Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, e1-2976-1170/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2023-10-19
Bylos Nr.: e1-2976-1170/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-29010-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis: D. F.

Kategorijos

1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. e1-2976-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29010-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.10.3; 2.12.1.4.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Renatos Čepkauskės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas aštuonis kartus (paskutinius tris kartus):

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę (bausmės neatlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. F. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmė G. V. priklausantį ir ant vairuotojo sėdynės padėtą vaizdo registratorių ,,Neoline G-TECH X74“, 158,90 Eur vertės ir moduliatorių „Baseus CCTM-01“, 15,00 Eur vertės, su laidu, bendra daiktų vertė 173,90 Eur, kuriuos tyčia metė ant šaligatvio, po ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai G. V. priklausantį 173,90 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. F. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodė, kad G. V. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie turi bendrą vaiką, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. 2023 m. rugpjūčio 1 d. su G. susitiko laikotarpiu tarp 17.00 val. ir 17.30 val. (duomenys neskelbtini), degalinėje, esančioje prie „(duomenys neskelbtini)“, kad atiduotų išnuomotą automobilį „Toyota Prius“ į aikštelę. Nuomotą automobilį nuvežė į (duomenys neskelbtini), į autoservisą, kuris yra priešais (duomenys neskelbtini) namus. Automobilio raktelius atidavė į autoservisą. G. negalėjo nuimti automobilio registratoriaus ir radijo imtuvo, todėl jis jai padėjo. Registratorių ir imtuvą įsidėjo į vyrišką rankinę, kurią turėjo su savimi. G. dar paprašė jam priminti, kad atiduotų jai registratorių ir imtuvą. Po to G. per programėlę išsikvietė taksi, su kuriuo jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis iš taksi išlipo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, o G. važiavo iki namų, adresu (duomenys neskelbtini). Registratorių ir radijo imtuvą tą dieną pamiršo atiduoti G. 2023 m. rugpjūčio 2 d. G. jam pati paskambino iš savo telefono į jo telefoną, kol jis buvo darbe ir paprašė jo su ja nuvažiuoti paimti juodos spalvos automobilį „Audi A6“, kuris priklauso jos (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis pagalvojo, kad tuo pačiu grąžins G. registratorių su imtuvu. Tą dieną jis dirbo prie (duomenys neskelbtini) ir darbą baigė apie 17.00 val. Todėl tarp 18.00 val. ir 18.30 val. jau laukė G. (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ji atvažiavo su Nr. (duomenys neskelbtini) autobusu nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jie sėdo į automobilį, G. jam sakė, kad paveš jį iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, nes nuo ten jam iki namų važiuoja patogus autobusas. Pakeliui jie susipyko ir G. nuvažiavo iki savo namų. Atvažiavę prie G. namų, jie vis dar abu pykosi. Jis išlipo iš automobilio ir išsitraukė iš savo tašės minėtą vaizdo registratorių ir tyčia metė jį ant šaligatvio. Po to iš pykčio dar išsitraukė radijo imtuvą, kurį taip pat metė ant žemės bei norėjo išeiti, tačiau G. jam dar priekaištavo, kalbėjo apie jų bendrą vaiką. Jis tada dar labiau supyko ir paėmė G. už kaklo, norėdamas pagąsdinti. Po to pradėjo eiti nuo jos, tačiau G. dar vis ant jo rėkė. Tada jis vėl grįžo bei iš jos rankų paėmė jos telefoną, norėdamas pagąsdinti, nes G. norėjo tiesiogine transliacija jį filmuoti ir tai įkelti į socialinius tinklus. Jis G. iš pradžių pasakė, kad telefoną sudaužys, bet po to atidavė jai telefoną atgal. Po šių įvykių jis nuėjo link stotelės, ten sėdo į troleibusą, važiavo iki (duomenys neskelbtini). Tada persėdo į autobusą ir su juo jau važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Kažkur iki liepos 30 dienos, apie dvi savaites, jis su G. gyveno pas ją namie, nes ji paprašė pažiūrėti jų bendrą vaiką, kadangi ji naktimis dirbo (duomenys neskelbtini). Po įvykio, bet kurią tiksliai dieną neprisimena, jis buvo nuvažiavęs prie G. namų, nes norėjo pamatyti savo (duomenys neskelbtini) ir jos pačios atsiprašyti. Padarytą žalą atlygins, kai tik galės. Papildomai D. F. parodė, kad jis pasirašė susitarimą su G. V. dėl turtinės žalos jai atlyginimo, kuriame nurodyta, kad grąžins G. viso 173,90 Eur per du mėnesius, kas mėnesį jai sumokant po 86,95 Eur dydžio sumą. Visą sumą įsipareigoja G. V. sumokėti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nurodytą pinigų sumą, t.y. 173,90 Eur, atiduos G. grynais pinigais. Įsipareigoja laikytis susitarimo dėl žalos atlyginimo ir pažada sumokėti G. visus pinigus iki nurodytos datos. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Labai apgailestauja, kad taip įvyko, nes tuo metu buvo labai supykęs ant G. ir dėl to dabar atlygins jai padarytą materialinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val. su automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos (duomenys neskelbtini) A. Ž. (jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini)), iš darbo grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į kiemą, pastebėjo savo buvusį sugyventinį D. F., su kuriuo nebegyvena daugiau negu metus, bet turi bendrą vaiką, kuris gyvena kartu su ja. Ji bendrauja su buvusiu sugyventiniu D. F. tik dėl vaiko (įvykio vietoje jų bendro vaiko nebuvo). Pastatė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išlipo iš jo. Tuomet jos buvęs sugyventinis priėjo prie jos ir pasakė: „Tu žertva, ėjai į pasimatymą“ bei atėmė iš jos rankų jos telefoną, grasino jį atiduoti į lombardą, norėjo trenkti telefoną į žemę, bet ji tuomet pasiėmė iš jo savo telefoną. Kadangi telefonas nėra sugadintas, dėl to pretenzijų neturi. Tuomet D. F. su savo dešine ranka paėmė jai už kaklo, bet ji fizinio skausmo nepajuto. Tada D. F. patraukė savo dešinę ranką jai nuo kaklo ir iš automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo pusės durys buvo atidarytos, nuo vairuotojo sėdynės paėmė vaizdo registratorių su moduliatoriumi - automobiliniu krovikliu ir metė ant šaligatvio bei pabėgo. Tuomet ji nuo šaligatvio pakėlė registratorių su moduliatoriumi - automobiliniu krovikliu ir pamatė, kad jis yra sugadintas bei jo dalis padėjo ant minėto automobilio kapoto. Po šių veiksmų laukė atvykstant policijos. Įvykio metu nepilnamečių vaikų nebuvo, medikų pagalbos jai neprireikė. Jai padaryta turtinė žala yra 170 Eur. Papildomai G. V. nurodė, kad jie su D. F. kartu nebegyvena jau apie metus, tačiau turi bendrą (duomenys neskelbtini) metų vaiką. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 15 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu jos (duomenys neskelbtini). Kieme, prie namo jos laukė jos buvęs sugyventinis D. F. D. jai kurį laiką skambinėjo į mobilųjį telefoną, sakydavo, kad nori susitikti, pasiimti vaiką. Ji bendravo su juo tik dėl vaiko klausimų ir tik tada, kai jis būdavo blaivas. Kai D. jai rašydavo ne dėl vaiko, ji jam neatrašydavo. Kad D. jos laukė kieme, prie jos namų, ji nežinojo. Ji išlipo iš automobilio ir D. prie jos priėjo, klausė jos, kodėl ji jam neskirianti dėmesio, bet bendrauja su kitais bei iš jos rankos norėjo atimti jos telefoną, kad su niekuo nebendrautų. Jam pavyko iš jos rankų paimti telefoną ir jis grasino, kad mes jį į žemę, tačiau ji iš jo pasiėmė savo telefoną atgal. Tada D. su savo abiem rankom jai sugriebė už kaklo, rankas ant kaklo jai laikė neilgai, gal apie 3-5 sekundes, ir tada ji atsitraukė atgal, o jis patraukė savo rankas jai nuo kaklo. Fizinio skausmo ji dėl to nepatyrė. Kaip tik toje vietoje, kur stovėjo D. F., jam dešinėje pusėje buvo vairuotojo pusės automobilio sėdynė, ant kurios tuo metu gulėjo jai priklausantis vaizdo registratorius, moduliatorius ir laidas. Registratorius nebuvo pritvirtintas prie automobilio, nes (duomenys neskelbtini) automobilį ji buvo pasiėmus tik prieš vieną dieną, todėl nespėjo registratoriaus pritvirtinti. D. F. nuo automobilio sėdynės paėmė vaizdo registratorių, moduliatorių ir laidą bei metė viską ant šaligatvio. Po šių D. veiksmų vaizdo registratorius ir moduliatorius sulūžo. Po to, D. pasakė „taip tau ir reikia“ bei išėjo. Tada ji iškvietė policiją ir paėmė nuo žemės registratoriaus dalis, moduliatorių ir laidą. Vaizdo registratorių gavo dovanų, todėl jo įsigijimo dokumentų neturi, tačiau jis buvo pirktas „(duomenys neskelbtini)“, jo modelis yra „Neoline G-TECH X74“, jo vertė yra 158,90 Eur. Automobilio moduliatorių pirko seniai, įsigijimo dokumentų neturi, jo modelis yra „Baseus CCTM-01“, jo vertė yra 15 Eur. Bendrai jai padaryta turtinė žala yra 173,90 Eur. Dėl civilinio ieškinio dydžio apsispręs artimiausiu metu. Papildomai G. V. parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėn. 28 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jai padaryta 173,90 Eur turtinė žala. Kadangi 2023 m. spalio 10 d. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad D. F. jai atlygins 173,90 Eur žalą per 2 mėnesius, mokant dalimis po 86,95 Eur per mėnesį, iki 2023 m. gruodžio 31 d., civilinį ieškinį reikšti atsisako. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jai ir D. F. pasirašius susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios G. V. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis D. F., iš automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmęs vaizdo registratorių su moduliatoriumi bei automobiliniu krovikliu, metė į šaligatvį, ko pasekoje juos sugadino bei pabėgo. G. V. padaryta 170 Eur turtinė žala.

Įvykio vietos 2023 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini). Šalia namo stovi juodos spalvos automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant kurio kapoto yra juodos spalvos plastmasinis korpusas prie kurio yra mikroschema, šalia korpuso yra juodos spalvos stikliukas, kuriame matomi neaiškūs skaičiai. Šalia jo guli juodos spalvos plastmasinis korpuso dangtis, prie jo yra plastikinė permatoma stiklo apsauga, šalia jo yra juodos spalvos ekranas, kuris yra nuplyšęs nuo juodos spalvos korpuso. Taip pat automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės durys yra praviros, priėjus arčiau matoma vairuotojo sėdynė, ant kurios yra raudonos spalvos medžiaginis dėklas. Automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinė dalis yra ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuotojo pusė yra prie šaligatvio, o keleivio (dešinė) pusė yra ties važiuojamąja kelio dalimi. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė Nr. 1 su 6 fotonuotraukomis iš įvykio vietos ir automobilio apžiūros, adresu (duomenys neskelbtini).

Kitų objektų 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokole užfiksuotas ir aprašytas (2023 m. rugpjūčio 2 d. skambučio laikas 19 val. 08 min. 47 sek.) nukentėjusiosios G. V. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) operatore dėl įvykio užfiksavimo. Atidarius rinkmeną pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92211052163, skambučio pradžia_ 2023-08-02 19_08_47)“ girdima: BPC darbuotoja: „1,1,2“. Pranešėja: „Sveiki“. BPC darbuotoja: „Sveiki“. Pranešėja: „Žiūrėkite, norėčiau pranešti, kad, tiesiog, mano vaiko tėvas, su kuriuo negyvenu, palaukė manęs prie namų ir tiesiog sudaužė registratorių, kuris kainuoja nemažai. Ką man tokiu atveju daryti?“ BPC darbuotoja: „Sakykit adresą, kur, aš policijai perduosiu pranešimą“. Pranešėja: „Gerai, (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „Miestas?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas, ar (duomenys neskelbtini) namas?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini) namas“. BPC darbuotoja: „O butas kelintas jūsų?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini), bet aš lauke“. BPC darbuotoja: „Prieš kiek čia laiko viskas buvo?“ Pranešėja: „Prieš 10-15 minučių“. BPC darbuotoja: „O kur jis dabar, tas vyras?“ Pranešėja: „Išėjo kažkur, namo turbūt“. BPC darbuotoja: „Supratau. Čia buvęs vyras ar sugyventinis?“ Pranešėja: „Buvęs sugyventinis“. BPC darbuotoja: „Vaikai mažamečiai yra namuose?“ Pranešėja: „Ne, aš lauke buvau, aš ką tik tai namo parėjau“. BPC darbuotoja: „O dabar namuose yra vaikų, ar nebuvo vaikų?“ Pranešėja: „Ne, nėra, nėra“. BPC darbuotoja: „Medikų nereikia, ne?“ Pranešėja: „Ne, nereikia“. BPC darbuotoja: „Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėja: „G.“. BPC darbuotoja: „Taip“. Pranešėja: „V.“. BPC darbuotoja: „Kaip V.?“ Pranešėja: „(duomenys neskelbtini), V.“. BPC darbuotoja: „Kaip vardas, pavardė?“ Pranešėja: „D.“. BPC darbuotoja: „Taip“. Pranešėja: „F.“. BPC darbuotoja: „F.?“ Pranešėja: „Taip, F.“. BPC darbuotoja: „Gerai, informuosim policiją, laukite tada“. Pranešėja: „O man laukti jos? Ji turėtų atvykti?“ BPC darbuotoja: „Atvyks policija, taip“. Pranešėja: „Supratau, gerai tada, laukiu“. BPC darbuotoja: „Viso gero“.

Kitų objektų 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20230802-194535UTC+0300“, filmuotą policijos pareigūnų „Body“ kamera 2023 m. rugpjūčio 2 d., matomi du policijos pareigūnai, einantys gatvėje (duomenys neskelbtini) namo kieme. Vaizdo įrašo 00:01:05 min. matoma, kaip policijos pareigūnai prieina prie moters su rožinės spalvos suknele, akiniais ir baltos spalvos kedais, kaip vėliau nustatyta nukentėjusiosios G. V. Moteris stovi prie automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasakoja, kad atvažiavus namo, į kiemą, jos ten laukė vaiko tėvas, buvęs jos sugyventinis, kaip vėliau nustatyta D. F., su kuriuo ji išsiskyrusi jau metus. G. V. pasakoja policijos pareigūnams, kad D. F., sužinojęs, kad ji buvo pasimatyme, norėjo atimti iš jos rankų telefoną pasakęs „aš nuvešiu dabar į lombardą, paimsiu, dozę nusipirksiu ir pamiršiu tave“. Moteris teigia, kad D. F. atėmęs iš jos rankų telefoną, grasino jį numesti ant žemės. Po to jis savavališkai paėmė ant vairuotojo sėdynės buvusį vaizdo registratorių, kadangi automobilio durelės buvo atidarytos ir metė jį ant žemės bei išvažiavo pas savo mamą, po ko G. V. vaizdo registratoriaus dalis surinko nuo žemės. Moteris toliau pasakoja, kad tik vakar pasiemė automobilį, kuris priklauso jos (duomenys neskelbtini), dėl to vaizdo registratorius buvo ne savo vietoje. Policijos pareigūnė paklausė, ar moters nemušė, ar jai neskaudėjo, moteris atsakė, kad vyras „paėmė jai taip“ (nesimato, kur moteris rodo), tačiau jai neskaudėjo. Po to moteris pasakoja, kad jai paskirta socialinė darbuotoja dėl D. F., nes jiems išsiskyrus, jis ateidavo pas ją neblaivus, o moteris jo neįsileisdavo ir kviesdavo policijos pareigūnus. Be to, D. F. buvo nunešęs kažką į lombardą, dėl ko moteris taip pat kreipėsi į policijos pareigūnus. G. V. tęsia pasakojimą sakydama, kad vyras neblaivus nebuvo užėjęs pas ją į namus, kur buvo vaikas, tačiau socialinė darbuotoja vis tiek buvo paskirta ir vaiko globa paskirta G. V. Policijos pareigūnai moters paklausia, ar vaizdo registratorius yra jos ir ar ji turi pretenzijų, G. V. atsako, kad vaizdo registratorius yra jos, norėtų kažką parašyti, tik nežino ką. Ji vaizdo registratorių pirko už 170 Eur visai neseniai ir galėtų dar surasti pirkimo čekį. Po to G. V. pasakoja, kad norėtų, kad D. F. nebūtų leidžiama prie jos artintis, kadangi „jis yra narkomanas, leidžiasi heroiną“. Po to moteris pasako, kad vyras jai parašė žinutes ir parodo jas policijos pareigūnams bei skaito: „durnai pasielgiau, atsiprašau, čia nervai, emocijos, nupirksiu aš tau naują registratorių“. Toliau moteris pasakoja, kad dirba trijuose darbuose, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, moka komunalinius mokečius, nuomą ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl jai reikės naujo registratoriaus. G. V. pasakoja, kad jos ir D. F. bendras vaikas kartais būna pas D. mamą, kuri taip pat neįleidžia į namus vyro, jeigu jis būna neblaivus. G. V. pamini, kad girdėjo, jog vyras yra ieškomas ir jam skirta parų, ji nori, kad vyrui būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moteris dar kartą pasako, kad jai padaryta žala yra 170 Eur ir papildo, kad su D. F. kartais susitinka dėl vaiko reikalų, tačiau negyvena kartu jau ilgiau nei metus. Nuo 00:07:14 vaizdo įrašo minutės policijos pareigūnai išeina prie tarnybinio automobilio, kalbasi dėl tolimesnių procesinių veiksmų, fiksuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašo 00:15:20 min. G. V., kalbėdama su pareigūne patikslina, kad smurto nebuvo. Taip pat prideda, kad D. F. gali būti pas mamą, kurios gyvenamasis adresas yra (duomenys neskelbtini). 00:22:20 vaizdo įrašo minutę G. V. stovi prie policijos pareigūnų automobilio ir pasakoja, kad per (duomenys neskelbtini) metų D. nebuvo pakėlęs rankos prieš ją, tačiau dabar pirmą kartą ją „suėmė“. Pareigūnei paprašius G. V. pakartoja įvykių seką: D. F. jos laukė kieme, pasiemė jos telefoną, pradėjo priekaištauti, kad G. ėjo į pasimatymą, grasino atiduoti moters mobilųjį telefoną į lombardą bei norėjo mesti telefoną į žemę, tačiau G. atėmė telefoną iš D. rankų. Po to vyras pasiemė vaizdo registratorių, buvusį ant automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės ir metė jį į šaligatvį. Moteris prideda, kad vyras taip pat iš automobilio lizdo ištraukė moduliatorių, į kurį kišasi registratoriaus laidas ir viską (registratorių, moduliatorių ir laidą) metė į žemę. Po šių veiksmų D. F. išėjo. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20230802-201536UTC+0300“, darytą 2023 m. rugpjūčio 2 d., matoma, kad pareigūnai toliau tęsia įvykio forminimą kompiuteryje. 00:04:54 vazido įrašo minutę G. V. paklausus pareigūnei pasako savo vaiko duomenis: D. F. Nuo 00:07:07 vaizdo įrašo minutės moteris pasako savo (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenis: A. Ž., gimimo metų ir adreso moteris nežino. 00:08:38 vaizdo įrašo minutę bendraudama su pareigūnais G. V. pasako D. F. jai pasakytus žodžius, kai moteris atvažiavo į namo kiemą: „tu, žertva, ėjai į pasimatymą“. Nuo 00:09:30 vaizdo įrašo minutės moteris pasakoja, kad kai ji atėmė iš vyro savo telefoną, jis dešine ranka paėmė jai už kaklo, bet ji fizinio skausmo nepajuto. Po to policijos pareigūnai tęsia įvykio registravimą kompiuteryje. Vaizdo įrašas pasibaigia. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20230802-204536UTC+0300“, darytą 2023 m. rugpjūčio 2 d., matoma, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie G. V. ir aiškina jai orderio skyrimo tvarką. Pareigūnai, užpildę reikiamą informaciją dėl orderio pranešė G. V., kad D. F. skyrė orderį ir pasakė, kad jis negalės prie moters prisiartinti 15 parų. Likusį laiką moteris bendrauja su policijos pareigūnais.

Daiktų 2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėtas ir aprašytas automobilio moduliatorius, vaizdo registratoriaus likusios kelios dalys. Apžiūros objektas yra juodos spalvos automobilio moduliatorius „Baseus“, kuris yra sugadintas. Viršutinėje moduliatoriaus dalyje yra žalios spalvos mikroschema su dviem USB jungtimis, kurios yra deformuotos. Po mikroschema yra vieta SIM kortelei, tačiau SIM kortelės nėra. Galinėje moduliatoriaus pusėje yra neryškūs angliški žodžiai ir skaičiai: „Model: S00A, Input: DC12-24V, Output (toliau nusitrynę), Output 5V=1A, Made in China, SN LXCC211001“ ir įspėjamieji ženklai. Moduliatoriaus šonuose yra dvi sidabrinės spalvos dalys, skirtos moduliatoriaus pritvirtinimui automobilyje. Moduliatoriaus apačioje yra dar viena sidabrinės spalvos dalis, skirta moduliatoriaus pritvirtinimui automobilyje. Apžiūrimas juodos spalvos plastikinis moduliatoriaus dangtelis, kurio viršutinėje pusėje yra dvi stačiakampio formos skylės, skirtos USB jungtims, viena apvali skylė ir dar dvi skylės. Virš vienos USB jungčiai skirtos skylės yra mažas (duomenys neskelbtini) paveiksliukas, virš kitos USB jungtims skirtos skylės yra maži (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paveikslėliai. Dangtelio viršutinė dalis „atšokusi“ nuo sienelės, subraižyta. Sienelės šono dalis nuskilusi, subraižyta. Apžiūrima maža mikroschema, kurios priekinėje pusėje yra juodas ekranas su skaičių kontūrais (188.8), galinėje pusėje, viršuje, šešios statmenai stovinčios vielutės. Po vielutėmis dešinėje pusėje raidės „LV“, apačioje mikroschemos linijos, o po jomis, kairėje pusėje skaičiai ir raidės: „23148, DZ-1, x“. Šalia yra juodas plastikinis dangtelis su šešiomis skylutėmis, kurios atitinka vielučių dydį ant mikroschemos. Apžiūrima permatoma plastikinė ovalo formos dalis, ant kurios užklijuota apsauginė plėvelė. Apžiūrima stačiakampio formos registratoriaus dalis, panaši į ekraną, kurios viena pusė yra juodos spalvos, kita – sidabrinės. Iš šono prie jos pritvirtintas geltonos spalvos mikroschemos laidas. Apžiūrimas vaizdo registratoriaus stačiakampio formos ekrano dangtelis, kurio vidurinė dalis yra plastikinė, permatoma, o abiejuose šonuose yra po dvi stačiakampio formos skyles. Apžiūrimas juodos spalvos laidas, kurio vienas galas yra USB jungtis, o kitas galas – jungtis, skirta jungtis į registratorių.

Kitų objektų 2023 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokole nustatyta, jog apžiūrėta ir aprašyta atsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) mobiliojo telefono ekrano nuotrauka. Nuotraukos viršuje, kairėje pusėje matomos mobiliojo telefono pranešimų piktogramos, nurodytas laikas „12:29“, o dešinėje - telefono baterijos, interneto ryšio piktogramos. Mobiliajame telefone atidaryta teksto pranešimų programa ir viršuje, kairėje pusėje matomas adresatas - „D.“. Matomi trys teksto pranešimai, visi gauti iš adresato „D.“. Virš teksto pranešimų matoma data ir laikas - „08-02, trečiadienis, 19:11“. Pirmame pranešime yra tekstas: „Durnai pasielgiau, atsiprašau. Čia nervai ir emocijos. Nupirksiu aš tau naują registratorių.“ Antrame pranešime yra tekstas: „G. atsiprašau. Aš pats dabar galvoju, kam aš taip padariau, kvailai pasielgiau. Už viską atsiprašau, prišnekėjau nesąmonių. Rimtai, ne gražiai gavosi.“ Trečiame pranešime yra tekstas: „Aj nx. Tu visą laiką gražiai su manim elgeisi. O aš taip padariau. Matai aš susinervinau. Nes mes kalbėjom vienas kitam nesąmones. Taip ir gavosi. Atiprašau.“ Teksto pranešimų programos apačioje yra laukelis su piktogramomis ir vieta, pranešimui rašyti.

2023 m. spalio 10 d. gautas D. F. ir G. V. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad D. F. prisipažįsta, jog savo veiksmais, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29010-23 dėl svetimo turto sugadinimo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, padarė 173,90 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusiajai ir įsipareigoja šią, savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą atlyginti, ją išmokėdamas per 2 mėnesius, kas mėnesį nukentėjusiajai G. V. sumokant 86,95 Eur dydžio sumą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nukentėjusioji G. V. sutinka, kad įtariamojo D. F. jai padaryta 173,90 Eur žala būtų atlyginta, ją sumokant dalimis, t.y. per 2 mėnesius, kas mėnesį sumokant 86,95 Eur dydžio sumą, visą sumą sumokant iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, jog jam inkriminuotu laiku, o būtent – 2023 m. rugpjūčio 2 d., tarp 18.00 val. ir 18.30 val., jis kartu su jo buvusia sugyventine G. V. vyko jos vairuotu automobiliu iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, kadangi jam ten pakeliui į namus važiuoja autobusas. Kartu su savimi jis turėjo ir nukentėjusiajai priklausantį vaizdo registratorių bei garso imtuvą. Kelionės metu jie susipyko, todėl G. V. nuvyko link savo namų. Būnant prie nukentėjusiosios gyvenamosios vietos, jis lauke žodinio konflikto metu paėmė minėtą ir su savimi turėtą vaizdo registratorių ir tyčia metė jį ant šaligatvio. Po to iš pykčio dar išsitraukė nukentėjusiajai priklausantį radijo imtuvą, kurį taip pat metė ant žemės. Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent - nukentėjusiosios G. V. parodymai, pastarosios pokalbis su bendrosios pagalbos centro darbuotoja apie įvykį bei pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokole. Ikiteisminio tyrimo nukentėjusiąja apklausta G. V. patvirtino, kad ji 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val., šalia jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ji konfliktavo su jos buvusiu sugyventiniu D. F.. Konflikto metu pastarasis paėmė jai priklausantį vaizdo registratorių su moduliatoriumi - automobiliniu krovikliu ir metė ant šaligatvio bei pabėgo. Tuomet ji nuo šaligatvio pakėlė registratorių su moduliatoriumi - automobiliniu krovikliu ir pamatė, kad jis yra sugadintas, ko pasekoje jo dalis padėjo ant minėto automobilio kapoto. Pirmiau aptartus tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota garsinė bei vaizdinė medžiaga, aptarta 2023 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokoluose, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji G. V. po su kaltinamuoju įvykusio žodinio konflikto, kreipėsi į policijos pareigūnus dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto sugadinimo ir detaliai paaiškino šio turto sugadinimo aplinkybes bei pateikė pati sugadintą turtą. Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis D. F. jam inkriminuotu laiku ir vietoje sugadino būtent nukentėjusiajai G. V. nuosavybės teise priklausantį turtą patvirtina ir šio turto, o būtent - automobilio moduliatoriaus ir vaizdo registratoriaus, 2023 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad pirmiau aptarti daiktai yra sugadinti.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. F. 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 19.00 val. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą – jis būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paėmė G. V. priklausantį ir ant vairuotojo sėdynės padėtą vaizdo registratorių ,,Neoline G-TECH X74“, vertės 158,90 Eur ir moduliatorių „Baseus CCTM-01“, vertės 15 Eur su laidu, bendros vertės 173,90 Eur, kuriuos tyčia metė ant šaligatvio, po ko pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu sugadino svetimą, nukentėjusiajai G. V. priklausantį, 173,90 Eur vertės turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, D. F. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. F. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajai G. V. 2023 m. spalio 10 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji buvo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę D. F., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

D. F. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnio, 187 straipsnio 3 dalis), kuris buvo padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. F. Kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, D. F. anksčiau teistas 8 kartus, įskaitant ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teismo vertinimu, D. F. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei pradėti dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant pastarajam galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis), bei pradėti dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nutatytą terminą.

Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. F. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiajai buvo padaryta 173,90 Eur turtinė žala, kurią pastarasis 2023 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlyginti per du kartus iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Teismas, siekdamas užtikrinti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimą ir kaltinamajam skirtinos bausmės tikslų įgyvendinimą, pripažįsta būtinu kaltinamajam D. F. paskirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamąją poveikio priemonę, įpareigojant pastarąjį nukentėjusiajai G. V. atlyginti 173,90 Eur turtinę žalą pagal 2023 m. spalio 10 d. susitarime numatytas sąlygas – per du kartus iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 173,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

D. F. ir G. V. 2023 m. spalio 10 d. pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad D. F. pripažįsta, jog savo veiksmais sukėlė 173,90 Eur turtinę žalą nukentėjusiajai G. V. ir įsipareigoja šią neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą atlyginti, ją išmokėdamas per 2 mėnesius, kas mėnesį nukentėjusiajai G. V. sumokant 86,95 Eur dydžio sumą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nukentėjusioji G. V. sutiko, kad D. F. padaryta 173,90 Eur turtinė žala būtų atlyginta ją mokant dalimis - per 2 mėnesius, kas mėnesį sumokant po 86,95 Eur dydžio sumą, visą sumą sumokant iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis, o procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas.

Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti CPK (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos D. P. 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu kaltinamajam D. F. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei pradėti dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. F. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbo reikalais ar sveikatos priežiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis), bei pradėti dirbti, o netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 69 straipsniu, D. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. F. atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai G. V. pagal 2023 m. spalio 10 d. susitarimo sąlygas – per du kartus iki 2023 m. gruodžio 31 d.

D. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios G. V. civilinio ieškinio dėl 173,90 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti tarp D. F. ir G. V. 2023 m. spalio 10 d. sudarytą susitarimą, kuriuo D. F. įsipareigojo atlyginti žalą G. V. per du kartus – iki 2023 m. gruodžio 31 d., kas mėnesį mokant po 86,95 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti D. F., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai;

2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

3. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė