- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-441-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13835-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Trečiasis asmuo
- M. Ž., V. J., Ergo Insurance SE
- Ieškovas
- UAB „Gebos ekostatyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens M. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. J., Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, M. Ž., BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ pateikė ieškinį, kurį patikslinusi teismo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 3 955,63 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-11 apie 18²⁰ val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, eismo įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės – V. J. vairuojamas mikroautobusas „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis ieškovei ir trečiojo asmens M. Ž. vairuojamas lengvasis automobilis „BMW 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio Klaipėdos AVPK KPB pradėtas tyrimas, nes nei vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nepripažino savo kaltės. 2014-01-28 administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad V. J., vairuodamas transporto priemonę reguliuojamoje sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prie STOP linijos ir įvažiavęs į sankryžą susidūrė su kita transporto priemone, į sankryžą įvažiavusia degant leidžiamam – žaliam šviesoforo signalui. V. J. buvo pripažintas pažeidęs kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 78, 11 ir 169 punktus ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 217,22 Eur bauda. Ieškovė ir trečiasis asmuo V. J. šį nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2014-06-20 nutarimu, administracinėje byloje Nr. II-67-795/2014, jų skundus patenkinęs iš dalies panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPB 2014-01-28 nutarimą ir administracinę bylą nutraukė, suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi Nr. ATP-551-174/2014, apskųstasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė asmens kaltumo klausimo, nes ginčai dėl žalos iš kalto dėl eismo įvykio asmens atlyginimo gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. 2014-06-27 raštu buvo kreiptasi į atsakovą dėl draudimo išmokos apskaičiavimo ir išmokėjimo ieškovei. Atsakovas 2014-8-06 atsisakė tenkinti prašymą, nes neturėjo objektyvių duomenų, kad eismo įvykis kilo dėl draudėjo kaltės, kadangi pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą kaltininku buvo pripažintas V. J. ir nurodė, kad paaiškėjus, jog dėl eismo įvykio dalinė ar visiška atsakomybė kyla draudėjui, klausimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus sprendžiamas iš naujo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-67-795/2014 surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykį sąlygojo M. Ž. padaryti KET pažeidimai, numatyti 73.8, 73.11 arba 165 punktuose. Įvažiuodamas į sankryžą ir ją kirsdamas, V. J. nepadarė KET pažeidimo, ką patvirtina ir liudytojų R. J., M. L. rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai bei specialisto išvada. Atsakovas apskaičiavo 3 955,63 Eur dydžio draudimo išmoką ir toks yra ieškovei padarytos žalos dydis. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK 2014-01-28 nutarimu V. J. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, o administracinė byla Nr. II67-795/2014 buvo nutraukta dėl terminų pažeidimo. Ieškovė M. Ž. kaltę dėl eismo įvykio grindžia tik 2013-10-21 specialisto išvada, kuri nepakankama šiam klausimui išspręsti, nes joje netirta, koks šviesoforo signalas degė kiekvienam iš minėtų eismo dalyvių.Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Nurodė, kad eismo įvykio metu ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonę „Renault Master“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Trečiasis asmuo, gavęs automobilio „BMW 740“ savininko M. Ž. pretenziją, pradėjo žalos administravimo procedūrą. 2014-01-29 gavus Klaipėdos apskrities VPK pažymą apie tai, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas V. J., trečiasis asmuo 2014-02-07 sprendimu išmokėjo M. Ž. 3 625,61 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės „BMW 740“ sugadinimus, o 2014-02-26 sprendimu – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išmokėjo 1 859,22 Eur dydžio išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie Klaipėdos apskrities VPK sprendimo apskundimą.Trečiasis asmuo M. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, kad būtent V. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas rodo, jog jis buvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl M. Ž. kreipėsi į atsakovo draudiką ir gavo draudimo išmoką. Ieškovė nepagrįstai remiasi tik jai palankiais dokumentais, interpretuodama juos savo naudai. Tretieji asmenys V. J. bei BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvažiuojant į sankryžą pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, ties sankryžos viduriu – užsidegė geltonas signalas ir pajuto smūgį. Teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas M. Ž.. Be to, būnant pas chirurgą, M. Ž. pats pasakė, kad jo mašina yra labai galinga, t. y. iš dalies pripažino kaltę. Trečiojo asmens BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija“ atstovas L. A. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinus ieškinį, ateityje galimi nauji ginčai. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriant eismo įvykius šviesoforo reguliuojamose sankryžose, vienetiniais atvejais pasiseka susieti automobilių judėjimą su šviesoforo darbu. Šio tyrimo metu nebuvo duomenų, kuriais galima būtų priimti vienareikšmišką išvadą apie konkrečias eismo įvykio aplinkybes. Susipažinus su eismo įvykio dalyvių, liudytojų paaiškinimais tiriamos trys skirtingos įvykio kilimo versijos (pagal administracinės bylos duomenis). Nėra priemonių nustatyti, kurie asmenys pasakoja tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.Eismo įvykių ekspertas E. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra objektyvių duomenų, kad automobilis „Renault Master“ negalėjo įvažiuoti į sankryžą mirksint žaliam, ar degant geltonam šviesoforo signalui. Liudytojų parodymai iš eismo įvykio vietos nėra objektyvūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Gebos ekostatyba“ iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, 1 977,81 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 261,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui M. Ž., iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ 40,45 Eur, o iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic, veikiančio per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, 40,46 Eur su bylinėjimusi susijusių išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje iš esmės nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Nagrinėjamoje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje vertindamas surinktus duomenis ir aplinkybę, kad abu vairuotojai tretieji asmenys neigia kaltę dėl sukelto eismo įvykio, teismas darė išvadą, jog konkrečiu atveju abu vairuotojai yra eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos kaltininkai (mišri/abipusė kaltė). Vairuotojas, įvažiavęs sankryžą esant leidžiamam šviesoforo signalui, turi užbaigti manevrą – išvažiuoti iš sankryžos, jeigu nėra jokių kliūčių, degant bet kokiam šviesoforo signalui (KET 166 punktas). Todėl vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą mirksint žaliam signalui, turi sąmoningai suvokti (atsižvelgiant į automobilio modelį, svorį ir kt.), kad gali nespėti užbaigti pradėto manevro (KET 78.3, 78.7, 36 ir 170 punktai). Teismas sprendė, kad V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui (ką iš esmės patvirtina administracinėje byloje pateikta specialisto išvada bei liudytojų R. J., M. L. rašytiniai paaiškinimai), tačiau minėtas faktas nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad minėtas trečiasis asmuo nėra iš dalies kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Specialisto išvadoje išdėstyta nuomonė, kad jei automobilis „Renault Master“ įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, tai automobilis „BMW 740“ į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o jei automobilis „Renault Master“ įvažiavo į sankryžą užsidegus geltonam šviesoforo signalui, tai tokiu atveju automobilio „BMW 740“ į sankryžą įvažiavo degant raudonam arba raudonam su geltonu šviesoforo signalams. Teismo vertinimu, abu vairuotojai netinkamai įvertino susidariusią situaciją atsižvelgiant į vairuojamas transporto priemones, juolab, kad automobilio „BMW 740“ judėjimo laikas (nuo Minijos g. STOP linijos iki susidūrimo vietos) yra didesnis nei automobilio „Renault Master“ judėjimo laikas (nuo Agluonos g. STOP linijos iki susidūrimo vietos), iš ko tampa akivaizdu, kad automobiliui „Renault Master“ kertant Agluonos g. STOP liniją, automobilis „BMW 740“ jau buvo pradėjęs judėti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad galingas (300 arklio galių) automobilis „BMW 740“ į sankryžą įvažiavo per greitai ir tai sukliudė automobiliui „Renault Master“ tinkamai užbaigti manevrą.Teismas sprendė, kad abiem vairuotojams taikytina atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, nes trečiasis asmuo M. Ž., vairuodamas galingą automobilį „BMW 740“ (300 arklio galių) ir žinodamas, kad toks automobilis pajudėjęs iš vietos įgauna didelį greitį (patvirtina vairuotojų pokalbis poliklinikoje), nesiėmė visų priemonių, kad nekiltų avarinė situacija. Aplinkybė, kad užsidega žalias šviesoforo signalas, nesuteikia vairuotojui absoliučios teisės važiuoti, neįvertinus individualios situacijos aplinkybių (KET 165 punktas). Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad mikroautobuso greitis sankryžoje buvo akivaizdžiai nepakankamas, siekiant saugiai užbaigti pradėtą manevrą, ypač kai į sankryžą įvažiuojama mirksint leidžiamam šviesoforo signalui. Teismas konstatavo, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisako.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas AAS Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog visiškai nesuprantama teismo išvada dėl aplinkybės, jog V. J. neabejotinai į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui. Priešingai – byloje surinkti tarpusavyje prieštaringi liudytojų parodymai, o specialisto išvada Nr. SPI-02 (13) prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus Ekspertizės akto Nr. 11K-233 (13) išvadoms, dėl ko neaišku, kodėl teismas rėmėsi išimtinai ieškovei palankiais įrodymais. Vienas specialistas E. I. sprendė, jog „Renault Master“ įvažiavus į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, „BMW740“ automobilis į sankryžą įvažiavo degant raudonam signalui, o kitas specialistas V. P. sprendė, jog „Renault Master“ įvažiavus į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, „BMW740“ automobilis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. E. I. pripažino, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti kokiems šviesoforo signalams degant įvyko eismo įvykis. Dėl to, atsižvelgdamas į klausimo formuluotę jis pateikė atsakymą – jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų, jog „Renault Master“ automobilis įvažiavo į sankryžą degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui arba užsidegus geltonam šviesoforo signalui. Reikia atkreipti dėmesį į dvi aplinkybes. Pirma, V. P. ekspertinio darbo patirtis yra 22 m., o E. I. – tik 14 m. Antra, V. P. išvadas teikė kaip teismo ekspertas administracinėje byloje, o E. I. – pagal privatų ieškovo užsakymą, todėl V. P. išvados yra patikimesnės ir teisingesnės. Eismo įvykio liudytojai A. B., J. N. paliudijo M. Ž. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, o R. J. ir M. L. – V. J. nurodytas aplinkybes. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti kokiomis aplinkybėmis vyko eismo įvykis – būtina vadovautis liudytojų parodymais. Susipažinus su liudytojų parodymais galima spręsti, jog tiek A. B., tiek J. N. buvo visiškai greta eismo įvykyje dalyvavusio „BMW 740“ automobilio, tiesiogiai matė įvykį, jų parodymai neprieštaringi. Tuo labiau, jog A. B. yra asmuo, pranešęs 112 telefonu apie įvykį. Tuo tarpu R. J. ir M. L. nurodė, jog paties eismo įvykio nematė, koks šviesoforo signalas degė – nematė. V. J. pats pripažino, jog į sankryžą įvažiavo esant geltonam (draudžiamam) šviesoforo signalui. Kadangi V. J. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui – būtent jis atsakingas dėl eismo įvykio. Turi būti atkreiptas dėmesys, jog M. Ž. užsidegus žaliam šviesoforo signalui pirmas pajudėjo greta buvęs automobilis, kuris apribojo matomumą, tad M. Ž. neturėjo galimybės pastebėti dideliu greičiu atvažiuojančio „Renault Master“ automobilio. Trečiasis asmuo M. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ydingai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad iš atsakovo priteisiamas žalos atlyginimas. Atsakovui pareiga išmokėti draudimo išmoką kiltų, jei būtų nustatyta trečiojo asmens M. Ž. kaltė dėl 2013-07-11 autoįvykio. Teismas, nustatydamas mišrią abiejų vairuotojų kaltę iš esmės vadovavosi tik specialisto išvada, liudytojų R. J. ir M. L. rašytiniais paaiškinimais, todėl padarė klaidingą išvadą, kad neturi pagrindo abejonei, kad V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui. 2013-10-21 specialisto E. I. išvada nėra kategoriška ir sukelia daugybę abejonių. Įvykio liudytojų R. J. ir M. L. parodymai iš esmės prieštarauja V. J. parodymams. Šių liudytojų rašytiniai paaiškinimai, kuriais vadovavosi teismas, prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams ir garso įrašams, kuriuose užfiksuoti jų parodymai, t. y. šie įvykio liudytojai keitė savo paaiškinimus, o teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė, kodėl nesivadovauja ir nevertina kitų įrodymų.Teismas sprendime tik abstrakčiai nurodė, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako, tokiu būdu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 3 punkto nuostatas. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė kitus įrodymus, kurie pagrindžia kitokias aplinkybes dėl 2013-07-11 autoįvykio, nepasisakė apie įvykio liudytojų A. B. ir J. N. paaiškinimus.Teismas nekreipė dėmesio į neatitikimus V. J. ankstesniuose rašytiniuose paaiškinimuose, užfiksuotuose parodymuose Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžio metu, „Reido“ vaizdo įraše, su šio teismo metu duotais parodymais. Negalima sutikti ir su teismo išvada, kad M. Ž. neleido V. J. užbaigti manevro, nes manevro užbaigimas galimas tik tokiu atveju, jei V. J. būtų įvažiavęs į sankryžą degant jo kryptimi leidžiamam signalui. Be to, V. J. kaltė pasireiškė ne tik tuo, kad įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam raudonam signalui, bet ir viršijo leistiną greitį.Taip pat dera atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad sankryža yra X formos, dėl ko V. J. vairuojamas automobilis artėjo link M. Ž. judėjimo krypties smailu kampu. Būtent todėl (dėl X formos sankryžos, dėl to, kad vaizdą užstojo trečioje juostoje buvęs ir pajudėjęs automobilis, dėl to, kad Jonaitis važiavo dideliu greičiu), M. Ž. pastebėjo autobusiuką tik jam išnirus priešais.Ieškovė UAB „Gebos ekostatyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad faktą, jog V. J. įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojų ir šalių paaiškinimai (R. J., M. L.).Svarbu yra tai, kad automobilis „BMW 740“ trenkėsi į mikroautobuso šoną, kas reiškia, kad mikroautobusas jau buvo sankryžoje ir turėjo teisę pabaigti manevrą, tačiau to padaryti neleido „BMW 740“ vairuotojas. Atsakovas teigia, kad skiriasi specialisto E. I. ir eksperto V. P. duotų išvadų turinys, kas neturi jokios lemiamos reikšmės šios bylos kontekste, nes ekspertai ir specialistai negali atsakyti, kuris eismo dalyvis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Atsakovas turėjo teisę prašyti atlikti teismo ekspertizę, tačiau to nepadarė. 14 metų atliekant teismo įvykio ekspertizes yra pakankamas laikas puikiai išmanyti savo sritį. Be to, E. I. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. E. I. atliko tyrimą ne ieškovo, o trečiojo asmens V. J. atstovo prašymu, žinodamas, kad išvada reikalinga administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui. Duodamas parodymus, prisiekė. Liudytojai A. B. ir J. N., važiavę tame pačiame „VW Golf“ automobilyje, teigė, kad mikroautobusas įlėkė į sankryžą pažeisdamas KET, kai „BMW 740“ važiavo užsidegus žaliam signalui. J. N. raštu teigė, kad tai būtent jis vairavo automobilį, tačiau po kelių mėnesių pripažino, kad automobilį vairavo ne jis, o jo įsūnis A. B.. M. Ž. pastangomis į bylą buvo pateikti notaro patvirtinti J. N. parodymai. Ieškovė prašė nevertinti šių parodymų, nes liudytojas apklaustas pažeidžiant CPK normas. R. J. matė ant stogo besiverčiantį automobilį, o M. L. girdėjo susidūrimo trenksmą būtent tada, kai jų kryptimi dar degė draudžiamasis šviesoforo signalas. M. L. dar ir sustojo eismo įvykio vietoje bei bendravo su eismo įvykį mačiusiaisiais. V. J. visuomet nuosekliai laikėsi pozicijos, kad geltoną signalą jo kryptimi jis pamatė tik šviesofore, esančiame už sankryžos. Nei M. Ž., nei jo atstovė neturi specialiųjų žinių, leidžiančių profesionaliai kritikuoti specialisto išvadą ir jos turinį. Trečiojo asmens akcentuojami tariami liudytojų R. J. ir M. L. parodymų „pasikeitimai“ yra visiškai neesminiai, kadangi jie nekeitė savo parodymų esmės. Būtina įvertinti tai, kad eismo įvykis įvyksta staiga, netikėtai, labai greitai. Todėl nekelia nuostabos tai, kad liudytojai žiūrėjo į ore besiverčiantį automobilį, o ne į šviesoforą, ir negalėjo tiksliai pasakyti, koks tuo metu degė šviesoforo signalas. Ieškovė įžvelgia vienintelį V. J. padarytą KET pažeidimą – nežymiai viršytą greitį. Specialisto išvadoje konstatuota, kad mikroautobuso greitis prieš pat susidūrimą galėjo būti nuo 51 km/h iki 72 km/h, vidutiniškai 61,5 km/h. Eismo įvykio vietoje greičio riba yra 50 km/h. V. J. viršytas greitis galėjo sąlygoti tik didesnės žalos atsiradimą, tačiau nebuvo eismo įvykio kilimo priežastis. Todėl ieškovė iš dalies sutinka su teismo išvada dėl abipusės kaltės. Tretieji asmenys V. J., Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, BĮ „Klaipėdos miesto savivaldybės administracija“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-11 apie 18²⁰ val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje eismo įvykio metu susidūrė dvi trečiųjų asmenų vairuojamos transporto priemonės – V. J. vairuojamas mikroautobusas „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis ieškovei UAB „Gebos ekostatyba“ ir M. Ž. vairuojamas lengvasis automobilis „BMW 740“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio abiem vairuotojams nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos apskrities VPK KPB tyrimo metu nei vienas vairuotojų kaltės nepripažino. 2014-01-28 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. J. degant raudonam šviesoforo signalui nesustojo prie STOP linijos ir įvažiavęs į sankryžą susidūrė su kitu automobiliu, į sankryžą įvažiavusiu degant žaliam šviesoforo signalui, todėl V. J. buvo pripažintas pažeidęs KET 78, 11 ir 169 punktus ir pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 217,22 Eur bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, išnagrinėjus ieškovės ir V. J. skundus, 2014-06-20 nutarimu, administracinėje byloje Nr. II-67-795/2014, ir juos iš dalies patenkinus, buvo panaikintas 2014-01-28 nutarimas ir administracinė byla nutraukta suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-12 nutartimi Nr. ATP-551-174/2014, apskųstasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimas paliktas nepakeistas. Trečiojo asmens M. Ž. civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, draudimo bendrovėje (draudimo polisas Nr. ABA7301027). 2014-06-27 ieškovė raštu prašė atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei draudimo išmoką už nepataisomai sugadintą transporto priemonę „Renault Master“, tačiau atsakovas, neturėdamas duomenų, kad eismo įvykis kilo dėl draudėjo kaltės, atsisakė išmokėti prašomą draudimo išmoką bei nurodė, jog paaiškėjus, kad dėl eismo įvykio dalinė ar visiška atsakomybė kyla draudėjui, šį klausimą spręs iš naujo.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
Tiek atsakovas AAS Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, tiek trečiasis asmuo M. Ž. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl trečiojo asmens M. Ž. kaltės – dėl žalos atsiradimo trečiasis asmuo M. Ž. nekaltas. Atsakovas ir trečiasis asmuo tokią savo procesinę poziciją iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo padaryti įrodymų tyrimo ir vertinimo, teismo sprendimo motyvavimo pažeidimai sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą, kad V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui. Teisėjų kolegija su šiais ir juos detalizuojančiais atsakovo ir M. Ž. argumentais sutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001-09-27 sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).Kaip teisingai nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui, remdamasis išimtinai 2013-10-21 specialisto išvada Nr. SPI-02 (13), liudytojų R. J. ir M. L. rašytiniais paaiškinimais, tuo tarpu dėl kitų įrodymų teismas pažymėjo tik tiek, kad kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš į bylą pateiktų 2013-10-21 specialisto išvados Nr. SPI-02 (13) (specialistas E. I.) bei 2014-01-21 ekspertizės akto Nr. 11K-233(13) (ekspertas V. P.), tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas nesudaro prielaidų spręsti, kokie šviesoforo signalai degė tretiesiems asmenims V. J. ir/ar M. Ž. įvažiuojant į sankryžą ginčo eismo įvykio metu. Tokiai pozicijai pritaria tiek apeliantai ir ieškovė, tiek ekspertas V. P. bei iš esmės specialistas E. I. (jų atliktų tyrimo kontekste). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadą dėl to, jog trečiasis asmuo V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui, grindė 2013-10-21 specialisto išvada Nr. SPI-02 (13), antra, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti kokiomis aplinkybėmis vyko eismo įvykis, būtina vadovautis liudytojų parodymais.Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi ir pateikė motyvus tik dėl R. J. ir M. L. paaiškinimų, tuo tarpu apie įvykio liudytojų A. B. ir J. N. paaiškinimus nepasisakė, nepateikė argumentų, atskleidžiančių, kodėl šiuos įrodymus atmeta (pažymėtina, jog tokiais argumentais negali būti laikomas abstraktaus pobūdžio nurodymas, kad „kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako“). Atsižvelgdamas į identifikuotą pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju turi būti ištirtos ir nustatytos tokio nepakankamumo implikacijos teisingam bylos išsprendimui. Iš esmės R. J. ir M. L. paaiškinimuose užfiksuoti duomenys patvirtina trečiojo asmens V. J. nurodytas aplinkybes, o A. B. ir J. N. – trečiojo asmens M. Ž.. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėju atveju darant išvadas dėl ieškinio pagrįstumo yra pagrindas remtis A. B. ir J. N. paaiškinimais. Tokią apeliacinės instancijos teismo procesinę poziciją sąlygojo bylos aplinkybių visuma, dėl ko motyvai pateikiami toliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš įvykio liudytojų paaiškinimų matyti, kad tiek A. B., tiek J. N. buvo greta eismo įvykyje dalyvavusio „BMW 740“ automobilio, tiesiogiai matė įvykį, o A. B. yra asmuo, pranešęs 112 telefonu apie įvykį, tuo tarpu R. J. ir M. L. nurodė, jog paties eismo įvykio nematė, R. J. matė ant stogo besiverčiantį automobilį, o M. L. girdėjo susidūrimo trenksmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. ir J. N. paaiškinimai apie ginčo eismo įvykio aplinkybes yra nuoseklesni, mažiau prieštaringi, nei R. J. ir M. L.. Taip pat pažymėtina, jog A. B. ir J. N. paaiškinimai iš esmės atitinka 2014-01-28 Klaipėdos AVPK administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-6716028-14 nustatytas ir užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas slėpė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi eismo įvykio liudytojų R. J. ir M. L. paaiškinimais, kas sąlygojo nepagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo V. J. į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam šviesoforo signalui, o tuo pačiu ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Konstatavus, jog turi būti remiamasi A. B. ir J. N. paaiškinimais bei yra labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo M. Ž. įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, taip pat pažymėtina, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad trečiasis asmuo M. Ž. būtų padaręs kokius nors kitus KET pažeidimus, kurie sudarytų prielaidas pripažinti jį kaltu dėl ginčo eismo įvykio. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė trečiojo asmens M. Ž. kaltės dėl ginčo eismo įvykio, kas yra pagrindu apeliacinius skundus tenkinti, skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pakeistas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, – atmesti, nepateikus šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, o trečiojo asmens M. Ž. – tenkinti, iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ trečiojo asmens M. Ž. naudai priteisinat 400,00 Eur. Taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 80,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui esant priimtam atsakovo ir trečiojo asmens M. Ž. naudai, yra pagrindas iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, naudai priteisti 45,00 Eur, o trečiojo asmens M. Ž. – 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens M. Ž. apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ trečiojo asmens M. Ž. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ į valstybės biudžetą 80,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, naudai 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gebos ekostatyba“ trečiojo asmens M. Ž. 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.