Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos -Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. ieškininį pareiškimą atsakovams D. B. ir G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalijimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai– Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2017 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 1965 m. statyto pastato statybinis tūris buvo 61 m³, užstatytas plotas – 24,22 m², kadastro duomenų nustatymo data – 1987 m. balandžio 1 d. Iš 2017 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo pastato (neva, ūkinio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybinis tūris po statybų padidėji iki 295 m³, užstatytas plotas – iki 63 m, atsirado pusrūsis, priestatas, mansarda ir terasa, įrengtas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas bei elektros energijos tiekimas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 0,0968 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (pagal 1996-11-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso G. B. (I t., b.l. 30). Remiantis 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)): pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (pagal 1987 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1928) priklauso G. B. (I t., b.l. 25,63). 2010 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija (remiantis projekto svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje 2010-05-05 protokolo Nr. A1-56 išvadomis (I t., b.l. 64)) išdavė G. B. statybos leidimą Nr. LNS-93-100506-00021 (galiojantį iki 2020-05-06) ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai (statinio rekonstravimas), statinio paskirtis-dirbtuvės, bendras plotas-93,44 m³., statybinis tūris-361 m³, statinio aukštis-7,5 m, aukštų skaičius (neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) 1 (I t., b.l. 65-66). G. B. užsakė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) mieste topografinę nuotrauką UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“ (I t., b.l. 66 b).

Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių teismas sprendžia, jog nei viena šalis neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, galimai buvo nelojalus šeimai (besaikiai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį ar fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ją žemino), tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė jo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, žemindavo jį nepilnamečių vaikų akivaizdoje vadindamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Apibendrinant darytina išvada, jog nė vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), ar kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog santuokos iširimą sąlygojo abiejų sutuoktinių veiksmai, t.y. abu sutuoktiniai maksimaliai nesistengė išsaugoti šeimos, spręsti iškilusių problemų tarpusavio sutarimu, ieškoti pagalbos dėl kilusių sunkumų, nebuvo moralinio palaikymo ir rūpinimosi vienas kitu. Teismo vertinimu įrodymų, patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, ir daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, t. y. nereikia nustatinėti, kuris iš sutuoktinių labiau kaltas dėl santuokos iširimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Apibendrinant laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsiradusių nesutaikomų prieštaravimų, tolesnės bendro gyvenimo perspektyvos nematymo, šalys neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, dėl ko santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai S. B. ir L. B. gyvena su motina J. B., tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių S. B., gimusio 2010 m. balandžio 29 d., ir L. B., gimusio 2012 m. rugpjūčio 27 d., gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B..

Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė J. B. ir atsakovas D. B. sutarė dėl abiem šalims priimtinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į atsakovo D. B. atsiliepime išsakytą poziciją, ieškovė J. B. patikslino šį ieškininį reikalavimą.

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl patikslintu ieškiniu siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms išvadą teikiančios institucijos - Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ši bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę nuolat bendrauti su tėvais, šis ieškininis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo D. B. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis S. B. ir L. B. tvarka:

vaikų tėvas D. B. turi teisę maksimaliai dalyvauti sūnų auklėjime bei ugdyme ir nekliudomai bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis ir pasiimti juos į savo gyvenamąją vietą šalių sutartam laikotarpiui;pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį D. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos: penktadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir parvežti į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.;kovo 11 d., gegužės 1 d., Motinos dieną bei rugpjūčio 15 d. vaikai lieka kartu su motina J. B.;vasario 16 d. tėvo dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. D. B. turi teisę pasiimti vaikus šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža į vaikų gyvenamąją vietą;per Šv. Kalėdas poriniais metais tėvas vaikus turi teisę pasiimti gruodžio 24 d. nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 18.00 val. privalo parveža į vaikų gyvenamąją vietą;neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. tėvas turi teisę pasiimti sūnus ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža į jų gyvenamąją vietą;jei vaikai šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai Šv. Velykas švenčia su motina ir atvirkščiai;jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo D. B. ar motinos J. B. bendravimas su vaikais S. B. ir L. B. nebus galimas (vaikų liga ar pan.), taip pat apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) abu vaiko tėvai (pas kurį tuo metu būna sūnūs), nedelsiant privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;vaikų tėvas D. B. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi jie jų motinos J. B. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;abu vaiko tėvai privalo užtikrinti, kad su sūnūs galėtų netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su tėvu D. B. kiekvieną dieną ne mažiau, kaip po 15 min. su kiekvienu vaiku;prasidedant vasaros atostogoms, D. B. su sūnumis bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaikų motiną J. B. įspėdamas prieš mėnesį, o vaikų vasaros ir mokymosi atostogų metu pusę atostogų vaikai gyvena pas tėvą, pagal iš anksto su vaikų motina J. B. suderintą laiką. pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jie privalo apie tai informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar sms žinute), nurodant adresą, ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo; ieškovė, prieš keičiant gyvenamosios vietos valstybę, kurioje nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, turi gauti vaikų tėvo D. B. rašytinį sutikimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo;bendru Šalių susitarimu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti keičiama;tuo atveju, jeigu Šalys neinicijuoja bendravimo tvarkos pakeitimo, laikoma, kad ji galioja iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovė nurodo, jog nepilnamečių sūnų S. B. ir L. B. poreikiams tenkinti išlaidos sudaro po 275 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Šią sumą sudaro: maistui -70 Eur, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos paslaugoms apmokėti -40 Eur., minimaliai drabužiams – 60 Eur., apie 30 Eur dienpinigių vaiko maitinimui, apie 50 Eur sveikatos priežiūrai (pvz. vyresniajam sūnui diagnozuota astma, jam reikalingas pastovus medikamentinis gydymas ir sanatorinė reabilitacija), taip pat lėšos skirtinos vaikų laisvalaikiui ir pramogoms.

Atsakovas D. B. su ieškininiu reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo sutiko, ieškovės nurodytos vaikų poreikiams reikalingos sumos neginčijo. Atsakovas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, t.y. gaunamo užmokesčio dydį, sutinka teikti 125 Eur dydžio išlaikymą.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (penkeri ir aštuoneri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaikų poreikius, tačiau mažamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 275 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas (2018 m. laikotarpyje) sudaro: darbo užmokestis vidutiniškai 384 Eur per mėnesį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos vaikų išlaikymo išmokos - 69,40 Eur sumoje. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamas pajamas (2018 m. laikotarpyje) sudaro vidutiniškai 525 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Nustačius, kad abiejų nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis yra panaši, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra neženkliai didesnis nei ieškovės, spręstina, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi (proporcingai gaunamo didesnio darbo užmokesčio daliai). Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. B. ir L. B. priteistinas išlaikymas po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. birželio 1 d.) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (Civilinio kodekso 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.185 str. 1 d.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. B..

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 600 Eur. kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 4 mėnesius (150 Eur x 4 mėn.), kadangi atsakovas nuo 2017 m. vasario pradžios neprisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, o ieškovė viena vykdo šią pareigą.

Šalys pripažįsta, jog laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. gyveno atskirai, nepilnamečiai šalių vaikai S. ir L. šiuo laikotarpiu gyveno su ieškove, ginčo dėl reikalavimo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m., gegužės 31 d.) nėra, t.y. atsakovas D. B. su ieškininiu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo sutiko, tačiau prašė atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, sumažinti priteisino įsiskolinimo sumą nuo 600 Eur kiekvienam vaikui iki 500 Eur kiekvienam vaikui (125 Eur. x 4 mėn.).

Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas D. B. nurodė, jog minėtu laikotarpiu nereguliariai, tačiau teikė finansinę paramą (pirko rūbus, davė kišenpinigių, mokėjo už maistą): 2017 m. vasario mėnesį jis bendrai abiem vaikams yra skyręs 100 Eur sumą, 2017 m. kovo mėnesį-100 Eur sumą, 2017 m. balandžio mėnesį 40 Eur sumą, o 2017 m. gegužės mėnesį 100 Eur sumą. Tai yra viso-apie 340 Eur. Ieškovė J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laikotarpiu D. B. bendravimo su vaikais metu skyrė jiems išlaikymą, tačiau ne didesnį nei 100 Eur.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m., gegužės 31 d. išlaikymo neteikė, išskyrus 100 Eur sumą bendravimo su vaikais metu. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas minėtu laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2017-06-01) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaikų išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą, išskyrus ieškovės pripažintą 100 Eur sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaikų amžių ir jų poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaikų teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikams būtino išlaikymo dydžio neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 510 Eur išlaikymo įsiskolinimas ((140 Eur x 4 mėn. x 2 – 100 Eur):2 =510 Eur) kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 str.).

Dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio kilnojamojo turto padalinimo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog santuokoje šalys įgijo šį kilnojamąjį turtą: nešiojamą kompiuterį „Tochiba“, 280 Eur vertės; svetainės minkštą kampą, 250 Eur vertės; kavos staliuką, 40 Eur vertės; sekciją, 240 Eur vertės; 2 fotelius, po 15 Eur, viso 30 Eur vertės; kilimą, 7 Eur vertės; 2 garso kolonėles, viso 30 Eur vertės; miegamojo dvigulę lovą su čiužiniu, 230 Eur vertės; dvi viengules paauglių lovas su čiužiniais, kainuojančius po 80 Eur, viso 160 Eur vertės; plokščiaekranį televizorių, 300 Eur vertės; naktinę spintelę prie lovos, 30 Eur ver-tės; medinį virtuvinį stalą su 4 virtuvinėmis medinėmis kėdėmis, 100 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą, 120 Eur vertės; virtuvinę kriauklę 15 Eur vertės; dujinę viryklę, 200 Eur vertės; garų surinktuvą, 30 Eur vertės; šaldytuvą, 200 Eur vertės; mažą televizorių, 50 Eur vertės; dušo kabiną, 200 Eur vertės; vonios kriauklę su spintele, 150 Eur vertės; klozetą, 100 Eur vertės; skalbimo ma-šiną, 250 Eur vertės. Iš viso kilnojamojo turto už 3012 Eur. Ieškovė prašo teismo šį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui D. B., o iš atsakovo D. B. ieškovei priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už jam atitekusį kilnojamąjį turtą.

Atsakovas D. B. nurodė, jog tokiam santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimui ir prašomam priteisti kompensacijos dydžiui pritaria.

Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-969/2016).

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog šalys sutarė dėl to kokie tiksliai daiktai šalių buvo įgyti santuokos metu ir ginčų dėl jų sudėties, įkainavimo nėra. Šalys nereiškė ginčo, tai yra sutinka, kad atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise būtų priteisti šie santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai: nešiojamas kompiuteris „Tochiba“; kilimas, miegamojo dvigulė lova su čiužiniu, dvi viengulės paauglių lovos su čiužiniais, plokščiaekranis televizorius, medinis virtuvinis stalas su 4 virtuvinėmis medinėmis kėdėmis, virtuvės baldų komplektas, virtuvinė kriauklė, dujinė viryklė; garų surinktuvas; dušo kabina; vonios kriauklė su spintele, klozetas; skalbimo mašina, o ieškovei J. B. iš atsakovo D. B. būtų priteista 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginė kompensacija už jam atitekusį kilnojamąjį turtą, todėl šis ieškininis reikalavimas tenkintinas pilnai.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo ir hipotekos nustatymo.

Patikslintu ieškininiu ieškovė prašo teismo pripažinti gyvenamojo namo (teisiškai-ūkinio pastato), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio atsakovei G. B., 824/1000 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti 824/1000 dalis pastato atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo D. B. ieškovei J. B. priteisti 5220 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo (teisiškai ūkinio pastato) 824/1000 dalių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus iš atsakovo D. B. piniginę kompensaciją ieškovei, nustatyti ginčo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 824/1000 dalims priverstinę hipoteką, įkeičiant šį turtą ieškovei J. B..

Ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė 2008 metais, jokio savo nuosavo turto ar gyvenamojo būsto neturėjo, gyveno atsakovo motinai G. B. priklausančiame gyvenamąją name, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo motinai G. B. sutikus, ant pastarajai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio ūkinio pastato - lauko virtuvėlės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas. Statybos metai-2010-2012 m. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu iš bendrų šeimos lėšų, savo darbu prisidėjo ir abu sutuoktiniai. Kai namas buvo baigtas, abu sutuoktiniai bendromis šeimos lėšomis ir savo jėgomis įrengė vidų, įsigijo baldus ir kitus namų ūkio reikmenis.

Visą gyvenamojo namo statybos laiką atsakovas D. B. vadino tai „mūsų namu“, o ieškovei nekilo abejonių dėl šio pastato priklausomybės jos šeimai. Po statybos pabaigos ieškovės šeima jame apsigyveno. Visus dokumentus tvarkė atsakovas, ieškovė labiau rūpinosi vaikais ir namų ūkiu. Šiame name ieškovė nuolat gyveno iki 2017 m. vasario mėn. pradžios. Tik kilus nesutarimams ieškovė sužinojo, jog minėtas pastatas registruotas ieškovo motinos G. B. vardu.

Ieškovė šį ieškininį reikalavimą grindžia savo paaiškinimais, teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymais, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, ekspertinio tyrimo aktu Nr. RE18-003 ir VSDFV pateiktomis pažymomis apie ieškovės J. B. ir atsakovo D. B. visą santuokos laikotarpį gautas pajamas.

Ieškovė, pagrįsdama savo ieškininį reikalavimą taip pat prašė teismo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 ir 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012 formuojama praktika, tačiau teismas konstatuoja, jog ieškovės nurodytose nutartyse nagrinėtos iš esmės kitos nei šioje byloje aplinkybės (Ieškovės nurodytoje 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą įgijimą ir ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo, prašant pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisės į pastatą įregistravimą nekilnojamojo turto registre (t.y. ginčas dėl registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), o 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012, buvo sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei žemės sklypo savininko teisių turinį, aiškinimo ir taikymo klausimai).

Teismo posėdžio metu atsakovai D. B. ir G. B. prašė teismo šį ieškininį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė G. B. nurodė, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame atsakovei G. B. nuosavybės teise, yra tik vienas gyvenamasis namas, o jos sūnus D. B. su žmona J. B. minėtame žemės sklype niekada jokio kito gyvenamojo namo nestatė. 2009 m.birželio-2012 m. kovo mėnesio laikotarpyje, pagal G. B. išduotą leidimą ir turimą projektą ji už savo lėšas rekonstravo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir jį apšiltino, kuriame laikinai leido apsigyventi sūnaus D. B. šeimai. Šiame ūkiniame pastate pagal leidimą ir projektą turi būti ir bus įrengtos dirbtuvės, kuriose savo verslą galės vykdyti G. B. šeimos nariai. Paaiškino, jog visas statybines medžiagas pirko už savo lėšas, tuo tarpu sūnus D. B. prisidėjo darbu, pagelbėdamas motinai. Kuomet G. B. leido sūnaus šeimai apsigyventi minėtame ūkiniame pastate, pastarieji patys susiklijavo tapetus, pasikabino užuolaidas, įsigijo baldus ir jame gyveno iki ieškovė su vaikais išsikraustė pas motiną.

Atsakovas D. B. nurodo, jog minėtu adresu esantis žemės sklypas ir vienintelis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai G. B., o kito gyvenamojo namo minėtame sklype nėra ir jis nebuvo statomas. Atsakovas nurodo, jog niekada ieškovei nėra nei žadėjęs, nei užsiminęs apie šio pastato įgijimą nuosavybėn. Atsakovo motina G. B. rekonstravo jai nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)) ir jį apšiltino, kur laikinai leido apsigyventi atsakovo šeimai. Šiame ūkiniame pastate pagal leidimą ir projektą bus įrengtos dirbtuvės, kuriose savo verslą galės vykdyti G. B. šeimos nariai, tame tarpe ir atsakovas. Pats atsakovas jokio gyvenamojo namo neturi. Šeima gyvenamojo namo nestatė, kadangi tam neturėjo lėšų. Atsakovas nurodo, jog savo fizinėmis jėgomis padėjo motinai renovuoti pastatą, o pastaroji leido jam su šeima šiame pastate gyventi. Pastatas buvo renovuotas, pirktos statybinės medžiagos motinos G. B. lėšomis.

Ieškovės J. B. pareikštas ieškininis reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo ir hipotekos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta, kad 0,0968 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise (pagal 1996-11-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P45/96-2338) priklauso G. B. (I t., b.l. 30). Remiantis 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, statiniai (registro Nr. 90/11548): pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (pagal 1987 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1928) priklauso G. B. (I t., b.l. 25,63). 2010 m. gegužės 6 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracija (remiantis projekto svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje 2010-05-05 protokolo Nr. A1-56 išvadomis (I t., b.l. 64)) išdavė G. B. statybos leidimą Nr. LNS-93-100506-00021 (galiojantį iki 2020-05-06) ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai (statinio rekonstravimas), statinio paskirtis-dirbtuvės, bendras plotas-93,44 m³., statybinis tūris-361 m³, statinio aukštis-7,5 m, aukštų skaičius (neskaičiuojant pusrūsio, mansardos) 1 (I t., b.l. 65-66). G. B. užsakė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką UAB (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 66 b).

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog G. B. užsakė atlikti tiek žemės sklypo, tiek ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų bylos atnaujinimo darbus (I t., b.l. ). 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo pateikta deklaracija apie atlikto statinio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo ir naujo pastato -garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatymo darbų užbaigimą (II t., b.l. 26). Parengta nauja Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (II t., b.l. 27-39). Remiantis 2017 m. spalio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, matyti, jog: 2017-09-13 įregistruoti nauji 0,0968 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, taip pat 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistruoti nauji kadastriniai duomenys ir pastatų: pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t., b.l. 7-10).. G. B., buvo apdraudusi šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): laikotarpiui nuo 2014-10-11 iki 2015-10-10 būsto draudimo liudijimu TAI Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 76b-77), laikotarpiui nuo 2016-10-12 iki 2017-10-12 gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), (I t., b.l. 75 b-76). 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0073/17/06 konstatuota, jog apžiūrėjus G. B. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), esantį medinį dviejų aukštų pastatą, teigiama, jog šiuo metu šiame pastate nėra sąlygų gyventi, kadangi nėra būtiniausių gyvenimui reikalingų daiktų: baldų, užuolaidų, šviestuvų ir kt.) (I t., b.l. 127-149). Pateiktos ieškovės J. B. šeimos nuotraukos, kai kuriuose iš jų matyti laikas: 2010-02-19 ir 2010-02-28, 2012-12-31 (I t., b.l. 150-156). 2018 m. vasario 15 d. atlikto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertinio tyrimo akte Nr. RE18-003 (kurį atliko LR teismo ekspertas M. K.), konstatuota, jog: Vertinamo objekto- ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) vertinimo metodu: a) be 2010-2012 metais atliktos rekonstrukcijos yra 2230 Eur; b) atlikus pagerinimus (rekonstrukcija) laikotarpiu 2010-2012 m. – 12670 Eur. (II t., b.l. 126-149B).

CK 3.90 str. yra nuodyta, kad tik asmenine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Negali būti jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas turtas, nepriklausantis sutuoktiniams, o priklausantis tretiesiems asmenims. Adresu (duomenys neskelbtini), esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurį ieškovė įvardina gyvenamuoju namu), remiantis 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, asmeninės nuosavybės teise (pagal 1987 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1928) priklauso G. B. (I t., b.l. 25,63) ir nuosavybės teise nepriklauso nė vienam iš sutuoktinių. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai negali užvaldyti svetimo turto, nors ir atliko jame pagerinimus. Šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu kitu pagrindu, norėdami išsiieškoti patirtą žalą už svetimo turto pagerinimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktas, kad ieškovė laisva valia dalyvavo atsakovo motinai priklausančio ūkinio pastato, kuriame pati ieškovė su šeima ir gyveno, pagerinimo procese (tapetavo patalpas, kabino užuolaidas, atsakovas savo jėgomis įrengė laiptus ir kt.) gali būti pagrindas ieškovei reikalauti pagerinimo išlaidų iš atsakovo motinos G. B., tačiau nėra pagrindas priteisti ieškovei kompensaciją iš atsakovo (CK 3.98 str. 3 d., 3.109 str.). Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami atsakovo motinai priklausančio ūkinio pastato patalpose, turėjo rūpintis statiniu, daryti kosmetinį remontą, tačiau šiuo atveju šalys turėtų įrodyti, jog jų atliktas patalpų pagerinimas (darbu ar finansiniu prisidėjimu) laikytinas jų rekonstrukcija ar pagerinimu iš esmės.

Pastebėtina, jog, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, atstovaujama advokatės, šešis kartus teikė teismui patikslintus ieškinius, iš esmės tikslindama (keisdama) ieškininį reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Savo ruožtu bylos nagrinėjimo teisme eigoje teismas kelis kartus nutartimis, remdamasis CPK 179 straipsnyje numatyta teise, siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl minėto turto (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagerinimo (t.y. kada ir kokie darbai buvo atlikti, kurie iš jų priskirtini prie pastato pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys buvo įsigyti) ir šalių indėlį į šio turto vertės padidėjimą (pasisakyti dėl panaudotų sutuoktinių lėšų, t.y. kiek jų panaudojo pastato pagerinimui ieškovė J. B. ir atsakovas D. B., o kiek pastato savininkė atsakovė G. B.). Ir nors ieškinyje ieškovė prašo teismo esant pagrindui, vadovaujantis LR CPK 376 straipsnio 4 dalimi taikyti alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą, nei nurodyta ieškinyje, tačiau tiek ieškovė, tiek ją atstovaujanti advokatė atsisakė teikti teismui tokio pobūdžio duomenis, o Panevėžio apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde dėl šio teismo siūlymo nurodė, jog pateikti tokio pobūdžio duomenų nesutinka, nes laikosi pozicijos, kad turtas buvo sukurtas iš bendrų sutuoktinių lėšų (Panevėžio apygardos teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-96-227/2018).

Teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog į pastato pagerinimą ji investavo iki santuokos turėtas santaupas (teismui nepateikta duomenų apie ieškovės turėtas santaupas ir panaudojimą, apie jų buvimą neužsiminta ir ieškiniuose) ar įrodymų, jog į pastato rekonstrukciją minėtu laikotarpiu buvo naudojamos ieškovės J. B. ar atsakovo D. B. gaunamos pajamos (iš J. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB išrašuose užfiksuota, jog J. B. laikotarpyje nuo 2008-06-01 iki 2017-08-04 gavo pervedimus ir atliko pavedimus bei išgrynino įvairias pinigų sumas, tačiau patvirtinančių statybinių medžiagų, paslaugų pirkimą, kitas išlaidas, susijusias su ginčo pastato renovacija-nėra (I t., b.l. 157-186). Šių faktinių aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti V. R., L. N., J. L., K. F., V. B., L. R.. Liudytoja L. R. patvirtino, jog ieškovės šeimai kartais skolindavo pinigų maisto produktams įsigyti.

Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu buvo dirbantys asmenys, tačiau jų pajamos, remiantis teismui pateiktomis Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Utenos skyriaus pažymomis nebuvo didelės, be to atsakovas D. B. vykdomų statybų metu (2010-2012) ilgą laiką nedirbo, gaudamas tik nedarbo išmoką (I t., b.l. 151-152). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtu laikotarpiu šalys, neturėdamos nuosavo būsto, gyveno atsakovei G. B. priklausančiame gyvenamajame name, augino du mažamečius vaikus (gimusius minėtu laikotarpiu: 2010 m. balandžio 29 d. ir 2012 m. rugpjūčio 27 d.), kuriais neabejotinai reikėjo rūpintis, išlaikyti, todėl atsižvelgus į šalių gautų pajamų dydį, labiau tikėtina, jog šios lėšos buvo naudojamos pragyvenimui (maistui, rūbams ir kt.), o ne investavimui į pastato rekonstrukciją. Tiek atsakovas D. B., tiek atsakovė G. B. teigia, jog prie pastato rekonstrukcijos atsakovas D. B. prisidėjo tik savo darbu (kaip nurodo, siekdamas padėti motinai), tuo tarpu visas pastato rekonstrukcijai būtinas statybines medžiagas pirko ir rekonstrukciją finansavo G. B.. Ieškovės J. B. teiginys, jog atsakovė G. B., būdama pensinio amžiaus, neturėjo finansinių galimybių investuoti į pastato rekonstrukciją, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš teismui pateiktų individualios įmonės „Termista“ išrašytų perdavimo aktų matyti, jog G. B. buvo perduotos įvairios elektros ir santechnikos prekės: 2011-11-11 perdavimo aktu Nr. 000307-2159,02 Lt. sumai (I t., b.l. 77 b), 2011-12-08 perdavimo aktu Nr. 000339 -1393,87 Lt. sumai (I t., b.l. 78). Iš teismui pateiktų UAB „Makveža“ išrašytų sąskaitų ir prie jų pateiktų apmokėjimo kvitų matyti, jog G. B. įsigijo: 2011-11-08 kietojo kuro katilą TITAN SF-5, kainuojantį 2599,99 Lt. ir 2011-11-08 šaldytuvą BEKO“, kainuojantį 669,99 Lt. (I t.b.l. 79). Pagal Ūkio banko ir Snoro lizingas išduotas vartojimo kredito sutartis G. B. įgijo: 2014-08-11 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C408520322 – šaldymo dėžę Zanusi ZFC41400WA, kainuojančią 1157 Lt. (335,09 Eur (I t., b.l. 80 a), pagal sutartį Nr. ULP30222TSPA 2013-02-22 sekciją „Svaja“, kainuojančią 1334,55 Lt. (I t., b.l. 80 b), pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C203223511 2012-03-20 įgijo baldus 1760,32 Lt. vertės (I t., b.l. 81 a). Pateiktose G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios „Swedbank“ AB išrašuose užfiksuota, jog G. B. laikotarpyje nuo 2009-07-22 iki 2011-12-12 gavo pervedimus ir nenurodant paskirties bankomatuose išgrynino įvairias pinigų sumas (I t., b.l. 67-72). Remiantis (duomenys neskelbtini) 2017-06-04 pažyma Nr. SP28-386 (I t., b.l. 72 b) G. B. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. gavo slaugos išlaidų kompensaciją vidutiniškai po 848,67 Lt. (293 Eur) į mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) 2017-06-19 pažymos Nr. KA_PZ1-2752 ir 2017 m. birželio 14 d. Nr. (11.4)-KA_PZ1-2705 matyti, jog G. B. laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2014-12-31 gavo darbo užmokestį (I t., b.l. 73b-75), o laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 dar ir senatvės pensiją bei našlių pensiją (I t., b.l. 73).

Pagal formuojamą teismų praktiką CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, turi būti vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, jei byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Todėl teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes (tai, jog ieškovei buvo suteikta būtina teisinė pagalba, ją nuo ieškinio teismui padavimo dienos atstovavo advokatė, ieškovė ir jos atstovė atsisakė svarstyti klausimą dėl įstatyme numatyto alternatyvaus teisių gynimo būdo taikymo, atsisakė teismui teikti nurodytus duomenis dėl sutuoktinių panaudotų lėšų pastato pagerinimui), konstatuoja, jog šios bylos kontekste, nėra galimybės taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą ir spręsti klausimo dėl patirtos žalos už svetimo turto pagerinimą priteisimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 2 ir 3 d.).

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (I t., b.l. 36-37) , kuri Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-660-644/2017) buvo pakeista, sumažinant iš atsakovo D. B. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisiant iš atsakovo D. B. jo nepilnamečiams vaikams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 100 Eur laikiną išlaikymą, mokomą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 2 d. iki bus priimtas sprendimas byloje Nr. 2-504-664/2017, pavedant nepilnamečių vaikų motinai J. B. uzufrukto teise disponuoti šiomis lėšomis.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi, tenkinus ieškovės J. B. prašymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės-padarant įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo ardyti, griauti G. B. priklausantį pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip mažinant šio pastato vertę (I t., b.l. 15-18).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį dėl draudimo ardyti, griauti G. B. priklausantį pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip mažinant šio pastato vertę, teismo sprendimui įsiteisėjus-naikintinos.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį (kuria buvo pakeista Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis) dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi, santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6, 9 punktais, 83 straipsnio 1 dalies 2 p., 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktais ieškinys (galutinis patikslintas ieškinys) šioje byloje turėtų būti apmokestintas 747 Eur žyminiu mokesčiu: už reikalavimą nutraukti santuoką -100 Eur, už išlaikymo priteisimą (nuo kurio mokėjimo ieškovė CPK 83 str. 1 d.2 p. pagrindu atleista nuo mokėjimo) – 108 Eur (150 Eurx2 vaikų x12 mėn. x3 proc.), už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą 36 Eur (600 Eur x 2 x 3 proc.), už reikalavimą padalinti bendrojoje jungtinėje nuosavybė esantį turtą – 90 Eur (3012 Eur.x 3 proc.), už reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalinti – 313 Eur (10.440 Eur x 3 proc.), už reikalavimą nustatyti turtui priverstinę hipoteką – 100 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 63,27 procentų (100 proc. dėl santuokos nutraukimo, 86,11 proc. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 93,52 proc. dėl išlaikymo priteisimo, 100 proc. dėl sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto padalijimo, 0 proc. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, 0 proc. dėl hipotekos nustatymo). Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (I t., b.l. 11). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, tenkinant ieškovės J. B. prašymą, dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (I t., b.l. 37-38). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi tik dalį žyminio mokesčio, taip pat atsižvelgiant į teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų procentines dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nesumokėta žyminio mokesčio dalis valstybei paskirstoma taip: 322 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo (patenkintai reikalavimų daliai), 325 Eur (425 Eur-100 Eur) žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš ieškovės (proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai).

Ieškovė nurodo, jog patyrė viso 1001,90 Eur. bylinėjimosi išlaidų:

- už antstolės N. V. faktinių aplinkybių protokolo surašymą-97 Eur (II t., b.l. 170)

- Dėl šalims paštu išsiųsto 2017 m. rugsėjo 8 d. antstolės N. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0073/17/06 su priedais, ieškovė (išsiuntė advokato padėjėja) patyrė 4,90 Eur išlaidų (I t., b.l.187);

- 900 Eur. išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 300 Eur už advokato padėjėjo ieškininio pareiškimo parengimą, 600 Eur. už dalyvavimą visose (aštuoniuose) šios bylos nagrinėjimo metu vykusiose teismo posėdžiuose ((I t., b.l. 162-172). Ieškovę J. B. atstovavo advokatė A. M. ir advokato padėjėja R. D. (II t., b.l. 102,103).

Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Prie ieškinio pridėtoje teisinių paslaugų sutartyje pateiktas išlaidų apskaičiavimas –300 Eur už advokato padėjėjo ieškininio pareiškimo parengimą, 600 Eur. už dalyvavimą visose (aštuoniuose) šios bylos nagrinėjimo metu vykusiose teismo posėdžiuose. Ieškinyje raštu išdėstytas prašymas priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, o atstovavimo išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (I t., b.l. 162-172), jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos. Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, konstatavo, jog pagrįstomis pripažintinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 1001,90 Eur sumoje.

Atsakovas D. B. nurodo, jog patyrė viso 860 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: susipažinimas su byla, atsiliepimų (180 Eur) ir atskirojo skundo (100 Eur) surašymas ir perdavimas per EPP, atstovavimas teismo posėdžiuose, advokato vykimo į teismo posėdžius kelionės išlaidos (III t., b.l. 38).

Atsakovė G. B. nurodo, jog patyrė viso 1470 Eur. bylinėjimosi išlaidų:

- už 2018 m. vasario 15 d. atliktą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertinį tyrimą (akto Nr. RE18-003) – 650 Eur (II t., b.l. 125, 126 a, 149a, 149 b);

- 820 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: susipažinimas su byla, procesinių dokumentų surašymas ir perdavimas per EPP teismui, atstovavimas teismo, advokato vykimo į teismo posėdžius kelionės išlaidos (III t., b.l. 38).

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog tiek atsakovą D. B., tiek atsakovę G. B. atstovavo advokatė J. U. (I t., b.l. 55 b, 82 a).

Civilinėje byloje pateikti šie atsakovo D. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti procesiniai dokumentai:

-2017-06-13 išrašytame pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 891492, nurodyta, jog D. B. sumokėjo atstovei advokatei J. U. 100 Eur už atskirojo skundo surašymą (I t., b.l. 81 b).

- 2017-06-27 išrašytame pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 891494, nurodyta, jog D. B. sumokėjo atstovei advokatei J. U. 180 Eur už atsiliepimą į ieškinį (I t., b.l. 88 a).

- 2017-11-10 išrašytame pinigų priėmimo kvite serija LAT Nr. 908880, nurodyta, jog D. B. sumokėjo atstovei advokatei J. U. 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (III t., b.l. 42).

- SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta, jog D. B. už atstovavimą sumokėjo 100 Eur. suma (III t., b.l.43), o už atsiliepimus ir skundo surašymą bei atstovavimą teisme – 430 Eur (III t., b.l.44).

Civilinėje byloje pateikti šie atsakovės G. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti procesiniai dokumentai:

- SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, jog G. B. už dokumento surašymą, perdavimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 400 Eur. sumą (III t., b.l.39);

- SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, jog G. B. už teisines paslaugas ir atstovavimą teismo posėdžiuose dar sumokėjo 420 Eur. sumą (III t., b.l.40);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismo posėdžio metu advokatė J. U. nurodė, jog teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 15 yra nurodytos visos atsakovo D. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jas sudaro:

Susipažinimo su byla, atsiliepimų (180 Eur) ir atskirojo skundo (100 Eur) surašymas ir perdavimas per EPP teismui – 765 Eur.

Atstovavimas teismo posėdžiuose išlaidos– 680 Eur.

Kelionės išlaidos-80 Eur.

Pritaikius nuolaidą, viso – 860 Eur (III t., b.l. 41).

Taip pat, teismo posėdžio metu, advokatė J. U. nurodė, jog teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 30 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 16 yra nurodytos visos atsakovo G. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jas sudaro:

Susipažinimo su byla, procesinių dokumentų surašymas ir perdavimas per EPP teismui – 510 Eur.

Atstovavimas teismo posėdžiuose išlaidos– 680 Eur.

Kelionės išlaidos-80 Eur.

Pritaikius nuolaidą, viso – 820 Eur.(III t., b.l. 38).

Teismas, išanalizavęs atsakovų atstovės advokatės J. U. pateiktas ataskaitas už teisines paslaugas (III t., b.l. .38,41), konstatuoja, jog atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovės viso 1680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti gali būti tenkinamas dalinai.

Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.3.1 punktu, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius.

Nagrinėjamu atveju atsakovų D. B. ir G. B. atstovės advokatės J. U. darbo vieta yra Utenoje, o byla teisminga Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams, darytina išvada, kad atsakovams turi būti atlyginta už advokato nuvykimą iš Utenos į Ignaliną ir atgal. Atsižvelgiant į tai, jog į visus aštuonis byloje vykusius teismo posėdžius atstovė advokatė J. U. vyko atstovauti abu atsakovus, teismui pateiktose ataskaitose (II t., b.l.38-41) šios advokato išlaidos nėra detalizuotos (nepateikti keliones patvirtinantys dokumentai), atsižvelgiant į tai, kad pagal viešai skelbiamą informaciją autobuso bilietas minėtu maršrutu (į vieną pusę) kainuoja apie 4,59 Eur (žr. internete adresu https://www.autobusubilietai.lt/populiariausi-autobusu-bilietai), atsakovams priteistina viso 73,44 Eur išlaidų už advokato keliones į teismo posėdžius (po 36,72 Eur kiekvienam atsakovui).

Teismas sprendžia, kad atsakovų susitarimas su advokatu apmokėti susitariančių šalių nustatytas sumas už suteiktas konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovauti juos teismo posėdžių metu, negali tapti privaloma prievole ieškovei atlyginti visas tokias atsakovų turėtas išlaidas. Viso atsakovų prašoma priteisti iš ieškovės 1680 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina 86,56 Eur sumai (1 680 Eur -86,56 Eur =1593,44 Eur).

Kitos atsakovo D. B. ir atsakovės G. B. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimų ir atskirojo skundo surašymo, atstovavimo aštuoniuose teismo posėdžiuose) neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio ir pripažintinos pagrįstomis.

Iš teismui pateiktų 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. vasario 23 d. pateiktų mokėjimo nurodymų Nr. 151 ir Nr. 153 matyti, jog už 2018 m. vasario 15 d. atliktą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertinį tyrimą (akto Nr. RE18-003), atsakovė G. B. sumokėjo 650 Eur (II t., b.l. 125, 126 a, 149a, 149 b).

Teismas, išanalizavęs atsakovės G. B. pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, jog šios atsakovės G. B. 650 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės pareikštu ieškiniu reikalavimu, šias ekspertizės akto išvadas pripažino ir jomis rėmėsi tiek atsakovai, tiek ieškovė savo pateiktame patikslintame ieškinyje, todėl pripažintinos pagrįstomis.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Civilinio kodekso 6.6 str.). Civilinio proceso kodekso VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos dalimis (ieškovei iš kiekvieno atsakovo ir atvirkščiai).

Esant nurodytoms aplinkybėms (ieškovės ieškinį patenkinus 63,27 procentu), ieškovei iš atsakovo D. B. priteistina 633,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1001,90 Eur x 63,27 procentų = 633,90 Eur); atsakovui D. B. iš ieškovės priteistina 299,98 Eur (816,72 Eur x 36,73 procentų = 299,98 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 333,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi atsakovei G. B. pareikšti reikalavimai buvo netenkinti (atmesti), atsakovei G. B. iš ieškovės J. B. priteistina 1.426,72 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (776,72 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 650 Eur už ekspertinį tyrimą).

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 27,33 Eur išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės J. B. valstybei priteistina 10 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovo D. B.,33 Eur pašto išlaidų(Civilinio proceso kodekso 88, 92, 96 straipsniai). Viso valstybei iš ieškovės J. B. priteistina 335 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo 339,33 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. B. ir atsakovo D. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 40), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po ištuokos palikti santuokines pavardes-B., B..

Nustatyti nepilnamečių sūnų S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. B..

Nustatyti tokią atsakovo D. B. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis S. B. ir L. B. tvarką:

1. Vaikų tėvas D. B. turi teisę maksimaliai dalyvauti sūnų auk-lėjime bei ugdyme ir nekliudomai bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis ir pasiimti juos į savo gyvenamąją vietą šalių sutartam laikotarpiui;

2. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį D. B. turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos: penktadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir parvežti į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.;

3. kovo 11 d., gegužės 1 d., Motinos dieną bei rugpjūčio 15 d. vaikai lieka kartu su motina J. B.;

4. vasario 16 d. tėvo dieną, birželio 24 d. bei liepos 6 d. D. B. turi teisę pasiimti vaikus šventės išvakarėse nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža į vaikų gyvenamąją vietą;

5. per Šv. Kalėdas poriniais metais tėvas vaikus turi teisę pasiimti gruodžio 24 d. nuo 16.00 val. iki 17.00 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 18.00 val. privalo parveža į vaikų gyvenamąją vietą;

6. neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. tėvas turi teisę pasiimti sūnus ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 18.00 val. parveža į jų gyvenamąją vietą;

7. jei vaikai šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai Šv. Velykas švenčia su motina ir atvirkščiai;

8. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo D. B. ar motinos J. B. bendravimas su vaikais S. B. ir L. B. nebus galimas (vaikų liga ar pan.), taip pat apie vaikų sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) abu vaiko tėvai (pas kurį tuo metu būna sūnūs), nedelsiant privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonė-mis;

9. vaikų tėvas D. B. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų li-gos metu nepriklausomai nuo to, slaugomi jie jų motinos J. B. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje;

10. abu vaiko tėvai privalo užtikrinti, kad su sūnūs galėtų netrukdomai bendrauti telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su tėvu D. B. kiekvieną dieną ne mažiau, kaip po 15 min. su kiekvienu vaiku;

11. prasidedant vasaros atostogoms, D. B. su sūnumis bendrauja dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaikų motiną J. B. įspėdamas prieš mėnesį, o vaikų vasaros ir mokymosi atostogų metu pusę atosto-gų vaikai gyvena pas tėvą, pagal iš anksto su vaikų motina J. B. suderintą laiką.

12. pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jie privalo apie tai informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu ar sms žinute), nurodant adresą, ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo;

13. ieškovė, prieš keičiant gyvenamosios vietos valstybę, kurioje nustatyta nuo-latinė vaikų gyvenamoji vieta, turi gauti vaikų tėvo D. B. rašytinį sutikimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo;

14. bendru Šalių susitarimu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka gali būti keičiama;

15. tuo atveju, jeigu Šalys neinicijuoja bendravimo tvarkos pakeitimo, laikoma, kad ji galioja iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. B. ieškovei J. B. 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 00 ct) už nepilnamečio sūnaus S. B., gimusio 2010 m. balandžio 29 d., išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Priteisti iš atsakovo D. B. ieškovei J. B. 510 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 00 ct) už nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio 2012 m. rugpjūčio 27 d., išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Priteisti iš atsakovo D. B. mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. B., gimusiam 2010 m. balandžio 29 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. B. mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B., gimusiam 2012 m. rugpjūčio 27 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki jo pilnametystės.

Paskirti ieškovę J. B. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų L. B., gimusio 2012 m. rugpjūčio 27 d., ir S. B., gimusio 2010 m. balandžio 29 d., išlaikymui, tvarkytoja.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą: nešiojamą kompiuterį „Tochiba“ , 280 Eur vertės; svetainės minkštą kampą, 250 Eur vertės; kavos staliuką, 40 Eur vertės; sekciją, 240 Eur vertės; 2 fotelius, po 15 Eur, viso 30 Eur vertės; kilimą, 7 Eur vertės; 2 garso kolonėles, viso 30 Eur vertės; miegamojo dvigulę lovą su čiužiniu, 230 Eur vertės; dvi viengules paauglių lovas su čiužiniais, kainuojančius po 80 Eur, viso 160 Eur vertės; plokščiaekranį televizorių, 300 Eur vertės; naktinę spintelę prie lovos, 30 Eur vertės; medinį virtuvinį stalą su 4 virtuvinėmis medinėmis kėdėmis, 100 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą, 120 Eur vertės; virtuvinę kriauklę 15 Eur vertės; dujinę viryklę, 200 Eur vertės; garų surinktuvą, 30 Eur vertės; šaldytuvą, 200 Eur vertės; mažą televizorių, 50 Eur vertės; dušo kabiną, 200 Eur vertės; vonios kriauklę su spintele, 150 Eur vertės; klozetą, 100 Eur vertės; skalbimo mašiną, 250 Eur vertės

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo D. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už jam atitekusį kilnojamąjį turtą.

Kitas ieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. B. ieškovei J. B. 333,92 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovei G. B. 1 426,72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį (kuria buvo pakeista Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis) dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Į išlaikymo dydį įskaityti pinigines lėšas, gautas vykdant Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį dėl draudimo ardyti, griauti G. B. priklausantį pastatą-ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip mažinant šio pastato vertę, teismo sprendimui įsiteisėjus-panaikinti.

Priteisti iš ieškovės J. B. į valstybės biudžetą 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą 339,33 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 33 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.