- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- II-67-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00609-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja K. B., sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant skundą padavusiems asmenims: V. J., jo įgaliotam atstovui advokatui L. Z. ir nukentėjusio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei advokatei L. Š.,
taip pat dalyvaujant nukentėjusiajam M. Ž. ir jo įgaliotam atstovui advokatui E. G.
teismo posėdyje išnagrinėjusi V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Trumplaukės k., Skuodo r., ir UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), skundus dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 28 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės tyrėja D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30AN-6716577-14. Protokole nurodytos šios faktinės įvykio aplinkybės: 2013 m. liepos 11 d., 18.1 val., Minijos – Agluonos g. sankryžoje, Klaipėdoje, V. J., vairuodamas transporto priemonę reguliuojamoje sankryžoje, degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prie STOP linijos, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kita transporto priemone, kuri į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam – žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta abiejų vairuotojų sveikata, apgadintos abi transporto priemonės bei šviesoforas. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 78, 11 ir 169 straipsnius. Protokole ši V. J. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį (II t., b.l. 13).
2014 m. sausio 28 d. nutarimu V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta nuobauda 750 Lt bauda (II t., b.l. 12).
Šalies argumentai
V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda, padarytas 2013 m. liepos 11 d., o nutarimas skirti administracinę nuobauda priimtas 2014 m. sausio 28 d., t.y. praėjus ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. V. J. susipažinus su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, joje nebuvo procesinio sprendimo pratęsti administracinės nuobaudos terminą. Nepaisant šio formalaus skundžiamo nutarimo panaikinimo klausimo, V. J. prašo nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą panaikinti kitu pagrindu – nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje. V. J. nekaltas dėl 2013 m. liepos 11 d. Eismo įvykio, nes neatliko priešingų teisei veiksmų ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Eismo įvykį sąlygojo kito eismo įvykio dalyvio – M. Ž., vairavusio BMW markės automobilį, padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Eismo įvykį tiriantiems pareigūnams V. J. tuoj po įvykio paaiškino, kad iki šviesoforu reguliuojamos sankryžos likus 3 metrams pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, o įvažiavus į sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Tuo metu į sankryžą įvažiavo M. Ž. vairuojamas automobilis ir trenkėsi į V. J. vairuojamo automobilio šoną. M. Ž. policijos pareigūnams teigė, kad į sankryžą jis įvažiavo tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Liudytojas A. B. policijos pareigūnams nurodė, kad automobilis BMW stovėjo sankryžoje kol užsidegė žalias šviesoforo signalas ir tik tada pajudėjo. Automobilis Renault į sankryžą atskriejo dideliu greičiu. BMW vairuotojas nepristabdė automobilio ir įvyko susidūrimas. Liudytojas J. N. paaiškino, kad automobilis Renault į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu degant raudonam šviesoforo signalui. Šio liudytojo nuomone, avarija kilo dėl automobilio Renault kaltės. L. R. Jonuškutis paaiškino, kad avarija įvyko jo važiavimo kryptimi (Minijos g.) degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas M. L. paaiškino, kad autoįvykio nematė, bet girdėjo įvykio vietoje kalbančius žmones, kad automobilis BMW į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. „Balticum“ televizijos laidos „Reidas“ Facebook socialinės paskyros puslapyje buvo paskelbtas straipsnis „Per avariją vertėsi automobiliai , virto stulpai ir šviesoforai. Šio straipsnio komentatoriai komentaruose nurodė, kad automobilis BMW į sankryžą įvažiavo dideliu greičiu, degant raudonam šviesoforo signalui. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2014-01-21 ekspertizės akte pateiktos išvados yra sąlyginės ir hipotetiškos, ekspertas neatsakė į klausimą, kurio vairuotojo veiksmai įtakojo eismo įvykį. Toks ekspertizės aktas bylos kontekste neturi jokios įrodomosios galios. 2013-10-21 specialisto išvadoje, suteiktoje transporto trasologijos eksperto E. I., nurodyta, kad BMW 740 judėjimo laikas nuo Minijos g. STOP linijos iki susidūrimo vietos yra didesnis už laiką, kurį judėjo automobilis Renault Master nuo Agluonos g. Stop linijos iki susidūrimo vietos. Tai rodo, kad automobiliui kertant Agluonios g. STOP liniją, automobilis BMW jau turėjo judėti ir būti kirtęs Minijos g. STOP liniją. Tai akivaizdžiai rodo, kad Kelių eismo taisykles pažeidė būtent automobilio BMW 740 vairuotojas, kuris per anksti, degant jo kryptimi draudžiamam raudonam ar raudonam su geltonu šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą. Ši specialisto išvada tampriai siejasi ir papildo kitus įrodymus (liudytojų R. J. ir M. L. paaiškinimus). Liudytojų A. B. ir J. N. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie nepatvirtinti kitais bylos duomenimis. Šie duomenys patvirtina, kad avarijos kilimo priežastimi buvo automobilio BMW vairuotojo M. Ž. veiksmai, jis įvažiavo į sankryžą degant jo judėjimo kryptį reguliuojančio šviesoforo draudžiamam raudonam arba raudonam su geltonu signalui, neleido ė sankryžą įvažiavusiam V. J. vairuojamam automobiliui Renault Master užbaigti manevro ir išvažiuoti iš sankryžos. Administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta nesant V. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (II t., b.l. 1-5).
UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą. Skunde nurodo, kad V. J. įvykio metu vairuotas automobilis Renault Master, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis šiai bendrovei, buvo stipriai apgadintas, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė apie 12 000 Lt turtinę žalą, todėl yra nukentėjęs asmuo. Skunde nurodo šiuos motyvus: V. J. įvažiavo į sankryžą jo kryptimi degant leidžiamam šviesoforo signalui. Specialistas nurodė, jog jei Renault Master vairuotojas V. J. įvažiavo į sankryžą ėmus mirkčioti jo kryptimi žaliam šviesoforo signalui, tai BMW 740 vairuotojas M. Ž. įvažiavo į sankryžą degant jo judėjimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui; jei Renault Master vairuotojas V. J. įvažiavo į sankryžą užsidegus geltonam šviesoforo signalui, tai tokiu atveju BMW 740 vairuotojas M. Ž. į sankryžą įvažiavo degant jo kryptimi raudonam arba raudonam su geltonu šviesoforo signalams. Jei V. J. kirto STOP liniją tuo metu, kai jam mirksėjo žalios spalvos šviesoforo signalas, tai jis neatliko neteisėtų veiksmų; jei V. J. kirto STOP liniją, kai jam užsidegė geltonas šviesoforo signalas; jis taip neatliko neteisėtų veiksmų, nes Kelių eismo taisyklių 36 punktas leidžia vairuotojui važiuoti toliau, jei užsidegus geltonam šviesoforo signalui jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad Renault Master greitis prieš susidūrimą buvo nuo 51 iki 72 km/h (tai patvirtina V. J. parodymus, kad jis. įvažiavęs į sankryžą, akseleravo, nes norėjo atlaisvinti sankryžą), vadinasi, norint sustabdyti Renault Master, V. J. turėjo stabdyti labai staigiai. Skunde pažymi, kad vėliau atlikta ekspertizė (2014 m. sausio 21 d. ekspertizės aktas) nedavė jokių šiai bylai teisingai išnagrinėti reikalingų žinių ir duomenų. Ekspertizės akto išvados yra sąlyginės ir nepatvirtina nei vieno iš vairuotojų kaltės. ATPK 286 str. l d. bei 2 d. nustatyta, kad, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti, be kita ko, ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Skundžiamą nutarimą priėmęs organas nesilaikė minėto reikalavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos AVPK nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, šiuo atveju tik dviejų liudytojų A. B. ir J. N., važiavusių viena transporto priemone, parodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas., jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi -vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal byloje surinktus įrodymus, du liudytojai teigė viena (kad Renault Master įvažiavo į sankryžą j am degant raudonam šviesoforo signalui), du liudytojai teigė priešingai (kad Renault Master įvažiavo į sankryžą jam degant leistinam šviesoforo signalui), specialisto išvada motyvuotai patvirtino M. Ž. kaltę dėl eismo įvykio. Todėl yra pagrindo teigti, kad surinktų įrodymų prieštaringumas nebuvo pašalintas, priimant skundžiamą nutarimą.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į V. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) skundus“ nurodo, kad abu skundai yra nepagrįsti ir prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą galioti. Institucija atsiliepime nenurodo jokių nesutikimo su skunduose nurodytais motyvais argumentų (I t.,b.l. 34)
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. J. ir jo įgaliotas atstovas advokatas L. Z. palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė 2014 m. sausio28 d. Nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skundą padavusio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė advokatė L. Š. palaiko apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prašo 2014 m. sausio 28 d. Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ne dėl administrainės nuobaudos paskyrimo terminų pažeidimo, o nesant V. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nukentėjusysis M. Ž. ir jo įgaliotas atstovas advokatas E. G. prašo V. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti 2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro nutarimą.
V. J. ir UAB(duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. 2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro nutrarimas skirti V. J. administracinę nuobaudąą panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.
ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 d.), tačiau, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ir kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos<...> (3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė 2013 m. liepos 11 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra suformuluoti kaltinimai dėl minėtų pažeidimų padarymo ir nutarimas skirti V. J. administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje padarytus pažeidimus, jam buvo surašytas tik 2014 m. sausio 28 d., t.y. praėjus daugiau kaip šešeriems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Byloje yra 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės tyrėjos D. V. nutarimas, kuriuo, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo nutarta byloje pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nutarime nurodyta, kad, vadovaujantis LR Administracinės teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, administracinės nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigė ne darbo dieną, todėl persikėlė į pirmą darbo dieną 2014 m. sausio 13 d. (II t., b.l. 11).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotais sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas- administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. Nutartis byloje Nr. N 556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. Nutartis byloje Nr. N 756-1494/2007).
Iš byloje esančio 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės tyrėjos D. V. nutarimo, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo V. J. terminas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos 2013 m. liepos 11 d., matyti, kad šis sprendimas priimtas ne laiku, jau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui.
2014 m. sausio 13 d. nutarime pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo V. J. terminas vieneriems metams, nurodyta, kad ATPK 35 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė ne darbo dieną - 2014 m. sausio 11 d., todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsniu, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. LR Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo nuostatos nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas netaikomos. ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo terminai yra imperatyvūs ir naikinamieji, todėl jų perkėlimas iš nedarbo dienos į kitą dieną negalimas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės nuobaudos senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Minėto BK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Tokiu atveju asmens kaltės klausimas negali būti sprendžiamas, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 23 punktas).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 28 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. J. atžvilgiu nutrauktina, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
V. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 28 d. nutarimą, kuriuo V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 ir 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, ir administracinę bylą nutraukti suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.