- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-611-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-611-544/2019
teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00048-2019-5
2019 m. lapkričio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1467-434/2019 pagal ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį atsakovui ūkininkui D. A. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ūkininkė A. M. prašė priteisti iš atsakovo ūkininko D. A. 3 860 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ji pagal panaudos sutartį naudojasi 6,2 ha žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame augina ekologiškus raudonuosius dobilus. Užaugintą derlių parduoda pagal 2017 m. kovo 9 d. Sėklų auginimo ir supirkimo sutartį, pagal kurią supirkėjas moka po 2 900 Eur už raudonųjų dobilų „Vyčių“ sertifikuotas sėklas. Šis jos dirbamas žemės sklypas yra šalia atsakovo dirbamo žemės sklypo. 2018 m. rudenį atsakovas, purkšdamas savo sklypą glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais, nupurškė ir jos ekologinį lauką, apie ką ji 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo Valstybinę augalininkystės tarnybą, kuri patikrino abu laukus ir nustatė, kad ieškovės dirbamos žemės lauko paimtame mėginyje yra 0,015 mg/kg glifosato ir 0,073 mg/kg glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanų, o atsakovo žemės lauke – 0,2 mg/kg glifosato ir 0,12 mg/kg glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanų. Dėl šios priežasties VšĮ „Ekoagros“ panaikino jai išduotą dokumentą, leidžiantį šiame lauke užaugintas sėklas parduoti kaip ekologiškas. Dėl to iš šio lauko gautą derlių – 2 tonas raudonųjų dobilų sėklų buvo priversta parduoti už mažesnę kainą (ne kaip ekologiškas), dėl ko patyrė 3 860 Eur nuostolį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu ūkininkauja gretimai esančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo lauke augina ekologiškus raudonuosius dobilus, o atsakovo ūkis nėra ekologinis. 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas jam priklausantį lauką nupurškė herbicidais. Valstybinė augalininkystės tarnyba 2018 m. lapkričio 6 d. patikrino abu laukus ir nustatė, kad ieškovės dirbamos žemės lauko paimtame mėginyje yra 0,015 mg/kg glifosato ir 0,073 mg/kg glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanų, o atsakovo žemės lauke – atitinkamai 0,2 mg/kg glifosato ir 0,12 mg/kg glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanų. Dėl šios priežasties VšĮ „Ekoagros“ ieškovės dirbamo lauko statusą sumažino iki P1 ir dėl to ji negalėjo šiame lauke išaugintos dobilų sėklos parduoti brangiau kaip ekologiškos.
5. Nurodė, kad, remiantis pas ieškovės sutuoktinį ūkyje dirbančio liudytojo T. K. parodymais, R. M. apie tai, kad jo sutuoktinei priklausantis laukas, kuriame ūkininkaujama ekologiškai, yra paveiktas herbicidais, tapo žinoma tą pačią rugpjūčio mėnesio dieną, kai atsakovas jį nupurškė herbicidais, tačiau į atsakingas institucijas su pareiškimais ieškovė kreipėsi tik rugsėjo ir spalio mėnesių pabaigoje. Apklaustos liudytojomis Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistės A. B. ir E. C. patvirtino teismui, kad jei atsakovo neatsargiai purškiamo roundupo dulksna būtų patekusi į ieškovės lauką, tai ant tų augalų jos panaudojimo požymiai būrų matomi apie mėnesį laiko. Tačiau tokių duomenų byloje pateikta nėra. Priešingai, tiek apklaustos šios liudytojos, kurios lauką apžiūrėjo 2018 m. lapkričio 6 d., tiek apklausta liudytoja R. P., kuri nuvyko apžiūrėti ieškovei priklausančio lauko pagal A. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymą, patvirtino teismui, kad akivaizdžių požymių, jog ieškovės lauke būtų buvusi panaudoti minėti chemikalai, nebuvo ir tik paėmus žemės pavyzdžius dirvožemyje buvo nustatyti chemikalo ir jo skilimo produkto likučiai. Liudytoja E. C. patvirtino, kad, jei dobilai būtų buvę nupurkšti glifosatais, jų ražienos būtų sunykusios, nes šis chemikalas augalą sunaikina iki šaknų, ko šiuo atveju nebuvo. VšĮ „Ekoagros“ Utenos filialo 2018 m. spalio 12 d. ieškovei pateiktas sprendimas dėl išduotų dokumentų patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ginčo lauke tiek išretėjusioje lauko vietoje paimtame ir ištirtame dirvožemio mėginyje, tiek vešlių dobilų vietoje rasta glifosato ir jo liekanų, dėl ko šiam laukui 2018 m. iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis ir skiriamas P1 statusas.
6. Teismas pažymėjo, jog liudytojas T. B. parodė, kad ieškovės nurodytame lauke šio herbicido ir jo skilimo produktų likučių buvo rasta ir 2017 m. rudenį, kai ieškovės ūkyje buvo atliekamas patikrinimas šiam laukui patekus į atsitiktine tvarka tikrinamų laukų sąrašą. Šio lauko dirvožemyje tada buvo rasta 0,021 mg/kg glifosato ir 0,069 mg/kg glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanų, dėl ko šiam laukui 2017 metais taip pat buvo suteiktas statusas P1. Tuo tarpu atsakovo argumentus, kad jis savo ūkyje bei lauke, kuris ribojasi su ieškovės lauku, herbicidus naudoja pagal visus jų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, patvirtina ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. lapkričio 6 d. neplaninių patikrinimo aktų duomenys, iš kurių matyti, kad pažeidimų naudojant augalų apsaugos produktus atsakovo ūkyje nenustatyta.
7. Teismas sprendė, kad nustatyta, jog atsakovas savo lauką 2018 m. rugpjūčio 27 d. herbicidais purškė vakare, apie 21.30 val., kai vėjo nebuvo. Pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas taip pat patvirtina, kad nuo 20 val. vėjo greitis nebuvo didesnis nei 4 m/s. Iš herbicido naudojimo instrukcijos matyti, kad norint, jog produktas būtų veiksmingesnis, jis turi būti naudojamas esant 5-25 C oro temperatūrai, dideliam oro drėgnumui ir kad jo negalima purkšti, jei vėjo greitis didesnis nei 4 m/s. Nors liudytojas T. K. teigia matęs atsakovą savo lauką purškiant apie 17 val., tačiau, net jei ir tikėti šio liudytojo parodymais, iš minėtos pažymos matyti, kad ir tuo metu vėjo greitis nebuvo didesnis nei 4 m/s.
8. Teismas taip pat pažymėjo, jog liudytojo T. B. teigimu, pagal galiojančius ekologinę žemdirbystę reglamentuojančius teisės aktus ekologinio lauko apsaugos priemonių privalo imtis ekologinio ūkio savininkas, t. y. ieškovė. Tą patvirtina ir VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. balandžio 16 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, iš kurio matyti, kad ieškovė, įvertinusi užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis galimybes, turėjo įsirengti apsaugos juostas prie sertifikuojamų laukų bei jas deklaruoti Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, nes tai numatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.1 punkte. Tuo tarpu šiai įstaigai 2018 m. birželio 28 d. atlikus kasmetinį patikrinimą ieškovės ekologinės gamybos ūkyje ir surašius protokolą, nėra jokių duomenų apie apsaugos juostas ar jose auginamus žemės ūkio augalus nei prie ginčo lauko, nei prie kitų sertifikuotų laukų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė A. M. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
11. Teigia, jog ieškovės ekologinis laukas ribojasi tik su atsakovo chemizuoto ūkio lauku iš vienos pusės, iš kitų trijų pusių jos lauką supa miškas bei kelias. Dėl to šioje byloje buvo būtina nustatyti, ar ieškovės lauke rasta cheminė medžiaga yra tokia pati, kokia naudojama atsakovo ūkyje, jei taip, ar dėl jos patekimo į ieškovės lauką yra kaltas atsakovas, ar kiti asmenys. Iš byloje pateiktų duomenų buvo galima nustatyti, kad ta pati medžiaga rasta tiek ieškovės, tiek atsakovo laukų dirvožemyje po šios medžiagos panaudojimo atsakovo lauke.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės lauke yra glifosato panaudojimo pėdsakų, yra neteisinga, nes tai paneigia dirvožemio laboratorinių tyrimų duomenys. Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistės A. B. ir E. C. patikrinimą laukuose atliko spalio mėnesio pradžioje praėjus daugiau nei mėnesiui po purškimo, todėl glifosato poveikio nesimatė ne dėl to, kad jis nebuvo panaudotas, o dėl gamtinių rudens sąlygų. Faktas, kad ta pati veiklioji medžiaga pateko į ieškovės lauką po to, kai atsakovas nupurškė savo lauką glifosatais, įrodo, kad atsakovas, naudodamas chemines medžiagas savo chemizuotame ūkyje, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 įsakymo Nr. 3D – 564 77 punkto reikalavimų, kuris imperatyviai nurodo, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų taikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Atsakovas ūkininkas ir profesionalusis medžiagų naudotojas neužkirto kelio cheminių medžiagų patekimui už jo lauko ribų, dėl ko yra kaltas dėl žalos padarymo ieškovei.
13. Nors Valstybinės augalininkystės tarnybos pareigūnai ir atliko atsakovo ūkio patikrinimus, tačiau jie nesiaiškino, ar purškimo metu sklido purškiamos priemonės dulksna (paties purškimo fakto nekontroliavo). Todėl patikrinimo akto išvada, kad įvykdytas purškimas atitinka teisė aktų reikalavimus, neįrodo, jog atsakovas nenupurškė dalies ieškovės sklypo ir nepaneigia fakto, kad glifosatas po jo panaudojimo atsakovo lauke pateko už šio lauko ribų ir užteršė ieškovės ekologinį lauką. Tai, kad cheminių medžiagų likučių buvo rasta ieškovės lauke dar 2017 metais, tik patvirtina, jog atsakovas ir ankstesniais metais netinkamai naudojo chemines medžiagas tame pačiame lauke, dėl ko jau ne pirmą kartą užteršia ieškovės lauką.
14. Mano, jog hidrometeorologiniai duomenys byloje nepaneigia atsakovo kaltės dėl ieškovės lauko užteršimo. Iš hidrometeorologinės pažymos matyti, kad vėjo greitis buvo artimas 4 m/s greičiui (3,9 m/s), bet jis matuotas ne ieškovės lauke. Liudytojas T. K. parodė, jog jis matė, kaip vėjas nešė purškiamos cheminės medžiagos dulksną į ieškovės lauką. Hidrometeorologinė stotis nefiksavo galimų vėjo gūsių ieškovės lauke. Todėl tvirtina, kad teismas turėjo pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad vėjo greitis ginčo laukuose buvo didesnis nei 4 m/s ir būtent šio atsakovo purškimo metu cheminės medžiagos iš jo lauko pateko į ieškovės lauką.
15. Atkreipia dėmesį į liudytojo VŠĮ „Ekoagros“ specialisto T. B. parodymus, kuris teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad apsaugos juostų ekologiniame lauke įrengti ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo; pats ūkininkas, įvertinęs visas galimas ekologinio lauko užteršimo tikimybes, nusprendžia, įrengti apsaugos juostą ar ne, bei kokio pločio ji turi būti. Šiuo atveju, priešingai teismo argumentams dėl apsaugos juostų privalomumo, ieškovė, įvertinusi, kad jos ekologinis laukas yra supamas miško ir kelio bei iš šių pusių jokių rizikų kilti negali ir tik iš vienos pusės ribojasi su chemizuoto ūkio lauku, ir pagrįstai tikėdamasi, kad chemizuoto lauko savininkas savo lauką dirba laikydamasis teisės aktų reikalavimų bei teisingo ūkininkavimo principų ir užtikrins, kad šiame ūkyje naudojamos cheminės medžiagos nepateks už lauko ribų, nusprendė apsaugos juostų oficialiai neįrengti.
16. Teigia, jog teismas neaptarė ir nevertino į bylą pateiktos toponuotraukos, iš kurios aiškiai matyti, kad atsakovas, purkšdamas savo lauką glifosatais, o paskui jį apardamas (tikėtina dėl to, kad norėjo nuslėpti savo veiksmus), buvo „įlindęs“ vidutiniškai 1,5 metro į ieškovės žemės sklypą. Jau vien dėl šios priežasties ieškovės laukas turėjo netekti ekologinio lauko statuso, nes dalis ekologinio lauko buvo tiesiogiai nupurkštas draudžiama ekologiniame ūkininkavime medžiaga.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde nepateikia jokių motyvų, patvirtinančių jos apeliacinio skundo reikalavimą. Ji tik pateikia savo nuomonę apie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Tuo tarpu teismas savo sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, o ne remdamasis vien tik atsakovo paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines bei proceso teisės normas.
22. Įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese nurodytos CPK 176-185 straipsniuose. Remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas įvertino, visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnį, sprendžiant dėl to, ar (ne)egzistavo tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo; jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010).
24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, išnagrinėjo bylą nenukrypdamas nuo šios nutarties 22 -23 punktuose nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog byloje neįrodyta atsakovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246- 6.249 straipsniai). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, tarp jų CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus.
25. Apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, kad vienintelis glifosato patekimo į jos ekologinį lauką šaltinis yra šio chemikalo purškimas į atsakovo chemizuotą ūkio lauką, kuris ribojasi su ieškovės ekologiniu lauku. Pats apeliantės vyras ūkininkas R. M. patvirtino, jog kitoje kelio pusėje, su kuriuo ribojasi atsakovo naudojamas laukas, yra ir jo dirbami laukai, kuriuose neauginama ekologinė produkcija ir naudojami herbicidai.
26. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (4.1, 45, 45.1, 46 punktai) nustato, kad laukams, išskyrus ekologinei bitininkystei naudojamus laukus, gali būti suteikiamas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su magistraliniais keliais ir (arba) neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirenka tokio pločio, bet ne platesnę kaip 10 metrų, apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Taigi sutikrina su apeliante, jog apsaugos juostų ekologiniame lauke įrengti ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM raštas rodo, kad 2017 ir 2018 metais ieškovės A. M. teiktose paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose kontrolinio žemės sklypo Nr. 254553-6077 lauko Nr. 1 ribose apsauginės juostos nedeklaruotos. VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo protokole nenurodyta, jog yra apsaugos juostos prie ieškovei priklausančių sertifikuotų laukų. Liudytojas T. B. patvirtino, kad pagal Taisyklių reikalavimus apsauginė juosta turėjo išsiskirti vizualiai, tačiau, pagal VšĮ „Ekoagros“ duomenis, šiame lauke tokios juostos nebuvo. Taigi faktas, kad apsaugos juostos prie ieškovės dirbamo sertifikuoto lauko nebuvo, nustatytas.
27. Iš kitos pusės ieškovė, kaip ekologinės gamybos ūkio subjektas, privalėjo pati įsivertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirinkti tokio pločio apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Tokios pozicijos teisingumą patvirtino ir VšĮ „Ekoargos“ darbuotojas T. B., kuris nurodė, kad pagal galiojančius ekologinę žemdirbystę reglamentuojančius teisės aktus ekologinio lauko apsaugos priemonių privalo imtis ekologinio ūkio savininkas. Be to, iš VšĮ „Ekoargos“ 2019 m. balandžio 16 d. rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad, vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 4straipsnio a punkto iv papunkčiu, ekologinė gamyba grindžiama rizikos įvertinimu ir prireikus atsargumo bei prevencinių priemonių naudojimu; vadovaujantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 63 straipsnio c punktu, ūkio subjektai parengia atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis pavojų visoje ūkio subjekto gamybos grandinėje.
28. Įvertinusi nutarties 26 punkte išdėstytą reglamentavimą, užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis galimybes bei faktą, kad ekologinio lauko užteršimo faktai buvo nustatyti ir ankstesniais metais, ieškovė turėjo atsakingai vertinti, ar nereikia įsirengti apsaugos juostas prie sertifikuojamų laukų bei deklaruoti jas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kaip tai numatyta minėtų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.1 punkte. Nusprendusi neįrengti apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala.
29. Kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad Valstybinės augalininkystės tarnybos 2018 m. lapkričio 6 d. šalių dirbamų laukų patikrinimo duomenys įrodo, kad tas pats glifosatas ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosfoninės rūgšties liekanos buvo rastos abiejų šalių laukuose po šios medžiagos panaudojimo atsakovo lauke. Iš byloje pateikto Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM 2018 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 1S-2117 matyti, kad jame nekonstatuojamas joks atsakovo padarytas augalų apsaugą reglamentuojančių ar kitų teisės aktų pažeidimas, o tik ieškovė informuojama apie iš laukų paimto dirvožemio tyrimų rezultatus. Šiame rašte nedaroma nei prielaida, nei išvada, jog faktai, kad veikliųjų medžiagų rasta grunto mėginiuose iš A. M. ir D. A. dirbamų laukų, yra kaip nors susiję. Sutiktina ir su atsakovo paaiškinimu, jog glifosatas yra visų herbicidų sudėtyje, todėl ta aplinkybė, kad jo ir ieškovės laukuose buvo rasta ta pati veiklioji medžiaga, neįrodo, jog į ieškovės lauką herbicidai galėjo patekti tik iš atsakovo lauko ir tomis aplinkybėmis, kurias nurodo ieškovė.
30. Nors apeliantė kelia abejones, ar atsakovas savo lauke herbicidus naudoja pagal visus jų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM patikrinimo aktai paneigia ieškovės tvirtinimą, kad herbicidų veiklioji medžiaga glifosatas į jos naudojamo lauko gruntą galėjo patekti atsakovui savo lauke naudojant herbicidus ir nesilaikant jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. O būtent: 2018 m. lapkričio 6 d. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM patikrinimo akte Nr. 36 PAT-144 konstatuota, kad D. A. ūkyje augalų apsaugos priemones naudoja pagal paskirtį, laikydamasis reikalavimų, nurodytų augalų apsaugos priemonių etiketėse, laikydamasis nustatytų naudojimo normų, terminų iki derliaus nuėmimo ir nustatyto purškimo skaičiaus per sezoną, naudojama purškimo įranga turi galiojantį augalų apsaugos produktų purškimo įrangos pažymėjimą, o augalų apsaugos priemonės ir tuščios jų pakuotės saugomos laikantis nustatytos tvarkos, užtikrinančios veikliųjų medžiagų patekimą į aplinką. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės augalininkystės tarnyba prie ŽŪM taip pat atliko patikrinimą atsakovo ūkyje (patikrinimo aktas Nr. 34 PAT-130) ir nustatė, kad ūkyje augalų apsaugos priemonės naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos šios tarnybos darbuotojos A. B. ir E. C. paaiškino, kad patikrinimai buvo atlikti ne formaliai patikrinant dokumentus, o realiai nuvykus apžiūrėti lauką ir tikrinant realias augalų apsaugos priemonių saugojimo bei naudojimo aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovo ūkio veikla naudojant augalų apsaugos priemones atitinka teisės aktų reikalavimus, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovas savo ūkyje bei lauke, kuris ribojasi su ieškovės ginčo lauku, herbicidus naudoja pagal visus jų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.
31. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismas, vertindamas liudytojų A. B. ir E. C. parodymus, pažymėjo, jog liudytoja E. C. paaiškino, kad, jei dobilai būtų buvę nupurkšti glifosatais, jų ražienos būtų sunykusios, nes šis chemikalas augalą sunaikina iki šaknų, ko šiuo atveju nebuvo. Šios liudytojos parodymus patvirtino ir liudytoja R. P., jog ji žemės mėginius 2018 m. rugsėjo 26 d. ėmė iš vietų, kur dobilai buvo išnykę salelėmis, ir iš vietų, kur jie vešlūs, tačiau abiejuose mėginiuose buvo rasti chemikalų likučiai. Atitinkamai šios liudytojos parodymus patvirtino VšĮ „Ekoagros“ 2018 m. spalio 12 d. ieškovei pateiktas sprendimas dėl išduotų dokumentų, iš kurio matyti, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. ginčo lauke tiek išretėjusioje lauko vietoje paimtame ir ištirtame dirvožemio mėginyje, tiek vešlių dobilų vietoje rasta glifosato ir jo liekanų, dėl ko šiam laukui 2018 m. iš naujo taikomas pereinamasis laikotarpis ir skiriamas P1 statusas. Tas pačias aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir apklaustas liudytoju kitas VšĮ „Ekoagros“ darbuotojas T. B.. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas vertino visų įrodymų visumą, kuri dėl esminių aplinkybių sutapo tarpusavyje ir su kitais įrodymais.
32. Teisėjų kolegija kritiškai ir kaip deklaratyvų vertina apeliacinio skundo argumentą, kad tai, jog cheminių medžiagų likučių buvo rasta ieškovės lauke dar 2017 metais, tik patvirtina, kad atsakovas ir ankstesniais metais netinkamai naudojo chemines medžiagas tame pačiame lauke, dėl ko jau ne pirmą kartą užteršia jos lauką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog ieškovės nurodytame lauke herbicido ir jo skilimo produktų likučių buvo rasta ir 2017 m. rudenį, kai jos ūkyje buvo atliekamas patikrinimas dėl kitų priežasčių, t. y. ūkyje užaugintų grikių užteršimo neleistinomis ekologiniame ūkyje medžiagomis, ir šis laukas pateko į atsitiktine tvarka tikrinamų laukų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad jau ir anksčiau herbicidų naudojimo požymiai buvo nustatyti keliuose atsakovės ekologinio ūkio laukuose, leidžia vertinti, kad žala, jei tokia ieškovei padaryta, galėjo atsirasti ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet dėl kitų priežasčių.
33. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad hidrometeorologiniai duomenys nepaneigia atsakovo kaltės dėl ieškovės lauko užteršimo, nes jie yra orientaciniai, gauti iš hidrometeorologinių duomenų fiksavimo stoties, o ne iš ginčo lauko, kuriame vėjo greitis galėjo būti didesnis nei 4 m/s, grindžiami tik nepagrįstomis prielaidomis. Tuo tarpu minėtos pažymos duomenys rodo, kad visas vakaras (net ir liudytojo T. K. nurodytu laiku), kada atsakovas naudojo herbicidus, nebuvo vėjuotas, vėjo greitis neviršijo leistino greičio, prie kurio galima saugiai naudoti minėtą priemonę ir kuris nurodytas „Roundap PowerMax“ naudojimo instrukcijoje.
34. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliantės skundo argumentas, kad teismas tinkamai neįvertino toponuotraukos įrodomosios reikšmės, nes ji patvirtino, jog atsakovas, purkšdamas savo lauką glifosatais, važiavo ieškovės lauku. Teisėjų kolegija vertina, kad, nors pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarinėjo šio įrodymo įrodomosios reikšmės, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad jis buvo vertintas kaip įrodymų visumą sudarantis įrodymas. Kadangi išskirtinės įrodomosios reikšmės duomenų minėtas įrodymas neturėjo, teismui nebuvo būtinumo jį vertinti atsiejant nuo visų įrodymų visumos. Be to, byloje nėra duomenų apie aiškias ir neginčijamas šalių sklypų ribas, todėl aptariamas įrodymas šiuo aspektu neturi esminės įrodomosios reikšmės.
35. Esant virš išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto, todėl, byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.