- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-319-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04965-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-261-1067/2020 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei K. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo V. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. V. 13 311,01 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 patvirtintas ieškovės ir trečiojo asmens V. V. prašymas dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukimo. Šiuo teismo sprendimu V. V. įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 metus nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 100 000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninių piniginių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus V. V. tėvui R. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo V. V. savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl jam antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/17/01589 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl likusios išmokėti 14 962 Eur sumos ir indeksacijos išieškojimo. Šiuo metu išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį raštą atlieka antstolis A. S., kurio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 10/18/11255. Neišieškotos skolos likutis sudaro 13 311,01 Eur. Nustatyta, kad skolininkas V. V. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. prisiėmė įsipareigojimą kompensuoti ieškovei pinigines lėšas, panaudotas jo tėvų buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis ir gyvena, pagerinimui, bet jo nebevykdo, laikytina, kad šio buto savininkai privalo atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, nes jų turimas nekilnojamasis turtas – butas pagerintas ieškovės sąskaita. Mirus R. S. V., 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo jo sutuoktinė trečiojo asmens V. V. mama K. V.. Kita 1/2 dalis šio buto K. V. priklauso pagal (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. V., kartu su savo sutuoktiniu R. S. V. būdami buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, neprieštaravo jų buto esminiam pagerinimui ieškovės asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus santuoką su jų sūnumi V. V., pastarasis prisiėmė tėvų prievolę kompensuoti jų buto pagerinimą, bet jos tinkamai neįvykdė, todėl K. V., kaip vienintelė dabartinė buto, kuris buvo iš esmės pagerintas ieškovės sąskaita, savininkė, praturtėjo be pagrindo ieškovės sąskaita. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, prašė priteisti iš K. V. 5 298,16 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu priėmė ieškovės I. G. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 8 012,85 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, ieškovės I. G. ieškinį atmetė, netenkino atsakovės K. V. prašymo dėl baudos ieškovei I. G. skyrimo.
4. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta, jog V. V. įsipareigojo ieškovei sumokėti 100 000 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą ir sutuoktinės indelį grąžinant 2000–2005 m. paskolą bankui akcinei bendrovei „Swedbank“. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės laikomos įrodytomis, duomenų, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 būtų panaikintas, nėra.
5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį tuo metu trečiojo asmens tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys, siekdamos pagerinti savo gyvenimo sąlygas, atliko būsto pagerinimo darbus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų išlaidų atlyginimo už būsto pagerinimą ieškovė santuokos su trečiuoju asmeniu metu būtų kreipusis į buto savininkus. Šalims nusprendus nutraukti santuoką, šalys aptarė, kad už būsto pagerinimo išlaidas atsakys trečiasis asmuo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė nutraukiant santuoką būtų kreipusis į trečiojo asmens tėvus su reikalavimu atlyginti jos patirtas išlaidas dėl minėto turto pagerinimo. Ieškovė į atsakovę su reikalavimu dėl nepagrįsto praturtėjimo iš esmės kreipėsi tik 2019 metais, nepavykus viso įsiskolinimo išsiieškoti iš trečiojo asmens, o iki 2019 metų ieškovė nemanė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai be pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.
6. Teismas pažymėjo, kad piniginės lėšos už buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą yra išieškomos priverstine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įsiskolinimas už turto pagerinimą dengiamas trečiojo asmens sąskaita ir likęs nepadengtas įsiskolinimas sudaro 5 298,16 Eur.
7. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neteisėtai ar nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, kadangi: 1) būstas buvo gerinamas ieškovės ir trečiojo asmens santuokos metu, siekiant pagerinti šalių gyvenimo sąlygas; 2) šalims nutraukiant santuoką ieškovė ir trečiasis asmuo aptarė kompensacijos dydį ir jos grąžinimo terminus dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo; 3) ieškovė sutiko, kad už atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atsakytų trečiasis asmuo; 4) prašoma priteisti skola už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą jau yra išieškoma iš trečiojo asmens.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė būtų buvusi nesąžininga ir praturtėjo be teisinio pagrindo, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė praturtėjo teisėtai, o už ieškovės investuotas lėšas į atsakovei priklausantį turtą įsipareigojo atlyginti trečiasis asmuo ir ieškovė su tuo sutiko, tai patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje 2-10611-794/2010. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės K. V. 4 890,16 Eur skolą, 5 procentus procesinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Apeliantė pažymi, kad atsakovė yra ne tik turto savininkė, bet ir trečiojo asmens mama, todėl jos nesąžiningumas yra preziumuojamas.
9.2. Ieškovės nuomone, jos sutikimas, kad už atsakovei priklausančio turto pagerinimą Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendime civilinėje byloje sutartu būdu bei terminais atsakytų trečiasis asmuo, nepanaikina atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita fakto ir atsakomybės už trečiojo asmens, jos sūnaus, faktiškai gyvenančio ir naudojančio pagerintą atsakovės turtą, prisiimto įsipareigojimo neįvykdymą ir nedaro jos sąžiningos, nes byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovės sūnus ilgą laikė vengė atsiskaityti su ieškove pagal prisiimtus įsipareigojimus.
9.3. Apeliantė nurodo, kad atsakovės nesąžiningumo faktą patvirtina atsakovės turtinė padėtis, t. y. turimi vertingi nekilnojamojo turto objektai. Atsakovės finansinės galimybės jai leidžia atsiskaityti su ieškove.
9.4. Ieškovė pažymi, kad šioje byloje egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, o pirmosios instancijos teismas, pasisakęs priešingai, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms.
9.5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens V. V. naudai. Toks teismo sprendimas, apeliantės vertinimu, prieštarauja sąžiningumo bei teisingumo principams, nes būtent dėl šio asmens nesąžiningumo ir netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl subsidiaraus savo pažeistų teisių gynimo.
Atsiliepimas
10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
10.1. Atsakovė nurodė, kad nėra nepagrįstam praturtėjimui taikyti būtinųjų elementų – atsakovės praturtėjimo be teisinio pagrindo ir atsakovės nesąžiningumo. Atsakovei paveldėjus 1/2 dalį buto, ji praturtėjo teisėtai, nes paveldėjo buto dalį pagal testamentu išreikštą testatoriaus R. S. V. valią, todėl elgėsi sąžiningai.
10.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad neteisėto praturtėjimo faktas turėtų būti siejamas su juridiniu faktu, egzistavusiu tarp ieškovės ir atsakovės, kuriam įvykus atsirastų pagrindas svarstyti nesąžiningo praturtėjimo faktą. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės joks juridinis faktas neegzistavo.
10.3. Atsakovė pažymi, kad ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės K. V. tą pačią skolą, kurią trečiasis asmuo V. V. skolingas ieškovei pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010, kurį priverstinai vykdo antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 10/18/11255.
10.4. Atsakovės nuomone, ieškovės įvardyti apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovės nesąžiningumo (atsakovė yra trečiojo asmens mama, turi nekilnojamojo turto) yra visiškai nelogiški, nes nesąžiningo praturtėjimo institutas nesieja asmens nesąžiningumo nei su giminystės ryšiu, nei su asmens turtine padėtimi. Be to, nepagrįsto praturtėjimo institutas taip pat nesieja asmens nesąžiningumo su kito asmens įsipareigojimų netinkamu vykdymu.
10.5. Nėra sąlygų nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti: 1) atsakovė K. V. praturtėjo testamentu paveldėjusi sutuoktinio turtą, bet ne dėl ieškovės veiksmų; 2) ieškovė byloje taip ir neįrodė, kad jos turtas sumažėjo; 3) nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; 4) atsakovė praturtėjo esant teisiniam pagrindui – priėmusi palikimą pagal testamentą; 6) ieškovė nuostolių atsiradimo riziką buvo prisiėmusi pati, savanoriškai sutiko, kad skolą dengtų trečiasis asmuo; 7) ieškovės teisės jau yra apgintos, t. y. neva į atsakovės turtą ieškovės investuotos lėšos yra priteistos ir išieškomos iš trečiojo asmens priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės I. G. (buvusi pavardė V.) ir trečiojo asmens V. V. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu šalys, be kita ko, susitarė, kad V. V. įsipareigoja po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. G. 100 000 Lt kompensaciją už I. G. asmeninių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus pareiškėjo tėvui R. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už didesnį sutuoktinės indelį grąžinant 2000–2005 m. paskolą bankui akinei bendrovei „Swedbank“, taikant oficialų euro ir lito santykį 1:3,4528. Ši suma indeksuojama, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
15. Iš antstolių A. S. ir Santos Selezniovienės kontoros 2019 m. birželio 28 d. pažymos Nr. S1d-70495 nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/02459, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010 dėl 14 962 Eur skolos išieškojimo iš V. V. išieškotojos I. G. naudai. Išieškomos skolos suma 2019 m. birželio 28 d. sudarė 13 311,01 Eur.
16. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų ir sąskaitos išrašų nustatyta, kad trečiasis asmuo padengė dalį įsiskolinimo ieškovei į antstolio sąskaitą. Ieškovės apskaičiavimu, nepadengtas įsiskolinimas sudaro 4 890,16 Eur.
17. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 3 d. išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei K. V. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
18. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
20. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatyta tokių sąlygų visuma: pirma, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Pastebėtina, kad bent vienos įvardytos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti tokį teisių gynimo būdą (CK 6.242 straipsnis) pažeistai materialiajai subjektinei teisei ginti.
21. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, o pirmosios instancijos teismas, pasisakęs priešingai, padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
22. Visų pirma, pažymėtina yra tai, kad, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taigi, tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė santuokos metu gyvendama ir vesdama bendrą ūkį kartu su trečiuoju asmeniu V. V. pastarojo tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), norėdama pagerinti gyvenimo sąlygas, panaudojo asmenines lėšas minėto buto pagerinimo darbams atlikti, o sutuoktiniams nutraukiant santuoką, teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010) buvo susitarta, jog būsto pagerinimo išlaidas ieškovei atlygins trečiasis asmuo V. V.. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė pati, suvokdama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra jos nuosavybė, būsto remontui panaudojo savo asmenines lėšas, o nutraukiant santuoką su trečiuoju asmeniu V. V., sutiko su santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta sąlyga, jog už butui remontuoti panaudotas asmenines ieškovės lėšas su ieškove atsiskaitys ir skolą padengs buvęs sutuoktinis – trečiasis asmuo V. V.. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nutraukiant santuoką būtų kreipusis į trečiojo asmens tėvus su reikalavimu atlyginti jos patirtas išlaidas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė, pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pati sutiko, kad butui remontuoti panaudotas pinigines lėšas jai grąžins trečiasis asmuo V. V., ji turėjo numatyti galimas tokio susitarimo pasekmes ir rizikas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad turtas įgytas (atlikti buto pagerinimo darbai) neteisėtai, tuo labiau kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. V. yra rašytinis susitarimas, jog ieškovės patirtas išlaidas už minėto buto pagerinimo darbus atlygins trečiasis asmuo V. V..
24. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, trečiajam asmeniui V. V. pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 laiku negrąžinus ieškovei skolos, pradėtas priverstinis vykdymas dėl likusios 14 962 Eur skolos išieškojimo iš V. V. išieškotojos I. G. naudai (vykdomoji byla Nr. 0010/18/02459). Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė patvirtino, kad likusi neišieškota suma – 4 890,16 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi reikšdama reikalavimą dėl tos pačios skolos, kurios grąžinimas yra jau vykdomas priverstine tvarka, priteisimo iš trečiojo asmens V. V.. Bylos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0010/18/02459 nėra nutraukta, todėl ieškovės siekis tą pačią skolą prisiteisti iš atsakovės, reikalavimą grindžiant nepagrįstu atsakovės praturtėjimu, yra visiškai neteisėtas.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus dėl atsakovės K. V. nesąžiningumo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, nes: 1) ji yra trečiojo asmens mama ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė; 2) atsakovės nesąžiningumą patvirtina jos turtinė padėtis, t. y. turimas nekilnojamasis turtas; 3) atsakovė vengia prisiimti atsakomybę už savo sūnaus prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Teisėjų kolegija tokius ieškovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju sąžiningumo vertinimas negali būti siejamas su giminystės ryšiu. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo laiku neįvykdė savo įsipareigojimo tinkamai atsiskaityti su ieškove, negali būti pagrindas konstatuoti atsakovės, kaip trečiojo asmens V. V. mamos, nesąžiningumą. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nepagrįsto praturtėjimo institutas nesieja asmens nesąžiningumo su asmens turtine padėtimi. Taip pat pažymėtina tai, kad, vertinant asmens sąžiningumą, nelogiški ir niekuo nepagrįsti yra ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovė vengia prisiimti atsakomybę už savo sūnaus prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Priešingai, vaikų ir tėvų turto atskyrimas turi absoliutų pobūdį, todėl atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal trečiojo asmens V. V. prievoles.
26. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2017-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Vadinasi, ir visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinas sąlygas privalėjo įrodyti ieškovė. Tačiau ieškovė tokios pareigos neįvykdė.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovė būtų buvusi nesąžininga ir praturtėjo be teisinio pagrindo. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė ir teikdama apeliacinį skundą. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė praturtėjo teisėtai, o už ieškovės investuotas lėšas į atsakovei priklausantį turtą įsipareigojo atlyginti trečiasis asmuo ir ieškovė su tuo sutiko, tai patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje 2-10611-794/2010.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (2019 m. spalio 18 d., serija LAT, Nr. 0994964, 2020 m. rugpjūčio 11 d., serija LAT, Nr. 0994999, 2020 m. spalio 15 d., serija LAT, Nr. 1078957, 2020 m. lapkričio 25 d., serija LAT, Nr. 1078959) nustatyta, kad trečiasis asmuo patyrė 440 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra atmestas, šias bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui teismas priteisė iš ieškovės.
31. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, su tokiu pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, teigdama, jog toks teismo sprendimas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, nes būtent dėl trečiojo asmens nesąžiningumo ir netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys (teisminio proceso dalyviai), kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai (ieškovui arba atsakovui – teismo pastaba (CPK 41 straipsnio 1 dalis)), su kuria jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo (trečiojo asmens) ir vienos iš proceso šalių (ieškovo arba atsakovo) materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, t. y. kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta konkrečia šalimi (ieškovu arba atsakovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Tokia trečiųjų asmenų samprata susijusi su CPK 47 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
33. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).
34. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. su ieškiniu nesutinko ir prašė jį atmesti. Taigi, V. V. palaikė atsakovės poziciją byloje ir veikė atsakovės pusėje. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, t. y. paneigė ieškovės poziciją byloje.
35. Esant aptartoms teisinio reguliavimo ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. pagrįstai priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas atsakovės, t. y. šalies, kurios interesus palaikė trečiasis asmuo V. V., naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, nusprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
38. Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, parengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą.
39. Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto maksimalaus dydžio, prašymas tenkinamas ir iš ieškovės I. G. atsakovei K. V. priteisiama 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 8.11 punktas, CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. G. atsakovei K. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.