- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-855-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19721-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. M.-Šukevičienė, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą A. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. demontuoti savavališkai perstatytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies, esančios virš patalpos/buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą bei sutvarkyti statybvietę; 2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovas įpareigojamas mokėti po 30 EUR baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 21 d. gautas atsakovo A. Š. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriam nustatyti procesinio dokumento trūkumai. 2018 m. sausio 22 d. pateiktas patikslintas prašymas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakyta tenkinti atsakovo A. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą (civ. bylos Nr. e2S-1985-431/2018).
4. Atsakovas A. Š. 2018 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 sprendimo už akių įvykdymo terminą iki 2018-12-05, tačiau prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-04-02 pateikė prašymą „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-15 nutartimi atsisakyto pratęsti (atnaujinti) termino sprendimo už akių paskirtam terminui civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 įvykdymo”, kuriame nurodė, jog sprendimas už akių buvo gautas tik 2017-12-07 pasirašytinai Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėje, todėl terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleistas nebuvo, bet kuriuo atveju, prašė minėtą terminą atnaujinti. Atsakovas laiko, kad teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pratęsti terminus. Nurodo, kad yra parengtas projektas ir veiksmai bus atlikti per kuo įmanomai trumpesnį laiką, todėl prašo pratęsti terminą sprendimui įvykdyti iki 2019-09-01 arba išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką.
6. Atsakovas A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-04-03 pateikė patikslintą prašymą „Dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-11-15 nutartimi atsisakyto pratęsti (atnaujinti) terminą sprendimo už akių paskirtam terminui civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 įvykdymo”, kuriame nurodė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui nebuvo įteikti, o, priimdamas sprendimą už akių, teismas įrodymus vertino formaliai. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas minėtą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pilnai ir visapusiškai neištyrė visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, vienašališkai atsižvelgė tik į ieškovo pateiktus argumentus, todėl minėtas teismo sprendimas, remiantis Civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, turi būti peržiūrėtas.
7. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo gautas tik 2017-12-07 pasirašytinai Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėje, todėl terminas paduoti pareiškimui sprendimo už akių peržiūrėjimui nebuvo praleistas. Jei teismas manytų, kad terminas yra praleistas, tokiu atveju prašo jį atnaujinti ir peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017.
8. Patikslintame prašyme atsakovas atkartojo motyvus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties teisėtumo. Taip pat nurodė, kad parengė projektą, darbus numato atlikti per kuo trumpesnį laiką, todėl prašo: atnaujinti procesą ir bylos nagrinėjimą, pratęsti terminą iki 2019-10-01, o jei ne, išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nes iš teismo sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai darbai turi būti atlikti. Atnaujinus procesą, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį 5 EUR per dieną dydžiui, nes 100 EUR per dieną baudos dydis yra neadekvatus jo ir jo šeimos dabartinei finansinei situacijai, taip pat padaryto pažeidimo mastui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui A. Š. terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti - per 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, taip pat pasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo pateikto procesinio dokumento turinio bei suformuluoto prašymo nėra aišku, kokio teisinio rezultato atsakovas siekia - ar proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka, ar pakartotinai pratęsti sprendimo įvykdo terminą, ar pakartotinai teikia pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nuo siekiamo teisinio rezultato, teismo vertinimu, priklauso ir teikiamo procesinio dokumento turinys ir žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas. Dėl to teismas nustatė atsakovui terminą aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti teikiamo procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, kuris atitiktų tiek bendruosius (CPK 111 straipsnis), tiek ir specialiuosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei sumokėti žyminį mokestį, jeigu jo mokėjimą numato CPK.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad, teikiant įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-13 ir 2018-11-15 nutartyse, jau pažymėjo, kad, teikdamas aiškiai nepagrįstus prašymus, atsakovas iš esmės siekia nepagrįstai vilkinti sprendimo įvykdymą, o ne realiai spręsti statybų įteisinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pakartotinai pateikė iš esmės analogiško turinio procesinius dokumentus, kuriuose perkeltos ankstesniuose prašymuose nurodytos aplinkybės, suformuluojant naujus prašymus bei papildant keliomis naujomis aplinkybėmis. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį.
13. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra aiškiai nepagrįsta, užkertanti kelią gintis nuo nepagrįstų ir sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Visų pirma, stengiantis tinkamai įgyvendinti sprendimą, buvo aiškinamasi su specialistais, kurie ir pasakė, jog sprendimą įgyvendinti rudens-žiemos laikotarpiu neįmanoma. Be to, dėl sunkios finansinės padėties atsakovas negalėjo sumokėti žyminio mokesčio. Dabar - dėl atsiradusių paveldėjimo santykių, 2019-01-28 mirus atsakovo motinai J. Š., 2019-04-01 įsidarbinus jo žmonai bei prasidėjus šiltajam sezonui, atsiranda reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą, t. y. visus būsimus šeimos finansinius išteklius skirti nelegalios statybos padarinių šalinimui pagal galiojančias teisines normas, o ne neadekvačių teismo paskirtų baudų mokėjimui.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą medžiagą ir vadovaujantis CPK 326 str., apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, o būtent: atnaujinus procesą, pratęsti nelegalios statybos padarinių šalinimo terminą iki 2019-10-01.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti arba pakeisti.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
17. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, teikiami procesiniai dokumentai, priklausomai nuo jų rūšies (prašymai, ieškiniai, atsiliepimai, prašymai dėl proceso atnaujinimo ir kt.), turi atitikti bendruosius ir specialiuosius jų turiniui keliamus reikalavimus. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su šalies pareiga tiksliai suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, ir pan.
18. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo 2019-04-02 ir 2019-04-03 prašymuose formuluoja skirtingus reikalavimus: Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-04-02 pateiktame prašyme „Dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-11-15 nutartimi atsisakyto pratęsti (atnaujinti) terminą sprendimo už akių paskirtam terminui civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 įvykdymo”, prašoma pratęsti terminą sprendimui įvykdyti iki 2019-09-01 arba išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, o Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-04-03 pateiktame patikslintame prašyme „Dėl Vilniaus apylinkės teismo 2018-11-15 nutartimi atsisakyto pratęsti (atnaujinti) terminą sprendimo už akių paskirtam terminui civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 įvykdymo” prašo atnaujinti procesą ir bylos nagrinėjimą, pratęsti terminą iki 2019-10-01, o jei ne, priešingu atveju, išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nes iš teismo sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai darbai turi būti atlikti. Atnaujinus procesą, prašo sumažinti paskirtos baudos dydį iki 5 EUR per dieną dydžio. Taigi, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašymai yra skirtingi, netgi prieštaringi, todėl nėra neaišku, kokio konkretaus procesinio rezultato siekia atsakovas. Iš esmės skirtingus prašymus teikiant viename procesiniame dokumente, neįmanoma tinkamai išspręsti prašymo priėmimo klausimo, t.y. patikrinti, ar tenkinamos visos įstatymo nustatytos sąlygos procesiniam dokumentui pateikti.
19. Pažymėtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka ir pagrindais. Prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas žyminiu mokesčiu, kuris yra apskaičiuojamas pagal ieškinio sumą (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 1 dalies 1 punktas). Prašymą teikiančiai šaliai neišgalint sumokėti žyminio mokesčio, gali būti teikiamas atskiras motyvuotas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
20. Suinteresuotas asmuo, siekiantis, kad būtų peržiūrėtas sprendimas už akių, prašymą teikia CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).
21. Prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo teikiamas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
22. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Toks prašymas teismui teikiamas CPK 278 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Taigi, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, procesinis dokumentas teikiamas teismui tik laikantis proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, o tikslus pareiškėjo reikalavimo (dalyko) nurodymas ir aiškus pagrindo suformulavimas leidžia ne tik teismui tinkamai išspręsti tokio prašymo priėmimo klausimą, bet ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, tokiu būdu užtikrinant šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Bet kokį prašymą reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti procesinį dokumentą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, išspręsti kilusį ginčą (CPK 2 straipsnis).
24. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, ko nori atsakovas – ar siekia peržiūrėti sprendimą už akių, ar teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo, ar siekia pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, ar prašo išaiškinti priimtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ir įpareigojo pareiškėją pašalinti procesinio dokumento trūkumus – aiškiai nurodyti, kokio procesinio rezultato siekia atsakovas.
25. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.