Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį atsakovui ūkininkui A. A. dėl žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ūkininkė A. M., Nacionalinėje mokėjimų agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos yra deklaravusi 63,47 ha ploto ekologinį lauką, esantį (duomenys neskelbtini) (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 2018 -09-05 buvo pasėti žieminiai kviečiai. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės mėn. pradžioje ieškovė pastebėjo pagal griovį išnykusius žieminius kviečius ir 2019-05-13 kreipėsi į VšĮ “Ekoagros” bei Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl galimo pažeidimo nustatymo. Nustatyta, kad VšĮ Ekoagros specialistams 2019-05-16 apžiūrėjus žemės sklypą, melioracijos griovį, buvo nustatyta, kad žolė griovyje iš abiejų pusių griovio ir virš griovio yra nudžiūvusi, išgeltusi ir yra paveikta cheminėmis medžiagomis. Konstatuota, kad rytinis žieminių kviečių lauko pakraštys, prasidedantis nuo griovio pusės, yra netolygiai paveiktas ekologinėje gamyboje neleistinomis medžiagomis. Iš 2019-05-16 papildomo patikrinimo protokolo matyti, jog nustatyta, kad dalis žieminių kviečių yra sunaikinta visiškai, dalis išretėjo. Atlikus matavimus nustatytas apie 300 m. pažeistas ilgis, pasėlis nuo lauko krašto gilyn sunaikintas atstumu nuo 5 iki 6 m. visiškai, dalyje - nuo lauko pradžios iki 11 m. pločio. VšĮ “Ekoagros” Utenos filialas 2019-06-18 ieškovę informavo, kad atlikus 2019-05-16 paimtų dirvožemio laboratorinius tyrimus nustatyti sintetinių cheminių medžiagų likučiai. Nurodyta, kad žemės sklype buvo nustatyti glifosato likučiai 0,11mg/kg +- 0,055 ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties likučiai 0,05 mg/kg +- 0,025. Konstatuota, kad po laboratorinių tyrimų paklaidos įvertinimo tiek glifosato rezultatas 0,055 mg/kg, tiek amino metilo fosforinės rūgšties rezultatas 0,025 mg/kg viršija Lietuvos Respublikos ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2000-12-28 įsakymu Nr. 375 punkte 29/7 nustatytą orientacinę neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale ir produkcijos ribinę vertę - 0,010 mg/kg. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-07-16 nurodė, kad specialistams apžūrėjus 63,74 ha žemės sklypo dalį bei melioracijos griovį, akivaizdžiai buvo matomi AAP panaudojimo požymiai – augalai nurudavę, sudžiūvę. Nurodyta, kad apžiūrėjus kaimyninio sklypo (KŽS Nr. 245558-1986 lauke Nr. 2, 12 ha) savininko Augalų apsaugos produktų naudojimo veiklos patikrinimą, pagal dokumentus nustatyta, kad 2018-09-06 po pjūties sklype likusios ražienos buvo apdorotos AAP, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato. Nurodė, kad 2019-06-26-28 d. akredituota laboratorija “Eurofins, Dr.Specht laboratorien GmbH (Vokietija) pateikė laboratorinių tyrimų rezultatus, atliktus dirvožemio ir žieminių kviečių ėminiuose, paimtuose iš 63,74 ha žemės sklypo (KŽS Nr. 245558-1420, lauko Nr.1) galimai AAP paveiktos teritorijos, esančios už apdoroto žemės sklypo ribos (melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos) ir kaimyninio sklypo (KŽS Nr. 245558-1986, lauko Nr. 2, 12 ha). Konstatuota, kad 2019-06-26 pateiktoje laboratorinių tyrimų ataskaitoje Nr. AR-19-ZP-027128-01 nurodoma, kad iš lauko (KŽS Nr. 245558-1420 lauko Nr. 1 (63,74 ha) pakraščio paimtame žieminių kviečių ėminyje glifosato ir glifosato skilimo produkto amino metilo fosforinės rūgšties (toliau AMPA) liekanų nebuvo aptikta — nustatyta koncentracija yra mažesne nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg/kg). 2019-06-28 pateiktoje laboratorinių tyrimų ataskaitoje Nr. AR- 19-ZP-027647-01 nurodoma, kad iš žemės sklypo, kurio KŽS Nr. 245558-1420 lauko Nr. 1 (63,74 ha) vidurio paimtame dirvožemyje nustatyta, kad glifosato koncentracija yra mažesnė nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg/kg) ir 0,013 mg/kg P. A. Nr.AR-19-ZP-027646-01 nurodoma, kad iš šalia žemės sklypo, kurio KŽS Nr. 245558-1420 lauko Nr. 1 (63,74 ha) pakraščio, nutolusio apie 1 m nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos paimtame dirvožemyje nustatyta 0,021 mg/kg glifosato ir 0,033 mg/kg P. M. griovio šlaito viršutines briaunos, esančios šalia žemės sklypo, kurio K/S Nr. 245558-1420 lauko Nr. 1 (63,74 ha), ėminio tyrimo rezultatai pateikiami Nr. AR-19-ZP-027644-01, kur glifosato nustatyta 0,02 mg/kg ir 0,098 mg/kg P. P. ėminyje iš žemės sklypo, kurio KŽS Nr. 245558-1986 lauke Nr. 2, (12 ha), pakraščio, nutolusio apie 1 m nuo melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos, ataskaitoje Nr. AR-19-ZP-027645-01 nustatyta 0,19 mgkg glifosato ir 0,28 mg/kg P. V. augalininkystės tarnyba pažymėjo, kad visuose tirtuose ėminiuose taip pat buvo nustatyta glufosinato liekanų pėdsakų, t. y. nustatyta koncentracija yra mažesnė nei metodo nustatymo riba (mažiau nei 0,01 mg/kg). Iš VšĮ „Ekoagros“ Utenos skyriaus 2019-08-02 sprendimo Nr. LSK-U-19-04314 matyti, kad dėl nustatytos cheminių medžiagų taršos, viršijančios nustatytą orientacinę neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracijos dirvožemyje, augale ir produkcijoje ribinę vertę - 0,010mg/kg užaugintą kviečių derlių (63,47ha) ūkininkei A. M. leidžiama realizuoti kaip įprastinę. Be to, 2019-08-21 sprendimu Nr. LSK-U-19-05182 konstatuota, kad įvertinus gautus laboratorijų duomenis, 63,47 ha lauke nustatyta šoninė kaimyninė tarša pasitvirtino, laukui derliaus nuėmimo metais pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo ir sertifikuojamas ne auginamas augalas, bet laukas sertifikuojant įvardijamas kaip „neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos“. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog konstatavus, kad yra pažeisti ekologiškam ūkininkavimui keliami reikalavimai – auginant ekologiškas kultūras nenaudoti chemikalų, ūkininkei A. M. buvo panaikinti leidimai 63,47 ha plote užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-11-09 ekologiškų grūdų/rapsų/ kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su ŽŪKB (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti 350 tonų kviečių, o pirkėjas – sumokėti po 310 Eur už toną. Žemės sklype nustačius taršą, ūkininkės A. M. gautas kviečių derlius buvo parduotas po 150 Eur už toną. Ieškovė nurodė, kad patyrė 56 000 Eur žalą, nes gautas derlius buvo parduotas ženkliai mažesne kaina, o dėl patirtos žalos yra atsakingas atsakovas ūkininkas A. A., kuris chemikalais rudenį ir pavasarį purškė greta jos sklypo esantį jam priklausantį žemės sklypą.

Atsakovas patvirtino, kad 2018-09-06 vykdė jam priklausančio žemės sklypo purškimą chemikalais, kurių sudėtyje yra glifosato, tačiau teigė, kad jo naudojami chemikalai negalėjo pažeisti ieškovės pasėtų kviečių, nes jie nebuvo sudygę, be to, žemės sklypus skiria apie 15 m. pločio griovys, todėl purškiant chemikalus smulkialašiu purkštuvu, chemikalų dulksna negalėjo pasiekti ieškovės pasėlių. Be to, teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovės lauke vykdoma ekologinė gamyba, nes nebuvo jokios informacijos bei apsauginių juostų.

Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinio kodekso nuostatos nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Dėl paminėto, ieškovei ūkininkei A. M. teigiant, kad žala jai padaryta neteisėtais atsakovo ūkininko A. A. veiksmai, ji turi įrodyti pagrindines civilinės atsakomybės sąlygas.

Byloje nustatyta, kad šalių dirbami žemės sklypai yra greta ir juos skiria apie 15 m pločio griovys. Kaip minėta, atsakovas ūkininkas A. A. pripažįsta, kad jam priklausantis 12 ha žemės sklypas 2018-09-06 buvo purškiamas glifosato veikliosios medžiagos turinčiais herbicidais. Iš byloje esančio VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto žemės ūkio ir maisto mokslų institumo doc.dr. E. K. teismui pateiktos išvados matyti, kad glifosato veikimo principas augale yra pagrįstas ląstelės fotosintezės mechanizmo sutrikdymu, todėl šios veikliosios medžiagos turintys herbicidai veikia patekę tik ant žalio lapo. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagal šalių pateiktus duomenis apie kviečių sėjos (2018-09-05) bei chemikalų purškimo laikotarpį (2018-09-06), atsakovui vykdant purškimą, ieškovei priklausančiame žemės sklype kviečiai nebuvo sudygę ir tuo metu negalėjo būti paveikti glifosato. Tačiau byloje nustatyta, kad tai, jog kviečiai yra sunykę, galimai paveikti chemikalų, ieškovė pastebėjo tik 2019 m. gegužės pradžioje ir 2019-05-13 kreipėsi į VšĮ “Ekoagra”, prašydama nustatyti pažeidimo faktą. Iš ūkininko A. A. pateikto “Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo” matyti, kad jam priklausantis žemės sklypas (12 ha), esantis greta ūkininkės A. M. 63,47 ha sklypo, chemikalais buvo purškiamas ne tik 2018-09-06, bet ir 2019-05-09. Esant aukščiau paminėtiems duomenims, t. y., nustačius, kad atsakovui ūkininkui A. A. priklausantis žemės sklypas chemikalais buvo purškiamas ir pavasarį, yra labiau tikėtina, kad ieškovei priklausantys kviečiai chemikalais buvo paveikti jiems esant sudygusiems, atsakovui savo lauką nupurškus 2019-05-09 (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovas A. A. nurodo, kad jo laukas buvo purškiamas smulkialašiu purkštuvu, tačiau nepaneigta, kad minėtu metu chemikalų dulksna vėjo nebuvo pernešta ir nepateko ant gretimo žemės sklypo. Tai, kad ieškovei priklausantys pasėliai buvo paveikti glifosato patvirtina net tik aukščiau nurodyti laboratoriniai tyrimai, bet ir teismui pateiktas 2019-05-16 vaizdo įrašus, iš kurio matyti chemikalų paveikti ieškovės žemės sklypo bei melioracijos griovio pakraščiai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovei priklausantys pasėliai galėjo būti paveikti trečiųjų asmenų, pačios ieškovės, jos artimųjų, jokiais įrodymais nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, kad atskiruose ieškovės ekologinio ūkio laukuose yra buvę nustatyti neleistinų chemikalų naudojimo požymiai konstatuoti, kad žala ieškovei galėjo atsirasti ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet dėl kitų priežasčių, neginčijamų įrodymų nepateikta. Lietuvos žemės ūkio ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 3D-564 patvirtintų Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 77 punktu nustatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas privalo augalus, augalinius produktus, jų laikymo pastatus ir (ar) patalpas, žemės sklypus ar kitas teritorijas apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta naudojamų augalų apsaugos produktų patekimo už ploto, kuriame yra apdorojami augalai, augaliniai produktai, jų laikymo pastatai ir (ar) jų patalpos, žemės sklypas ar kita teritorija, ribų. Teismui pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ūkininkas A. A., vykdydamas purškimo chemikalais darbus, nebuvo atidus ir tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai buvo būtina esamomis aplinkybėmis ir šiais veiksmais padarė žalą ieškovei. Be to, tai, kad dėl padaryto pažeidimo atsakovas save pripažino kaltu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis sumokėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-07-31 administracinio nusižengimo protokolu paskirtą administracinę baudą.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, yra konstatavęs, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Todėl, kilus ginčui, byloje įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014, Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmens negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

Byloje nėra ginčo, kad kviečius ieškovė pardavė mažesne kaina, nei jie būtų buvę parduoti, kaip ekologiniai grūdai. Ieškovė nurodo, kad žieminius kviečius būtų pardavusi po 310 Eur/t ŽŪKB (duomenys neskelbtini), pagal 2019-11-09 ekologiškų grūdų/rapsų/ kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nustačius taršą ir VšĮ “Ekoagros” panaikinus išduotą leidimą 63,47 ha lauke užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką, visas gautas derlius parduotas po 150 Eur/t.. Atsakovas kritiškai vertina nurodytą derliaus kiekį, teigia, kad esant žemės sklypo 37,39 našumo balui ieškovė galėjo gauti ne didesnį nei 2,5 t/ha derlių. Iš aukščiau minėtos doc. dr. E. K. išvados matyti, kad sausringą 2019 m. šalyje gauti 25-30 proc. mažesni grūdų derliai. Nurodoma, kad norint 37 našumo balų dirvožemyje be azotinių trąšų ir herbicidų iš 1 ha gauti po 5,5 t kviečių, net ir normalaus drėgnumo metais 1 ha reikalinga įterpti bent po 30-35 t mėšlo. Konstatavo, kad visam ieškovės laukui reikėtų 1900-2000 t.. Nurodė, kad alternatyva, neturint mėšlo, galėtų būti grynų raudonųjų dobilų priešsėlis. Doc. dr. E. K. darė išvadą, kad ieškovės laukų lentelėje nurodant, kad vienintelis žieminių kviečių tręšimui naudotos trąšos Humiextract 2+1,4l /ha be papildomų cheminių trąšų, tokio derlingumo užtikrinti negali, o tuo labiau sausringą vasarą. Ieškovė teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) krovinių pervežimo važtaraščius, UAB “I. A.” 2019-09-04 PVM sąskaitą –faktūrą Nr. AGS10190, kas patvirtina, kad ieškovė pardavė 350 t kviečių po 150 Eur/t, kaip trečios kategorijus kviečius. Tačiau iš A. M. teismui pateiktų laukų kortelių matyti, kad ūkininkė kviečius augino ir dar trijuose laukuose, todėl bendras pasėtų kviečių plotas buvo 87,74 ha (10,69 + 11,74 + 1,84 + 63,47), kas leidžia daryti išvadą, jog neatmestina, kad 2019-11-09 ekologiškų grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi būtų buvę parduoti visi minėtuose 4 (keturiuose) žemės sklypuose užauginti kviečiai. Be to, ieškovės teismui pateikė duomenis (PVM sąskaita faktūra SCAGR Nr. 0004423), kad 2016 m. iš viename žemės sklype (19,69 ha) auginamų ekologiškų kviečių buvo gautas 4 t/ha dydžio kviečių derlius. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad žieminių kviečių (įprastų) derlius 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo 4,9 ha/t. Nors doc. dr. E. K. duota išvada apie gaunamą derlių yra ženkliai mažesnė, nei pagal ieškovės pateiktus duomenis, tačiau ieškovės pateikti duomenys apie gautą ir parduotą derlių nėra neginčijamai paneigti, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovęs nurodomas derlius yra užaukštintas, nerealus. Įvertinus byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, esant tikėtina, kad iš 63,47 ha sklypo ieškovė būtų prikūlusi ir pardavusi 253,19 t ekologiškų kviečių (350 : 87,74 x 63,47 = 253,19 t). Konstatuoti, kad pagal 2019-11-09 ieškovės sudarytą ekologiškų grūdų pardavimo sutartį, kviečiai nebūtų atitikę sutartimi aptartų kokybės standartų ir supirkti sutarta kaina, teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo, nes iš ieškovės teismui pateikto ŽŪKB (duomenys neskelbtini) 2020-02-21 atsakymo į ieškovės užklausimą dėl kviečių supirkimo kainos, juos pardavus kaip trečios klasės grūdus, esant 14 proc. drėgnumui, nurodoma, jog kaina nebūtų pasikeitusi. Dėl paminėto darytina išvada, kad nustačius, jog atsakovui chemikalais purškiant savo žemės sklypą buvo užterštas ūkininkei A. M. priklausantis kviečių laukas bei uždraudus ieškovei 63,47 ha plote auginamus kviečius parduoti kaip ekologiškus, ieškovė patyrė 40 510,40 Eur žalą (253,19 x 310 = 78 488,90 Eur; 253,19 x 150 = 37 978,50 Eur; 78 488,90 - 37 978,50 = 40 510,40 Eur), todėl ūkininkui A. A. kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Nors atsakovas nurodo, jog galimai purškiant chemikalus buvo pažeista tik dalis ieškovei priklausančių pasėlių, tačiau įvertintina, kad ūkininkei A. M. žala yra padaryta uždraudus visą, o ne dalį gauto kviečių derliaus parduoti kaip ekologinį.

Pagal galiojančius ekologinę žemdirbystę reglamentuojančius teisės aktus ekologinio lauko apsaugos priemonių privalo imtis ekologinio ūkio savininkas, t. y. ieškovė. Lietuvos žemės ūkio ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės (4.1, 45, 45.1, 46 punktai) nustato, kad laukams, išskyrus ekologinei bitininkystei naudojamus laukus, gali būti suteikiamas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su magistraliniais keliais ir (arba) neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir pasirenka tokio pločio, bet ne platesnę kaip 10 metrų, apsauginę juostą, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Esant minėtoms nuostatoms konstatuotina, kad apsaugos juostų ekologiniame lauke įrengti ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo. Tačiau ekologiškai ūkininkaujantis asmuo privalėjo pats įsivertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir imtis priemonių, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, kad jokios informacijos, jog 63,47 ha žemės sklype yra auginamos ekologinės kultūros, nebuvo. Tai iš dalies patvirtino ir ieškovės atstovas, ieškovės sutuoktinis R. M., nurodęs, kad lauko apsauginė juosta buvo iš tų pačių kviečių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei priklausančių ekologinių laukų užteršimo faktai buvo nustatyti ir ankstesniais metais, todėl pati ieškovė ūkininkė A. M. turėjo atsakingai vertinti, ar nereikia įsirengti apsaugos juostas prie sertifikuojamų laukų bei deklaruoti jas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kaip tai numatyta minėtų Ekologinio žemės ūkio taisyklių 45.1 punkte. Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala. Nors atsakovas nurodo, kad 2019-08-31 raštu LSK-U-19-05182 ieškovei buvo rekomenduota atskirti lauko dalis, paliekant 50 m. juostą, tačiau minėta rekomendacija ieškovei buvo duota jau po nustatyto pažeidimo. Atsakovo ūkininko A. A. teiginiai, kad ieškovė tyčia sudarė sąlygas užteršti pasėlius, vertintini kritiškai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo. Kaip minėta aukščiau, ieškovė ūkininkė A. M. nesiėme pakankamų priemonių informuoti gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką A. A. apie tai, kad jos dirbamas 63,47 ha žemės sklypas yra ekologinis, nesiėmė apsaugos priemonių, kad sklype auginami kviečiai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis ir tuo prisiėmė dalį rizikos dėl galimos taršos. Esant minėtiems duomenims darytina išvada, kad pati ieškovės dėl neatsargumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu žymia dalimi prisidėjo prie žalos jai atsiradimo. Dėl nurodytos priežasties konstatuojama esant pagrindui mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą 30 procentų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad byloje įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti numatytos sąlygos, nes nustačius, neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, ir ieškovei padarytą žalą bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ūkininkas A. A. šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Dėl paminėto konstatuotina, kad dėl atsakovo kaltės ieškovei ūkininkei A. M. padaryta 28 357,28 Eur žala (40 510,40 x 70 proc. = 28 357,28 Eur), kuri priteistina iš atsakovo. Be to, iš atsakovo priteistina 426,85 Eur dirvožemio tyrimo išlaidų ir 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo (2019-11-04) iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas prašė teismo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise, pareiškus nepagrįstą ieškinį. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (PVZ.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad procesiniuose dokumentuose ieškovė pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, kitaip veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad atsakovo manymu, ieškovės ūkininkės A. M. pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdama ieškinį.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 074 Eur žyminio mokesčio ir 8 579,43 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą nustatytus rekomenduojamus dydžius teismas daro išvadą, kad nurodytas ieškovės atstovavimo išlaidų dydis yra užaukštintas, nes teismui buvo teikiami ieškinys, dublikas, prašymai, todėl, įvertinus jų pateikimo laikotarpį, bendra atstovavimo išlaidų suma, pagal Rekomendacijas, sudaro 6 612,50 Eur. Iš dalies patenkinus ieškinį (50,85 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistina 546,12 Eur žyminis mokestis ir 3 362,45 Eur atstovavimo išlaidų, viso 3 908,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas ūkininkas A. A. patyrė 2 388 Eur bylinėjimosi išlaidų (525 Eur specialisto išlaidoms padengti, 614,95 Eur žemės tyrimo išlaidų, 22,13 Eur hidrometereologinės tarnybos pažymos gavimo išlaidų ir 1 226 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Konstatuotina, kad atstovavimo išlaidos nėra užaukštintos, kitos išlaidos yra pagrįstos, todėl, atmetus dalį ieškovės reikalavimų (49,15 proc.), iš ieškovės ūkininkės A. M. atsakovui priteistina 1 173,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

V. C. proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ūkininkės A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ūkininko A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 28 357,28 Eur žalos atlyginino, 426,85 Eur dirvožemio tyrimo išlaidų, viso 28 784,13 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 13 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo (2019-11-04) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 3 908,57 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus aštuonis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ūkininkės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ūkininkės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo ūkininko A. A. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai 1 173,70 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt tris eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.