Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Raudeliūnienės ir nukentėjusiojo D. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo D. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. K. pagal BK 164 straipsnį buvo kaltinta tuo, kad ji vengė išlaikyti vaiką, tai yra Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisus mokėti 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2015 m. spalio 9 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitus Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant priteistą laikiną išlaikymą, ir nuo šios nutarties priėmimo dienos priteisus mokėti 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z. išlaikymui iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-(duomenys neskelbtini) priėmimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. sausio 27 d. niekur nedirbo, išlaikymo nemokėjo; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. spalio 31 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo 2813,45 Eur draudžiamųjų pajamų, tačiau išlaikymo nemokėjo; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikoje nedirbo, išlaikymo nemokėjo, tokiu būdu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. vengė mokėti pinigines lėšas savo sūnaus D. Z. išlaikymui, dėl to 2018 m. gegužės 9 d. įsiskolino D. Z. 3686 Eur.

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).

8. Teisėjų kolegija nustatė, kad T. K. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdama įpareigota mokėti 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z., gimusio 2010 m. gegužės 1 d., išlaikymui nuo 2015 m. spalio 9 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitus Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant priteistą laikiną išlaikymą ir būdama įpareigota nuo šios nutarties priėmimo dienos priteisus mokėti 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z. išlaikymui iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. sausio 27 d. niekur nedirbo, išlaikymo nemokėjo; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. spalio 31 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo 2813,45 Eur draudžiamųjų pajamų, tačiau išlaikymo nemokėjo; laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikoje nedirbo, išlaikymo nemokėjo, tokiu būdu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. vengė mokėti pinigines lėšas savo sūnaus D. Z. išlaikymui, dėl to 2018 m. gegužės 9 d. įsiskolino D. Z. 3686 Eur. Tokiais veiksmais T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

11.1. Iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinys atsakovei T. K. ir T. K. priešieškinys ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, buvo sprendžiama dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia teismo nutartimi ieškovo prašymas tenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir prileista iš T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015-10-09 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas D. Z. paskirtas nepilnamečiui D. Z. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nutartis vykdoma skubiai (t. 1, b. l. 30-31).

11.2. Iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad toje pačioje civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, sprendė ieškovo prašymą dėl vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo ir baudos skyrimo. Ieškovo D. Z. prašymas dėl vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo buvo tenkintas ir pakeistos Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, padidinant iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą, ir nuo šios nutarties priėmimo dienos iš atsakovės T. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteista sūnui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas D. Z. paskirtas nepilnamečio D. Z. padidinto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nutartis vykdytina skubiai. Nutarties vykdymas pavestas ieškovo pasirinktam antstoliui. Ieškovo D. Z. prašymas dėl baudos atsakovei T. K. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo atmestas. Nagrinėjant ieškovo D. Z. prašymą dėl iš atsakovės T. K. vaikui priteisto laikino išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. padidinimo, ji su tokiu prašymu nesutiko ir nurodė, kad dėl užsitęsusio bylinėjimosi su ieškovu ji gyvena Lietuvoje iš savo santaupų, darbo ir pajamų čia neturi, materialiai padeda tėvai (t. 1, b. l. 26-29).

11.3. Iš antstolio R. V. 2018 m. balandžio 17 d. rašto matyti, kad išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą T. K. išieškojimo byloje nevykdomas, 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nurodant, kad išieškojimas nevykdomas, nes T. K. Lietuvos Respublikoje negyvena, ji nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacija. Taip pat antstolis rašte nurodė, kad ji turto Lietuvos Respublikoje neturi, lėšų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose neturi. 2017 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 2485,6 Eur (t. 1, b. l. 118).

11.5. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos duomenimis T. K. nuo 2015-10-09 iki 2018-04-11 išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorijų skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos nebuvo mokamos (1 t., b. l. 124), ji nuo 2016-01-27 iki 2016-10-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo laikotarpiu ji gavo 2813,45 Eur draudžiamųjų pajamų (t 1., b. l. 126).

11.6. A. V. Meškauskienės 2018 m. spalio 1 d. pažymoje dėl informacijos pateikimo Nr. S1-42986 nurodyta, kad skolininkės T. K. vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkei priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkei priklausančio registruotino turto nenustatyta, VSDFV Vilniaus miesto skyriaus duomenimis skolininkė nedirba, jokių pajamų negauna, laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2015 m. gruodžio mėn. skolininkė sumokėjo 50 Eur, laikotarpiu nuo 2018-02-15 iki 2018 m. rugsėjo mėn. skolininkė sumokėjo 547,20 Eur, išlaikymo įsiskolinimas 2018-10-01 sudaro 4023,80 Eur (t. 2, b. l. 73).

11.7. Šiaulių banko 2018 m. sausio 24 d. pažymoje apie sąskaitų likučius nurodyta, jog T. K. sąskaitoje yra 4830,00 Eur (t. 2, b. l. 75).

11.8. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad D. Z. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-03-31 buvo išmokama kas mėnesį po 68,40 eurus (t. 2, b. l. 198).

11.9. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-16057-869/2019 matyti, kad antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti 100 Eur baudą skolininkei T. K. už antstolės reikalavimo nevykdymą. Pareiškime nurodė, jog antstolė vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės T. K. išieškotojo D. Z. naudai. 2019 m. vasario 6 d. buvo priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S1-46061, kuris buvo išsiųstas skolininkei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas įteiktas skolininkei asmeniškai 2019 m. vasario 14 d. susisiekus telefonu skolininkė bendrauti su antstolės padėjėja kategoriškai atsisakė bei nurodė kreiptis į advokato padėjėją V. K.. Įgaliotas atstovas po pokalbio su antstolės padėjėja savo įgaliojimo antstolių kontorai nepateikė bei į antstolių kontorą susipažinti su vykdomąja byla bei aptarti sprendimo įvykdymo galimybių neatvyko. Skolininkė nenurodė antstolei jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negali vykdyti minėto vykdomojo rašto. Vykdymo metu surinkti dokumentai ir duomenys patvirtina, kad skolininkė veikia nesąžiningai, slepia turtą ir pajamas, visais įmanomais būdais stengdamasi išvengti priverstinio išieškojimo. Šia teismo nutartimi pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei T. K. tenkintas pilnai ir T. K. paskirta 100 Eur (vieno šimto eurų) bauda už antstolės V. M. 2019 m. vasario 6 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą ( t. 2, b. l. 200-202).

11.10. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį. Pareiškimo nagrinėjimo metu ji nurodė, kad Rusijos Federacijoje dirba, gaunamos pajamos sudarė apie 500 eurų į mėnesį, tačiau dirba neoficialiai, todėl negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Lietuvoje pragyventi jai padeda tėvai ( t. 2, b. l. 220-228).

11.11. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad byla nagrinėta pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo bei pagal atsakovės T. K. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo. Teismas nusprendė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu D. Z. ir priteisti iš T. K. išlaikymą sūnui D. Z. po 86,95 euro periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, o nuo 2017 m. balandžio 4 d. priteisė po 170 eurų iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. D. Z. paskirtas lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad turi pastovų gerai apmokamą darbą, jos darbo užmokestis yra 30 000 Rusijos rublių per mėnesį, kas atitinka apie 500 eurų, turi nekilnojamą turtą - 1/2 buto (duomenys neskelbtini), kita buto dalis priklauso vaikui (t. 3, b. l. 1-35).

11.12. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išspręstas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, atsiradusių Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu tai nebuvo padaryta (t. 2, b. l. 204-206).

11.13. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. valdybos duomenimis, T. K. valstybės biudžetui yra skolinga 1 368,00 eurus už vaikui D. Z. laikotarpiu nuo 2018-01-01-iki 2019-03-31 išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas ( t. 3, b. l. 39).

11.14. Iš Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenų išrašo matyti kad T. K. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40).

11.15. Iš antstolės V. M. 2019 m. spalio 3 d. pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. S1-51060 matyti, kad skolininkės T. K. vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkei priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkei priklausančio registruotino turto nenustatyta, VSDFV Vilniaus miesto skyriaus duomenimis skolininkė nedirba, jokių pajamų negauna. Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. spalio 1 d. yra 5992,43 eurų (t. 3, b. l. 41-43).

11.16. Iš Migracijos departamento kontrolės skyriaus rašto matyti, kad T. K. Lietuvos Respublikos išorinę sieną laikotarpiu nuo 2015-03-20 iki 2019-08-02 kirto 33 kartus (t. 3., b. l. 58-60).

11.17. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos rašto matyti, kad T. K. Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos ir į Rusijos Federaciją laikotarpiu nuo 2017-04-29 iki 2019-08-02 kirto 23 kartus (t. 3, b. l. 68-69).

12. BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

13. Pareigą T. K. rūpintis savo nepilnamečiu vaiku patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisus mokėti 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2015 m. spalio 9 d. iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitusi Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant priteistą laikiną išlaikymą ir nuo šios nutarties priėmimo dienos priteisus mokėti 150 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus D. Z. išlaikymui iki sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo. Tai, kad išteisintoji žinojo apie pareigą išlaikyti vaiką, patvirtina paminėti teismo sprendimai bei pačios T. K. parodymai, taip pat nukentėjusiojo parodymai. Nuo tokios pareigos įstatymo nustatyta tvarka išteisintoji nebuvo atleista.

14. Sprendimą išteisinti T. K. pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad išteisintoji nevengė pareigos pagal teismo sprendimą teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, tačiau realios galimybės periodiškai mokėti išmokas neturėjo dėl pajamų nebuvimo, nes yra kitos šalies pilietė, Lietuvoje nedirbo, o gimtojoje šalyje darbinės pajamos buvo nepakankamos. Su tokia Kauno apylinkės teismo padaryta išvada sutikti negalima. Teisėjų kolegija laiko, kad tokia išvada buvo padaryta išsamiai neišanalizavus byloje esančių įrodymų turinio, nepalyginus iš skirtingų įrodymų šaltinių gautos informacijos, t. y. teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti, taip pažeistos BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 305 straipsnio nuostatos ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas išteisinamasis nuosprendis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad T. K., būdama darbinga, turėdama turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių, sąmoningai vengė išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

14.1. Visų pirma, vertinant pačios T. K. poziciją viso bylos proceso eigos metu, akivaizdžiai matyti, kad jos parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu dėl pareikšto kaltinimo ji buvo priėmusi poziciją, jog yra užsienio šalies pilietė, todėl Lietuvos teismų procesiniai sprendimai jai nėra privalomi. Apie pačią finansinę galimybę mokėti teismo vaiko išlaikymui priteistą sumą ikiteisminio tyrimo stadijoje ji apskritai atsisakė teikti informaciją. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji pareigą teikti išlaikymą savo sūnui, kuris gyvena su tėvu, jau pripažino, tačiau nurodė, kad išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes, tačiau šiuo metu tokios realios finansinės galimybės mokėti teismo priteistą išlaikymą ji neturi, nes Lietuvoje gyvena laikinai, čia niekada nedirbo, o Rusijoje už darbą gaunamas apie 200 Eurų atlyginimas pakankamas tik pačios būtiniausiems poreikiams tenkinti, jai finansiškai padeda tėvai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jos banko sąskaitoje esantys pinigai jai nepriklausė, šiomis lėšomis nedisponavo, taip pat negavo jokių darbinių pajamų, nes jokioje firmoje direktore realiai nedirbo, buvo įdarbinta fiktyviai, atlyginimo negavo. Apklausta apeliacinės instancijos teisme T. K. dėl gaunamų pajamų paaiškino analogiškai, neigė dirbusi ir disponavusi jos banko sąskaitoje buvusiomis lėšomis, tačiau kai kurias aplinkybes jau interpretavo, atsižvelgiant į bylos duomenis. Nurodė, kad būdama Lietuvoje dirba nuotoliniu būdu Rusijos kompanijoje, alga Rusijoje sudaro apie 200 eurų, tačiau ji priklauso nuo padaryto darbo, jei dirba daugiau, tai ir uždirba daugiau. Pagal pajamas vaiko išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti po 15 eurų. Nurodė, kad turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje nedirba, nes dažnai išvyksta į Rusiją, tuo pačiu patvirtino, kad į Rusiją skrenda maždaug du kartus per metus, ten prabūna apie 2 mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks išteisintosios parodymų turinys parodo prieštaravimus tarp jos pačios nurodytų aplinkybių, kas leidžia teigti, jog parodymus T. K. keitė priklausomai nuo situacijos ir byloje surinktų duomenų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių turinio. Be to, savo parodymuose ji pažymi, kad D. Z. elgiasi nesąžiningai, nes atėmė iš jos vaiką, ir dar siekia gauti iš jos alimentus. Toks išteisintosios požiūris taip pat duoda pagrindo išvadai, jog ji nesutinka su teismo sprendimais ir jais priteisto išlaikymo nemoka ne dėl objektyvių priežasčių – lėšų ar pajamų trūkumo, bet sąmoningai, tyčia vengdama šios prievolės.

14.2. Išvadą, kad T. K. vengia mokėti jos vaikui priteistą išlaikymą, leidžia daryti ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nagrinėjant T. K. pareiškimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, proceso metu ji nurodė, kad Rusijos Federacijoje dirba, jos gaunamos pajamos sudaro apie 500 eurų į mėnesį, kad Lietuvoje pragyventi jai padeda tėvai. Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nagrinėjant ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo bei pagal atsakovės T. K. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, T. K. priešieškinyje nurodė, kad turi pastovų gerai apmokamą darbą, jos darbo užmokestis yra 30 000 Rusijos rublių per mėnesį, kas atitinka apie 500 eurų, turi nekilnojamą turtą, 1/2 buto (duomenys neskelbtini), kita buto dalis priklauso vaikui. Tačiau teismui nusprendus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu D. Z. ir priteisti iš T. K. išlaikymą sūnui D. Z., jos pozicija dėl finansinės padėties, turimų ir gaunamų pajamų ir galimybės išlaikyti mažametį vaiką iš karto pakito, ką patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys ir jau aptarti duomenys. Tai paminėti išteisintosios parodymai apie Rusijos Federacijoje gaunamą atlyginimą, kuris jau nurodomas žymiai mažesnis, tik apie 200 eurų.

15. Apylinkės teismas, priimdamas T. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tuo, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, turi nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą, gaunamas pajamas Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau byloje nėra pateikta patikimų duomenų apie jos gaunamas pajamas ar turimą turtą Rusijos Federacijoje, kad jai nebūnant Lietuvos Respublikos teritorijoje, ji negalėjo gauto jokio atlygio, taip pat pažymėjo, kad jokiais byloje esančiais duomenimis nėra paneigti kaltinamosios teiginiai, jog ji nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš šios bendrovės negavo jokių realių pajamų, o jos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos jai nepriklausė. Tačiau tokios nuosprendį priėmusio teismo išvados prieštarauja byloje nustatytų duomenų visumai, ir priešingai, paneigia T. K. nurodytas aplinkybes.

15.1. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos, laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-10-31 T. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo laikotarpiu ji gavo 2813,45 Eur draudžiamųjų pajamų. Iš Šiaulių banko 2018-01-24 pažymos apie sąskaitų likučius matyti, jog T. K. sąskaitoje yra 4830 Eurų. Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad tam tikrą laiką išteisintoji dirbo Lietuvos Respublikoje esančioje bendrovėje, pažymoje nurodytos socialinio draudimo įmokų sumos, jos gautos draudžiamos pajamos. T. K. paaiškino, kad buvo įdarbinta fiktyviai, tik pasirašyti kelias sutartis, tačiau kaip matyti iš nurodytos pažymos, darbo santykiuose su bendrove ji išbuvo pakankamą laiką, devynis mėnesius, buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, be to, vertinant aukščiau aptartus jos parodymus viso proceso metu kaip nepatikimus, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo tikėti ne rašytiniais duomenimis, o gynybine kaltinamosios versija. Dėl tų pačių priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo jokios paaiškinamos priežasties nesivadovauti objektyviu neginčijamu įrodymu – banko pateikta pažyma apie T. K. sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o tikėti tik jokiais duomenimis nepatvirtintu jos paaiškinimu, kad tomis lėšomis ji nedisponavo. Taip pat pažymėtina, kad T. K., kuri nuosekliai neigia pareikštą kaltinimą, pripažinus, kad Rusijos Federacijoje ji dirba ir gauna pajamas, kad turi butą Čeliabinske, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nėra jokių patikimų duomenų apie Rusijos Federacijos teritorijoje kaltinamosios gaunamas pajamas ir turtą.

15.2. T. K. nepakankamą finansinę padėtį priteistam vaiko išlaikymui mokėti aiškino ir tuo, kad Lietuvoje ji gyvena tik laikinai, todėl negali dirbti ir gauti pajamų, tačiau toks jos elgesys visiškai nesuderinamas su motinos pareiga išlaikyti vaiką, ir negali būti laikomas pateisinančiu, šalinančiu jos baudžiamąją atsakomybę. Kaip nustatyta byloje, ji turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo deklaravusi gyvenamąją vietą, todėl turėjo galimybę ieškoti darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje. Pati pripažino, kad Rusijos įmonėje dirba nuotoliniu būdu, kad į Rusijos Federaciją iš Lietuvos vyksta du kartus per metus, kas rodo, jog esant tokioms sąlygoms ir žinant pareigą mokėti teismo priteistą išlaikymą, ji privalėjo imtis priemonių susirasti darbą ir Lietuvoje, už kurį gautų atlyginimą, arba kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad padėtų darbą susirasti, tačiau to T. K. nedarė. Byloje nėra duomenų, kad ji dėl objektyvių priežasčių – ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų pateisinamų (svarbių) priežasčių negalėtų dirbti. Aplinkybės, kad T. K. finansiškai visada padeda tėvai, kad Vilniuje ji gyvena draugo bute, už kurį nemoka nuomos mokesčio, kad keliones į užsienio valstybes jai taip pat apmoka draugas, taip pat, atsižvelgiant ir į jos pačios iš darbo Rusijoje gaunamas pajamas bei sprendimą neieškoti darbo Lietuvoje, rodo, jog ji neturi didelių finansinių problemų ir, nors ir netiesiogiai, paneigia versiją dėl blogos finansinės padėties.

15.3. Tai, kad išteisintoji nesiėmė priemonių ne tik gauti papildomų pajamų, kad galėtų mokėti priteistą išlaikymą vaikui, tačiau siekė nuslėpti savo gaunamas pajamas ar kitokias turtines lėšas, patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš antstolio R. V. 2018 m. balandžio 17 d. rašto matyti, išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą T. K. išieškojimo byloje nevykdomas, 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nurodant, kad išieškojimas nevykdomas, nes T. K. Lietuvos Respublikoje negyvena, ji nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija. Taip pat antstolis rašte nurodė, kad ji turto Lietuvos Respublikoje neturi, lėšų Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose neturi. 2017 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudarė 2485,6 Eur. Iš antstolės V. M. 2019-10-03 pažymos dėl informacijos pateikimo Nr. S1-51060 matyti, kad skolininkės T. K. vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkei priklausančių piniginių lėšų bei jai priklausančio registruotino turto nenustatyta. VSDFV Vilniaus miesto skyriaus duomenimis skolininkė nedirba, jokių pajamų negauna. Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. spalio 1 d. yra 5992,43 euro. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti 100 Eur baudą skolininkei T. K. už antstolės reikalavimo nevykdymą. Pareiškimą antstolė pateikė tuo pagrindu, kad ji vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkės T. K. išieškotojo D. Z. naudai. 2019 m. vasario 6 d. buvo priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S1-46061, kuris buvo išsiųstas skolininkei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Patvarkymas įteiktas skolininkei asmeniškai 2019 m. vasario 14 d. Susisiekus telefonu skolininkė bendrauti su antstolės padėjėja kategoriškai atsisakė bei nurodė kreiptis į advokato padėjėją V. K., kuris su antstole nebendradarbiavo. Skolininkė nenurodė antstolei jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negali vykdyti minėto vykdomojo rašto. Tokie teismo sprendimo vykdymo metu surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad skolininkė veikia nesąžiningai, slepia turtą ir pajamas, visais įmanomais būdais stengdamasi išvengti priverstinio išieškojimo. Teismas antstolės V. M. pareiškimą tenkino ir skyrė T. K. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolės V. M. 2019 m. vasario 6 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis pateikė 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo nagrinėjamas D. Z. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria T. K. skirta 300 eurų bauda už antstolės V. M. 2019 m. birželio 25 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Pareiškime teismui antstolė nurodė, kad po pirmosios baudos atsakovei paskyrimo už antstolės patvarkymo nevykdymą, ji 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu pakartotinai įpareigojo T. K. pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą, patvarkymas atsakovei buvo įteiktas, tačiau iki jo įvykdymo termino pabaigos T. K. patvarkyme nurodytų reikalavimų neįvykdė.

15.4. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo D. Z. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog T. K. pareigos pagal teismo sprendimą teikti nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą nevengė, nes realios galimybės periodiškai mokėti išmokas neturėjo dėl pajamų nebuvimo, o savo pareigą vykdė pagal galimybes, be pagrindo nurodė, jog pagal antstolės V. M. pažymos duomenis, laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2015 m. gruodžio mėn. skolininkė sumokėjo 50 Eur, laikotarpiu nuo 2018-02-15 iki 2018 m. rugsėjo mėn. skolininkė sumokėjo 547,20 Eur. Iš 2018 m. spalio 1 d. antstolės V. M. pažymos, kuria rėmėsi teismas, matyti, kad lentelėje atsispindi priteistos sumos, sumokėtos ieškovui sumos bei likusi skola. Laikotarpiu nuo 2018-02-15 iki 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovui buvo išmokama kas mėnesį 68,40 euro, viso per šį laikotarpį – 547,20 Eur, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad šias sumas sumokėjo skolininkė, kas nurodyta nuosprendyje. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktos antstolės pažymos, išduotos 2019 m. spalio 3 d. matyti, kad ieškovui D. Z. nustatyta fiksuoto dydžio suma – 68,40 euro, buvo mokama laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, kas sudarė 752,40 euro, ir nuo 2019 metų sausio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kas sudarė 665,60 euro. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad T. K. nuo 2018 m. sausio 1 d. yra registruota kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkė. Šias Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos D. Z. išmokėtas sumas patvirtina šios institucijos 2019 m. balandžio 30 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 2, b. l. 198). 2019 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, T. K. valstybės biudžetui yra skolinga 1 368,00 eurus už vaikui D. Z. laikotarpiu nuo 2018-01-01-iki 2019-08-31 išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas. Šie duomenys patvirtina, kad nurodytas sumas ieškovui pervedė ne išteisintoji, bet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

16. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad T. K., žinodama apie teismo sprendimus, įpareigojančius ją teikti išlaikymą savo vaikui ir turėdama pajamų, tai yra turėdama realią galimybę, vengė teikti lėšas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, nesistengė išlaikyti savo mažamečio sūnaus D. Z.. Išteisintosios paaiškinimai, kad jai vienai auginant vaiką, D. Z. taip pat tinkamai nesirūpino jų veiku ir neteikė tinkamo išlaikymo, kad jai, kaip kitos šalies pilietei sunku vykdyti teismų sprendimus, kad nukentėjusysis elgiasi nesąžiningai, nes atėmė iš jos vaiką, neleidžia matytis su vaiku, reikalauja jam išlaikymo, nepaneigia aplinkybės, jog ji vengė pareigos išlaikyti vaiką, nes, asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymo, kurį privalo išteisintoji teikti savo vaikui, būdas ir dydis, nepakeistas ir nepanaikintas, todėl teismo sprendimu paskirtą pareigą T. K. privalėjo vykdyti taip, kaip nustatyta. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Nagrinėjamoje byloje T. K. tyčios turinį, jos sąmoningą vengimą teikti vaikui išlaikymą atskleidžia aukščiau išanalizuotas jos elgesys tiek dėl jokių veiksmų dėl darbo paieškos nesiėmimo, tiek ir siekis nuslėpti savo gaunamas pajamas ar kitokias lėšas, nepateikiant apie tai jokių duomenų teismo sprendimą vykdančiam antstoliui. Taigi, nustatytos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad T. K. suvokė veikusi neteisėtai (vengusi kas mėnesį mokėti D. Z. periodines išmokas savo vaikui išlaikyti pagal teismo sprendimą) ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl konstatuotina, kad jos veiksmai pagal BK 164 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

17. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš T. K. priteisti 6614 eurų sumą, kurią sudaro jos nesumokėti teismo priteisti vaikui išlaikyti alimentai bei 5 procentai metinių palūkanų.

17.1. Apeliacinės instancijos teisme jis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame prašė iš T. K. priteisti jau didesnę sumą pagal vėlesnį jam padarytos žalos paskaičiavimą, kadangi atsakovės įsiskolinimas padidėjo, ir įpareigoti ją mokėti šį paskaičiuotą įsiskolinimą, taip pat prašė priteisti bylinėjimo ir kitas su bylos procesu susijusias išlaidas. Teisėjų kolegija atsisakė priimti nukentėjusiojo D. Z. patikslintą civilinį ieškinį, nes pagal BPK normas, civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas paduodant bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, be to, atsižvelgė į tai, kad civiliniame ieškinyje išdėstytas reikalavimas jau buvo išspręstas civilinio proceso tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas T. K. kalta, sprendžia nukentėjusiojo D. Z. pirmosios instancijos teisme pateikto jo civilinio ieškinio klausimą.

17.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o jeigu tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį; išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194). Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti vaikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2006.) Taigi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ne Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, bet Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, ir jos nevykdymas savaime baudžiamosios atsakomybės nesukelia.

17.3. BK 164 straipsnyje numatytos teisės normos dispozicijoje vartojama sąvoka „pareiga išlaikyti vaiką“ siejama su minėtomis CK normomis, o pagal BK baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad susidariusios skolos tikslus dydis veikos vertinimui kaip nusikalstamos, reikšmės neturi. Svarbu tai, kad inkriminuojamu laikotarpiu asmuo, turėdamas realių pajamų, turėdamas realią galimybę mokėti išlaikymą taip kaip nuspręsta teismo, to nedarė, alimentų vaikų išlaikymui nemokėjo. Kaip matyti iš D. Z. civilinio ieškinio reikalavimų, šioje baudžiamojoje byloje jis patirtą turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš T. K., laiko tai, kad ji tyčia nesumokėjo jam lėšų vaikui išlaikyti. Taigi, civilinis ieškinys yra susijęs su jau civilinio proceso tvarka priteistu išlaikymu, išsprendus šalių (išteisintosios ir nukentėjusiojo) ginčą civilinio proceso tvarka, todėl negali būti antrą kartą priteistas. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, jog procesas dėl tapataus ieškinio yra nutraukiamas, todėl, kadangi D. Z. civilinis ieškinys, paduotas baudžiamojoje byloje, yra tapatus, procesas dėl jo nutraukiamas.

17.4. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad turtinė žala būtų atlyginta, jos dydis turi būti įrodytas. Nagrinėjamu atveju alimentų įsiskolinimas nepatenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą turtinės žalos sąvoką, todėl BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, negali būti taikomos.

18. Skiriant T. K. bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, anksčiau ji Lietuvos Respublikoje neteista, administracine tvarka laikoma nebausta, šiuo metu dirbanti. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, T. K. skirtina viešųjų darbų bausmė, kuri yra pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad prokurorei apeliaciniame skunde išdėsčius konkretų reikalavimą dėl skirtinos bausmės dydžio, o nukentėjusiajam skunde apie bausmę nepasisakius, teisėjų kolegija patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens padėties bloginti negali, todėl skiria prokurorės prašomą viešųjų darbų terminą – šešis mėnesius, kas mėnesį išdirbant po 15 valandų.

19. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiojo D. Z. atstovavimo teisme išlaidos sudaro 143,00 Eur (t. 3, b. l. 91). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. BPK 106 straipsnio nuostatos, numatančios proceso išlaidų išieškojimą, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Šiuo atveju išteisinamąjį nuosprendį buvo apskundęs nukentėjusysis ir prokurorė, teisėjų kolegija pripažino, kad skundai pagrįsti ir išteisintoji turi būti pripažinta kalta ir nuteista. Esant šioms aplinkybėms, iš nuteistosios turi būti išieškota suma už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nurodytu laikotarpiu kas mėnesį visuomenės labui išdirbti po 15 valandų viešųjų darbų.

Pritiesti iš nuteistosios T. K. 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) valstybei už nukentėjusiajam D. Z. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. pervedant jas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Procesą dėl D. Z. civilinio ieškinio nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.