- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1488-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19721-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – I. M.-Š., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017, įpareigojo atsakovą A. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. demontuoti savavališkai perstatytas statinio (unikalus Nr. (-), esančio (-), dalies, esančios virš patalpos/buto, adresu (-) (unikalus Nr. (-), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą bei sutvarkyti statybvietę; nurodyta, kad jei atsakovas A. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalins savavališkos statybos padarinių, jis įpareigojamas mokėti po 100 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
2. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtų įpareigojimų atsakovas neįvykdė, tačiau kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje prašoma leisti įvykdyti nurodytą teismo sprendimą už akių be dviejų bendraturčių (A. P. ir V. Z.) sutikimo ar kitaip nebus gautas minėtų bendraturčių sutikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) A. Š. (toliau ir atsakovas) prašymą tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje e2-26287-934/2017, vykdymą atidėjo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-13352-936/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08245-2020-2) išnagrinėjimo ar kol kitaip (kitokiu būdu) nebus gautas bendraturčių A. P. ir V. Z. (V. Z.) (ar jų teises ir pareigas perėmusių asmenų) sutikimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo).
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017, įpareigojo atsakovą A. Š. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. demontuoti savavališkai perstatytas statinio (unikalus Nr. (-), esančio (-), dalies, esančios virš patalpos/buto, adresu (-) (unikalus Nr. (-), stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą bei sutvarkyti statybvietę; nurodyta, kad jei atsakovas A. Š. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalins savavališkos statybos padarinių, jis įpareigojamas mokėti po 100 Eur baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtų įpareigojimų atsakovas neįvykdė, tačiau kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių vykdymo atidėjimo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje prašė leisti įvykdyti nurodytą teismo sprendimą už akių be dviejų bendraturčių (A. P. ir V. Z.) sutikimo ar kitaip nebus gautas minėtų bendraturčių sutikimas.
5. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių įvykdymas, t. y. demontavimas savavališkai perstatytų statinio (unikalus Nr. (-), esančio (-), dalies, esančios virš patalpos/buto, adresu (-) (unikalus Nr. (-), stogo laikančiųjų konstrukcijų ir stogo dangos, yra laikomas statinio kapitaliniu remontu (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 papunktis, 5 punktas; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neginčijo; priešingai, pati jas nurodė pareiškėjui 2019 m. gegužės 14 d. rašte. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad statinio kapitalinio remonto darbams atlikti būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas, kuriam gauti, be kita ko, reikalinga pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Vien ta aplinkybė, kad minėti darbai būtų atliekami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nepanaikina pareigos gauti nurodytą statybą leidžiantį dokumentą.
6. Atkreipė dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog savavališkos statybos darbai – stogo dangos pakeitimas, buvo atliktas dar 2007 m., todėl dėl objektyvių priežasčių (praėjusio pakankamai ilgo laikotarpio) sena stogo danga negalėtų būti sumontuota ant ginčo objekto stogo (nes, tikėtina, nėra išlikusi). Pirmos instancijos teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad pareiškėjas, savavališkai vykdęs statybos darbus, veikė išimtinai savo rizika, todėl tik jis atsakingas už atsiradusias neigiamas savavališkos statybos pasekmes; kita vertus nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas – šiuo atveju savavališkos statybos padarinių pašalinimas, turi būti atliekamas remiantis bendraisiais civilinės teisės principais ir pagal teisės aktų reikalavimus. Tesimas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės atstatyti pakeistą stogo dangą į senąją, dėl naujos dangos uždėjimo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio gavimui, reikalingas, be kita ko, namo bendraturčių sutikimas (kurio bendraturčiai neduoda ir dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui be statybos leidžiančio dokumento demontavus stogo dangą ir pakeitus ją nauja, būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ir galimai būtų inicijuoti nauji teismų procesai, kas neatitiktų įstatymų viršenybės, protingumo ir kitų principų. Pažymėjo ir tai, kad šiuo atveju atsakovas negali tik demontuoti teismo sprendimu už akių nurodytas stogo laikančiąsias konstrukcijas ir stogo dangą, nes tokiu atveju pastatas (jo dalis) liktų neuždengtas ir būtų padaryta didelė žala ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir kitiems namo gyventojams (namas yra daugiabutis).
7. Pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinės priežastys minėto sprendimo už akių vykdymo atidėjimui. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad teismo sprendimai turėtų būti vykdomi per kuo trumpiausią laiką tačiau nustatė, kad šiuo metu atsakovas A. Š. teismo įpareigojimų įvykdyti negali dėl veiksnių, nepriklausančių nuo jo, t. y. šiuo atveju namo bendraturčiams neduodant sutikimo dėl kapitalinio remonto darbų, kuriuos būtina atlikti vykdant teismo sprendimą už akių, atlikimo. Nustatė, kad atsakovas (su sutuoktine) yra inicijavęs teisminį nagrinėjimą – civilinę bylą Nr. e2-13352-936/2020, kurioje iš esmės prašoma leisti atlikti stogo kapitalinio remonto darbus – vykdant nurodytą teismo sprendimą už akių, be bendraturčių, kurie neduoda sutikimo tokių darbų atlikimui, sutikimo.
8. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad pareiškėjas, nors ir pavėluotai (ne iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo), bet siekdamas įvykdyti minėtą teismo sprendimą už akių atliko pakankamai daug aktyvių veiksmų – kreipėsi į projektuotojus, sudarė projektą, kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo gavimo, o jų negavęs, inicijavo teisminį procesą, kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo gavimo, kurie patvirtina jo siekį įvykdyti 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2- 26287-934/2017, nustatytus įpareigojimus, todėl pareikštą prašymą tenkino – teismo sprendimo už akių vykdymą atidėjo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2- 13352- 936/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-08245-2020-2) išnagrinėjimo ar kol kitaip (kitokiu būdu) nebus gautas bendraturčių A. P. ir V. Z. (V. Z.) (ar jų teises ir pareigas perėmusių asmenų) sutikimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir apeliantė arba inspekcija) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo A. Š. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Prijungti prie bylos atsakovo A. Š. 2020 m. balandžio 27 d. elektroninio laiško ir jo priedo kopijas.
10. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovė, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir atsakovui už savavališką kapitalinį remontą dar 2016 m. spalio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (-) (toliau – savavališkos statybos aktas) bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (-) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iš atsakovo pareikalavo iki 2017 m. balandžio 18 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti iki 2017 m. balandžio 18 d.
11. Nurodo, kad atsakovui aplinkybė, kad, siekiant įteisinti savavališkai atliktus kapitalinio remonto darbus, vienas iš privalomų dokumentų yra bendraturčių sutikimas dėl tokių darbų, buvo žinoma dar nuo 2018 m. spalio 17 d., t. y. pats atsakovas 2018 m. spalio 17 d. prašyme dėl Teismo sprendimo įvykdymo termino pratęsimo nurodė, kad „Parengiau statybos projektą. Tik trūksta vieno buto bendrasavininkių parašo <...>“. Atitinkamai, Teismas 2018 m. lapkričio 15 d. priimtoje nutartyje, išnagrinėjus paminėtą atsakovo prašymą, tai nurodė.
12. Teigia, kad tenkindamas atsakovo prašymą teismas sudarė tokią situaciją, kada atsakovas, nuo 2017 m. gruodžio 6 d. vengdamas įvykdyti teismo sprendimą ir visais būdais siekdamas išvengti neigiamų padarinių, kilsiančių įvykdžius teismo įpareigojimą ar jo nevykdant, tapo privilegijuota šalimi, o inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija ir atstovaudama valstybę vykdant teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), dar nuo 2016 m. spalio 18 d. įgijo teisėtą lūkestį, jog savavališkos statybos aktu nustatyti atsakovo atlikti kapitalinio remonto darbai bus pašalinti iki 2017 m. balandžio 18 d.
13. Nurodo, kad bendruoju atveju teismo sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis, o jo vykdymo atidėjimas laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, t. y. sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti iš karto. Sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra ir šio instituto taikymas siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais.
14. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse ir tarptautiniuose vandenyse esančiame jos kontinentiniame šelfe, į kurį Lietuvos Respublika turi išimtines teises, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Taigi tik įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus statybų procesui, gali būti užtikrinami esminiai statinio reikalavimai. Imperatyvių teisės normų pažeidimai statybos srityje, turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimas. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Atsakovas, savavališkai vykdęs statybos darbus, veikė išimtinai savo rizika, tad tik jis pats, t. y. atsakovas, yra atsakingas už atsiradusias neigiamas savavališkos statybos pasekmes ir už tai, kad tik dėl savo pasirinkto elgesio modelio per Teismo sprendimu nustatytą terminą apskritai neatliko jokių veiksmų, skirtų pašalinti savavališkos statybos padarinius.
15. Nurodo, kad CPK 267 straipsnis reglamentuoja, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu atsakovas A. Š. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
17. Nurodo, kad atsakovo gyvenamasis namas yra senas ir dar 2006 m. atsakovas pastebėjo, jog daugelyje vietų virš atsakovo buto palėpėje pro stogą bėga vanduo. Atsakovas pagal skelbimą susirado stogdengius, kurie uždėjo naują skardą, bet buvo uždėta ne lygi danga, o čerpių imitacija, kas pasikeitus norminiams aktams Vilniaus senamiestyje yra draudžiama. Dėl to ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2017 m. patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovas buvo įpareigotas pašalinti nelegalios statybos padarinius.
18. Nurodo, kad tikrai stengėsi kuo greičiau pašalinti visus nelegalios statybos padarinius, tačiau paaiškėjo, kad šie darbai yra statinio kapitalinis remontas, kuriam reikalingas projektas ir specialūs dokumentai – leidimas atlikti kapitalinės statybos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
19. Paaiškina, kad nuo 2017 m. nuo patirtų senų traumų ir nuolatinės nervinės įtampos, atsakovui pablogėjo sveikata ir jam buvo nustatytas dalinis darbingumas, todėl beveik visus sprendimuose nurodytus darbus turėjo atlikti atsakovo sutuoktinė I. M.-Š. Atlikti projektavimo darbus ir kuo skubiau gauti visus reikalingus leidimus, buvo pasamdyti – UAB „Senamiesčio projektai“, tačiau sprendimo įvykdymas tapo komplikuotas, kadangi vieni iš kaimynų, bendraturčiai A. P. ir V. Z. vieninteliai ignoravo prašymus ir atsisakė duoti sutikimą atlikti teismo sprendime nurodytus kapitalinės statybos remonto darbus, dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į teismą, dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos proceso civilinio kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra sudėtinga ir nors CPK tokio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindo nenumato, bet neteisėtos ir savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti atliktas teisėtai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas, nors ir pavėluotai (ne iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo), bet siekdamas įvykdyti minėtą teismo sprendimą už akių atliko pakankamai daug aktyvių veiksmų – kreipėsi į projektuotojus, sudarė projektą, kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo gavimo, o jų negavęs, inicijavo teisminį procesą, kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo gavimo, kurie patvirtina jo siekį įvykdyti 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-26287-934/2017, nustatytus įpareigojimus.
24. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2013 ir joje nurodytą praktiką). Praktikoje galimos įvairios faktinės ir teisinės situacijos, reikalaujančios teismo individualizuoto požiūrio tam, kad būtų įgyvendinta konstitucinė vertybė – teismo teisingo sprendimo priėmimas. Dėl to remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą nagrinėdamas apeliantės skundą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatęs savavališkos statybos faktą, konkrečiu atveju priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, jo reikšmingumo (mažareikšmingumo), neteisėtumo priežasčių, pobūdžio ir laipsnio, jį padariusio asmens apie tai žinojimo ir teisėtų šio asmens lūkesčių egzistavimo, taip pat atsižvelgdamas į ieškiniu ginamos teisės pobūdį ir svarbą, kitas aplinkybes, įvertinęs siekiamo tikslo ir prašomų (galimų) taikyti priemonių šiam tikslui pasiekti proporcingumą ir nustatęs, kad jas pritaikius asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą, teismas, įgyvendindamas konstitucinę vertybę – teismo teisingo sprendimo priėmimą, turi teisę atskirąjį skundą atmesti.
25. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008;2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
26. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.