Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja) ir Eglės Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir jam paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžiu 300 MGL (15 000 EUR) dydžio bauda subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai, šias bausmes visiškai sudedant, ir P. S. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant į mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų valstybės naudai ir 300 MGL (15 000 EUR) dydžio bauda.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės G. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš P. S. civilinės ieškovės G. M. naudai 16 608,74 EUR turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro L. Silevičiaus apeliacinis skundas yra tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio pateikė tik prokuroras, kuris neginčija nuteistajam P. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, šios veikos kvalifikavimo bei pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės ir jos rūšies. Prokuroras nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, apeliaciniu skundu prašydamas jį atmesti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024, 2K-236-788/2024 ir kt.).

6. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį; išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 1 ir 2 dalys). Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2006).

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu iš P. S. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai A. S., kas mėnesį mokant periodines išmokas po 115,85 EUR (400 Lt) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) iki A. S. pilnametystės, ir 3 127,90 EUR (10 800 Lt) išlaikymo įsiskolinimas. P. S., turėdamas realių pajamų bei realią galimybę mokėti išlaikymą taip, kaip nuspręsta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu, to nedarė ir nepilnametei dukrai A. S. išlaikymo nemokėjo – dėl to jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 164 straipsnį.

8. G. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 16 608,74 EUR turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-799-96/2012 nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui iš P. S. buvo priteista kas mėnesį mokėti po 115,85 EUR (400 Lt) nuo ieškinio pateikimo dienos (2011 m. lapkričio 16 d.) ir išlaikymo įsiskolinimą 3 127,90 EUR (10 800 Lt). P. S. pagal teismo sprendimą neatliekant mokėjimų buvo gautas 2012 m. balandžio 17 d. vykdomasis dokumentas, kuris buvo perduotas antstoliui B. G. vykdyti išieškojimą nemokant priteistų alimentų bei susidariusiam įsiskolinimui padengti. Antstolio išieškota suma sudaro 884,50 EUR. P. S. pagal teismo sprendimą neatliekant mokėjimų vaiko išlaikymui buvo kreiptasi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 2012 m. gegužės 23 d. gautas Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas mokėti išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo gauta 11 577,11 EUR vaiko išmokų. Iš P. S. mamos V. S. sąskaitos buvo atlikti pavedimai, kurie sudaro 1 758,27 EUR, taip pat gauta 390 EUR į A. S. banko sąskaitą iš P. S. sesers V. K.. Šių pinigų civilinė ieškovė nelaiko alimentais, nes pavedimai atlikti ne jai, o gimtadienio, švenčių dienomis ir laikoma dovana (t. 2, b. l. 152–169). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 4 d., metu G. M. paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodytą žalą kildino iš nemokamų alimentų – suskaičiavo nesumokėtas visas sumas ir paskaičiavo alimentų priteistą sumą, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamajame akte yra inkriminuoti tam tikrai laikotarpiai, bet kad tuo laikotarpiu gavo vaiko išlaikymą iš valstybės institucijų (t. 2, b. l. 140–142).

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. M. pareikštą civilinį ieškinį, teisiamojo posėdžio metu jos pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad turtinė žala grindžiama tuo, jog nebuvo teikiamas priteistas išlaikymas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą A. S.. G. M. atliko išsamius skaičiavimus, iš kurių matyti, jog išminusavus sumą, gautą iš Vaiko išlaikymo fondo, t. y. 11 577,11 EUR, taip pat iš P. S. mamos V. S. atliktų pavedimų sumą – 1 758,27 EUR, laikytina, jog likusi dalis, kurią turi išmokėti P. S. už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gruodžio 31 d. yra 16 608,74 EUR. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl P. S. veiksmų, ji yra pagrįsta dokumentais, todėl civilinį ieškinį tenkino visiškai.

10. Tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendžio turinio, tiek iš G. M. pateikto civilinio ieškinio bei duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad turtinė žala, kurią buvo prašoma priteisti iš P. S., iš tiesų buvo kildinama iš aptariamo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo, P. S. nevykdžius dukros išlaikymui teismo nustatytų periodinių mokėjimų. Visgi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra susijęs su jau civilinio proceso tvarka priteistu išlaikymu, išsprendus G. M. ir P. S. ginčą civilinio proceso tvarka dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Šis teismo sprendimas jau yra vykdomas civilinio proceso tvarką, ką patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie vykdomosios bylos užvedimą, vykdomasis raštas, bei antstolio patvarkymai dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo ar išieškotų lėšų paskirstymo (1 t., b. l. 141-199, 2 t., b. l. 1-4, 11-13, 16-17, 26, 31). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su prokuroro apeliaciniu skundu, jog toks reikalavimas negali būti antrą kartą tenkinamas baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju nėra galimybės kalbėti apie tam tikro dydžio padarytą turtinę žalą, kadangi alimentų įsiskolinimas nepatenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtinės žalos sąvoką. BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, negali ir negalėjo būti taikomos priimant skundžiamą nuosprendį. Tokios pozicijos laikomasi ir kituose apeliacinės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-978-493-2012, 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-478/2020). Analogiško pobūdžio bylose gali būti nustatinėjamas tik įsiskolinimo dydis, susidaręs kaltam asmeniui nemokant alimentų vaiko išlaikymui, kas būtų aktualu vertinant nusikalstamų veiksmų pavojingumą, tačiau jo nustatymas nėra būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 164 straipsnį ir juo labiau nelaikytinas žala baudžiamojo įstatymo prasme.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš P. S. priteistų mokėti periodinių išlaikymo mokėjimų nepilnametės dukters A. S. naudai nemokėjimai laiku negali būti vertinamas kaip G. M. patirta turtinė žala baudžiamojo įstatymo prasme, todėl pirmosios instancijos teismas G. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 16 608,74 EUR turtinės žalos atlyginimo patenkino nepagrįstai. Šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo atvejų, kuomet pateikiamas tapatus ieškinys, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, atitinkamai tokiu atveju, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, taikytina CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostata, reglamentuojanti proceso nutraukimą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir procesas dėl G. M. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Procesą dėl G. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.