Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1

2023 m. gruodžio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui D. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės G. V. ieškinys atsakovui D. F., kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko D. F. gyvenamąją vietą su motina G. V.; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. F. naudai 9 507 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. F. naudai 316,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant iki vaiko pilnametystės; 4) nepilnamečio vaiko D. F. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jo motiną G. V.; 5) teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti, kad D. F. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. tik iš anksto su jo motina G. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą; 7) priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė susipažino su atsakovu 2012 metais, kurį laiką kartu gyveno jo motinos namuose. Šalys gyveno kaip šeima, bet nebuvo sudarę oficialios santuokos. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. F. Iš pradžių šalių bendras gyvenimas klostėsi gerai, tačiau atsakovas niekur nedirbo, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, o gimus sūnui ši problema dar labiau paaštrėjo – visas šeimos ūkis ir vaiko priežiūra teko ieškovei. Taip pat ieškovė sužinojo, kad atsakovas vartoja narkotines medžiagas, dėl to nutarė nutraukti santykius su atsakovu. Kai sūnui buvo maždaug vieneri metai, ieškovė išsiskyrė su atsakovu ir su vaiku apsigyveno atskirai, nuomojamame bute. Nuo to laiko atsakovas neišlaiko sūnaus, dėl ieškovės pasiūlymo pasinaudoti mediacija neatsakė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė pažymi, kad atsakovas niekada neprieštaravo, jog šalių sūnus gyventų su ieškove, tačiau ieškovė, norėdama ateityje išvengti nesusipratimų, prašo nustatyti nuolatinę sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė šiuo metu dirba dviejose darbovietėse, pajamas sudaro apie 750 Eur darbo užmokestis, 259,50 Eur šalpos neįgalumo pensija (mokama vaikui), 88,20 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, 136,22 Eur išmokos vaikui pagal išmokų vaikams įstatymo nuostatas ir 294,78 Eur Vilniaus miesto savivaldybės mokama kompensacija už buto nuomą. Šalių sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti sūnaus poreikius, o tėvas visiškai neprisideda. Ieškovės prašomas periodinio išlaikymo dydis atitinka orientacinio dydžio kriterijus, todėl jų papildomai neįrodinės. Pažymi, kad faktiškai vaiko poreikius sudaro apie 640 Eur (160 Eur maistui, 100 Eur drabužiams, avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 30 Eur laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 200 Eur vaiko dalis būsto nuomai ir išlaikymui, 120 Eur papildomoms lietuvių kalbos pamokoms). Nurodytos išlaidos gali patenkinti bei užtikrinti svarbiausius ir minimalius vaiko poreikius, tačiau to nepakanka. Ieškovė taipogi nori sūnų papildomai lavinti, užtikrinti jam turiningesnį laisvalaikį, daugiau pramogauti. Be to, vaikui reikia įvairesnio, aukštesnės kokybės maisto ir kokybiškesnių drabužių. Ieškovė mano, kad atsakovas prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti bent pusę reikalingos minimalios sumos, t. y. 316,50 Eur. Taip pat pažymi, kad atsakovas sūnui neteikia išlaikymo praktiškai nuo jo gimimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 3 metus, todėl iki ieškinio padavimo dienos susidarė 9 507 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už tris paskutinius metus (36 mėn.) nuo pusės minimalios mėnesinės algos (MMA). MMA, atskaičius mokesčius, 2020 m. buvo 447 Eur, 2021 m. metais buvo 468 Eur, 2022 m. buvo 530 Eur, 2023 m. yra 633 Eur. Atsakovas su vaiku bendrauja, o ieškovė neprieštarauja, kad jie bendrautų ir ateityje, todėl ieškovė siūlo nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, jog atsakovas bet kada, tik iš anksto suderinęs su ieškove bendravimo vietą ir laiką, su sūnumi galėtų susitikti ir bendrauti.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui buvo siunčiami procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Teismo turimais duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba (Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Kitų galimų atsakovo gyvenamosios vietos adresų teismui nėra žinoma. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO, kitų atsakovo atžvilgiu nagrinėtų bylų matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. e1-2976-1170/2023, kurioje 2023 m. spalio 19 d. priimtas baudžiamasis įsakymas taipogi nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas tas pats ((duomenys neskelbtini)). 2023 m. spalio 24 d. teismo nutartimi įteikti procesiniai dokumentai (tarp jų ir teismo šaukimas) atsakovui viešo paskelbimo būdu. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad atsakovas žino apie ieškinį, tačiau jo nėra gavęs, pateikė Tarnybai poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Pabrėžtina, kad atsakovas, žinodamas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir ieškinį, nurodydamas, jog nėra faktiškai gavęs ieškinio, dėl ieškinio ir jo priedų gavimo į teismą nesikreipė, neskambimo, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Teismo posėdžio metu ir ieškovė paaiškino, kad bendravo su atsakovu, buvo kalbėjusi apie bylą ir paskirtą posėdį, atsakovas kalbėjo, jog gal atvyks į posėdį, tačiau taip ir neatvyko.

4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad atsakovas yra nurodęs Tarnybai, jog apie ieškinį žino, tačiau jo nėra gavęs. Teigė, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl išlaikymo įsiskolinimo sakė, kad manė, jog bus prašoma priteisti dar didesnį įsiskolinimą, tačiau ir su šia prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka tik iš dalies. Mano, kad ji turi būti mažesnė, nes teigia, jog yra mokėjęs ieškovei pinigų, kai dirbo Olandijoje ir kitur. Atsakovas sakė, kad dar nežino, ar sutinka su prašomo priteisti išlaikymo suma 316,50 Eur per mėnesį. Teigė, kad savo nuomonę pateiks vėliau teismui, o kol kas galvoja kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. Pasakojo, kad su vaiku bendrauja, paskutinį kartą vaikas lankėsi praeitą savaitgalį. Tarnyba nurodo, jog kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neturi pagrindo prieštarauti, kad vaiko D. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. V. Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo pareikšti vadovaujantis geriausiais vaiko interesais. Ieškovės prašomas priteisti periodinis išlaikymas (316,50 Eur) galimai būtų pakankamas patenkinti būtinus, kasdienius ir papildomus vaiko poreikius. Pažymi, kad nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti tenkinamas. Dėl bendravimo tvarkos pažymi, kad taikus tėvų bendravimas bei taikus klausimų, susijusių su vaiku, aptarimas bei išsprendimas, geriausiai atitiktų vaiko interesus. Susipažinus su ieškinyje nurodyta informacija, šalių ir vaiko nuomone, matyti, jog šiai dienai tarp šalių nekyla ginčų dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, dėl to mano, jog ieškinio reikalavimas susijęs su bendravimo tvarka, vaiko interesams neprieštarauja.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, tik patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sumažino reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimo suma iki 9 207 Eur. Ieškovė pripažino, kad per ieškinyje nurodytą išlaikymo įsiskolinimo terminą atsakovas kartais duodavo grynųjų pinigų (įvairiomis sumomis, dažniausiai po 50 Eur) dėl vaiko poreikių tenkinimo, bet bendrai jai duota suma siekė gal apie 300 Eur, rašytinių įrodymų neturi, kadangi pinigai buvo duodami grynaisiais, tikslių sumų nepamena. Teismo posėdžio metu ieškovė papasakojo apie santykius su atsakovu, atsakovo turimas priklausomybes, vaiko poreikius, savo ir atsakovo žinomą turtinę padėtį, apie vaikui suteikiamas gyvenimo sąlygas, atsakovo bendravimą su vaiku.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, detaliai apie atsakovo informavimą apie teismo posėdį nurodyta sprendimo 3 punkte. Taip pat teismo posėdyje nedalyvavo išvadą teikiančios institucijos atstovas, pateiktas teismui pranešimas dėl bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovas D. F. yra sūnaus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove). Ieškovės teigimu, šalys nuo 2022 m. sausio mėn. galutinai išsiskyrė, gyvena skyriumi, o anksčiau gyveno įvairiai (tai kartu, tai atskirai), pažįstami nuo 2012 metų, nurodo, kad visa vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir išlaikymo našta nuolat tenka (teko) ieškovei, atsakovas prisidėdavo tik minimaliai. Ieškovės teigimu, kad maždaug, kai vaikui suėjo 1 metai, ieškovė pradėjo nuomotis būstą ir gyventi atskirai nuo atsakovo, bet kartais gyvendavo kartu. Teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikinas išlaikymas po 274 Eur nuo prašymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė prašo ieškiniu nustatyti nepilnamečio vaiko D. F. gyvenamąją vietą su motina G. V. Teismo posėdžio metu ieškovė detaliai papasakojo apie vaikui suteiktas gyvenimo sąlygas. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio reikalavimo. Tarnybos išvadoje nurodyta, jog atsakovas, apklausiamas Tarnybos specialistų dėl šio reikalavimų, sutiko su šiuo reikalavimu pilnai. Tarnyba išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su motina kuri tinkamai rūpinasi vaiku ir tarp vaiko bei motinos yra stiprus emocinis ryšys, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

9. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

11. Bylos duomenimis šalių sūnus D. F., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo prižiūrimas ir gyvena su motina (ieškove), su tėvu gyvendavo vaikas kartu tik retkarčiais, jau ilgą laiką gyvena skyrium nuo tėvo. Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriuo nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos gyvenimui. Tarnybos specialistų vertinimu, vaikui sudarytos puikios sąlygos augti ir vystytis. Tarnybos specialistams bendraujant su vaiku, vaikas paaiškino, jog vaikui patinka gyventi su motina, mama jam viską perką.

12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Tarnybos poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko D. F. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) G. V.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

13. Ieškovė prašo ieškiniu nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas D. F. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. tik iš anksto su jo motina G. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bendrauja su vaiku pagal galimybes, motina neprieštarauja bendravimui, netrukdys atsakovui, skatins bendravimą ateityje, tačiau nori aiškumo, kadangi buvo tokių atvejų, kuomet atsakovas norėjo bendrauti su vaiku ir 2 val. nakties, nori, kad prieš bendravimą, atsakovas derintų konkretų laiką ir vietą su ja. Tarnyba išvadoje nurodo, kad taikus tėvų bendravimas bei taikus klausimų, susijusių su vaiku, aptarimas bei išsprendimas, geriausiai atitiktų vaiko interesus. Susipažinus su ieškinyje nurodyta informacija, šalių ir vaiko nuomone, matyti, jog šiai dienai tarp šalių nekyla ginčų dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, dėl to mano, jog ieškinio reikalavimas susijęs su bendravimo tvarka, vaiko interesams neprieštarauja. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

14. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra ne tik teisė, bet ir tėvų pareiga.

15. Ieškovė pateikė ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, teismo posėdžio metu ją palaikė. Atsakovas savo pozicijos ir pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos su vaikais neišreiškė. Tarnyba pritarė ieškovės siūlymui. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka tinkama, atitinka vaiko interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu atsakovu pagal esamą situaciją. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl šio reikalavimo. Pati ieškovė taipogi nurodo, jog atsakovas bendrauja su vaiku, ieškovė (motina) nedraudžia ir priešingai – skatina tėvo ir sūnaus bendravimą, ateityje irgi nedraus, šalys tarpusavyje susitaria dėl tėvo bendravimo su vaiku, tik nori apibrėžtumo, jog prieš bendravimą atsakovas informuotų ieškovę, kadangi buvo atvejų, kai atsakovas panoro bendrauti su vaiku ir 2 val. nakties. Todėl teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, tenkina šį ieškovės reikalavimą ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką – atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, nustatant, kad atsakovas D. F. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. tik iš anksto su jo motina G. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. F. naudai 316,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas prieštaravimų teismui nepateikė. Tarnyba palaiko išvadoje ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur iki vaiko pilnametystės.

17. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

18. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 316,50 Eur periodinį išlaikymą sūnui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo ieškinyje ir teismo posėdžio paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. apie 640 Eur suma, o kartais pažymėjo, jog siekia didesnės sumas), apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, bet prašo iš atsakovo priteisti konkrečiai 316,50 Eur periodinį išlaikymą.

23. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis iš esmės jau siekia 924 Eur.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 316,50 Eur) atitinka orientacinius dydžius teismų praktikoje, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, taip pat atsižvelgęs į pateiktus teismui duomenis apie nepilnamečio vaiko sveikatos problemas, neįgalumą (ieškovė nurodė, kad vaikas turi autizmą), sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Sprendžiama, kad šalių vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti per mėnesį reikalinga apie 640 Eur, įskaičius gaunamus vaikų pinigus, iš esmės gaunama lygiomis teikiant išlaikymą apie 317 Eur suma periodinio išlaikymo suma, kurią prašo priteisti ieškovė (suapvalinus vaiko naudai). Teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikams teikimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, nors ir oficialiai nedirba, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti vaikui 317 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 317 Eur dydžio periodinis išlaikymas sūnui D. F. Kartu teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje, šį išlaikymą priteisia ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. spalio 5 d.), kadangi nepilnamečiam vaikui (ypač turint duomenų apie vaiko sveikatos problemas), turi būti teikiamas išlaikymas nepertraukiamai, todėl periodinis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos (t. y. 2023 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Kartu išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

25. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. V., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. F. naudai 9 207 Eur išlaikymo įsiskolinimą (reikalavimas šioje dalyje buvo patikslintas teismo posėdžio metu, ieškovei pripažinus, kad atsakovas teikė bendrai apie 300 Eur išlaikymą per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys pažįstamos nuo 2012 metų, gyveno kaip sugyventiniai, tai kartu, tai atskirai (ieškovės teigimu, kad maždaug, kai vaikui suėjo 1 metai, ieškovė pradėjo nuomotis būstą ir gyventi atskirai nuo atsakovo), bet kartais gyvendavo kartu, bet nuo 2022 m. sausio mėn. galutinai išsiskyrė, nurodo, kad visa šalių vaiko rūpinimosi, auklėjimo ir išlaikymo našta nuolat teko (net dar esant šalims kartu) ieškovei, vaikas gyvena su motina, atsakovas prisidėdavo tik minimaliai, bendrai per visą išlaikymo įsiskolinimo terminą finansiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo tik kartais grynaisiais mažomis sumomis (dažniausiai po 50 Eur), bendrai prisidėjo finansiškai prie vaiko poreikių tenkinimo apie 300 Eur suma (daugiau ieškovė neatsimena, rašytinių įrodymų neturi, pakvitavimų nedarė, atsakovas duodavo pinigų grynaisiais), šia suma ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus šioje dalyje. Pažymėjo ieškovė ir tai, kad dar šalims nesant nutraukus santykių, buvo laikotarpių kuomet atsakovas buvo įkalinimo įstaigose (tikslių laikotarpių negalėjo įvardinti). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad atsakovo atžvilgiu buvo nagrinėta nė viena baudžiamoji byla, o aktualiu ginčo laikotarpiu 2021 m. gegužės 12 d. buvo priimtas atsakovo atžvilgiu nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1043-817/2021, iš kurio matyti, kad D. F. buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir minėtas teismo nuosprendis buvo išsiųstas vykdymui 2021 m. birželio 3 d., t. y. faktiškai ir per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį atsakovas dar buvo ir įkalinimo įstaigoje. Tai tikėtinai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad iš esmės visa vaiko išlaikymo našta teko ieškovei. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad atsakovas buvo nurodęs, jog atsakovas manė, jog bus prašoma priteisti dar didesnį išlaikymo įsiskolinimą, tačiau mano, kad išlaikymas turėtų būti mažesnis, nes kai dirbo Olandijoje, kartais yra mokėjęs pinigų. Taigi faktiškai pats atsakovas pripažino Tarnybos specialistams dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų šiame procese, procesinių dokumentų neatsiimdavo, į posėdį neatvyko, savo pozicijos teisme neatskleidė ir neteikė teismui įrodymų apie kokį nors išlaikymo teikimą per nurodomą išlaikymo įsiskolinimą. Taipogi teismų informacinės sistemos LITEKO baudžiamųjų bylų atsakovo atžvilgiu gausa tikėtinai patvirtina atsakovo problemas su narkotinėmis medžiagomis, nedarbą, skirtus jam įkalinimus (areštus) (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1151-369/2023, šiame nuosprendyje nurodyta, jog pats atsakovas buvo pripažinęs, jog yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, narkotines medžiagas vartoja apie 10 metų su pertraukomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1043-817/2021 taipogi nustatytos panašios aplinkybės). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas praktiškai neteikia sūnui išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už trejus iki ieškinio padavimo dienos 2023 m. spalio 5 d. ((3 x 447 Eur/2) + (12mėn. x 468/2) + (12 x 530/2) + (9 x 633/2)) išlaikymo įsiskolinimas, bendrai ieškovė skaičiavo 9 507 Eur sumą, kurią sumažino 300 Eur suma, kurią, ieškovės teigimu, atsakovas sumokėjo bendrai per išlaikymo įsiskolinimo terminą grynaisiais per kelis laikotarpius. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo pusės minimalios mėnesines algos (MMA). MMA, atskaičius mokesčius, 2020 metais buvo 447 Eur, 2021 metais buvo 468 Eur, 2022 metais buvo 530 Eur, 2023 metais yra 633 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šio reikalavimo, nepateikė įrodymų, kad teikė išlaikymą sūnui ir tokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas nebuvo susidaręs.

27. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

28. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, visos abejonės vertinamos vaiko naudai (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

29. Kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas šiuo atveju teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė teismui įrodymų dėl išlaikymo sūnui teikimo, tačiau byloje nustatyta, kad jis per nurodomą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį iš esmės didžiąją dalį gyveno skyrium nuo sūnaus (ieškovės pateiktais duomenimis jau nuo 2022 m. sausio mėn. šalys buvo galutinai išsiskyrę, o prieš tai irgi gyveno tai atskirai, tai kartu (vaikas nuolat buvo su motina, motina tik neprisimena tiksliai visų gyvenimo laikotarpių, bet maždaug vaikui esant 1 metams jau ieškovė nuomojosi būstą), 2021 m. nemažą dalį atsakovas praleido ir įkalinimo įstaigoje, o nuo 2020 m. spalio mėn. atsakovas faktiškai nedirbo, nėra duomenų, kad atsakovas būtų gavęs kokias nors pajamas, nedirbo iki pat 2021 m. rugpjūčio 25 d., dirbo iki 2021 m. gruodžio 9 d., daugiau nedirbo (ieškovė paaiškino, kad atsakovas tuomet dirbo trumpai būdamas įkalinimo įstaigoje, o jai sakydavo, kad nedirba dėl turimų antstolių ir skolų). Kaip minėta, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą, iš esmės dirbo tik labai trumpą laiko tarpą, nedirbo, gyveno skyrium nuo sūnaus, buvo ir įkalinimo įstaigose. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti įvertinus bylos įrodymų visumą, vertinant visas abejones vaiko naudai, taigi faktiškai per 3 metus iki ieškinio padavimo susidarė 9 207 Eur išlaikymo įsiskolinimas, įskaičiavus teiktą bendrą 300 Eur išlaikymą. Išlaikymo dydis paskaičiuotas pagrįstai pagal orientacinius dydžius teismų praktikoje, nėra užaukštintas. Todėl minėta 9 207 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma priteistina iš atsakovo šalių sūnaus naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovei G. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kuriuo ieškovei apmokėta antrinės teisinės pagalbos išlaidos (100 proc.), taip pat ieškovė šiuo sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

32. Taigi, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimo. Taip pat teismui pateikta duomenų, kad buvo patirtos bendros 306,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Byloje buvo patirtos 22,50 Eur pašto išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą.

33. Teismas tenkino gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, periodinio išlaikymo priteisimo reikalavimus po 100 proc., o išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas tenkintas 96,84 proc. reikalavimų, tai bendrai tenkinta 99,21 proc. ieškinio reikalavimų.

34. Kaip minėta, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 22,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 99,21 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš viso 22,32 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 306,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, dėl to ieškinį tenkinus 99,21 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš viso 304,25 Eur antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus. Už ieškinio reikalavimus (pateikus ieškinį elektroniniu būdu) dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo turėjo būti sumokėtas bendras 218 Eur (po 109 Eur) žyminis mokestis, už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą 214 Eur žyminis mokestis, už periodinį išlaikymą 85,46 Eur žyminis mokestis (316,50 x 12 mėn. 3 proc.) x 75. Bendrai už visus reikalavimus 517,46 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys tenkintas 99,21 proc., ieškovė yra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš viso 513,37 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio.

35. Papildomai apie priimtą teismo sprendimą informuoti atsakovą viešo paskelbimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės G. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove) G. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio vaiko D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, nustatant, kad D. F. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi D. F. tik iš anksto su jo motina G. V. suderinęs bendravimo laiką ir vietą.

Priteisti iš atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. nuo 2023 m. spalio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), 9 207 Eur (devynis tūkstančius du šimtus septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti vaikui D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę G. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22,32 Eur (dvidešimt du eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 304,25 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Priteisti iš atsakovo D. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 513,37 Eur (penkis šimtus trylika eurų ir 37 ct) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19938-1153/2023 išnagrinėtas ieškovės G. V. ieškinys atsakovui D. F. dėl. Atsakovui D. F. neįsiteikia teismo siunčiami procesiniai dokumentai žinomu jo paskutiniu gyvenamosios vietos adresu, todėl 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimas įteikiamas atsakovui papildomai viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.