Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės A. M. ir atsakovo ūkininko A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį atsakovui ūkininkui A. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

4. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuotas atsakovo bandymas purkšti lauką su jo naudojamu purkštuvu. Taip pat atsakovas pateikė 2021 m. gegužės 17 d. UAB ,,Corteva Agricience Lithuania“ raštą, kuriame nurodoma herbicido METAMIX sudėtis. Pažymėjo, kad būtinybė šiuos įrodymus pateikti po sprendimo priėmimo iškilo, nes teismas atsisakė atlikti mokslinį eksperimentą.

6. Iš bylos nagrinėjimo dalyko matyti, kad šioje byloje buvo sprendžiama, ar atsakovas, herbicidais, turinčiais veikliosios medžiagos glifosato, purkšdamas savo lauką, apipurškė ir kaimyninį ieškovės skylą. Teikiamu nauju įrodymu atsakovas iš esmės siekia paneigti aplinkybes dėl galimybės naudojamais purkštuvais apipurkšti ieškovės lauką, taip pat įrodyti, kad naudotų METAMIX herbicidų sudėtyje nėra glifosato. Nors atsakovo naujai pateikti įrodymai yra sudaryti jau po bylos išnagrinėjimo (2021 m. gegužės mėn.), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2019 m. lapkričio mėn., todėl atsakovas kreiptis dėl įrodymų gavimo (faktinių aplinkybių konstatavimo ir METAMIX herbicidų aprašymo) galėjo dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. atsakovas, kaip tam tikras aplinkybes įrodinėjanti šalis, yra atsakinga už įrodymų rinkimą ir jų pateikimą laiku.

7. Taip pat pridurtina, kad atsakovo nurodomas argumentas, jog įrodymus pateikti iškilo būtinybė tik tada, kai teismas atsisakė skirti mokslinį eksperimentą, yra nepagrįsta, nes CPK nėra įtvirtinta tokia įrodinėjimo priemonė. Argumentais, kad jis savo lauką purškė METAMIX herbicidais ir kaip veikia atsakovo naudojami purkštuvai, atsakovas rėmėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsikirsdamas į ieškovės pareikštą ieškinį. Taigi, laikytina, kad atsakovas įrodymus galėjo pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo naujai pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

8. Be kita ko, atsakovas pateikė prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, jo vertinimu, tik taip galima išsiaiškinti aplinkybes, kurių neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir panašiai), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos A. T. 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad turėtų būti sudaryta galimybė išsamiai paaiškinti iškilusio ginčo faktines aplinkybes dėl užteršto sklypo neatskyrimo. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui jau buvo suteikta galimybė tiek žodžiu, tiek ir raštu išdėstyti savo nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atsakovas dalyvavo ne viename pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriuose byla buvo išnagrinėta iš esmės, ir teikė juose savo paaiškinimus ginčo klausimais, be to, savo poziciją dėl ieškovės reikalavimų atsakovas išdėstė atsiliepime į ieškinį, triplike, prašymuose priimti papildomus dokumentus, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Atsakovui buvo sudaryta galimybė rinkti bylai reikšmingus įrodymus ir teikti juos teismui. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo užkirstas kelias paaiškinti ginčo faktines aplinkybes, išdėstyti argumentus dėl visų byloje kilusių klausimų ar įrodinėti savo nesutikimo su ieškiniu motyvus. Formuluodamas prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, atsakovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių tokio teismo proceso poreikį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir dar kartą išklausyti šalių paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo prašymas nėra tenkinamas.

Pagrindinės nustatytos bylos faktinės aplinkybės

11. Ieškovė ūkininkė A. M., Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos yra deklaravusi 63,47 ha ploto ekologinį lauką, esantį (duomenys neskelbtini) (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo pasėti žieminiai kviečiai.

13. Pagal ūkininko A. A. augalų apskaitos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, atsakovas jam parklausantį žemės sklypą (ražienas po derliaus nuėmimo) purškė 2018 m. rugsėjo 6 d. herbicidu Ranger XL (48 l). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas lauką purškė herbicidu METAZAMIX (0,22 l). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodoma, kad 2018 m rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties duomenimis vidutinis vėjo greitis 18 val. siekė 4 m / s, 19 val. – 2 m / s, 20 val. – 2,1 m / s, 21 val. – 0,2 m / s. Vėjo kryptis 18–19 val. buvo pietryčių, o 20–21 val. – rytų.

14. Ieškovė 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ (sertifikavimo įstaiga) bei Valstybinę augalininkystės tarnybą dėl galimo pažeidimo nustatymo.

15. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. birželio 18 d. ieškovę informavo, kad atlikus 2019 m. gegužės 1 d. paimtų dirvožemio laboratorinius tyrimus nustatyti sintetinių cheminių medžiagų likučiai. Nurodyta, kad žemės sklype buvo nustatyti glifosato likučiai 0,11mg / kg ± 0,055 ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties likučiai 0,05 mg / kg ± 0,025. Konstatuota, kad po laboratorinių tyrimų paklaidos įvertinimo tiek glifosato rezultatas 0,055 mg / kg, tiek amino metilo fosforinės rūgšties rezultatas 0,025 mg / kg viršija Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (toliau – Ekologinio žemės ūkio taisyklės) 297 punkte nustatytą orientacinę neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale ir produkcijos ribinę vertę – 0,010 mg / kg. Rašte taip pat nurodoma, kad per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos ieškovė gali kreiptis į sertifikavimo įstaigą su prašymu atlikti tyrimą dėl kaimyninės šoninės taršos, o to nepadarius, laukui, kuriame nustatytas pažeidimas, derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis bus taikomas iš naujo ir sertifikuojant bus nurodoma ne auginamas augalas, o įvardijama kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl taršos“.

16. Valstybinė augalininkystės tarnyba 2019 m. liepos 16 d. raštu informavo, kad specialistai vizualiai apžiūrėjo žemės sklypą ir melioracijos griovį, kur buvo akivaizdžiai matomi augalų apsaugos produktų (toliau – ir AAP) panaudojimo požymiai – augalai nurudavę, sudžiūvę.

17. Taip pat buvo atliktas kaimyninio sklypo savininko augalų apsaugos produktų naudojimo veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. po pjūties žemės sklype likusios ražienos buvo apdorotos APP, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, dėl ko savininkui buvo skirta piniginė bauda. Taip pat paimti dirvožemio mėginiai.

18. 2019 m. birželio 26–28 d. akredituota laboratorija „Eurofins, Dr. Specht laboratorien“ GmbH (Vokietijos Federacija) pateikė laboratorinių tyrimų rezultatus, atliktus dirvožemio ir žieminių kviečių ėminiuose, paimtuose iš 63,74 ha žemės sklypo (kontrolinis žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1) galimai AAP paveiktos teritorijos, esančios už apdoroto žemės sklypo ribos (melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos) ir kaimyninio sklypo (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2, 12 ha). Konstatuota, kad 2019 m. birželio 26 d. pateiktoje laboratorinių tyrimų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog iš lauko (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 1 (63,74 ha) pakraščio paimtame žieminių kviečių ėminyje glifosato ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties (toliau – ir AMPA) liekanų nebuvo aptikta, o nustatyta koncentracija yra mažesne nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg / kg). 2019 m. birželio 28 d. pateiktoje laboratorinių tyrimų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iš žemės sklypo, kurio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 1 (63,74 ha) vidurio paimtame dirvožemyje nustatyta, kad glifosato koncentracija yra mažesnė nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg / kg) ir 0,013 mg / kg P. A. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad iš šalia žemės sklypo, kurio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauko Nr. 1 (63,74 ha) pakraščio, nutolusio apie 1 m nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos paimtame dirvožemyje nustatyta 0,021 mg / kg glifosato ir 0,033 mg / kg AMPA. Melioracijos griovio šlaito viršutines briaunos, esančios šalia žemės sklypo, kurio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 (63,74 ha), ėminio tyrimo rezultatai pateikiami Nr. (duomenys neskelbtini), kur glifosato nustatyta 0,02 mg / kg ir 0,098 mg / kg AMPA. Paimtame ėminyje iš žemės sklypo, kurio KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)lauke Nr. 2 (12 ha), pakraščio, nutolusio apie 1 m nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos, ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 0,19 mg / kg glifosato ir 0,28 mg / kg AMPA. Valstybinė augalininkystės tarnyba pažymėjo, kad visuose tirtuose ėminiuose taip pat buvo nustatyta glufosinato liekanų pėdsakų, t. y. nustatyta koncentracija yra mažesnė nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg / kg).

19. Valstybinė augalininkystės tarnyba 2019 m. liepos 31 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad atsakovas savo ūkyje naudojo profesionaliuosius augalų apsaugos produktus ir purškimo metu tirpalas pateko ant melioracijos griovio saugos juostos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. kovo 21 d. redakcija) patvirtintų Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 73, 77 punktus. Protokolo paaiškinimų skiltyje nurodyta, kad atsakovas su nuobauda nesutinka.

20. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl nustatytos cheminių medžiagų taršos, viršijančios nustatytą orientacinę neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale ir produkcijoje ribinę vertę – 0,010 mg / kg užaugintą kviečių derlių (63,47 ha) ūkininkei A. M. leidžiama realizuoti kaip įprastinę. 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad įvertinus gautus laboratorijų duomenis, 63,47 ha lauke nustatyta šoninė kaimyninė tarša pasitvirtino, laukui derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojamas ne auginamas augalas, bet laukas sertifikuojant įvardijamas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos“. Sprendime nurodoma, kad ieškovė per 5 darbo dienas gali kreiptis į sertifikavimo įstaigą su prašymu išskirti užterštą lauką į ne mažiau kaip du laukus: užterštą ir neužterštą, nurodoma informacija, kokius dokumentus reikia pateikti, ir informuojama, jog to nepadarius, laukas sertifikuojant 2019 metais bus įvardintas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos“.

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų

21. Ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra prašymas taikyti atsakovui deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis).

22. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje jis yra (Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai).

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau sumažino priteistinos žalos dydį, kadangi ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių informuoti gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką A. A. apie tai, jog jos dirbamas 63,47 ha žemės sklypas yra ekologinis, nesiėmė apsaugos priemonių, kad sklype auginami kviečiai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis ir tuo prisiėmė dalį rizikos dėl galimos taršos.

Dėl neteisėtų veiksmų

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neatitinka byloje esančių įrodymų, jiems prieštarauja ir yra padarytos neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

28. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

29. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos A. T. 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti tai, kad būtent atsakovas nupurškė jai priklausančio ekologinio ūkio dalį neleistinomis priemonėmis, turi pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nes šios aplinkybės yra susijusios su atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritariant atsakovo apeliacinio skundo argumentams, nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo minėtos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, t. y. ieškovė teismui tik nurodė, kad jos ekologiniame ūkyje buvo užfiksuota šoninė kaimyninė tarša ir kad veikliosios medžiagos glifosato buvo rasta ir atsakovo sklype, o atsakovui perkelta pareiga įrodyti, jog tai ne jis nupurškė ieškovės žemės sklypo dalį. Tai, kad teismas nukrypo nuo minėtos įrodinėjimo taisyklės pagrindžia teismo motyvai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atskiruose ieškovės ekologinio ūkio laukuose yra buvę nustatyti neleistinų chemikalų naudojimo požymiai, konstatuoti, jog žala ieškovei galėjo atsirasti ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet dėl kitų priežasčių, neginčijamų įrodymų nepateikta. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ieškovės laukas nupurkštas ne dėl jo veiksmų, nors nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus kyla būtent ieškovei, t. y. įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat).

31. Be kita ko, kaip jau buvo minėta, civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, ir juos turi įrodyti ieškovė. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tokiais veiksmais buvo pripažintas atsakovo 2019 m. gegužės 9 d. vykdytas lauko purškimas herbicidais.

32. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatinėjo, ar atsakovas, purkšdamas sau priklausantį žemės sklypą herbicidais, laikėsi teisės aktų reikalavimų (byloje nėra duomenų, kad ūkininkaujant būtų draudžiama naudoti herbicidus arba kad atsakovas juos būtų naudojęs, pažeisdamas saugumo reikalavimus), tačiau ir neįvertino aplinkybės, jog ieškovė ekologinio ūkio statusą prarado dėl to, jog jos žemės sklype buvo rasta veiklioji medžiaga glifosatas, kuri, atsižvelgiant į bylos medžiagą, purškiant laukus 2019 m. gegužės 9 d. atsakovo nebuvo naudojama. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. buvo naudojamas herbicidas METAZAMIX. Atsakovo pateiktame augalų apskaitos produktų naudojimo žurnale nurodoma, kad 2019 m. gegužės 9 d. atsakovas lauką purškė herbicidu METAZAMIX, kurio sudėtyje, kaip nurodo atsakovas, nėra veiksliosios medžiagos glifosato. Herbicido sudėtį patvirtina viešai skelbiama informacija apie herbicido METAZAMIX sudėtį, kurią sudaro pagrindinės veikliosios medžiagos: metazachloras, aminopiralidas ir pikloramas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kad minėto herbicido sudėtyje yra glifosato, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju teismas vertino aplinkybę, kada ieškovės pasėliai buvo paveikti išoriškai, tačiau ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovui, nurodė, kad ekologinio ūkio statusą ji prarado, nes dirvožemio ėminiuose buvo nustatyti glifosato likučiai ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties likučiai. Ieškovė neįrodinėjo, kad jai ekologinio ūkio statusas buvo panaikintas dėl apskritai jos žemės sklype rastų herbicidų, o specifiškai nurodė žemėje rastą veikliąją medžiagą – glifosatą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog būtent atsakovas, 2019 m. gegužės 9 d. purkšdamas laukus herbicidu METAZAMIX, užteršė ieškovės ekologinio ūkio dalį.

33. Kita vertus, kadangi ieškovė nurodė, kad ekologinio ūkio statusą prarado būtent dėl to, jog jos žemėje buvo nustatyti glifosato ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties likučiai, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kada konkrečiai ir ar būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, užteršdamas ieškovės sklypą minėta veikliąją medžiaga. Pagal byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad atsakovas jam parklausantį žemės sklypą (ražienas po derliaus nuėjimo) purškė 2018 m. rugsėjo 6 d. herbicidu Ranger XL, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra glifosatas. Šios aplinkybės atsakovas neneigia ir tai patvirtina atsakovo pateiktas augalų apskaitos produktų naudojimo žurnalas, kuriame fiksuotas produkto panaudojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti ir atsakovo veiksmus, kai buvo vykdomas 2018 m. rugsėjo 6 d. purškimas, turėjo nustatyti, ar glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties dirvoje galėjo išlikti iki 2019 m. gegužės mėnesį atlikto žemės sklypo patikrinimo, o atsižvelgiant į įrodinėjimo paskirstymo taisykles, būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad atsakovas, 2018 m. rugsėjo 6 d. purkšdamas savąjį žemės sklypą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).

34. Augalų apsaugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad naudodami augalų apsaugos produktus, augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai ir augalų apsaugos produktų neprofesionalieji naudotojai privalo laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodytų reikalavimų, kurie atitinka ir augalų apsaugos produkto registracijos liudijime nurodytus reikalavimus. Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 77 punkte nustatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, jog būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas ūkininkas A. A., vykdydamas purškimo chemikalais darbus, nebuvo atidus ir tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis ir šiais veiksmais padarė žalą ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo vertinta, ar atsakovo elgesys atitiko profesionaliam naudotojui keliamus reikalavimus, sprendime nėra konstatuota, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus atsakovas pažeidė, ūkininkaudamas savo sklype. Be to, Taisyklių 79 punktas numato, kad apdorojant augalų apsaugos produktais žemės sklypuose ar kituose plotuose augančius augalus, būtina laikytis augalų apsaugos produkto etiketėje nurodyto temperatūros ir vėjo greičio režimo. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas būtų nesilaikęs herbicidų, sudėtyje turinčių glifosato, purškimui keliamų reikalavimų, t. y. neteikė jokių įrodymų pagrįsti, jog 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo purškimui netinkamas vėjas ar temperatūra, ar atsakovas purškimą būtų vykdęs per arti nuo ieškovės sklypo, ar būtų naudojęs neleistinus cheminius preparatus. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta ir duomenų apie herbicido Ranger Xl naudojimo režimą, įrodymų, jog atsakovas būtų šio režimo nesilaikęs (178 straipsnis).

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo atsakovas prisipažino kaltu, sumokėdamas Valstybinės augalininkystės tarnybos 2019 m. liepos 31 d. administracinio nusižengimo protokolu paskirtą administracinę baudą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad toks faktas savame nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad žemės sklypų patikrinimas vyko 2019 m. gegužės 17 d., nors nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ginčui yra aktualus laikotarpis, kai atsakovas žemės sklypą purškė produktu, turinčiu glifosato, t. y. 2018 m. rugsėjo 6 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui administracinė nuobauda buvo skirta dėl to, jog tirpalas pateko ant melioracijos griovio apsaugos juostos. 2019 m. gegužės 17 d. augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų kontroliniame klausimyne nurodoma, kad nupurkšta vandens apsaugos zona, dulksna pateko ant griovio apsaugos zonos. Minėtuose dokumentuose nėra konstatuota, kad buvo nupurkštas ir gretimai esantis ieškovės sklypas, o taip pat nebuvo detalizuotas ir įvardintas konkretus augalų apsaugos produktas, t. y. jog į vandens zoną būtų patekęs būtent ieškovės nurodomas herbicidas, turintis veikliosios medžiagos glifosato.

36. Iš esmės savo reikalavimą ieškovė grindžia tik tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog įvertinus gautus laboratorijų duomenis, 63,47 ha lauke nustatyta šoninė kaimyninė tarša pasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame sprendime nėra konstatuojamas joks atsakovo padarytas augalų apsaugą reglamentuojančių ar kitų teisės aktų pažeidimas, o tik ieškovė informuojama apie tai, kad kaimyninė šoninė tarša pasitvirtino. Kartu ieškovė buvo informuota apie galimybę kreiptis dėl užteršto ir neužteršto laukų atskyrimo. Priešingai nei teigė ieškovė, tarnyba nenustatinėjo fakto, kad atsakovas, purkšdamas savo sklypą glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, nupurškė ir ieškovės ekologinio lauko dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šoninės kaimyninės taršos nustatymo procedūra yra skirta ūkio subjektui sušvelninti sankcijas užterštai lauko daliai ir jų netaikyti neužterštai lauko daliai, tačiau tokia procedūra, kurioje kaimyninio sklypo savininkas net nedalyvauja, pati savaime negali jam sukelti teisinių padarinių, t. y. laikyti, jog kaimyninės taršos nustatymo faktas yra prejudicinis ar sukeliantis savarankiškus padarinius kaimyniniam sklypui, nėra teisinio pagrindo.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei šalių įrodinėjimo pareigą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog būtent atsakovas, purkšdamas laukus herbicidais, turinčiais glifosato veikliosios medžiagos, ūkininkaudamas savo sklype būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, kuomet atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. nupurškė jam priklausantį žemės sklypą herbicidais.

39. Vertinant atsakovo elgesį per apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, teisėjų kolegija nepritaria skundžiamo sprendimo išvadai, jog atsakovas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. E. K., kuris 2020 m. birželio 25 d. pateikė atsakymus į jam suformuluotus klausimus. Doc. dr. E. K. pateiktame rašte nurodė, kad agronomijos fakulteto mokslininkai atliko modelinį bandymą, siekdami įvertinti galimą šoninio vėjo įtaką glifosato perpurškimui į greta esantį lauką. Bandymo metu laukų sąlyčio linija buvo 200 m, tarp laukų nebuvo jokios apsauginės juostos, vėjo greitis 1,5–1,8 m / s, o vėjo kryptis maždaug 75 laipsnių kampu į saugomą lauką. Po 10 dienų buvo įvertintas perpurškimo laipsnis ir intensyvumas: 200 m laukų sąlyčio juostoje perpurškimas atskirais žolės pageltimo „liežuviais“ užfiksuotas maždaug ketvirtadalyje lauko pakraščio, o perpurškimo gylis į pageltimo „liežuviais“ užfiksuotas maždaug ketvirtadalyje lauko, perpurškimo gylis į gretimą lauką daugeliu atveju buvo nuo 0,5 iki 3 m, dvejose vietose įsiterpęs apie 10 m. Dr. doc. E. K., atsižvelgęs į bandymo rezultatus, padarė išvadą, kad esant tokiai laukų išsidėstymo padėčiai ir herbicido purkšimo dieną vėjui (pagal (duomenys neskelbtini) hidrometeorologinės stoties duomenis) pučiant praktiškai į atsakovo lauko pusę, tikimybė perpurkšti 20 m pločio melioracijos griovį, o tuo labiau daugiau negu 200 m laukų ribojimosi fronte yra absoliučiai maža. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu skųsdama teismo išvadą dėl jos nustatytos kaltės, jog ieškovė, nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, prisidėjo prie rizikos padidėjimo, nurodo, kad ji net negalėjo numanyti, jog atsakovas perpurkš ieškovės ir atsakovo sklypus skiriantį griovį, kuriuo teka upelis ir kurio plotis apie 15 m, todėl jai nebuvo pagrindo kreiptis į sertifikavimo įstaigą dėl pritarimo įsirengti platesnę apsaugos zoną tarp jos ir atsakovo žemės sklypų, tačiau tuo pačiu, reikšdama reikalavimą atsakovui ir vertindama jo veiksmus, ji teigia, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai ir neatsargiai. Taigi, ieškovė, būdama ekologinio ūkio savininkė, iš esmės atsakovo reikalauja aukštesnių elgesio standartų nei pati iš savęs.

40. Paminėtina ir tai, kad byloje pateiktas 2020 m. kovo 27 d. VšĮ „Ekoagros“ raštas, kuriame nurodomos aplinkybės dėl 2017–2019 metų laikotarpiu ieškovės ūkyje atliktų akredituotų laboratorinių tyrimų dėl neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų naudojimo. Iš šio rašto matyti, kad iš kitų ieškovei priklausančių ūkių devyniuose laukuose taip pat buvo rasta glifosato pėdsakų ir aminometilo fosfoninės rūgšties likučių. Nors šių ūkių kontroliniai numeriai skiriasi, t. y. tai jau kiti ūkiai, nei ūkis nagrinėjamoje byloje, tačiau aplinkybė, kad jau ir anksčiau herbicidų naudojimo požymiai buvo nustatyti keliuose ieškovės ekologinio ūkio laukuose, leidžia daryti išvadą, jog žala, jei tokia ieškovei padaryta, galėjo atsirasti ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet ir dėl kitų priežasčių.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas, ūkininkaudamas savo ūkyje, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai ar atliko neteisėtus, teisės aktais draudžiamus veiksmus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ir sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto. Byloje nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su žalos dydžiu ir ieškovės kalte, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, šie argumentai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp šalių, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

43. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 2 388 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (525 Eur specialisto išvada, 614,95 Eur žemės tyrimas, 22,13 Eur hidrometereologinės tarnybos pažyma ir 1 226 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

45. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (CPK 93 straipsnis).

46. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra tenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimą jis advokatui sumokėjo 605 Eur, be to, sumokėjo 850,72 Eur dydžio žyminį mokestį. Be kita ko, atsakovas prašo priteisti ir 423,50 Eur išlaidas, kurias jis patyrė antstolei konstatuojant faktines aplinkybes. Kadangi atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realias teisinės pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apeliacinės instancijos teisme nebuvo priimtas, atsakovui iš ieškovės priteisiamas tik 850,72 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 388 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,72 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 72 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.