- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2-372-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00225-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį atsakovui ūkininkui A. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo, vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 28 357,28 Eur žalos atlyginimą, 426,85 Eur dirvožemio tyrimo išlaidas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei 1 722,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas ūkininkas A. A. (toliau – ir skolininkas) pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstolės N. B. vykdymui. Antstolės raginime nurodoma, kad 40 284,61 Eur sumą skolininkas turi sumokėti per 10 dienų. Vykdydamas byloje priimtą teismo sprendimą, skolininkas nori ir siekia jo greitesnio įvykdymo, tačiau momentinis nurodytos skolos sumokėjimas be didelių nuostolių atsakovo verslui yra neįmanomas, nes ūkyje nėra laisvų lėšų. Atsakovo ūkio metinės pajamos ir gaunamas pelnas nėra didelis: pagal 2021 m. balanso pajamų nuostolių ataskaitos duomenis, grynasis pelnas per metus tesiekia apie 60 000 Eur. Metų pradžioje ūkininkas sumokėjo beveik 30 000 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą valstybei. Be to, privalo sumokėti dideles pinigų sumas pagal dvi kredito sutartis. Svarbi aplinkybė, kad, artėjant pavasario darbams, būtinos neatidėliotinos išlaidos sėkloms, trąšoms, kurui, be kurių būtų sutrikdyta ūkio veikla. Ūkyje nuolat dirba keli asmenys, jų darbo užmokesčio, socialinio draudimo mokesčių mokėjimui taip pat reikalingos lėšos. Atsižvelgtina į tai, kad paskutiniais metais dėl infliacijos, sutrikusių verslo ryšių padidėjo kainos būtiniausioms žemės ūkio prekėms: sėkloms, trąšoms, degalams.
5. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas 39 955,38 Eur priteistą sumą galėtų sumokėti lygiomis dalimis per 6 mėnesius, pradedant mokėjimus nuo 2023 m. vasario l d., po 6 659,23 Eur kas mėnesį, papildomai sumokėdamas 6 proc. metines palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsakovas prašė Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo vykdymą išdėstyti ir nustatyti, kad priteista suma, iš viso 39 955, 38 Eur, mokėtina ieškovei per 6 mėnesius, mokėjimus pradedant 2023 m. vasario 1 d., lygiomis dalimis po 6 659,23 Eur kas mėnesį, kartu papildomai sumokant atitinkamą dalį sprendime nustatytų 6 proc. metinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino iš dalies: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-104-278/2021 priteistų iš atsakovo ūkininko A. A. sumų ieškovei ūkininkei A. M. išieškojimo vykdymą išdėstė lygiomis dalimis per tris mėnesius, išieškojimo pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
8. Teismas nurodė, kad skolininkas, prašydamas teismą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pateikė teismui 2021 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios nustatė, jog skolininko ūkio grynasis pelnas per metus buvo 59 330 Eur, o bendrasis pelnas – 176 737 Eur. Skolininkas ataskaitoje nurodė patirtas 84 452 Eur bendrąsias ūkio sąnaudas, 13 099 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 19 856 Eur finansinės investicinės veiklos nuostolį. A. A. pateikė mokėjimo grafikus pagal kredito sutartis su akcine bendrove Šiaulių banku, iš kurių nustatė, kad skolininkas turi pareigą grąžinti bankui 2023 m. vasario 20 d. – 30 000 Eur , 2023 m. kovo 20 d. – 18 000 Eur ir 2023 m. rugsėjo 20 d. – 18 000 Eur, 2023 m. spalio 9 d. – 40 000 Eur, 2023 m. spalio 9 d. – 59 280 Eur. Nurodė, kad skolininkas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. kokios vertės ir kokį nekilnojamąjį turtą kartu su sutuoktine valdo 2023 m. nuosavybės teise, nors remiantis išieškotojos A. M. atsiliepime pateiktais valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. A. nuosavybės teise valdo 76 nekilnojamojo turto objektus, daugiausiai – žemės sklypus, todėl darytina išvada, jog jo turtinė padėtis yra pakankamai gera.
9. Pažymėjo, kad išieškotojos pateikti A. A. ūkio 2018 m. gruodžio 31 d. Balanso duomenys patvirtina skolininkui priklausiusį 1 501 903 Eur vertės turtą, iš kurio 1 215 062 Eur ilgalaikis materialus turtas, tačiau pastebėjo, jog pateikti duomenys – 4 (keturių) metų senumo, todėl jais vadovautis nėra pakankamo pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ir išieškotoja turi vykdytinų įsipareigojimų kredito įstaigai, tačiau jos ūkinė finansinė padėtis nėra bloga, įvertinęs, jog skolininkas A. A. neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, tačiau pateikti teismui duomenys apie mokėtinas 2023 m. dideles sumas akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kitas mokėtinas sumas, susijusias su vykdoma ūkininko ūkio veikla, pripažino pakankamu skolininko prašymą tenkinti iš dalies ir išdėstyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu priteistų sumų išieškojimą 3 mėnesių laikotarpiui.
10. Teismas, spręsdamas šį prašymą, įvertino ir aplinkybę, kad skolininkas išieškotojai turtinę žalą realiai padarė 2019 m., t. y. beveik prieš 4 metus, tai vertino kaip ilgą laiką nuo žalos atsiradimo, nepaisant to, jog teisinė pareiga vykdyti sprendimą skolininkui atsirado tik 2023 m. sausio 12 d., kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą, tai vertino nesant pagrindo pripažinti skolininką vengiant atlyginti žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį dalyje, kurioje prašymas netenkintas ir klausimą išspręsti iš esmės – visiškai patenkinti atsakovo prašymą ir išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) 2 straipsnis nenumato, kad ūkininko sutuoktinė dalyvauja ūkio veikloje, todėl neteisingai teismas, pasisakydamas dėl skolininko turtinės padėties, vertino ir sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą.
11.2. Teismas, vertindamas skolininko turtinę padėtį, rėmėsi ne ūkininko ūkio veiklos rezultatais, o vertino turtinę padėtį valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apimtimi. Pateikta ūkio 2021 m. Pelno (nuostolių) ataskaita įrodo nedideles pajamas ir pelną.
11.3. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą turi būti įvertinama abejų šalių turtinė padėtis.
11.4. Nurodė, kad byla sudėtinga; ieškinys patenkintas iš dalies; ieškovė turi būti suinteresuota, jog atsakovo ūkio materialinė padėtis būtų gera, kad su ja būtų atsiskaityta; atsakovas nevengia sprendimo įvykdymo; pirmiausiai turi būti patenkinti su ūkyje vykdoma veikla atsiradę mokėjimai, po to atsiskaitoma su ieškove.
Atsiliepimas
12. Ieškovė A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Apeliantas teikdamas atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi siekia ne skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo apeliacinės instancijos teisme, bet naudojasi galimybe neribotam laikui užvilkinti (pratęsti) nutarties įsiteisėjimo terminą, tokiu būdu kartu papildomam laikui išvengdamas privalomo skolos mokėjimo. Toks apelianto elgesys prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei, grubiai pažeidžia sąžiningos išieškotojos teises bei teisėtus lūkesčius, kad teismo sprendimas bus sąžiningai vykdomas.
12.2. Nesutinka su atsakovo nurodytu teiginiu, kad skundžiamos nutarties išvados tariamai neatitinka Ūkininko ūkio įstatymo nuostatų, kadangi, nors atsakovas cituoja įstatymo 2 straipsnio nuostatas, tačiau detaliau nepaaiškina, kaip pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išieškojimo vykdymas išdėstytas lygiomis dalimis 3 mėnesių laikotarpiui, neatitinka minėto įstatymo nuostatų.
12.3. Atsakovas klaidingai supranta pirmosios instancijos teismo išvadą „Skolininkas nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, t. y. kokios vertės ir kokį nekilnojamąjį turtą kartu su savo sutuoktine valdo 2023 metais nuosavybės teise.“, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad atsakovo sutuoktinė kartu su atsakovu dalyvauja bendroje ūkinėje veikloje, tačiau atkreipė dėmesį, jog, siekiant objektyviai įvertinti atsakovo turtinę padėtį, būtina įvertinti faktinius duomenis apie kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, kurių atsakovas teismui nepateikė.
12.4. Pažymėjo, kad atsakovas nuosavybės teises į savo vertingiausią turtą – žemės sklypą su sandėliu (esančius (duomenys neskelbtini)), kurių vertė viršija 1 (vieną) mln. Eur yra užregistravęs kartu su sutuoktine J. A., kaip šio turto bendrasavininke. Atsižvelgiant į tai, atmestini, kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas privalėjo atskirti atsakovo ir jo sutuoktinės valdomą turtą, kadangi jie neva valdo atskirus ūkius, nors iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, jog minėtą turtą nuosavybės teise valdo ir ūkio reikmėms naudoja abu sutuoktinai, todėl, vertinant atsakovo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ir į sutuoktinės nuosavybės teise valdomą turtą ir jo vertę.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovė kritiškai vertina atskirojo skundo teiginį, kad teismas tariamai neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes esą buvo vertinami ne ūkinės veiklos rezultatai, bet turimas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas. Atkreipė dėmesį, kad asmens turtinės padėties vertinimas susideda tiek iš ūkinės veiklos rezultatų, tiek iš nuosavybės teise valdomo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto dydžio bei skolinių įsipareigojimų santykio vertinimo. Ankstesniuose bylos procesiniuose dokumentuose (pvz., 2019 m. lapkričio 8 d. atskirajame skunde – atsiliepimo priedas Nr. 4) atsakovas, siekdamas pagrįsti savo gerą turtinę padėtį, teikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, susijusius išimtinai su valdomo turto verte (dydžiu): „Paaiškinu, kad iš pateikiamo balanso matyti, kad ilgalaikio turto vertė yra 1 215 465 Eur. Viso aš turiu turto (kaip minėjau, šio turto vertė, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikio turto vertė yra pagal reikalavimus nurodoma likutinė, mažiausiai už 1 501 903 Eur. Iš mano paminėto akivaizdu, kad mano ūkio materialinė padėtis yra gera ir turimo turto pilnai pakanka ne tik turimiems įsipareigojimams padengti.“ Atsižvelgiant į tai, 2023 m. vasario 24 d. atskirajame skunde atsakovo dėstoma pozicija laikytina nenuoseklia bei prieštaraujančia paties atsakovo nurodytai pozicijai. Siekdamas pagrįsti savo gerą turtinę padėtį, atsakovas prašo teismo įvertinti jam priklausančio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertę (trumpalaikį ir ilgalaikį turtą), tačiau, norėdamas pagrįsti sudėtingą finansinę situaciją, atsakovas tokį patį vertinimą laiko neteisingu, nes teismas tariamai turėjo vertinti tik jo ūkio veiklos rezultatus.
12.6. Ieškovė, įvertinusi viešus duomenis apie atsakovo valdomą nekilnojamąjį turtą, laikosi pozicijos, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai prašydamas teismo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi turėtų būti koncentruojamasi ne į atsakovo ūkio veiklos rezultatus, bet jo valdomo turto dydį. Akivaizdu, kad atsakovas turėdamas mažiausiai 76 nekilnojamojo turto objektus – galėtų bent dalį jų parduoti ir tokiu būdu ne tik sumokėti ieškovei priteistą skolą, bet ir pagerinti savo turtinę padėtį bei ūkinės veiklos rezultatus. Atsakovui primintina, kad savaime nekilnojamasis turtas (ir jo apimties didinimas) pelno neuždirba, todėl atsakovas privalo įsivertinti ūkio veiklos pelningumo galimybes bei, siekdamas didesnės ekonominės grąžos (naudos), gali pasinaudoti galimybe dalį nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objektų parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais.
12.7. Atsakovo prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti 6 mėnesiams yra neproporcingas ir suteiktų nepagrįstą bei nesąžiningą pranašumą skolininkui. Argumentai, kuriais skundą grindžia apeliantas, yra kiekvieno ūkininko ūkio realybė su kuria susiduria ir išieškotoja turinti panašių įsipareigojimų samdomiems darbuotojams, kreditoriams bei paslaugų ir žaliavų tiekėjams.
12.8. Apelianto samprotavimai apie ūkio veiklai vykdyti būtinas ir neatidėliotinas išlaidas sėkloms, trąšoms laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, kadangi neparemti jokiais realiais duomenis ar objektyviais skaičiavimais, t. y. nepateiktos sąmatos ar kiti tokių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai.
Atsiliepimas
12.9. Išieškotoja atsiliepime į prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą detaliai ir argumentuotai paaiškino, kodėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui pažeistų jos teises, būtų nuostolingas ir sutrikdytų pasirengimą būsimiems žemės ūkio darbams.
12.10. Atskirajame skunde cituojamoje 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkino apelianto prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sprendimo vykdymą išdėstė lygiomis dalimis 3 mėnesių laikotarpiui. Vertina, kad tai yra kompromisinis sprendimas, kuriuo atsakovo prašomą 6 mėnesių vykdymo išdėstymo terminą teismas sumažino per pusę. Tokiu būdu teismas byloje užtikrino išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyrą, kadangi priešingu atveju, jeigu atsakovo prašymas būtų patenkintas pilna apimti – nepagrįstai ir neteisėtai būtų pažeisti išieškotojos teisėti lūkesčiai ir turtiniai interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl teismo sprendimo išdėstymo instituto taikymo sąlygų ir apeliacijos ribų
14. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
15. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taikydamas šį civilinio proceso institutą teismas yra saistomas CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas minėtas teismo sprendimo privalomumo principas, nustatytas CPK 18 straipsnyje.
17. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.
18. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
19. Pažymėtina, kad nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino apelianto prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo 3 mėnesiams, tačiau netenkino prašymo dalies dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 6 mėnesiams. Kadangi ieškovė nepateikė atskirojo skundo ir nekvestionuoja teismo konstatuoto būtinumo atidėti sprendimo vykdymą, o apeliantas iš esmės nesutinka tik su skundžiama nutartimi nustatytu sprendimo vykdymo išdėstymo terminu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniais), įvertina teismo išvadas dėl parinkto konkretaus termino sprendimui įvykdyti teisėtumą bei pagrįstumą.
Dėl įrodinėjimo pareigos
21. Apeliantas laikosi pozicijos, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytas 3 mėnesių terminas įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti jam yra per trumpas. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nes esą buvo vertinami ne jo valdomo ūkio ūkinės veiklos rezultatai, bet turimas kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas; be pagrindo teismas atsižvelgė į skolininko sutuoktinės nuosavybės teise valdomą turtą ir jo vertę; apeliantas nurodė, kad pirmiausia turi būti apmokamos ūkio veiklai vykdyti būtinos ir neatidėliotinos išlaidos sėkloms, trąšoms, darbuotojų darbo užmokestis ir kita, tada – atsiskaitoma su išieškotoja; ieškovė turi būti suinteresuota, kad atsakovo ūkis gautų pelną (pajamas), iš kurio skolininkas galėtų atsiskaityti su ieškove. Apelianto vertinimu, šioje byloje sprendimu priteistų sumų vykdymo išdėstymas lygiomis dalimis 6 mėnesių laikotarpiui nepažeistų ieškovės kaip išieškotojos interesų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais, kadangi tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo.
22. Pirmiausiai nurodytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, jog apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi, pasak ieškovės, siekia ne skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo apeliacinės instancijos teisme, bet naudojasi galimybe neribotam laikui užvilkinti (pratęsti) nutarties įsiteisėjimo terminą, tokiu būdu kartu papildomam laikui išvengdamas privalomo skolos mokėjimo. Viena vertus, teisę į apeliaciją skolininkui numato CPK 42 straipsnis, kita vertus, apeliantas 2023 m. kovo 20 d. pateikė į bylą duomenis (dokumento registracijos Nr. DOK-1242), kad 2023 m. kovo 8 d. sumokėjo išieškotojai 6 659,23 Eur skolos dalį, todėl nėra pagrindo vertinti, jog tokiu būdu jis siekia kuo ilgiau išvengti privalomo teismo sprendimo vykdymo.
23. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo klausimus, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).
24. Apeliantas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių terminui grindžia sunkia finansine būkle, tačiau vien tokios aplinkybės nustatymas savaime nėra pakankamas nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą). Kiekvienu atveju, be kita ko, turi būti atsižvelgta ir į kitos šalies (išieškotojos) interesus ir į pagrindinius civilinės teisės principus, kurie, jeigu būtų patenkintas apelianto prašymas visa apimtimi, gali būti pažeisti.
25. Apelianto turtinės padėties vertinimas šiuo konkrečiu atveju susideda tiek iš jo ūkio ūkinės veiklos rezultatų, tiek iš nuosavybės teise valdomo kilnojamojo bei nekilnojamojo turto dydžio. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas valdo mažiausiai 76 nekilnojamojo turto objektus. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į skundą, apeliantas ankstesniuose bylos procesiniuose dokumentuose, siekdamas pagrįsti savo gerą turtinę padėtį, teikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su valdomo turto verte ir teigė, kad jo finansinė padėtis yra gera. Įvertinus byloje ir naujausius atsakovo, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis – 2022 m. gruodžio 31 d. Balanso ir Pelno (Nuostolių) ataskaitos, sudarytų 2023 m. vasario 24 d. duomenimis (priimti į bylą teisėjos 2023 m. kovo 24 d. rezoliucija), matyti, kad iš viso turtas sudaro 1 857 278 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 094 082 Eur (per vienerius metus – 672 775 Eur); grynasis pelnas – 57 618 Eur, taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas negali kitaip įvertinti apelianto turtinę padėtį, nei skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas, ar spręsti, jog apeliantui įvykdyti teismo sprendimą per 3 mėnesių terminą nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo būtų pernelyg didelė finansinė našta (kad šis terminas nepakankamas), nėra objektyvios galimybės.
26. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, ieškovės teisės, ilgą laiką nevykdant jai palankaus teismo sprendimo, būtų pažeidžiamos, juo labiau jog ieškovė su tokiu apelianto prašymu iš viso nesutiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto siekis per 6 mėnesių terminą įvykdyti teismo sprendimą, šioje konkrečioje situacijoje vertintinas kaip pernelyg ilgas ir nepagrįstas, nepagrįstai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą apelianto naudai, kadangi atsakovas pagal savo turtinę padėtį turi finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą per teismo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį, priešingu atveju, tokį laiko tarpą, kurio siekia atsakovas, nevykdant teismo sprendimo, neabejotinai sudarytų sąlygas paneigti prioritetinį teismo sprendimo privalomumo principą, šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, ieškovės teisėtus lūkesčius atgauti priteistą žalą per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
27. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kuriais jis nurodo siekį pirmiausiai sumokėti turimas išlaidas vykdant ūkio veiklą, tik po to atsiskaityti su išieškotoja, vertinami kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo vykdymo privalomumui bei nustatyto skundžiamo termino objektyvumui ir pakankamumui per kurį skolininkas turės įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantui, kad, vykdant veiklą jam priklausančiame ūkyje, atsiradę mokėjimai būtų reikšmingesni nei ieškovės interesų užtikrinimas per trumpiausią laiką gauti teismo sprendimu priteistas pinigų sumas. Teismo vertinimu, atsakovo verslo sprendimai negali riboti jo kontrahentės teisės laiku gauti teismo sprendimu priteistus nuostolius. Apelianto ūkio veikloje atsiradę įsipareigojimai negali būti priežastimi išdėstyti sprendimo įvykdymą prašomam terminui. Be to, tokie argumentai laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, kadangi neparemti realiais duomenis ar objektyviais skaičiavimais. Nurodytina ir tai, kad vertinant šalių lygiateisiškumo principą, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, panašias sąnaudas patiria ir ji, kaip ūkininkė, vykdanti veiklą savo ūkyje ir turinti panašių įsipareigojimų samdomiems darbuotojams, kreditoriams, bei paslaugų ir žaliavų tiekėjams.
28. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei dėl atsakovo prašymo padarė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą visam prašomam terminui (6 mėnesių), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).
30. Atsakovo atskirasis skundas netenkintas, todėl jam patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
31. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 697,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą (PVM sąskaita faktūra Nr. RIDD-1081 bei 2023 m. kovo 10 d. mokėjimo dokumentas Nr. 2737).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 719,60 Eur (0,4 x 1 799 Eur; Rekomendacijų 8.16 papunktis) sprendžia, jog ieškovei iš apelianto priteistina 719,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 719,60 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.