- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-411-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19721-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rita Kisielienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, I. M.
- Ieškovas
- Valstybinė teritorijų planavimo planavimo ir statybos inspekcija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, I. M. – Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. Š. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. M.-Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Pareiškėjas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad pareiškėjo turtinė padėtis sunki, pareiškėjas neturi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš Sodros gauna tik 140,0 EUR neįgalumo išmoką. Taip pat turi dvi dukras, kurių viena moksleivė, o kita studijuoja Vilniaus universiteto dieniniame skyriuje, todėl dalį gaunamų pajamų turi skirti jų išlaikymui. Pareiškėjas šiuo metu turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui, kas mėnesį moka skolos grąžinimo įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Š. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teismas nustatė pareiškėjui A. Š. dešimties dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti ir 75 EUR žyminiam mokesčiui už prašymą sumokėti bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, apibūdinančių pareiškėjo turtinę padėtį ir patvirtinančių, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki ir dėl to jis negali sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio prašymo padavimo dieną. Pareiškėjas pateikė tik duomenis, apibūdinančias dalį jo išlaidų ir pajamų, tačiau teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo turimas pinigines santaupas, nuosavybės teise turimą turtą. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėjas tik nuo 2019 m. liepos 29 d. gauna netekto darbingumo pensiją, sudarančią 145,84 EUR per mėnesį, tačiau iš teismo sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas Vilniaus centre, kuriame pareiškėjas vykdo statybą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie kitą jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, pinigines santaupas, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki.
4. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė proceso atnaujinimo pagrindo, motyvų, aplinkybių, kuriomis grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, ir prašymo dalyko. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodytas ir pagrįstas motyvais vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo dalykas – pareiškėjo prašymas teismui turi būti suformuluotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalyje numatytas teismo teises, priimant procesinį sprendimą dėl prašymo atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį.
6. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo turtinė padėtis sunki, jis neturi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, iš Sodros gauna tik 140,0 EUR neįgalumo išmoką. Taip pat turi dvi dukras, kurių viena moksleivė, o kita studijuoja Vilniaus universiteto dieniniame skyriuje, todėl dalį gaunamų pajamų turi skirti jų išlaikymui. Be to, yra skola Valstybinio socialinio draudimo fondui, kur kas mėnesį mokama skolos grąžinimo įmokos. Pažymi, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir aukštesnės instancijos teismo turi būti panaikinta. Teismas neteisus dėl turimo nekilnojamojo turto, nes paduodant procesinį dokumentą įstatymas pasisako apie turtinę padėtį, o ne apie nekilnojamąjį turtą (būtų tikrai neteisinga skubotai realizuoti turtą dėl prašymo teismui), o dokumentai, kad pareiškėjo padėtis yra sunki, teismui pateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti (suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką). Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjas nors prašo panaikinti visą nutartį, tačiau atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius tik su teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti pareiškėją nuo 75 Eur žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, asmens prašymu ir atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies tokį asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
10. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taigi, turtinę asmens padėtį patvirtina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga pateikti savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pateikiančiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo sunkią finansinę padėtį, įgalinančią atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, grindžia darbo neturėjimu ir aplinkybėmis, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o iš Sodros gauna tik 140 EUR neįgalumo išmoką, taip pat tuo, kad jis turi išlaiko dvi dukras. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, veiklos vykdymu, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į tam asmeniui priklausančio viso turto kiekį bei vertę (likvidumą). Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino apelianto turimą nekilnojamąjį turtą ir tai neturi reikšmės sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.
12. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą. Be to, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas Vilniaus centre, kuriame pareiškėjas vykdo statybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats didelės vertės turto išlaikymo faktas rodo, kad apeliantas turi lėšų didelės apimties ir didelės vertės turtui išlaikyti. Apeliantas nurodo, kad dalį savo pajamų skiria dukrų išlaikymui, tačiau duomenų, kokią savo pajamų dalį apeliantas moka dukrų išlaikymui ir ar iš viso tokios lėšos yra skiriamos vaikų išlaikymui, teismui nėra pateikta.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ar kitą materialųjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį. Negalint įsitikinti, ar apeliantas tikrai neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitos rūšies ir sudėties likvidaus turto, nėra galimybės objektyviai įvertinti jo turtinę padėtį, eliminuojančią bet kokią galimybę sumokėti sąlyginai nedidelį 75 Eur dydžio žyminį mokestį.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliantui padavus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, joje nustatytas pareiškimo trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl apeliantui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminiam mokesčiui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui A. Š. terminą iki 2020 m. kovo 13 d. (įskaitytinai) pašalinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumus – sumokėti 75 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.