Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – I. M.-Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. demontuoti savavališkai perstatytas statinio dalies, esančios virš patalpos (buto) (duomenys neskelbtini), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą bei sutvarkyti statybvietę; 2) nurodyti, kad atsakovui per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, atsakovas įpareigojamas mokėti po 30 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.Atsakovui ir trečiajam asmeniui, I. M.-Š., ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. rugpjūčio 17 d. viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo siųsti ne kartą, tačiau atsakovas per siuntos saugojimo terminą jų neatsiėmė. Atsakovas apie gautą ieškinį 2017 m. liepos 14 d. taip pat buvo informuotas elektroniniu paštu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra demontuoti savavališkai perstatytas statinio dalies, esančios virš patalpos (buto) (duomenys neskelbtini), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą bei sutvarkyti statybvietę. Nustatė, jog atsakovui per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių, atsakovas įpareigojamas mokėti po 100 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.Atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat prašė atnaujinti terminą pareiškimui paduoti. Nurodė, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neištyrė visų faktinių aplinkybių. Pagal įstatymus bei teismų praktiką negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai. Sprendimas už akių buvo gautas tik 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėje, todėl terminas prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui pateikti nėra praleistas.Ieškovė nesutiko su atsakovės pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė jį atmesti Nurodė, jog atsakovas praleido 20 dienų pateikimo terminą, be to, nepateikė jokių teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti patikslintą pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pilnai ir visapusiškai neištyrė visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, vienašališkai atsižvelgė tik į ieškovės pateiktus argumentus, todėl teismo sprendimas už akių turi būti peržiūrėtas. Civilinio proceso teisės įstatymai turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos. Kad pasinaudotų šia teise asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai. Nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų. Civilinio proceso įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Pagal CPK 285-287 straipsnius ir teismų praktiką negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai, todėl pareiškimas turėtų būti peržiūrėtas. Teismo sprendimą už akių atsakovas gavo tiktai 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėje, todėl terminas paduoti pareiškimui už akių peržiūrėjimui tikrai nėra praleistas. Jei teismas nuspręstų, kad jis praleistas, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą. Teismas nutarė, kad pareiškimas negali būti priimtas, nes nėra tam numatytų pagrindų, kadangi ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Tačiau terminas buvo praleistas tikrai dėl svarbių priežasčių, kadangi atsakovas nežinojo apie teismo posėdžius. Be to, ieškovės reikalavimai tikrai yra nepagrįsti, kadangi dėl stogo avarinės būklės su seniūnijos pritarimu buvo pakeista stogo danga, o dabar „po gilaus miego“ statybos inspekcija kažką nori keisti.Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į atsakovo A. Š. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovo skundas neatitinka CPK 338 ir 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų atskirajam skundui. Atsakovas atskirajame skunde apskritai neįvardijo nei vieno teisės akto, kurį teismo nutartis pažeidžia, nenurodė nei vieno minėtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindo, o iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Atsakovo pareiškimas teisme buvo priimtas, ieškovė teikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas praleido terminą pareiškimui paduoti. Nors atsakovas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismo prašo atnaujinti praleistus terminus, tačiau atskirajame skunde nenurodė nei vienos svarbios, pagrįstos ir nuo atsakovo valios nepriklaususios aplinkybės, dėl kurios šį jo prašymą apeliacinės instancijos teismas turėtų tenkinti, taip pat atskirajame skunde nenurodoma, kuo nagrinėjamas atvejis yra išimtinis. Atskirajame skunde nenurodytos jokios priežastys, dėl kurių teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis galėtų būti panaikinta. Teismas pažymėjo, jog atsakovo elgesys nesuderinamas su sąžiningumo, teisingumo reikalavimais. Atsakovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas ir atskirajame skunde nenurodė bei nepateikė visiškai jokių įrodymų, kuriems esant, teismo 2018 m. vasario 13 nutartis galėtų būti panaikinta. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tik CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, t. y. atsakovui tikrai nebuvo žinoma apie teismo posėdžius. Atsakovas atskirajame skunde apskritai nenurodė nei vieno argumento ar priežasties, dėl kurių ši nutartis galėtų būti panaikinta. Atsakovas yra kvalifikuotas teisininkas, t. y. praktikuojantis advokatas, kuriam CPK nuostatos, teismų praktika bei procesinės teisės ir pareigos yra žinomos, todėl jam yra keliami didesni reikalavimai. Taigi atsakovo pasyvumas viso proceso metu negali būti pateisinamas ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis būtų praleidęs minėtą 20 dienų terminą. Atsakovas nurodo, jog terminas buvo praleistas dėl to, kad jis nežinojo apie teismo posėdžius ir tik 2017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinėje jam buvo įteiktas teismo 2015 m. lapkričio 15 d. sprendimas už akių. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kad pirmos instancijos teismas net du kartus atsakovui siuntė ieškinį su priedais, taip pat priimtą sprendimą už akių jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurią atsakovas pats nurodo ir atskirajame skunde, taip pat apie teismo procesą jam buvo pranešta elektroniniu laišku, atsakovo viešai internete skelbiamu jo elektroninio pašto adresu. Atsakovas nepateikė teismui jokių paaiškinimų bei duomenų, kodėl jis nei karto neatsiimdavo teismo siųstų dokumentų per siuntos saugojimo terminus. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog atsakovas 2017 m. liepos 19 d. skambino į teismą, domėjosi apie bylos eigą ir ketino pateikti procesinį dokumentą. Pripažintina, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą bei priimtą sprendimą už akių, todėl turėjo visas galimybes dalyvauti procese, teikti atsikirtimus bei laiku pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Nors pirmos instancijos teismas ir neatnaujino atsakovui praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tačiau vertino ir aplinkybes, kurioms esant pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį būtų pagrindas panaikinti 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių, tai yra, ar atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmos instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė. Pažymėtina, jog atsakovas nei pareiškime, nei atskirajame skunde nenurodė jokių teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų. Atsakovas nurodė tik vienintelę aplinkybę, jog stogo danga buvo pakeista dėl jos avarinės būklės su seniūnijos pritarimu, tačiau nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti nurodytą aplinkybę. Atsakovas atskirajame skunde faktiškai pakartoja visą savo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tekstą, tačiau nenurodo jokių bylos aplinkybių, jokių duomenų ar teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su terminų atnaujinimu ir sprendimo už akių peržiūrėjimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.