Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Gebos ekostatyba“ ir V. J., t. y. asmens, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės tyrėja D. V. surašė V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30AN-6716577-14. Protokole nurodytos šios faktinės įvykio aplinkybės: V. J. 2013 m. liepos 11 d. 18.20 val. Minijos ir Agluonos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę reguliuojamoje sankryžoje, degant draudžiamam – raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prie STOP linijos, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su kita transporto priemone, kuri į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam – žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta abiejų vairuotojų sveikata, apgadintos abi transporto priemonės bei šviesoforas. Tuo V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 78, 11 ir 169 punktų reikalavimus. Tokie V. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

2014 m. sausio 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 750 Lt bauda. Šį nutarimą V. J. ir UAB „Gebos ekostatyba“ apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Skundžiamu 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. J. ir UAB „Gebos ekostatyba“ apeliacinius skundus tenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 28 d. nutarimą, kuriuo V. J. pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, ir administracinę bylą V. J. nutraukė suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui.

UAB „Gebos ekostatyba“, iš dalies nesutikdama su skundžiamu nutarimu, prašo apeliacinės instancijos pakeisti pagrindą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nutraukta administracinė byla. Apeliantės teigimu, administracinė byla V. J. turėtų būti nutraukta ne suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, bet V. J. nepadarius administracinio teisės pažeidimo. Tai turi esminės įtakos turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai UAB „Gebos ekostatyba“, atlyginimui iš kalto dėl eismo įvykio asmens civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės.

Apeliantės nuomone, skundžiamasis nutarimas buvo priimtas neatskleidus bylos esmės. Nors teismas turi teisę nutraukti administracinę teiseną suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau kiekvienu atveju kaltės klausimas privalo būti išspręstas. Jei skundžiamasis nutarimas įsiteisėtų, tai nei vienas, nei kitas eismo įvykio, įvykusio 2013-07-11, apie 18.20 val., Minijos ir Agluonos gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, dalyvis neturėtų teisės į draudimo išmoką, mokamą pagal Liestuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Būtent dėl to UAB „Gebos ekostatyba“, paduodama skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-01-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, prašė teismo panaikinti minėtą nutarimą V. J. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad eismo įvykį sąlygojo ne V. J. neteisėti veiksmai. Iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, jog eismo įvykį sukėlė BMW 740 vairuotojo M. Ž. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punktą, kuris nustato, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos nustatyta kryptimi (jei manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis). KET 166 punktas numato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. J. įvažiavo į sankryžą nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių: į sankryžą jis įvažiavo pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, jam kertant sankryžą užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Kelių eismo taisyklių 78.3 punktas nustato, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas; Kelių eismo taisyklių 78.7 punktas nustato, kad geltonas signalas draudžia eismą, išskyrus šių taisyklių 36 ir 170 punktuose numatytus atvejus. Kelių eismo taisyklių 36 punkte numatyta, kad vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. Kelių eismo taisyklių 170 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Taigi įvažiuodamas į sankryžą ir ją kirsdamas V. J. nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Faktą, kad V. J. įvažiavo į sankryžą jam degant leidžiamam šviesoforo siganlui, patvirtina V. J. rašytiniai paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų R. J., M. L. rašytiniai paaiškinimai ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvada.

Liudytojas R. J. parodė, kad važiavo Minijos gatve ir sustojęs degant raudonam šviesoforo signalui jis pamatė priekyje sankryžoje ant stogo besiverčiantį automobilį, tuo metu jo kryptimi dar degė raudonas šviesoforo signalas.

Liudytojas M. L. nurodė, kad važiavo Minijos gatve, sustojo prie raudono šviesoforo signalo. Stovėdamas išgirdo stiprų garsą. Privažiavęs prie sankryžos jis pamatė du stipriai apgadintus automobilius. Įvykio vietoje buvo daug liudytojų, kurie kalbėjo, kad per raudoną šviesoforo signalą išvažiavo BMW automobilis. Iškart po avarijos visi automobiliai pradėjo judėti degant žaliam šviesoforo signalui.

Specialistas, ištyręs eismo įvykio kilimo mechanizmą, savo išvadoje nurodė, kad jei automobilio „Renault Master“ vairuotojas V. J. įvažiavo į sankryžą ėmus mirkčioti jo kryptimi žaliam šviesoforo signalui, tai BMW 740 vairuotojas M. Ž. įvažiavo į sankryžą degant jo judėjimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui; jei automobilio „Renault Master“ vairuotojas V. J. įvažiavo į sankryžą jo judėjimo kryptimi užsidegus geltonam šviesoforo signalui, tai tokiu atveju automobilio BMW 740 vairuotojas M. Ž. į sankryžą įvažiavo degant jo kryptimi raudonam arba raudonam su geltonu šviesoforo signalams.

Specialisto išvados 7 puslapyje pateikta svarbi išvada: BMW 740 judėjimo laikas nuo Minijos gatvės STOP linijos iki susidūrimo vietos yra didesnis už laiką, kurį judėjo „Renault Master“ nuo Agluonos gatvės STOP linijos iki susidūrimo vietos. Tai rodo, kad automobiliui „Renault“ kertant Agluonos gatvės STOP liniją automobilis BMW 740 jau turėjo judėti ir būti kirtęs Minijos gatvės STOP liniją. Tai akivaizdžiai parodo, kad Kelių eismo taisykles pažeidė būtent BMW 740 vairuotojas, kuris per anksti, degant jo kryptimi draudžiamam raudonam ar raudonam su geltonu šviesoforo signalams, išvažiavo į sankryžą.

Be to, ten pat atlikus skaičiavimus konstatuota, jog automobilio BMW 740 vairuotojas, pradėdamas judėti nuo Minijos gatvės STOP linijos, galėjo suspėti privažiuoti susidūrimo vietą, kai joje buvo per žalią mirksintį signalą į sankryžą įvažiavęs „Renault Master“, tik tuo atveju, jei įvažiavo į sankryžą jo judėjimo kryptimi degant raudonam šviesoforo signalui (specialisto išvados 7 psl.).

UAB „Gebos ekostatyba“ apeliaciniame skunde pažymima, jog specialisto padarytų išvadų nepaneigia nė vienas kitas byloje esantis įrodymas. Be to, specialisto padarytos išvados papildo liudytojų R. J. ir M. L. parodymus.

Automobilio BMW 740 vairuotojas M. Ž., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad iki eismo įvykio, pradėjus judėti jo automobiliui, jis galėjo pasiekti net 40 km/h greitį (pirma pavara). Iš tiesų specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio BMW 740 greitis prieš pat susidūrimą galėjo būti nuo 35 km/h iki 49 km/h (vidutiniškai 42 km/h). Duodamas parodymus V. J. nurodė iš karto po įvykio ligoninėje sutikęs M. Ž., kuris pasakė jam, jog jo automobilis (BMW 740) labai galingas, net 300 arklio galių, ir jam tik paspaudus greičio pedalą įvyko avarija (netiesiogiai pripažino savo kaltę). Taigi paties M. Ž., V. J. parodymai ir specialisto išvados tarpusavyje papildo vieni kitus, tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą dėl M. Ž. didelio neatsargumo ir padaryto šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jei asmuo, pajudėdamas iš vietos, pirma pavara pasiekia 42 km/h greitį, tai kyla klausimas, kokiu greičiu jis paprastai važinėja gyvenvietėje. Be to, iš liudytojų parodymų bei specialisto išvados matyti, kad M. Ž. įvažiavo į sankryžą jam degant raudonam ar raudonam su geltonu šviesoforo signalams, taigi pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 78.8 ir 78.11 punktų reikalavimus.

Byloje yra liudytojų J. N. ir A. B., važiavusių vienu automobiliu, rašytiniai paaiškinimai, kurie iš esmės skiriasi nuo kitų liudytojų duotų parodymų. Abu šie liudytojai teigia, kad neva V. J. vairuojamas „Renault Master“ įvažiavo į sankryžą tuomet, kai Minijos gatve važiuojančiam automobilių srautui užsidegė žalias šviesoforo signalas. Tačiau UAB „Gebos ekostatyba“ apeliaciniame skunde pažymi, kad paminėti liudytojai važiavo vienu automobiliu; J. N. iš pradžių raštu davė parodymus, kad neva jis vairavo „Volkswagen Golf“, o vėliau pripažino, kad „Volkswagen Golf“ vairavo A. B.. Taigi J. N. 2013-08-13 davė iš dalies melagingus parodymus, nes iš 2013-08-13 paaiškinimo galima suprasti, kad J. N. pats vairavo automobilį, t. y. nurodė: „Apie 18.20 val. vairuodamas automobili VW Golf <...> privažiavęs Minijos g. - Agluonos g. šviesoforais reguliuojamą sankryžą sustojau, nes man važiuoti tiesiai degė raudonas <...> aš taip pat sustojau.“ Iš tiesų tik šių dviejų liudytojų, važiavusių vienu automobiliu „Volkswagen Golf“, parodymai skiriasi nuo kitų liudytojų duotų parodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. N. davė melagingus parodymus, A. B. ir J. N. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

Be to, liudytojas J. N., šaukiamas į tris teismo posėdžius, neatvyko duoti parodymų žodžiu; liudytojas A. B., atvykęs į teismo posėdį, „savo parodymus davė vienu įkvėpimu ir kaip reta sklandžiai“. Tai, apelianto teigimu, duoda pagrindą abejoti, ar A. B. parodymai yra teisingi ir atitinkantys tikrovę. Šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys.

Idėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė kaltės klausimo. Net ir nutraukdamas bylą sudėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, teismas privalėjo pasisakyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu.

Apeliaciniu skundu V. J., t. y. asmuo, kuriam administracinė byla nutraukta suėjus administracinės nubaudos skyrimo terminui, prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 11-67-795/2014 pagal jo ir UAB „Gebos Ekostatyba“ skundus dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-01-28 nutarimo, 2014 m. birželio 20 d. nutarimu iš dalies tenkino skundus: panaikino Kelių policijos biuro 2014-01-28 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukė suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutarimo, teismas jame išdėstė skundo argumentus, trumpai išdėstė proceso dalyvių paaiškinimus ir pasisakymus, bet teismas vertino tik tuos argumentus, kurie susiję su administracinės atsakomybės terminais. Apelianto V. J. nuomone, teismas turėjo savo nutarime pasisakyti dėl visų jo ir nukentėjusiosios UAB „Gebos Statyba“ skundų argumentų, nustatyti, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir tik po to bylą nutraukti.

Nors teismas visiškai netyrė įrodymų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymu, vis dėlto teismas pasisakė, kad jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Taip, svarstydamas administracinės atsakomybės terminų klausimą, teismas 2014-06-20 nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo: „Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė 2013 m. liepos 11 d.“ Taigi iš teismo 2014-06-20 nutarimo išeina, kad minėtus pažeidimus vis dėlto padarė jis – V. J.. Su tokia teismo išvada V. J. kategoriškai nesutinka.

Pagal ATPK 301 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas Kelių policijos biuro 2014-01-28 nutarimą patikrino tik vienu teisėtumo aspektu – administracinės atsakomybės termino aspektu. Kitais aspektais 2014-06-20 nutarimo teisėtumas tikrinamas nebuvo ir juo labiau šis nutarimas visiškai nebuvo tikrinamas pagrįstumo aspektu. Taigi teismas, visiškai nepasisakęs, ar byloje surinkti įrodymai pagrindžia administracinio teisės pažeidimo padarymą, nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog jis – V. J. – jam inkriminuojamus pažeidimus padarė. Tačiau, V. J. teigimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad būtent jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio 2013-07-11, apie 18.20 val., Minijos ir Agluonos gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, įvyko autoavarija.

Specialisto išvadoje (b. 1. 76) pažymėta, kad iš atliktų skaičiuočių matyti, jog automobilio BMV 740 judėjimo laikas nuo Minijos gatvės STOP linijos iki susidūrimo vietos yra didesnis už laiką, kurį judėjo automobilis „Renault Master“ nuo Agluonos gatvės STOP linijos iki susidūrimo vietos. Tai rodo, kad automobiliui „Renault Master“ kertant Agluonos gatvės STOP liniją automobilis „BMV 740“ jau turėjo judėti ir būti kirtęs Minijos gatvės STOP liniją.

Specialistas pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad automobilio BMV 740 vairuotojas M. Ž. į sankryžą įvažiavo (kirto Minijos gatvės STOP liniją) degant jo judėjimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui arba raudonam su geltonu šviesoforo signalams. Iš to išeina, kad Kelių eismo taisykles pažeidė automobilio BMV 740 vairuotojas M. Ž., kuris per anksti, degant jo kryptimi draudžiamam raudonam ar raudonam su geltonu šviesoforo signalams, išvažiavo į sankryžą. Todėl akivaizdu, kad M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punktą, kuris nustato, kad įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos nustatyta kryptimi (jei manevras buvo pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamas), bei Kelių eismo taisyklių 78.8 ir 78.11 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. sausio 28 d. nutarimas, kuriuo V. J. buvo nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, padarymą galutine subendrinta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, ir V. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui.

V. J. ir UAB „Gebos ekostatyba“, iš dalies nesutikdami su skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimu, prašo pakeisti V. J. bylos nutraukimo pagrindą, nurodant, kad administracinė byla V. J. nutraukiama ne suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, bet V. J. nepadarius pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Tačiau tokie apeliantų prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šį ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

V. J. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, nepatenka tarp ATPK 12 skirsnyje nurodytų pažeidimų, taip pat tarp 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytų pažeidimų, taip pat jie nėra priskiriami trunkamiesiems teisės pažeidimams, todėl administracinė nuobauda V. J. turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo galimai ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo dienos. Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės tyrėjos D. V. 2014 m. sausio 13 d. nutarimo, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo V. J. terminas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos – 2013 m. liepos 11 d., matyti, kad šis sprendimas priimtas ne laiku, jau pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Iš bylos medžiagos matyti, jog terminas administracinei nuobaudai skirti V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pratęstas 2014 m. sausio 13 d., t. y. jau pasibaigus 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Atsižvelgdamas į tai apylinkės teismas pagrįstai V. J. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui.

Apeliacinių skundų argumentai, prašant pakeisti bylos nutraukimo V. J. pagrindą, iš esmės grindžiami tuo, kad nutraukus bylą suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, tai turi esminės įtakos turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai UAB „Gebos ekostatyba“, atlyginimui iš kalto dėl eismo įvykio asmens civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, todėl prašoma V. J. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti kitu pagrindu, t. y. kai V. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog kaltės ir tyčios klausimai pagal teismų praktiką neturi jokios reikšmės, jeigu yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir jis nebuvo tinkamai pratęstas. Šioje byloje kaip tik tai ir atsitiko, todėl apylinkės teismas, 2014 m. birželio 20 d. priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo tinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. nutraukė suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, pagrįstai nesprendė asmens kaltės klausimo. Šiuo aveju ginčai dėl žalos iš kalto dėl eismo įvykio asmens atlyginimo gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klapėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą ir UAB „Gebos ekostatyba“ bei V. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.