Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-96-227/2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-504-664/2017 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams D. B. ir G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai– Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė J. B. 2017 m. spalio 4 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo D. B. santuoką dėl atsakovo D. B. kaltės, nustatyti nepilnamečių sūnų S. B. ir L. B. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo ieškovei vaikų išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės. Taip pat prašė pripažinti gyvenamąjį namą (teisiškai-ūkinį pastatą), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausantį atsakovei G. B., bendrąja jungtine nuosavybe ir priteisti šį namą atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovų D. B. ir G. B. ieškovei J. B. priteisti 21.506 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisus iš atsakovų piniginę kompensaciją ieškovei, prašė nustatyti ginčo pastatui, esančiam Liaudies g. 10, Ignalinoje, priverstinę hipoteką, įkeičiant šį turtą ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovei J. B. nustatė terminą iki 2017 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135, 138, 296 straipsnių nuostatomis, taip pat pažymėjo, kad teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 str.). Nurodė, kad ieškinys turi trūkumų, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti ir įrodymams, patvirtinantiems ieškovės išdėstytas aplinkybes, pateikti. Įpareigojo ieškovę patikslinti ieškininį reikalavimą dalyje dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo (nurodant kokius iš nurodytų kilnojamąjį turtą sudarančių daiktų ir kam prašo priteisti asmeninėn nuosavybėn) bei motyvuoti, kodėl dalijant bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą prašo priteisti kompensaciją iš ne tik iš sutuoktinio, bet ir iš atsakovės G. B..Taip pat teismas pažymėjo, kad patikslintu ieškininiu pareiškimu ieškovė nenurodė, kokia šeimos bendrų lėšų suma buvo panaudota atsakovės G. B. turto pagerinimui, nepateikė ginčo turto vertinimo, todėl, siekiant nustatyti ieškovės bei atsakovų turto pagerinimui panaudotų lėšų dydį, atliktų pagerinimų vertę, ieškovė turi patikslinti šį ieškininį reikalavimą ir pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimą, lokalinę sąmatą ir pan.) prašomai priteisti kompensacijos sumai pagrįsti. Tikslindama ieškininį reikalavimą ieškovė turi nurodyti: 1) ginčo turto (G. B. priklausančio pastato (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)) vertę iki pagerinimų atlikimo (statinio vertė ir jo užimamas plotas), 2) vertės pokytį po turto pagerinimo (atliktų pagerinimų vertę: t.y. kada ir kokie dabai buvo atlikti, kurie iš jų priskirtini prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys tam buvo įsigyti); 3) šalių indėlį į šio turto vertės padidėjimą (pasisakyti dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovė J. B. ir atsakovas D. B., o kiek atsakovė G. B.). Atkreipė dėmesį į tai, kad visi šie duomenys turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą šioje dalyje. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu tokių įrodymų šalys neturi ir nesutaria dėl turto vertės padidėjimo po renovacijos/rekonstrukcijos, turėtų būti svarstoma galimybė skirti ekspertizę, taip pat šalys gali susitarti dėl turto vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį dalyje, kuria ji įpareigota patikslinti ieškininį reikalavimą ir pateikti papildomus įrodymus (turto vertinimą, lokalinę sąmatą ir pan.) prašomai priteisti kompensacijos sumai pagrįsti, o tikslindama ieškininį reikalavimą ieškovė turi nurodyti: 1) ginčo turto (G. B. priklausančio pastato (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)) vertę iki pagerinimų atlikimo (statinio vertė ir jo užimamas plotas), 2) vertės pokytį po turto pagerinimo (atliktų pagerinimų vertę: t.y. kada ir kokie dabai buvo atlikti, kurie iš jų priskirtini prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys tam buvo įsigyti); 3) šalių indėlį į šio turto vertės padidėjimą (pasisakyti dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovė J. B. ir atsakovas D. B., o kiek atsakovė G. B.).Nurodo, kad patikslino ieškinį dėl kitų nutartyje nurodytų trūkumų, o įpareigojimo pašalinti trūkumus, dėl kurių teikia skundą, ji pateikti negali, įrodymų neturi. Su teismo įpareigojimu pateikti įrodymus, kiek lėšų panaudojo namo pagerinimui nesutinka, nes laikosi pozicijos, kad turtas buvo sukurtas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovė turto rinkos vertės įrodyti negali, kol teismui nebus pateikta kadastrinių matavimų byla, kurią prašė išreikalauti. Tokie teismo įpareigojimai užkerta kelią ieškovei ginti savo teises, nes įrodymų ji neturi. Ieškovė neįrodinėja turto vertės padidėjimo po rekonstrukcijos, siekia įrodyti viso santuokoje pastatyto gyvenamojo namo rinkos vertę, o ekspertizės paskyrimo klausimas priešieškinio priėmimo stadijoje nesvarstytinas. Mano, kad dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, šeimos bylose juos tikslinti galima iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, tačiau CPK 179 straipsnyje įtvirtinta norma netapati CPK 115 straipsnio nuostatoms, negali būti tapatinama su procesinio dokumento trūkumais, kurių nepašalinus ieškinys laikomas nepaduotu. Be to, nagrinėjamu atveju yra priimtas pradinis ieškovės ieškinys ir jis turės būti nagrinėjamas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai D. B. ir G. B. prašo atskirojo skundo netenkinti, nurodo, kad ieškinys turi atitikti ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, reikalinga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties dalies, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys turi trūkumų, todėl vadovaujantis CPK 179 straipsnio, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies nuostatomis nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir įrodymams, patvirtinantiems ieškovės išdėstytas aplinkybes, pateikti. Pastebėtina, kad teismas neišskyrė, kokie yra nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai, kurių nepašalinus teismas galėtų atsisakyti priimti patikslintą ieškinį vadovaujantis CPK 296 straipsnio nuostatomis, bei kokius papildomus įrodymus ieškovei pasiūloma pateikti pagal CPK 179 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2017 m. spalio 12 d., o tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje patikslintas ieškinys buvo priimtas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė 2017 m. spalio 10 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo pašalino 2017 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutarties dalyje nurodė, kad ieškovė turi patikslinti reikalavimą, pateikti papildomus įrodymus dėl turto vertės iki pagerinimų, po jų bei šalių indėlio į pagerinimus, tačiau taip pat pažymėjo, kad tokių įrodymų ieškovei neturint turėtų būti svarstoma galimybė dėl ekspertizės skyrimo, šalys gali susitarti dėl turto vertės. Teismo veiksmai 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu patvirtina, kad buvo pripažinta, jog patikslinto ieškinio trūkumai pašalinti ir dėl to jis priimamas, teismo posėdžio metu teismas paaiškino, kad pagal teisminę praktiką yra reikalinga paprašyti šalių pateikti įrodymus dėl turto vertės, nes tokie duomenys reikšmingi nagrinėjant bylą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kuria sustabdyta civilinė byla, pažymėta, kad teismas pasiūlė ieškovei nurodyti: 1) ginčo turto (G. B. priklausančio pastato (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)) vertę iki pagerinimų atlikimo (statinio vertė ir jo užimamas plotas), 2) vertės pokytį po turto pagerinimo (atliktų pagerinimų vertę: t.y. kada ir kokie dabai buvo atlikti, kurie iš jų priskirtini prie namo pagerinimo darbų, kokia jų kaina, kada ir kokie statybiniai reikmenys tam buvo įsigyti); 3) šalių indėlį į šio turto vertės padidėjimą (pasisakyti dėl panaudotų santuokinių lėšų, t. y. kiek jų panaudojo namo pagerinimui ieškovė J. B. ir atsakovas D. B., o kiek atsakovė G. B.), bei išaiškino, jog visi šie duomenys turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą šioje dalyje. Tokiu būdu pripažintina, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartyje pasinaudojo CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tik to aiškiai nedetalizavo ir neišskyrė nurodomų papildomų įrodymų, kurių nepateikimas nėra kliūtis priimti patikslintą ieškinį. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) CPK numatytais atvejai, 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties dalis, dėl kurios pateiktas atskirasis skundas, negalėjo būti skundžiama, todėl ji negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalie 3 punktas).CPK 315 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 4 d. nutarties dalies.