- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-14
- Bylos Nr.
- 2K-129/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Albinas Sirvydis, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Nuteistasis
- J. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. J. nuteistas pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorą ir nukentėjusiąją, prašiusius kasacinį skundą atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 8 d. nutarimą privalėdamas mokėti V. J. lėšas nepilnamečio sūnaus D. J., gim. 1991 m., išlaikymui 125 Lt dydžio įmokas kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. spalio 13 d. vengė pareigos pagal teismo nutarimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl to susidarė 3054,17 Lt dydžio skola.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. J. kasaciniame skunde prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti, bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad apie tai, kad jam dėl vaiko išlaikymo priimtas teismo nutarimas, sužinojo tik 2004 m. gruodžio 23 d., iki to laiko apie tai jam nepranešė nei teismas, nei antstolis, nei buvusi sutuoktinė, nei policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas šią kasatoriaus nurodytą aplinkybę paneigė, nurodydamas, kad nuteistajam nežinant toks nutarimas negalėjo būti priimtas, o jo priėmimas preziumuoja faktą, kad J. J. apie tai buvo pranešta, be to, nukentėjusioji nurodė, kad kasatoriui apie tai yra sakiusi. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigė, nurodydamas, kad negalima daryti tokios kategoriškos išvados, jei jos nepatvirtina byloje surinkti duomenys, tačiau nuteistojo versiją, jog apie nutarimą sužinojo tik 2004 m. gruodžio 23 d., paneigė vadovaudamasis 2004 m. birželio 8 d. oficialiu įspėjimu dėl J. J. neteisėtų veiksmų ir nurodė, kad kasatorius vėliausiai 2004 m. birželio 8 d. sužinojo apie pareigą mokėti alimentus, pasižadėjo juos mokėti, tačiau ir toliau pareigos nevykdė. Kasatoriaus tvirtinimu, 2004 m. birželio 8 d. jis tikrai buvo įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, tačiau apie teismo nutarimą jam ir tada nebuvo pranešta, nes pats policijos pareigūnas tokios informacijos neturėjo, patikrinimo medžiagoje jos taip pat nebuvo, dėl to buvo atsisakyta kasatoriui pradėti ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnas, įspėdamas J. J., anot kasatoriaus, rėmėsi antstolės S. K. pažyma apie alimentų įsiskolinimą pagal vykdomąjį raštą 2004 m. liepos 1 dienai (išduota 2004-06-17). Teismai turėjo įrodymus vertinti remdamiesi visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu, bet to nepadarė, t. y. nepaneigė nuteistojo versijos ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, remiantis BPK 8 straipsnio 3 dalimi, įteikiami nuteistajam bylos dokumentai turi būti išversti į jo gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią jis moka. Apeliacinės instancijos teismo procese vertėjas dalyvavo, tačiau priimta nutartis į kasatoriui suprantamą rusų kalbą išversta nebuvo, o tai vertinama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas išlaikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui išlaikyti. J. J. neginčija savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų D. Jis taip pat pripažįsta, kad neteikė materialaus išlaikymo savo sūnui, tačiau teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teismo nutarimą dėl alimentų priteisimo. Jo tvirtinimu, apie alimentų priteisimą jis sužinojo tik 2004 m. gruodžio 23 d. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes yra paneigtas bylos proceso metu surinktais įrodymais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi bylos dokumentais apie tai, kad jam nustatyta tvarka buvo išsiųstas pranešimas dėl lėšų priteisimo vaiko išlaikymui, be to, 2004 m. birželio 18 d. paaiškinime J. J. pats nurodė, jog sužinojo apie pareigą mokėti alimentus ir pasižadėjo juos mokėti. Tačiau, kaip patvirtina bylos proceso metu gauti įrodymai, jis ir po to savo vaikui materialaus išlaikymo neteikė. Teismai pagrįstai tokius veiksmus įvertino kaip piktybinį vengimą išlaikyti savo vaiką, nes nuteistasis lėšų neteikė, nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas. Jo veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai.
Dėl BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius teigia, kad buvo pažeisti BPK 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai ir jo teisė į gynybą, nes proceso metu jis naudojosi vertėjo pagalba, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutarties kopija jam suprantama rusų kalba nebuvo įteikta.
BPK 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos dokumentai, kurie šio Kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, jei jie nemoka lietuvių kalbos, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią jie moka.
Svarbiausi proceso dokumentai nemokantiems kalbos proceso dalyviams išverčiami. Tais atvejais, kai BPK straipsnyje yra numatyta, kad proceso dalyviui įteikiamas koks nors proceso dokumentas, tokia nuostata reiškia, jog tas dokumentas nemokančiam lietuvių kalbos asmeniui turi būti įteikiamas išverstas. BPK 310 straipsnyje numatyta, kad nuosprendžio nuorašas turi būti įteiktas arba išsiųstas nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą įvykdė. Reikalavimo įteikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, todėl BPK 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Be to, ši aplinkybė nesutrukdė J. J. pateikti motyvuotą kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties. Todėl realiai jo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.