridinių asmenų registro išrašą apie K. K. individualią įmonę ir iškėlė atsakovo tinkamumo klausimą, t. y. toje procesinėje stadijoje, kai jau pagal pirminį ieškinį atsakovui buvo priimtas preliminarus sprendimas, egzistavo CPK 426 straipsnio, 428 straipsnio 7 dalies, 430 straipsnio 4 dalies sąlygos/ribojimai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks ieškovės pareigą atlyginti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir, atsižvelgiant į CPK 313 straipsnio draudimą, šios bylinėjimosi išlaidos turėtų būti protingai sumažintos.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, pasirinko dokumentinį procesą. Tokiam pasirinkimui nei fizinis asmuo K. K., nei juridinis asmuo K. K. individuali įmonė įtakos neturėjo. Ieškovė buvo aktyvi administracinio nusižengimo santykių dalyvė, nes jos iniciatyva buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo nutarimas. Ieškovei buvo žinoma, kad civiliniai teisiniai santykiai, susiję su medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugomis, kilo tarp juridinio asmens K. K. individualios įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini), bet ne tarp fizinio asmens K. K. ir UAB (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo teiginys, kad 2020 m. birželio 4 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas pateikė išrašą iš Juridinių asmenų registro, teigdamas, jog nėra tinkamas atsakovas, atitinka faktines aplinkybes, tačiau neeliminuoja ieškovės procesinės pareigos procesiniame dokumente nurodyti tinkamą atsakovą. Ieškovei duomenys iš Juridinio asmenų registro buvo žinomi gerokai anksčiau nei 2020 m. birželio 4 d.: pirma, šie Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši; antra, ieškovei buvo žinomos civilinių teisinių santykių, susijusių su miško ruoša, šalys; trečia, ieškovė citavo administracinio nusižengimo bylos dokumentus, jais rėmėsi šioje civilinėje byloje.
2.2. Ieškovė savo procesinę pareigą pateikti teismui tinkamai parengtą procesinį dokumentą, tinkamai nurodyti šalis, savo reikalavimus grįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, apeliaciniame skunde siekia perkelti teismui. 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė teismo sudaryti galimybę spręsti tinkamo atsakovo klausimą, tikslinti ieškinį. Teismas tokią galimybę ieškovei suteikė, nors turėjo teisę tokį ieškovės atstovės prašymą atmesti. Teismo suteiktą teisę ieškovė vertina kaip teismo klaidą, toks ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kurio turinys tapo žinomas tik teismui gavus procesinį dokumentą, bet ne prašymo tikslinti ieškinį pareiškimo momentu.
2.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, turėjo imperatyvią pareigą įvertinti, ar procesinis dokumentas nepažeis CPK 430 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Kaip minėta, procesinio dokumento ir reikalavimų pagrįstumą teismas išsprendžia priimdamas procesinį sprendimą; šiuo atveju, skundžiamą sprendimą.
2.4. Atmestini ieškovės argumentai dėl teismo teisės priimti galutinį teismo sprendimą, ieškinį paliekant nenagrinėtu. CPK 430 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti. Tarp nurodytų alternatyvių sprendimų nėra numatyta, kad teismas, panaikinęs preliminarų sprendimą, ieškinį gali palikti nenagrinėtu arba bylą nutraukti. Taigi, teismas priėmė CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą galutinį sprendimą.
2.5. Apeliaciniame skunde (29 punktas), siekiant pagrįsti teiginius dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu galimybę, nurodoma aplinkybė negalimumui bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka - atsakovo gyvenimas užsienyje - kuri yra iš esmės skirtinga šios bylos aplinkybėms, todėl negali būti pavyzdžiu. CPK 296 straipsnyje nenumatytas pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindas pagal faktines ir teisines šios bylos aplinkybes.
2.6. Apeliaciniame skunde dėstomi prašymai dėl galimų alternatyvių apeliacinio skundo sprendimo būdų nėra aiškūs, konkretūs, suprantami, todėl atmestini ir šiuo pagrindu, ne vien todėl, kad yra nepagrįsti patys skundo reikalavimai.
2.7. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl procesinių palūkanų. Procesinių palūkanų klausimo sprendimas tiesiogiai susijęs su materialinio reikalavimo tenkinimu. Nesant reikalavimo priteisti procesines palūkanas, teismas savo iniciatyva tokio klausimo nesprendžia. Ieškiniu buvo prašoma iš atsakovo priteisti 4584 Eur žalos aplinkai atlyginimą. Teismas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos aplinkai atlyginimo ir ieškinį tenkino: priteisė 4584 Eur žalos aplinkai atlyginimą už savavališkai iškirstą mišką, taip pat priteisė 69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Akivaizdu, jog teismas preliminariu sprendimu nepriteisė iš atsakovo procesinių palūkanų. patikslintame ieškinyje įtrauktas naujas reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas preliminarus sprendimas ir atmestas ieškovės patikslintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. preliminariu sprendimu patenkino civilinėje byloje Nr. 2-7113-314/2019 ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui K. K., priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4 584 Eur žalos aplinkai atlyginimą, valstybės naudai 69 Eur žyminį mokestį. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei ieškovei pateikus atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Ieškovė 2020 m. liepos 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuris teisėjo rezoliucija buvo priimtas. Patikslintas ieškinys buvo pareikštas atsakovams K. K. ir K. K. individualiai įmonei, pradiniam atsakovui K. K. reikalavimą teikiant kaip subsidiariniam atsakovui kitu nei pradiniame ieškinyje nurodytu pagrindu, ieškinio reikalavimai papildyti prašymu priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu preliminarų sprendimą panaikino, ieškovės patikslintą ieškinį atsakovams dėl 4 584 Eur žalos aplinkai atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė.
13. Sutiktina su apeliante, kad, priėmęs apeliacine tvarka ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas panaikino ieškovės teisę į tinkamą teismo procesą.
14. Priklausomai nuo ginčo pobūdžio, prašomos ginti teisės atsiradimo pagrindo ieškovui suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių civilinio proceso formų – ginčo teiseną, dokumentinį (preliminaraus sprendimo) procesą, teismo įsakymo procesą ir kt. Nepaisant šių formų įvairovės, visose jose turi būti užtikrinamos esminės byloje dalyvaujančių asmenų teisės, kurių visuma apibūdinama kaip teisė į teisingą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Preliminaraus teismo sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir būtent taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis – joje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis).
15. CPK 430 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokį galutinį sprendimą turi priimti teismas, išnagrinėjęs bylą (preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (1 punktas); preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (2 punktas); preliminarų sprendimą pakeisti (3 punktas)), tačiau pirmosios instancijos teismas, panaikinęs 2019 m. lapkričio 20 d. preliminarųjį sprendimą, dėl pastaruoju sprendimu patenkinto ieškinio pagrįstumo visiškai nepasisakė, nevertino nei prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, nei ieškovės atsiliepime į prieštaravimus pateiktų argumentų, proceso dalyvių paaiškinimų ir kitų bylos įrodymų. Tai reiškia, kad, netinkamai pritaikęs CPK 430 straipsnio 6 dalies, 270 straipsnių nuostatas, teismas bylos faktiškai neišnagrinėjo.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai, taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams, yra siejami su įstatymu teismams pavesta pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020).
17. Remiantis nurodytais argumentais apeliacine tvarka patikrintas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. CPK 430 straipsnio 4 dalis draudžia ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą bei ieškinio reikalavimų didinimą dokumentiniame procese. Prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo nagrinėjimo metu teismas priėmė patikslintą ieškinį. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad, turėdamas įstatyminę pareigą patikrinti, ar ieškovės kreipimasis į teismą su patikslintu ieškiniu po preliminaraus sprendimo priėmimo atitinka įstatyme nustatytas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas bei CPK 430 straipsnio 4 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas šios pareigos ne tik neįvykdė, bet ir, motyvuodamas paties padarytu netinkamu procesinės teisės normų pritaikymu, nesilaikydamas nutarties 14 punkte išdėstytų CPK 270 straipsnio reikalavimų teismo sprendimui, ieškovės patikslintą ieškinį atmetė (t.y. bylą išnagrinėjo iš esmės), tuo pažeisdamas ieškovės lūkestį tikėtis teisme priimtų jos patikslinto ieškinio reikalavimų išsprendimo bei teisę į teisingą teismo procesą (CPK 5 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjant bylą iš naujo, nurodyta procesinė klaida gali būti pašalinta taikant CPK 136 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo įvertinimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Bylą grąžindamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.