- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- 1-773-1096/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02419-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 209 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68¹ straipsniu, skirta P. S. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės užimti vadovaujančias pareigas juridiniuose asmenyse atėmimas 3 metams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. S. vengė išlaikyti vaiką, žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-799-96/2012 (įsiteisėjusį 2012 m. kovo 16 d.) iš jo (P. S.) yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 litų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) iki A. S. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant vaiko A. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai G. B. (esama pavardė M.), laikotarpiais nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., nuo 2014 m. gegužės1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d., nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 15 d. vengė pagal šį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas bei galėdamas tą pareigą vykdyti, šios pareigos išlaikyti vaiką sąmoningai nevykdė, t. y. laikino išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė - lėšų nemokėjo ir vaiko neišlaikė. Šiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis P. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad išlaikymas buvo mokėtas iš dalies, taip pat buvo nemokėta. Išlaikymas buvo nemokėtas, nes neturėjo pajamų. Kiek galėjo ir turėjo, tiek mokėjo. Mokėdavo per sesers ar mamos banko esamas sąskaitas. Patvirtina, kad su nukentėjusiąja buvo tam tikri šeimyniniai santykiai, gimė dukra. Dukra gimė (duomenys neskelbtini). Gyventi pradėjo atskirai nuo 2011 m. Finansiškai išlaikymas pasireiškė tuo, kad, kiek galėjo, tiek mokėjo. Kartais mokėjo ir 500 Lt, ir 300 Lt. Pinigus pervesdavo iš mamos sąskaitos, visi banko išrašai pateikti. 2012 m. buvo ir kitų įsiskolinimų. Šiuo metu turi ir kitų įsiskolinimų, apie 30 000 Eur. Šiuo metu nedirba, uždarė įmonę. Ieškosis darbo, dabar yra paskelbtas įmonei bankrotas. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini), užsiėmė viešuoju maitinimu, buvo direktorius. Nutartis dėl bankroto iškėlimo priimta 2021 m. rugsėjo mėnesį, šiuo metu baiginėjasi visi procesai. Pažymi, kad gali būti toks atvejis, jog neleis dirbti vadovaujančio darbo. Šiuo metu gyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamos pašalpos, 400 Eur. Mano, kad ateityje važiuos į užsienį, uždarbiauti kur didesni pinigai. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Apie priimtą sprendimą 2012 m. vasario 15 d. civilinėje byloje, žino. Išlaikymui turi mokėti 115 Eur. Sutinka su nurodytais laikotarpiais, kuriais nemokėjo, dėl to ginčas nekyla. Pažymi, kad 2020 m. - 2021 m. jo pajamos buvo minimalios. 2020 m. nebuvo atlikinėjami pervedimai priteistam išlaikymui. Jei teismas skirtų atlikti viešuosius darbus, sutiktų. Dėl visos šios situacijos gailisi.
Pažymi, kad gyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamos pašalpos. Šiuo metu pas draugę, draugė išlaiko ir moka nuomą už būstą. Draugė jį išlaiko. Per 2019 m. yra uždirbęs 480 Eur, važinėjo po turgus su sendaikčiais. Kai turėjo įmonę, gaudavo minimalų užmokestį. Minimumas buvo 700 Eur. Iš valstybės negavo jokios kompensacijos pandemijos metu (2 t., b. l. 138-139).
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai pažymi, kad yra paskelbtas nuosprendis kitoje byloje, kurioje yra bankrotas, laukia įsiteisėjimo ir apskundimo. Sprendimo rezultatas tai, kad pripažino kaltu iš dalies, uždarys įmonę ir 3 metus negalės dirbti vadovaujančio darbo. Paaiškina, kad dėl administracinių nusižengimų paskirtos baudos apmokėtos. Teismui pagarsinus administracinių nusižengimų registro išrašą paaiškina, dėl smulkios vagystės įvyko klaida. Taip pat pažymi, nežino kodėl Sodros duomenys nerodo, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi buvo įdarbintas pagal darbo sutartį. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) yra seniai uždaryta. Daugiau naujų nagrinėjamų bylų jo atžvilgiu nėra (2 t., b. l. 142).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, bei prokurorui neprieštaraujant, nukentėjusiajai sutinkant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. įtariamuoju apklaustas P. S. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą, o būtent, kad žinodamas apie teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą A. S., šios pareigos nevykdė mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis į G. M. sąskaitą, tačiau to nedarė, kadangi negalėjo, neturėjo pakankamai lėšų mokėti teismo paskirtą išlaikymą. A. S. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2011 metų su dukra kartu negyvena, kadangi su jos motina G. M. išsiskyrė (neturėjo užregistravę santuokos), A. S. liko gyventi Vilniuje, jis išvyko gyventi pas mamą į Biržų rajoną. Su A. S. G. M. jam matytis neleisdavo, kokia priežastis to buvo, nežino, tačiau ji ne kartą jam buvo išsakiusi, kad negali paimti A. S. vienos, turi tuomet imti ir jos sūnų D. (D. yra G. M. vaikas iš pirmos santuokos), jam tai irgi netiko. Jo mama G. M. prašė leisti jai ir jo tėvui matytis su A. S., tačiau G. M. neleido, ji atsakė: „arba abu arba nei vienas“ (ji turėjo galvoje dar savo sūnų D.). 2012 m. vasario 15 d. buvo priimtas teismo sprendimas kuriuo nutarta priteisti iš jo savo dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų iki A. S. pilnametystės. Sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant A. S. motinai G. M.. Su šiuo teismo sprendimu buvo supažindintas, jį žino. G. M. pavedimus darė arba jo motina V. S. arba sesuo V. K.. Jis pats daryti pavedimų negalėjo, kadangi turėjo areštuotas sąskaitas, neatsimena, dėl ko jos buvo areštuotos, atsimena, kad dar kažkokių skolų tuo metu turėjo, tačiau teismo sprendime nėra nurodyta, kad pinigus už A. S. išlaikymą turėjo vesti būtent jis iš savo sąskaitos, mama ir sesuo pavedime nurodydavo paskirtį, parašydavo „A.“, sesuo ir mama pavedimui į G. M. sąskaitą darė paprašytos jo, kai jis joms duodavo grynų pinigų. Tuo laikotarpiu jis dirbo Jungtinėje Karalystėje, ten dirbo 2014 metais, pusę metų, atsimena, kad uždirbdavo 350 svarų į savaitę, grįžęs pradėjo 2015 metais vykdyti individualią veiklą, vykdė prekybą sendaikčiais turgavietėse, jo pajamos buvo labai mažos, šiuo metu neatsimena, kiek tiksliai uždirbdavo, dėl to 2016 metų pabaigoje išvyko dirbti į Norvegiją, ten dirbo du mėnesius, ten uždirbo 1700 Eur į mėnesį, bet po mokesčių jam beveik nieko neliko. 2016 metais įkūrė MB (duomenys neskelbtini), ji veiklą vykdė mėnesį, nepavyko. Nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. dirbo pas J. N., tai yra jo dabartinė sugyventinė, ji turi maitinimo verslą, nurodytu laikotarpiu dirbo pas ją, vežiojo prekes, darbo pas J. N. netęsė, nes vėliau jai žmonių užteko, jo pagalbos jau nereikėjo. Gavo nedidelę algą, šiuo metu neatsimena kokią, tačiau mano, kad dalį jos antstoliai išieškojo G. M. naudai. Dirbdamas ir gaudamas oficialias pajamas supranta, kad jos bus iš jo išieškotos vaiko išlaikymui, tuo metu jau žinojo apie 2012 metais pradėtą jam išieškojimą pas antstolį G. B., todėl jam jau nebuvo tikslo prašyti, kad pinigus A. S. vestų jo giminės ar vesti jam pačiam, kadangi žinojo, kad antstoliai juos nurašys ir patys perves G. M.. Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. vykdė individualią veiklą, vėl vykdė prekybą sendaikčiais turgavietėse, uždirbdavo minimalų darbo užmokestį, mano, jį buhalterė turėjo deklaruoti, dabar jis jau neatsimena, jam gautų pajamų užtekdavo tik pagrindiniams savo poreikiams, neturėjo galimybės mokėti A. S. išlaikymo. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., dirbo direktoriaus pareigose, jis gaudavo minimalų darbo užmokestį, įmonė buvo nuostolinga, todėl šiuo metu įmonę uždarinėja, jai vykdomas bankrotas, tuo laikotarpiu antstolis iš jo algos irgi išieškodavo lėšų A. S. išlaikymui. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d., dirbo direktoriaus pareigose, ten taip pat gaudavo minimalų darbo užmokestį, užsiimdavo statybomis, tačiau dėl karantinų įmonę teko uždaryti, nes buvo nuostolinga. Jam antstoliai nuo algos, kurią gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini), taip pat nuskaitydavo lėšas A. S. išlaikymui. Paskutinius du metus yra registruotas užimtumo tarnyboje, jam Anykščiuose nėra tinkamo darbo, gauna nedarbingumo išmoką, ji yra apie 400 Eur, taip pat uždarinėja įmonę UAB (duomenys neskelbtini), turi labai daug reikalų su jos uždarymu. Išmokos jam užtenka išgyventi, tačiau vaiko išlaikymui pervesti neužtenka. Tačiau jeigu pasitaupo pinigų, duoda seseriai V. K., kad pervestų pinigus A. S. išlaikymui, 2023 metais V. K. į A. S. sąskaitą padarė keturis mokėjimus, iš viso pervedė 220 Eur, pinigai buvo skirti A. S. išlaikymui. 2024 metais V. K. taip pat vedė pinigus į A. S. sąskaitą, kiek žino, sesuo turėjo pateikti sąskaitų išrašus, dabar ji neatsimena, kiek iš viso buvo padaryta pavedimų. Visi pavedimai buvo padaryti jam paprašius ir V. K. davus grynų pinigų. Jis nežino, ar nuo 2012 metų G. M. antstoliui buvo pranešusi apie jo giminaičių padarytus pavedimus ir jos, ir A. S. sąskaitas. Jis antstoliui taip pat nieko nepranešė. Su A. S. pradėjo bendrauti nuo 2023 metų, ją rado socialiniuose tinkluose, kadangi ji bendrauja su jo sesers V. K. dukra. Iki tol su A. S. nebendraudavo, kadangi jam neleisdavo pati G. M., G. M. buvo užblokavusi jo numerį ir jį socialiniuose tinkluose, žinojo, kur A. S. gyveno, tačiau žinojo, kad G. M. neleidžia su juo bendrauti, todėl nenorėjo, kaip koks nusikaltėlis stovėti prie laiptinių, žinojo, kad jo į namus vis tiek neįsileis. Su A. S. gyvai nesusitinka, grynų pinigų ir dovanų jai neduoda. 2013 ar 2014 metais yra siuntęs A. S. dovanas, bet jam visas G. M. grąžino. Nori pabrėžti, kad tikrai nevengia darbo, nuolat nuo 2012 metu dirba, vis ieško, kur galėtų gauti didesnių pajamų, ne visada jam pasisekdavo, G. M. A. S. išlaikymui gaudavo įplaukas arba iš jo šeimos narių sąskaitų, arba jam nuo algų nuskaičiuodavo antstoliai, mano, kad savo pareigos (mokėti išlaikymą A. S.) nevykdė tik dėl mažų pajamų, bet tikrai ne dėl to, kad sąmoningai to nenorėtų daryti. Šiuo metu su A. S. pradėjo bendrauti, labai dėl to džiaugiasi, mano, ateityje bendraus dar daugiau. Planuoja uždaręs įmonę UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbinti kažkur samdomu darbuotoju. Yra dalyvavęs televizijos laidoje kartu su sugyventine Jolita, jie pasakojo apie maitinimo verslą, tačiau tas verslas yra J., jį turėjo dar iki pažinties su juo, jis prisidėjo prie pasakojimo apie J. verslą, pagalvojo, kad turi ją palaikyti (2 t., b. l. 86-88).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. įtariamuoju apklaustas P. S. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, o būtent, kad įtarime nurodytu laikotarpiu vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą A. S., būdamas nurodytu laikotarpiu darbingas ir sąmoningai jos neišlaikęs. Tačiau, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, gautas pajamas pasilikdavo sau, A. S. nemokėjo, kadangi turėjo patenkinti ir savo minimalius poreikius, žinojo, kad A. S. nieko netrūksta, ją motina išlaiko, galvojo, kad pradės jai mokėti išlaikymą, kai jo finansinė situacija pagerės, negalvojo, kad jo keli eurai jai padėtų. Kiek pajamų yra gavęs nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki dabar, jis nežino, neskaičiuoja, mano, kad pajamas, kurias gavo iš darboviečių, bus nurodytos Socialinio draudimo fondo valdyboje esančiuose sistemose. Kaip ir minėjo apklausoje, kelis kartus bandė kurti verslą, bet jam nepasisekdavo. Jam buvo parnešta apie antstolio vykdomą išieškojimą, bet tai buvo labai seniai, dabar neatsimena, kada tiksliai. Jis yra dviejų transporto priemonių savininkas, tai yra automobilių „Peugeot 407“ ir „VW MULTIVAN“, tačiau jų jam parduoti nepavyko, jos iki šiol yra saugomos pas jį. Automobiliams yra suformuotas turto areštas. Atsimena, kad bendravo su antstoliu, kai bandė parduoti automobilį „Peugeot 407“, jis jo paprašė pervesti 500 Eur, kad jis nuimtų areštą, tačiau nepervedė, nes tuo metu neturėjo. Jis šiuo metu tikrai negali tiksliai pasisakyti dėl savo gaunamų pajamų nuo 2011 metų, negali to atsiminti. Gyvena iš socialinės išmokos, kurią jam moka Užimtumo tarnyba, šiuo metu suma siekia apie 377 Eur, jam šių pinigų užtenka, kadangi gyvena sugyventinei J. N. priklausančiuose namuose. Supranta, kad net ir gaudamas mažas pajamas jis galėjo mokėti A. S. išlaikymą, labai gailisi, kad to nedarė, visą laiką laukė, kad jo materialinė situacija pagerės, o tuomet jau atiduos A. S. visą susikaupusią skolą. Pagal jo finansines galimybes A. S. paskutinius du metus dalį išlaikymo sumos perveda jo sesuo V. K.. Jam žinoma apie G. M. pateiktą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, žalą atlygins, kai turės pinigų (2 t., b. l. 93-95).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 19 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. gyveno kartu su P. S., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susilaukė bendro vaiko A. S.. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. ji su P. S. kartu negyvena. Kol gyveno kartu, susituokę nebuvo, tačiau gimimo liudijime jis yra oficialus A. S. tėtis. Jiems pradėjus gyventi atskirai, ji kreipėsi į teismą dėl dukros išlaikymo. 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš P. S. priteisė kas mėnesį mokėti po 115,74 Eur. Kadangi P. S. nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, ji, remiantis teismo sprendimu, gavo vykdomąjį dokumentą iš teismo, kurį perdavė vykdyti antstoliui. Tai buvo 2012 m. antstolis iki dabar bando išieškoti mokėtinas sumas iš P. S.. Viso jau susidarė daugiau nei 10 000 Eur. Antstolis jai nurodė, kad P. S. niekur oficialiai nedirba, jokio turto neturi, dėl to išieškoti nepavyksta. Taip pat, kiek žino, yra areštuotos P. S. banko sąskaitos. Iš socialinių tinklų pastebėjo, kad P. S. sekasi gerai ir, kad pajamų jis turi, tačiau slepia nuo antstolio, siekiant nemokėti vaiko pinigų. Su ja P. S. nebendrauja nuo 2011 m. Kodėl nemoka paskirtų vaiko pinigų, jai nieko neaiškina. Su juo jai susisiekti nepavyksta, jokių jo kontaktų nežino. Kiek žino, jis gyvena kažkur ne Vilniuje. Kadangi sužinojo, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat pažymi, kad LNK televizijoje jis buvo laidoje, kurioje pasakojo, kad turi šeimos maitinimo verslą, turi žmoną, su kuria tą verslą ir kuria. Laidoje jis prisistatė kita pavarde. Teismo nutartį, vykdomąjį raštą, gimimo liudijimą pridėjo prie el. pranešimo policijai. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 33-35).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad jos buvęs sugyventinis P. S. 2012 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu į jos nurodytą sąskaitą turėjo vesti vaiko (A. S.) išlaikymui po 115, 74 Eur kas mėnesį. Kadangi P. S. išlaikymo vaikui nemokėjo, kreipėsi pas antstolį. Antstolis iš P. S. išieškojo labai nedidelę sumą, kurios šiuo metu ji neatsimena. Jai nėra žinomas, koks šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas. Ji šiuo metu neatsimena tiksliai, tačiau gali taip būti, kad P. S. motina V. S. į jos sąskaitą darė pavedimus, jeigu tokių duomenų yra byloje, to neneigia. Mano, V. S. galėjo vesti šiuos pinigus savo anūkei A. S., mano, juos vedė tiesiog kaip močiutė, netraktuoja tų įmokų, kaip skirtų vaiko išlaikymui, neturi informacijos apie tai. A. S. turi savo sąskaitą „Swedbank“ banke, tačiau jai nėra žinoma apie tai, ar jai P. S., ar jo giminaičiai vedė kokius nors pinigus, apie tai niekada nebendravo. Ji pažįsta asmenį vardu V. K., tai yra P. S. sesuo. Pati iš P. S. sąskaitos jokių pavedimų negavo, jis jai niekada nebuvo davęs jokių grynų pinigų, skirtų vaiko išlaikymui. P. S. taip pat nėra pirkęs jokių daiktų A. S., niekaip negerino jos buities, nemokėjo už jos ugdymą, būrelius. Kodėl P. S. nemoka vaikui išlaikymo, ji nežino, bendravimo su vaiku jis nepalaiko. Ji, pažiūrėjus P. S. socialinius tinklus, suprato, kad jis su dabartine sutuoktine turi maitinimo ir apgyvendinimo verslą (1 t., b. l. 57-59).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 17 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad dukros A. S. išlaikymui jai pinigus vedė tik antstolis, šiuo metu neatsimena, tikslių datų ir sumų, kurias iš jo gavo, tačiau mano, antstolis tokią informaciją turės. Kitų pavedimų, kurie buvo daryti iš P. S. giminaičių, ji netraktuoja kaip pinigų, skirtų A. S. išlaikymui. Ji žino, kad jeigu gauna pinigus vaiko išlaikymui, apie tai privalo informuoti antstolį, bet, kaip minėjo, iš P. S. pinigų A. S. išlaikymui negavo. Patikrinus savo banko sąskaitos istoriją, rado tris pavedimus, kurie jai buvo padaryti V. S., tai buvo 2015 m. gruodžio 7 d., ji pervedė 55 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „A.“, 2015 m. kovo 25 d. pervedė 55 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „A.“ bei 2015- m. vasario 14 d. V. S. jai pervedė 55 Eur, taip pat mokėjimo paskirtyje nurodydama „A.“, dėl minėtų gautų pavedimų su V. S. nebendravo, ji nekomentavo ir netikslino pavedimo paskirties, kaip supranta pati, ji A. S. pervedė kaip dovanas kaip vaiko močiutė. Mano, kad V. S. galėjo ir anksčiau vesti jai pinigus, tačiau jai bankas tiesiog neleidžia žiūrėti ankstesnių datų, bet ji tikrai neatsimena, jeigu tokia informacija tyrime yra, kad V. S. į jos sąskaitą darė pavedimus, tai ji su tuo sutinka, sutinka su nurodytomis sumomis, kad jas ji gavo, bet jas taip pat traktuotų kaip močiutės dovanas anūkei (A. S.). Su V. S. nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko, kiek žino, ji su A. S. retkarčiais susirašo per socialinį tinką, bet minimaliai, apie ką jos kartais susirašo, ji nežino. Į vaikų išlaikymo fondą ji kreipėsi po teismo sprendimo ir po to, kai kreipėsi pas antstolį, tai galėjo būti 2012 metai. Pradžioje iš fondo gaudavo sumą litais, vėliau, pasikeitus valiutai, pasikeitė ir suma, nuo 2015 metų gaudavo 57 Eur, neatsimena, kokia suma buvo kiekvienais metais, tačiau šiuo metu iš fondo ji gauna 99 Eur kas mėnesį. Fondas vaiko išlaikymui jai moka kas mėnesį nuo 2012 metų iki šiol, išskyrus, kai gavus išmoką iš antstolio, apie tai pranešė vaikų išlaikymo fondui (tokia yra tvarka, ji privalo pranešti fondui, jeigu antstolis išieško jos naudai pinigus), tuo metu ji iš fondo pinigų negavo, bet tai buvo kelis kartus, tikslių datų ji negali nurodyti, neatsimena, tokios informacijos niekur nesaugo. P. S. su A. S. nebendrauja, gyvai paskutinį kartą jis A. S. matė, kai jai buvo du metai, nežino, kodėl jis su dukra nebendrauja, ji P. S. niekada nedraudė bendrauti su dukra. A. S. gyvenamoji vieta niekada nesikeitė, P. S. pas A. S. niekada atvykęs nebuvo. A. S. savo telefoną turi gal nuo 5 ar 6 klasės, paskyrą socialiniame tinkle turi neseniai, negali nurodyti nuo kada tiksliai. Ar A. S. savo telefone turi tėvo numerį, ji nežino, ar socialiniame tinkle turi tėvą, irgi nežino, apie tai jos nesikalba, jai greičiau atrodo, kad neturi, bet kažkada yra iš A. S. girdėjusi, kad ji buvo su tėvu susirašiusi maždaug prieš du metus, bet tėvas, pasak A. S., ją „užblokavo“. Jai atrodo, kad šiuo metu P. S. su A. S. nebendrauja arba ji nežino. Kiek žino, A. S. teta V. K. A. S. pasveikina su gimtadieniu socialiniuose tinkluose. A. S. turi savo sąskaitą „Swedbank“ banke, ji jos sąskaitą mato, bet jos nevaldo. Į A. S. sąskaitą V. K. 2024 m. spalio 6 d. pervedė 50 Eur, nurodydama mokėjimo paskirtyje „nuo tėčio P.“. Į A. S. sąskaitą V. K. 2023 metais iš viso pervedė 265 Eur, paskirtyje nieko nenurodydama, buvo pervesta tiesiog per mobiliąją programėlę, kadangi vesta tiesiogiai A. S., tai mano, tai buvo dovana jai iš jos giminaičių. 2024 m. iš viso V. K. į A. S. sąskaitą pervedė 170 Eur, mokėjimo paskirtis buvo nurodyta tik paskutiniame spalio 6 dienos pavedime, kituose mokėta tiesiog per programėlę. Nei dėl pavedimų, gautų į savo sąskaitą, nei dėl pavedimų, gautų į A. S. sąskaitą, ji antstoliui nepranešė, nes šiuos pinigus traktuoja kaip dovanas A. S. nuo jos giminaičių. Apie paskutinį pavedimą, kur mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „nuo tėčio P.“, irgi antstoliui nepranešė, nes pervesta ne į jos sąskaitą, o išlaikymas turi būti vedamas į jos sąskaitą. Tėvas su A. S. nebendrauja, ryšio nepalaiko, nežino, kur yra jos ugdymo įstaiga, nemoka už jokias teikiamas paslaugas, nei laisvalaikį, nei būrelius, nei sveikatos priežiūros paslaugas. P. S. A. S. buities niekaip negerino, niekada neprisidėjo prie jos priežiūros. P. S. niekada nesiūlė prisidėti prie A. S. priežiūros ar prie jos buities pagerinimo nei fiziškai, nei finansiškai. Neatsimena, kad P. S. A. S. būtų siuntęs kokias nors dovanas, jeigu dovanas būtų siuntęs, būtų jas A. S. perdavusi. Šiuo metu nežino, kokia yra kasmėnesinė indeksuota išlaikymo suma A. S.. Į teismą dėl išlaikymo padidinimo niekada nesikreipė, nemato tikslo, nes P. S. ir taip nieko nemokėjo (1 t., b. l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 14 d. liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad dirba antstolio G. B. padėjėju. Jo darbo funkcijos yra vykdyti vykdomąsias bylas. 2012 m. balandžio 20 d. į antstolį kreipėsi G. B. (esama pavardė M.) su vykdomuoju dokumentu ir prašymu priimti jį vykdyti siekiant išieškoti susidariusi įsiskolinimą vaiko A. S. naudai. Pranešimas apie pradėtą išieškojimą P. S. buvo išsiųstas 2012 m. balandžio 24 d., vykdomojoje byloje yra dokumentai, kurie registruotos siuntos pranešimo duomenimis nebuvo atsiimti iš pašto iki 2012 m. gegužės 3 d. P. S. tiesiog neatsiėmė registruoto laiško, kuriame buvo informacija apie jam pradėtą išieškojimą. 2012 m. gegužės 9 d. P. S. ir bankams buvo išsiųsti pranešimai apie jo sąskaitų areštus. 2012 m. gegužės 9 d. buvo pritaikyti sąskaitų areštai, tą pačią dieną išieškotoja parašė prašymą paskelbti P. S. paiešką, buvo parašytas prašymas policijai pradėti asmens paiešką. 2012 m. gegužės 9 d. suformuotas patvarkymas į policiją dėl P. S. paieškos, bet atsakymo nemato vykdomojoje byloje, mano su P. S. turėjo susisiekti kažkas iš policijos pareigūnų ir tokiu būdu jis irgi turėjo sužinoti apie jam vykdomą išieškojimą. Kada P. S. sužinojo apie jam vykdomą išieškojimą, jis nežino, bet galima daryti prielaidą, kad jis tai sužinojo pamatęs, kad jo sąskaitos buvo areštuotos, t. y. 2012 m. gegužės 9 d. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo suformuotas turto arešto aktas dviem transporto priemonėms „Peugeot 407“ ir „VW Multivan“, P. S. 2021 m. lapkričio 24 d. parašė jiems elektroninį laišką ir nurodė, kokie yra transporto priemonės defektai, jis norėjo parduoti „Peugeot 407“, jam nurodė adekvačią automobilio kainą pagal rinkos vertę, tačiau į antstolio sąskaitą nebuvo išmokėtos lėšos, todėl daro prielaidą, kad automobilio jam parduoti nepavyko ar tai utilizuoti. Abiem automobiliams iki 2024 m. kovo 5 d. tikrai buvo areštas, nežino, kokia situacija yra šiuo metu, reikėtų tikslinti. Jie nerado kompromiso, jis pinigų nesumokėjo, jie arešto automobiliams nepanaikino. Nežino, ar skolininkas P. S. buvo informuotas apie tai, kad už vengimą išlaikyti vaiką jam gresia baudžiamoji atsakomybė, raštiškai to padaryta nebuvo, bet galimai žodžiu jis galėjo būti apie tai informuotas. Jis asmeniškai su P. S. yra bendravęs telefonu ir elektroniniu paštu, tai buvo dėl minėtos transporto priemonės pardavimo. Iš anksčiau minėtų aplinkybių, P. S. turėtų žinoti, kad jo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas A. S. naudai, bet raštu jis tokio pranešimo nėra gavęs. Iš P. S. sąskaitos piniginės lėšos buvo nurašytos šešis kartus, vykdomojoje byloje yra tai nurodantys dokumentai (išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas), iš kurių G. M. vaiko naudai pinigines lėšas gavo keturis kartus (355,23 Eur, 14,14 Eur, 227,95 Eur, 213,46 Eur). Vykdomojoje byloje yra informacija, kad P. S. antstolis yra grąžines 679,21 Eur, daroma prielaida, kad iš minėtų piniginių lėšų išieškojimas negalimas, galimai tai buvo ligos išmoka. Kokia šiai dienai yra išieškoma suma iš P. S., jis pasakyti negali, bet pažiūrėjęs elektroninėje byloje galės pateikti informaciją elektroniniu paštu. Byloje nėra informacijos, kad G. M. iš P. S. ar kitų asmenų būtų gavusi pinigų skirtų vaiko A. S. išlaikymui, jeigu tokias lėšas išieškotoja gauna, apie tai turi pranešti antstoliui (1 t., b. l. 53-55).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. liudytoja apklausta V. K. parodė, kad turi brolį, vardu P. S., jis turi dukrą A. S., brolis su A. S. negyvena kartu daugiau negu 10 metų, nežino, ar P. S. ją išlaiko, nežino, ar yra apskritai nustatytas koks nors išlaikymas A. S., apie tai su broliu nesikalbėjo. Su broliu gyvena skirtinuose miestuose, jis gyvena Anykščiuose, tikslaus adreso nežino. Su P. S. gyvai susitinka maždaug vieną kartą į tris mėnesius. Telefonu bendrauja dažniau, apskritai pasikalba kaip jiems sekasi, apie jų mamą. Nežino, ar P. S. kurs nors dirba, paskutinį kartą, kai kalbėjosi telefonu, tai buvo 2024 metų vasarą, jis sakė, kad važiuoja iš darbo biržos. Nežino, iš kokių lėšų jis gyvena, jie vienas kitam tokių klausimų neužduoda. 2023 metais, tikslaus laiko nurodyti negali, P. S. yra jos prašęs pervesti pinigus jo dukrai A. S. į jos banko sąskaitą. Nuo to laiko A. S. darė piniginius pavedimus aštuonis kartus, skirtingomis sumomis, pinigus vedė 2023 m. balandžio 27 d. 20 Eur, 2023 m. gegužės 23 d. 100 Eur, 2023 m. liepos 20 d. 50 Eur, 2023 m. rugpjūčio 23 d. 20 Eur, 2024 m. balandžio 7 d. 20 Eur, 2024 m. rugpjūčio 16 d. 70 Eur, 2024 m. rugpjūčio 22 d. 30 Eur, 2024 m. spalio 6 d. 50 Eur. Yra elektroniniu paštu siuntusi pavedimų išrašus, bet ne visus, atsiųs visus išrašus elektroniniu paštu vėliau. P. S. jai duodavo grynus pinigus pats arba per jų motiną, palikęs tiesiog pas ją, o būdavo, paprašydavo pervesti A. S., sakydamas, kad kol kas neturi pinigų, o vėliau jai grąžins. Atsimena, kad yra P. S. kažkada klausiusi, kodėl jis pats A. S. neperveda pinigus, jis yra sakęs, kad jam užblokuota banko sąskaita, bet plačiau nepaaiškino dėl to nieko. Vesdama pinigus A. S. ne visuose pavedimuose nurodydavo, kad pinigai buvo nuo P. S., nes nemanė, kad tai svarbu nurodyti, manė, kad ir taip aišku, kad nuo P. S. pinigai, tiesiog mokėjo per bankine programėlę. Tačiau patvirtina, kad visi jos daryti pavedimai į A. S. banko sąskaitą padaryti dėl to, kad prašė P. S., tai buvo jo pinigai. Pati A. S. jokių pinigų nesiuntė ir nedovanojo. Yra dovanojusi A. S. pinigus iš kitos savo sąskaitos, tai buvo kelis kartus, neatsimena laikotarpio, jei tai būtų svarbu, galėtų paieškoti išrašų ir juos pateikti elektroniniu paštu. Nežino, ar be minėtų jos pervestų pinigų A. S., P. S. dar atskirai dukrai ar jos motinai moka kokius nors pinigus. Darydama A. S. pavedimus 2024 metais, mokėjimo paskirtyje pradėjo rašyti „nuo tėčio P.“, kad A. S. nekiltų klausimų, iš kur šie pinigai, taip pat kadangi šie pinigai ir yra nuo P. S., todėl taip ir rašo, kad būtų aišku, P. S. jai nėra sakęs, ką turi rašyti mokėjimo paskirtyje (1 t., b. l. 62-65).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. liudytoja apklausta V. S. parodė, kad turi sūnų, vardu P. S., jis turi dukrą A. S., sūnus su A. S. negyvena kartu labai ilgai, dabar tiksliai negali nurodyti, kiek laiko. Nežino, ar P. S. atžvilgiu buvo kada nors priimtas koks nors teismo spendimas dėl A. S. išlaikymo. Atsimena, kad P. S. paprašė jos ir jos vyro (kuris jau yra miręs), kad jie mokėtų pinigus į A. S. mamos sąskaitą, kada tai buvo, jis neatsimena. P. S. tuo metu turėjo labai prastą finansinę padėtį, jis neturėjo pinigų iš ko mokėti A. S. išlaikymo, jie, kaip tėvai, jam norėjo padėti, todėl kelis metus A. S. išlaikymą mokėjo už jį, pinigus vedė iš savo banko sąskaitos į A. S. mamos sąskaitą, šiuo metu ji tikrai neatsimena nei tikslių datų, nei sumų, kiek žino, visus išrašus mokėjimų P. S. yra pateikęs. Mokėjo pinigus būtent A. S. išlaikymui vietoj P. S., tai nebuvo pinigai, kuriuos dovanojo A. S.. Mokėtą kelis metus, A. S. išlaikymą nustojo mokėti, kai G. M. nutraukė visus jų ryšius, dar būdavo pradžioje su G. M. bendraudavo telefonu, bet A. S. nei jai, nei vyrui ji nerodydavo, atsimena, kad prašydavo leisti vasarą atvežti A. S. pas ją į namus, bet ji atsisakydavo, motyvuodama tuo, kad pas ją namuose gali būti P. S., o ji nenorėjo, kad A. S. bendrautų su P. S.. Arba kartais G. M. mėgdavo sakyti: arba abu pasiimat vaikus, arba nei vieno (G. M. turėjo vaiką iš kitų santykių). P. S. su dukra nebendravo, kadangi jam bendrauti neleido A. S. mama G. M.. Su A. S. neleido net jai ir jos vyrui bendrauti. Atsimena, kad kelis kartus slaptai buvo su A. S. susitikę Biržuose, tą susitikimą jiems suorganizavo G. M. tėvai. Ji gyvai su P. S. bendrauja retai, kas du ar tris mėnesius, susiskambina dažniau. Nežino, ar P. S. A. S. mokėjo kažką savarankiškai, ar jai pirko kokių nors daiktų, yra girdėjusi, kad galimai jai yra pirkęs drabužių. Kur P. S., po to kai išsiskyrė su G. M., dirbo, nežino, kokias jis gaudavo pajamas, nežino irgi, kiek jam žinoma, šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kiek jai žinoma, jos dukra V. K. yra vedusi pinigus A. S., bet nieko apie tai papasakoti negali, nes nežino, nei kada tai buvo, nei kokios sumos. Šiuo metu P. S. su A. S. bendrauja telefonu, ar šiuo metu P. S. išlaiko A. S., nežino, bet žino, kad jeigu A. S. prašo, jis jai nusiunčia pinigų. Ar jis A. S. siunčia pinigus iš savo sąskaitos, ji nežino (1 t., b. l. 68-71).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. K. 2024 m. sausio 19 d. pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02419-24 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnio, G. M. pareiškimo pagrindu, dėl to, kad nuo 2012 m. vasario 15 d. P. S., gim. (duomenys neskelbtini), vengia išlaikyti savo vaiką – A. S., nemokėdamas teismo priteistų įmokų bei galimai slepia pajamas ir turtą nuo antstolio (1 t., b. l. 13-14).
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-799-96/2012 matyti, kad nuspręsta priteisti iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) iki A. S. pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą – 10 800 Lt. Priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavesti vaiko A. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-25).
Iš 2024 m. sausio 19 d. G. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad nuo 2012 m. vasario 15 d. P. S., gimęs (duomenys neskelbtini) vengia išlaikyti savo vaiką – A. S., nemokėdamas teismo priteistų įmokų bei galimai slepia pajamas ir turtą nuo antstolio (1 t., b. l. 29-31).
Iš 2024 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis P. S. pateikė 29-ių mokėjimo nurodymų nuorašus (1 t., b. l. 77-107).
Iš 2024 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti P. S. pateikti el. bankinių pavedimų išrašai. Nustatyta, kad V. S. per 2012 metus į G. B. banko sąskaitą pervedė 2600 litų; per 2013 metus į G. B. banko sąskaitą pervedė 2100 litų; per 2014 metus į G. B. banko sąskaitą pervedė 800 litų; per 2015 metus į G. B. banko sąskaitą pervedė 110 eurų. Visų pavedimų paskirtis buvo „A.“. V. K. per 2023 metus į A. S. priklausančią banko sąskaitą pervedė 220 eurų (1 t., b. l. 108-112).
Iš 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti elektroniniu paštu atsiųsti V. K. mokėjimai į A. S. sąskaitą ir V. S. mokėjimai į G. M. sąskaitą. Nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. iš V. S. sąskaitos į G. M. sąskaitą buvo pervesti 165 Eur, V. K. 2023 metais į A. S. priklausančią banko sąskaitą pervedė 220 Eur, V. K. 2024 metais į A. S. priklausančią banko sąskaitą pervedė 170 Eur (1 t., b. l. 113-114; 2 t., b. l. 37-39, 42-43, 53-54, 57-61).
Iš 2025 m. sausio 10 d. – 2025 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d. laidos „Yra kaip yra“, kuriame dalyvauja P. S., įrašas (1 t., b. l. 115-116).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 26 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad P. S. pateiktose Pajamų mokesčio deklaracijose už 2015, 2016, 2018 metus deklaruotos pajamos: 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. - 80,05 Eur, 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. - 401,38 Eur, 85,50 Eur, 688,10 Eur, 8819,22 Eur, 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. - 0 Eur. P. S. Deklaracijų už 2012 - 2014, 2017 metus nepateikė (1 t., b. l. 122-124).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. vasario 20 d. pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodyta, kad P. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. buvo išmokėta: 2023 m. sausio 17 d. - 395,28 Eur, 2023 m. sausio 25 d. - 2152,82 Eur, 2023 m. vasario 15 d. - 496,90 Eur, 2023 m. kovo 15 d. - 496,90 Eur, 2023 m. balandžio 17 d. - 446,33 Eur, 2023 m. gegužės 16 d. - 436,60 Eur, 2023 m. birželio 15 d. - 436,60 Eur, 2023 m. liepos 17 d. - 386,35 Eur, 2023 m. rugpjūčio 17 d. - 376,30 Eur, 2023 m. rugsėjo 15 d. - 376,30 Eur, 2023 m. spalio 18 d. - 62,72 Eur. Viso 6063,10 Eur (1 t., b. l. 129).
Antstolio G. B. kontoroje 2012 m. balandžio 20 d. pradėtas vykdomasis procesas (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2021 m. balandžio 17 d., išduotą vykdomąjį raštą (civilinė byla Nr. 2-799-96/2012), išieškotoja – G. B. (esama pavardė M.), skolininkas – P. S., dėl vaiko išlaikymo po 400 Lt (115,85 Eur) (1 t., b. l. 139-199; 2 t., b. l. 1-22).
Antstolio G. B. 2024 m. rugsėjo 17 d. patvarkyme „dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad skolininkas P. S. žino, kad jo atžvilgiu yra vykdoma byla pas antstolį G. B.; pastaruoju metu piniginės lėšos yra nurašomos iš skolininko sąskaitų (paskutinį kartą piniginės lėšos buvo nurašytos 2023 m. vasario 7 d.), savarankiškai skolininkas neatlieka mokėjimų į antstolio depozitinę sąskaitą; skolininkas nedirba; neturi registruoto nekilnojamojo turto; neturi nuosavybės teise registruotų transporto priemonių (yra tik transporto priemonių valdytojas); vadovaujantis bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 13067.92 Eur (iš nurodytos sumos iki 2024 m. kovo 6 d. yra išskaičiuotos SODROS ir Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos kompensacijos) (2 t., b. l. 26).
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Anykščių skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad P. S., gim. (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Biržų skyriuje buvo registruotas nuo 2022 m. lapkričio 28 d. Registracijos Biržų skyriuje metu lankėsi pas aptarnaujančius specialistus be pažeidimų. Tačiau ne visuomet vykdė Individualiame veiklos plane numatytas priemones. Nevykdė savarankiško darbo paieškos priemonių, nepateikė savarankiško darbo paieškos ataskaitų. Klientui buvo pateikti du siūlymai įsidarbinti draudimo konsultantu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) ir teritorijų priežiūros vadybininku įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Įsidarbinti nepavyko, nes abu kartus darbdaviai pasirinko kitus kandidatus. 2024 m. kovo 13 d. asmens prašymu ieškančio darbo asmens kortelė perkelta į Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Anykščių skyrių. Pageidavo įsidarbinti verslo paslaugų vadybininku. 2024 m. liepos 25 d. pateikęs prašymą, darbo paiešką nutraukė. Registracija Užimtumo tarnyboje panaikinta jo pageidavimu. Vėl registravosi Užimtumo tarnyboje 2024 m. rugpjūčio 26 d. Pageidavo įsidarbinti verslo paslaugų vadybininku. 2024 m. spalio 18 d. P. S. buvo pasiūlytas parduotuvės vadybininko darbas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jis atsisakė, nurodydamas, kad pageidauja dirbti vadybininku - automobilių detalių, automobilių pardavimuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, Nedarbo socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (2 t., b. l. 28-29).
Antstolio G. B. 2024 m. lapkričio 21 d. patvarkyme „dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad paskutinį ir vienintelį kartą 2024 m. piniginės lėšos iš skolininko P. S. buvo nurašytos 2024 m. spalio 21 d. Savarankiškai skolininkas neatlieka mokėjimų į antstolio depozitinę sąskaitą; vadovaujantis bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, iki 2024 m. lapkričio 21 d. išlaikymo įsiskolinimas yra 13521.42 Eur (iš nurodytos sumos iki 2024 m. kovo 6 d. yra išskaičiuotos SODROS ir Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos kompensacijos) (2 t., b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014).
Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021). Ir priešingai, BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimo ir pan., t. y. objektyviai neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-42/2014, 2K-246-648/2016). Dėl kokios priežasties yra neteikiamas išlaikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia, pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad išlaikymas vaikui nebuvo mokamas, nes neturėjo pajamų. Kiek galėjo ir turėjo, tiek mokėjo. Mokėdavo per sesers ar mamos esamas banko sąskaitas. Kartais mokėjo ir 500 Lt, ir 300 Lt. Pinigus pervesdavo iš mamos sąskaitos, visi banko išrašai pateikti. 2012 m. buvo ir kitų įsiskolinimų. Šiuo metu turi ir kitų įsiskolinimų, apie 30 000 Eur. Šiuo metu nedirba, uždarė įmonę. Ieškosis darbo, dabar yra paskelbtas įmonei bankrotas. Nutartis dėl bankroto iškėlimo priimta 2021 m. rugsėjo mėnesį, šiuo metu baiginėjasi visi procesai. Pažymi, kad gali būti toks atvejis, jog neleis dirbti vadovaujančio darbo. Šiuo metu gyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamos pašalpos, 400 Eur. Mano, kad ateityje važiuos į užsienį, uždarbiauti kur didesni pinigai. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Dėl susidariusios situacijos gailisi (2 t., b. l. 138-139).
Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, jog žinodamas apie teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą A. S., šios pareigos nevykdė mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis į G. M. sąskaitą, tačiau to nedarė, kadangi negalėjo, neturėjo pakankamai lėšų mokėti teismo paskirtą išlaikymą. A. S. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2011 metų su dukra kartu negyvena, kadangi su jos motina G. M. išsiskyrė (neturėjo užregistravę santuokos), A. S. liko gyventi Vilniuje, jis išvyko gyventi pas mamą į Biržų rajoną. <...> 2012 m. vasario 15 d. buvo priimtas teismo sprendimas kuriuo nutarta priteisti iš jo savo dukros A. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų iki A. S. pilnametystės. Sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant A. S. motinai G. M.. Su šiuo teismo sprendimu buvo supažindintas. G. M. pavedimus darė arba jo motina V. S. arba sesuo V. K.. Jis pats daryti pavedimų negalėjo, kadangi turėjo areštuotas sąskaitas, neatsimena, dėl ko jos buvo areštuotos, atsimena, kad dar kažkokių skolų tuo metu turėjo, tačiau teismo sprendime nėra nurodyta, kad pinigus už A. S. išlaikymą turėjo vesti būtent jis iš savo sąskaitos, mama ir sesuo pavedime nurodydavo paskirtį, parašydavo „A.“, sesuo ir mama pavedimui į G. M. sąskaitą darė paprašytos jo, kai jis joms duodavo grynų pinigų. Tuo laikotarpiu jis dirbo Jungtinėje Karalystėje, ten dirbo 2014 metais, pusę metų, atsimena, kad uždirbdavo 350 svarų į savaitę, grįžęs pradėjo 2015 metais vykdyti individualią veiklą, vykdė prekybą sendaikčiais turgavietėse, jo pajamos buvo labai mažos. <...> Supranta, kad net ir gaudamas mažas pajamas jis galėjo mokėti A. S. išlaikymą, labai gailisi, kad to nedarė, visą laiką laukė, kad jo materialinė situacija pagerės, o tuomet jau atiduos A. S. visą susikaupusią skolą. Pagal jo finansines galimybes A. S. paskutinius du metus dalį išlaikymo sumos perveda jo sesuo V. K. (2 t., b. l. 84-88, 91-95).
Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. M. parodymai, nukentėjusiosios pareiškimas - protokolas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, liudytojų V. T., V. S. ir V. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko išlaikymui reikalingos lėšos iš kaltinamojo P. S. buvo bandomos išieškoti civilinio proceso tvarka, tačiau nesėkmingai (1 t., b. l. 139-199, 2 t., b. l. 1-22, 26, 31). Antstolio patvarkymuose nurodoma, kad kaltinamasis savarankiškai neatlieka mokėjimų į antstolio depozitinę sąskaitą, skolininkas nedirba, neturi turto ir kt. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas už kaltinamąjį nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2025 m. kovo 6 d. moka valstybė, kuri per visą laikotarpį yra išmokėjusi 10 385,98 Eur (2 t., b. l. 148-150).
Tai, kad P. S. sąmoningai nevykdė pareigos išlaikyti savo vaiką, apsunkindamas sprendimo dėl vaiko išlaikymo priteisimo įvykdymą, rodo ir kaltinamojo elgesys vengiant naudotis bei atlikti piniginius pervedimus savo asmenine banko sąskaita (mokėjimo kortele), ir naudojimasis sesers bei mamos pagalba ir jų vardu išduotomis banko sąskaitomis (1 t., b. l. 79-107, 2 t., b. l. 38-39, 43, 59-61).
Svarbu pabrėžti ir tai, kad nors kaltinamasis nusikalstamos veikos (atitinkamai laikotarpiais) dirbo ir gaudavo pajamas, tačiau ėmėsi visų įmanomų veiksmų, sudarančių galimybes gautas pajamas skirti ne dukros išlaikymui, bet savo asmeninių poreikių tenkinimui. Deklaruotos pajamos už veiklą yra menkos (2 t., b. l. 132-135). Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs pastangas ir siekęs įsidarbinti papildomame darbe ir gauti didesnes pajamas. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis tenkinosi minimaliu darbo užmokesčiu, kurį pats būdamas įmonės vadovu, nusistatė.
Paskutinis priimtas nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu, kaip aplinkybė BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl aptariamos išvados pagrįstumo. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. (įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d.), nuosprendžiu P. S. nuteistas už nusikalstamą bankrotą, aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą, turto iššvaistymą ir turto pasisavinimą, paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda (2 t., b. l. 66-68, 175-177). Aptariama aplinkybė charakterizuoja kaltinamojo socialines ir teisines nuostatas, požiūrį, būdą, todėl yra reikšminga atskleidžiant asmens veiksmų priežastis, tikslus, kurių jais siekiama ir pan. Tai rodo, kad kaltinamojo nurodoma sunki finansinė padėtis buvo nulemta paties asmens veiklos, o ne dėl kitų objektyvių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs pačio kaltinamojo, duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, sugretinęs juos su kitais byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog P. S. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-799-96/2012 (įsiteisėjusį 2012 m. kovo 16 d.) iš jo (P. S.) yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 litų) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) iki A. S. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant vaiko A. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai G. B. (esama pavardė M.), laikotarpiais nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d., nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., nuo 2014 m. gegužės1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d., nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d., nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 15 d. vengė pagal šį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas bei galėdamas tą pareigą vykdyti, šios pareigos išlaikyti vaiką sąmoningai nevykdė, t. y. laikino išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė - lėšų nemokėjo ir vaiko neišlaikė.
Teismo vertinimu, anksčiau aptarti P. S. veiksmai patvirtina, kad jis tyčia vengė išlaikyti savo dukrą. P. S. pats savo iniciatyva pasirinko elgesio variantą – nemokėti išlaikymo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis objektyviai negalėjo mokėti išlaikymo dukrai. Kaltininkas veikė sąmoningai, suprasdamas, kad vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir norėdamas taip veikti. Kaltinamojo P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas P. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką vaikui ir šeimai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laikotarpį, nusikalstama veika sukeltos žalos dydį, į tai, kad padaryta žala neatlyginta ir nėra susitarimo ją atlyginti.
Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad P. S. yra darbingo amžiaus, nevedęs, turintis draugę (2 t., b. l. 139, Sodros duomenimis matyti, kad paskutinį kartą dirbo iki 2022 m. lapkričio 7 d. (2 t., b. l. 71-72; 73-74), teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo mėnesį iškelta bankroto byla ir šiuo metu yra baiginėjamas procesas dėl įmonės bankroto (2 t., b. l. 139), patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ duomenimis, priimtas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto iškėlimo, 2025 m. balandžio 8 d. – įsiteisėjo. Registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 76-77; 137-138). Praeityje teistas, už dokumentų klastojimą, bei paskutiniu priimtu nuosprendžiu Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. (įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d.), teistas už nusikalstamą bankrotą, aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą, turto iššvaistymą ir turto pasisavinimą, paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda (2 t., b. l. 66-68, 175-177), per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas už vieną smulkiąją vagystę bei už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 69-70). Byloje nėra duomenų apie P. S. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą.
Nors bylą nagrinėjant teisme P. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gailisi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pirmą kartą duodamas parodymus savo kaltę pripažino tik iš dalies. Teismo vertinimu, kaltinamojo gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas nuoširdžiu ir jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis kritiškai savo elgesio nevertino, dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiąja nesitarė, padarius pertrauką tarp posėdžių nepervedė nei vienos įmokos, minėjo, kad lauks teismo sprendimo šiuo klausimu, nors ginčo dėl civilinio ieškinio byloje nebuvo (2 t., b. l. 170-172). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti P. S. už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai – yra proporcinga ir adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamasis P. S. su tokia bausmės rūšimi taip pat sutiko. Šios bausmės dydis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, aptartus aukščiau, nustatytinas 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai. Atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – ir LITEKO) duomenimis kaltinamasis P. S. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. (įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d.), teistas už nusikalstamą bankrotą, aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą, turto iššvaistymą ir turto pasisavinimą, paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda subendrinti su paskirta šiuo nuosprendžiu bausme, t. y. 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai, šias bausmes visiškai sudedant ir P. S. skirti galutinę subendrintą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinė ieškovė G. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį 16 608,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-799-96/2012 buvo priteista nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui iš P. S. kas mėnesį mokėti po 115,85 Eur (400 Lt) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) ir išlaikymo įsiskolinimą 3 127,90 Eur (10 800 Lt). P. S. pagal teismo sprendimą neatliekant mokėjimų buvo gautas 2012 m. balandžio 17 d. vykdomasis dokumentas, kuris buvo perduotas antstoliui G. B. vykdyti išieškojimą nemokant priteistų alimentų bei susidariusiam įsiskolinimui padengti. Per nurodytą laikotarpį antstolis išieškojo 931,30 Eur (pridėti mokėjimų išrašai). Minusuojant antstoliui sumokėtą sumą už vykdomojo dokumento pateikimą 46,80 Eur, antstolio išieškota suma sudaro 884,50 Eur. Pažymėtina, kad P. S. pagal teismo sprendimą neatliekant mokėjimų vaiko išlaikymui buvo kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 2012 m. gegužės 23 d. gautas Nr. V2-5829 sprendimas mokėti išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., 41,91 Eur (144,68 Lt) nuo 2012 m. birželio 1 d. 56,48 Eur (195 Lt) vėliau suma didėjo. Už šį laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. gautų išmokų išrašai nėra pridedami, nes dėl seno laikotarpio iš SEB banko internetinės bankininkystės šių išmokų išrašų išimti nėra galimybės. Nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo gauta vaiko išmokų 11 577,11 Eur. Taip pat pagal teismo sprendimą P. S. alimentus turi mokėti pats atlikdamas pavedimus į ieškovės sąskaitą, tačiau šių įmokų jis nei karto neatliko. Iš P. S. mamos V. S. sąskaitos buvo atlikti pavedimai, kurie sudaro 1 758,27 Eur sumą, gautų pinigų išrašai nėra pridedami, nes dėl seno laikotarpio iš SEB banko internetinės bankininkystės šių išrašų išimti nėra galimybės, suma pateikta remiantis 2025 m. sausio 14 d. tyrimo medžiaga. Be to, sumos gautos (390 Eur) į A. S. banko sąskaitą iš P. S. sesers V. K., ieškovė nelaiko alimentais, nes pavedimai atlikti ne jai, taip pat pagal pavedimų datas matoma, kad pavedimai atlikti gimtadienio, švenčių dienomis ir laikoma kaip dovana. Prie civilinio ieškinio pridėti nurodomą turtinę žalą patvirtinantys dokumentai (2 t., b. l. 152-169).
Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė G. M. paaiškino, kad žalą kildino iš nemokamų alimentų. Ji skaičiavo nesumokėtas visas sumas ir paskaičiavo alimentų priteistą sumą. Ji paėmė 158 mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 16 d. ir padaugino iš 115. Nežiūrėjo, kad kaltinamajame akte yra inkriminuoti tam tikrai laikotarpiai. Neatsižvelgė į tai, kad tuo laikotarpiu gavo vaiko išlaikymą iš valstybės institucijų (2 t., b. l. 141-142).
Teismui informavus, kad buvo gautas civilinės ieškovės patikslintas ieškinys kuriuo prašo priteisti 16 608,74 Eur. Ji rėmėsi antstolių rūmų indeksavimo sistema ir „Excel“ pagalba suskaičiavo. Suma buvo indeksuojama nuo 2013 m., kadangi pirminiame sprendime yra nurodyta, kad išlaikymas yra nuo ieškinio pateikimo dienos. Pažymi, kad sumos, kurias pervedinėjo V. S. yra išskaičiuotos (2 t., b. l. 170-171).
Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Kada tiksliai atlygins civilinį ieškinį nežino, tačiau bandys kuo greičiau. Šiuo metu galėtų atlyginti 4000 Eur per mėnesį. Kai suras kas galės paskolinti pinigų, tada perves, kadangi pats yra bedarbis. Ginčo dėl nurodytos sumos nėra. Savo vardu jokio turto neturi. Turi transporto priemonę, tačiau ji jau yra ties nurašymo riba. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Darbinės patirties turi tik kaip buvęs įmonės direktorius (2 t., b. l. 140). Papildomai nurodo, kad su civiline ieškove nesitarė dėl atlyginimo ir nieko nepervedė. Nuo praeito teismo posėdžio, t. y. per mėnesį laiko neatliko jokio pervedimo. Pripažįsta, kad neteikė išlaikymo vaikui ir kad yra susidaręs įsiskolinimas. Pažymi, kad balandžio 20 d. perves dalį pinigų, tačiau civiliniame ieškinyje turėjo būti išskaičiuota kur buvo pervesti pinigai, sumos iš jo mamos, sesers banko sąskaitų. Patikslintą civilinį ieškinį pripažįsta (2 t., b. l. 170-172).
Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad turtinė žala grindžiama tuo, jog nebuvo teikiamas priteistas išlaikymas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą A. S.. Civilinė ieškove atlikus išsamius skaičiavus, t. y. nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei indeksavus visą alimentų sumą nurodytu laikotarpiu, iš viso gaunasi 27 700,72 Eur ir išlaikymo įsiskolinimas yra 3 127,90 Eur, sudaro 30 828,62 Eur. Pateikus išsamią apskaičiavimo lentelę matyti, kad iš bendros sumos yra minusuota suma gauta iš Vaiko išlaikymo fondo - 11 577,11 Eur, taip pat pervesti pinigai iš P. S. mamos V. S. atlikti pavedimai – 1 758,27 Eur. Todėl, minusavus šias minėtas sumas, gaunasi, jog likusi dalis, kurią turi išmokėti P. S. už laikotarpį yra 16 608,74 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. M. prašoma priteisti turtinė žala ( 16 608,74 Eur) buvo patirta būtent dėl kaltinamojo P. S. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikaltimu, žala yra pagrįsta dokumentais, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš P. S. civilinei ieškovei G. M. naudai priteistina 16 608,74 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu 300 (trijų šimtų) MGL (15 000 Eur) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda subendrinti su paskirta šiuo nuosprendžiu bausme, t. y. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų valstybės naudai, šias bausmes visiškai sudedant ir P. S. skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų valstybės naudai ir 300 (trijų šimtų) MGL (15 000 Eur) (penkiolikos tūkstančių) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės G. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš P. S. civilinės ieškovės G. M. naudai 16 608,74 Eur (šešiolika tūkstančių šešis šimtus aštuonis eurus ir septyniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14-18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, atvykti į gyvenamosios vietos Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas.
4) viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu;
5) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką;
6) nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.