Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-261-1067/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2-261-1067/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04965-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Justė Visakavičienė (pirm.)
Ieškovas: I. G.
Atsakovas: K. V.
Trečiasis asmuo: V. V.
Advokatai: Vilma Gudaitė, Osvaldas Martinkus

Kategorijos

2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-261-1067/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04965-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, Kornelijai Butkutei,dalyvaujant ieškovei I. G., ieškovės atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,atsakovės ir trečiojo asmens atstovei advokatei Vilmai Gudaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei K. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovės I. G. ieškinys atsakovei K. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo V. V., kuriuo ieškovė prašė priteisti iš K. V. 13311,01 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 patvirtintas ieškovės ir trečiojo asmens V. V. prašymas dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS, nutraukimo. Šiuo teismo sprendimu V. V. įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 metus nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovei 100000 Lt piniginę kompensaciją už ieškovės asmeninių piniginių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus V. V. tėvui R. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo V. V. savo įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies, todėl jo atžvilgiu antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl likusios išmokėti 14962 Eur ir indeksacijos išieškojimo. Šiuo metu išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį raštą, atlieka antstolis A. Selezniovas, kurio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Neišieškotos skolos likutis sudaro 13311,01 Eur. Nustatyta, kad skolininkas V. V. neturi jokio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. prisiėmė įsipareigojimą kompensuoti ieškovei pinigines lėšas, panaudotas jo tėvų buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui, kuriame jis ir gyvena, bet jo nebevykdo, laikytina, kad šio buto savininkai privalo atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, nes jų turimas nekilnojamas turtas - butas pagerintas ieškovės sąskaita. Mirus R. S. V., ½ buto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jo sutuoktinė, trečiojo asmens V. V. mama K. V. Kita ½ šio buto K. V. priklauso pagal 2015 m. balandžio 3 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). K. V. kartu su savo sutuoktiniu R. S. V., būdami buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais, neprieštaravo jų buto esminiam pagerinimui ieškovės asmeninėmis piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus santuoką su jų sūnumi V. V., pastarasis prisiėmė tėvų prievolę kompensuoti jų buto pagerinimą, bet jos tinkamai neįvykdė, todėl K. V., kaip vienintelė dabartinė buto, kuris buvo esmingai pagerintas ieškovės sąskaita, savininkė, praturtėjo be pagrindo ieškovės sąskaita.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti Valstybei atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą. Nurodo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ši byla inicijuota dėl to, kad atsakovės sūnus V. V., suėjus septynerių metų laikotarpiui (kuris baigėsi 2017 m. rugsėjo 23 d.), per kurį turėjo išmokėti priteistą skolą ieškovei, skolos dalies laiku nepadengė. Skolos likutis - 13311,01 Eur – vykdomas, priverstine tvarka antstolio vykdomojoje byloje. Taigi, ieškovė prašo teismo priteisti tuos pačius pinigus, kurie jai jau priteisti ir vykdomi vykdomojoje byloje. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė kaip išieškotoja nėra atsisakiusi skolos dalies vykdymo iš skolininko V. V., skolos vykdymas vyksta, atskaitant po 90 Eur iš trečiojo asmens V. V. darbo užmokesčio, todėl skolos likutis nuolat mažėja ir ateityje skola bus įvykdyta. Ta aplinkybė, jog ieškovė kreipiasi į teismą dėl tos pačios skolos, kuri jau priteista ir vykdoma priverstine tvarka, priteisimo antrą kartą parodo, jog ieškovė, o ne atsakovė, siekia nepagrįstai praturtėti. Pagal teisingumo principą draudžiama tą pačią skolą prisiteisti antrą kartą. Pažymėjo, jog atsakovė nėra kalta, kad jos sūnui sumažėjo pajamos ir nepavyko skolą buvusiai sutuoktinei dengti tais terminais, kuriais planavo santuokos nutraukimo metu. Taigi, apibendrinus, nors butas, kurį 2015 m. balandžio 13 d. atsakovė paveldėjo iš vyro R. S. V., buvo pagerintas ieškovės asmeninėmis lėšomis, tačiau šios išlaidos priteistos teismo sprendimu iš trečiojo asmens V. V., patvirtinus pačios ieškovės pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tai parodo, jog skiriantis ieškovė pati sutiko, jog už butui remontuoti panaudotas jos asmenines lėšas atsakytų ir šią skolą dengtų buvęs sutuoktinis - trečiasis asmuo V. V., todėl pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo numatyti visas galimas pasekmes ir rizikas, tame tarpe ir tai, jog ateityje gali nutikti ir taip, kad buvusiam sutuoktiniui V. V. gali pasunkėti skolos vykdymas, sumažėjus jo pajamoms. Mirus atsakovės sutuoktiniui R. S. V., atsakovė paveldėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), teisėtai, nes paveldėjimo procedūra atlikta pagal įstatymą, o šiai procedūrai įvykus atsakovė teisėtai paturtėjo - įgijo nuosavybės teisę į ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje kuo pasireiškė atsakovės nesąžiningumas, paveldėjus minėto turto dalį, ieškovė nenurodo. Pažymi, kad nėra nepagrįstam praturtėjimui taikyti būtinųjų elementų - atsakovės praturtėjimo be teisinio pagrindo ir atsakovės nesąžiningumo. Atvirkščiai - atsakovė paveldėjusi ½ buto praturtėjo teisėtai, nes paveldėjo buto dalį pagal testamentu išreikštą testatoriaus R. S. V. valią, todėl elgėsi sąžiningai.

Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė yra buvusi trečiojo asmens V. V. sutuoktinė, su kuria jo santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010, patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nutraukiant santuoką, trečiasis asmuo V. V. sutiko pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios tekstas buvo parengtas ieškovės, nors sutarties 2.2. dalis neatitiko realybės ir buvo nenaudinga jam. Tėvui R. V. (duomenys neskelbtini) mirus, atsakovė pagal paliktą testamentą 2015 m. balandžio 13 d. paveldėjo visą tėvo turtą, tame tarpe ir butą, priklausiusį tėvui asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Butas yra paveldėtas teisėtai, nes paveldėjimo procedūroje jokių pažeidimų padaryta nebuvo. Šiuo atveju atsakovė K. V. praturtėjo esant teisėtam pagrindui, sąžiningai, bei tikrai ne ieškovės sąskaita, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą yra neteisėtas, nes atsakovė nebuvo ir nėra jai skolinga, bei jokių jai nuostolių nepadarė. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovės K. V. tą pačią skolą, kurią trečiasis asmuo skolingas ieškovei - 13311,01 Eur. Kaip ir aukščiau minėta, nutraukiant šalių santuoką, trečiasis asmuo pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria įsipareigojo ieškovei per septynerius metus išmokėti 100000 Lt, nors jai nė kiek nebuvo skoloje. Šios skolos vykdymą vykdo antstolis A. Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu skolos likutis yra 13311,01 Eur. Nors nuo santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip septyneri metai, visos priteistos 100000 Lt kompensacijos trečiasis asmuo ieškovei neišmokėjo, nes tiek daug nesugebėjo uždirbti lėšų. Skolos vykdymas nėra nutrauktas, skola ieškovei išskaičiuojama iš trečiojo asmens darbo užmokesčio, todėl ateityje skola bus padengta visiškai. Ieškovė nepagrįstai tų pačių pinigų, kurie priteisti iš trečiojo asmens, prašo priteisti ir iš atsakovės K. V. Apibendrinus teigia, kad ieškovės reikalavimas neteisėtas, nes: 1) nėra įstatyme numatytų nepagrįsto praturtėjimo elementų: teisinio pagrindo nebuvimo, atsakovės nesąžiningumo ir praturtėjimo ieškovės sąskaita; 2) tarp ieškovės ir atsakovės neegzistavo jokie juridiniai faktai, suteikiantys teisę ieškovei reikalauti iš atsakovės skolos; 3) ieškovės prašoma priteisti skolos suma yra priteista iš trečiojo asmens, todėl tos pačios skolos tuo pačiu pagrindu negalima priteisti du kartus.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką. Jame nurodo, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ji neatlygino už turto pagerinimą, nors kaip turto savininkė suvokė/privalo suvokti, kad jai priklausantis turtas buvo pagerintas. Mano, kad teismui tenkinus ieškinį, ieškovė nepraturtėtų atsakovės ar trečiojo asmens sąskaita, nes trečiasis asmuo V. V., prisiimdamas įsipareigojimą atlyginti ieškovei 100000 Lt už tėvų buto pagerinimą, veikė savo tėvų, kurie buvo buto savininkais naudai ir interesams. Atsižvelgiant į tai, V. V. tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo prieš ieškovę ir jai nėra galimybės tikėtis, kad esanti skola per protingą terminą bus padengta, ieškovei atsirado teisė pareikšti ieškinį kitam atsakovui K. V. kitu pagrindu ir tik dalyje, kurioje iki šiol savo įsipareigojimo neįvykdė trečiasis asmuo. Šioje byloje teisinę reikšmę turi ne tik pats trečiojo asmens skolinio įsipareigojimo neįvykdymo faktas bet ir šios skolos atsiradimo pagrindas, t. y. atsakovės K. V. naudai atliktas jos turimo turto esminis pagerinimas. Tai reiškia, kad priteisus iš atsakovės prašomas pinigines sumas ir jas išieškojus, ieškovė nebegalėtų jų antrą kartą išsiieškoti iš trečiojo asmens.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė tripliką. Jame nurodo, kad atsakovė jokio sandorio su artimu giminaičiu nesudarė. Testamentas yra vienašalis sandoris, juo išreiškiama vieno testatoriaus valia, kuriai išreikšti nereikia testamento gavėjo valios išraiškos, todėl testamentai sudaromi notarų biuruose, dalyvaujant vienam testatoriui (šiuo atveju atsakovės vyrui R. S. V.). Taigi, vienašalio sandorio neįmanoma sudaryti su artimu giminaičiu. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kaltina atsakovę nepagrįstu praturtėjimu, remiantis CK 6.237 straipsniu, todėl ji turi įrodyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus - tai kad atsakovė praturtėjo: 1) be teisinio pagrindo; 2) savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo; 3) įgijo tai, ko ji negalėjo ir neturėjo gauti. Analizuojant atsakovės praturtėjimą matyti, kad ji: 1) įgijo ½ buto teisėtai, nes paveldėjo, priėmusi sutuoktinio palikimą pagal testamentą; 2) jos veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo kito asmens sąskaita praturtėti; 3) įgijo tai, ką ji galėjo ir turėjo gauti. Taigi, nėra teisinių pagrindų, būtinų konstatuojant nepagrįstą praturtėjimą. Nurodo, kad, tėvai neatsako už vaikų skolas, kaip ir vaikai neatsako už tėvų skolas. Mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes nėra atsakovės nepagrįsto praturtėjimo pagrindų.

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, prašo priteisti iš K. V. 5298,16 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma apie buto remontą, apie sūnaus skyrybas ir buvusių sutuoktinių susitarimus nutraukiant santuoką. Ieškovė investavo savo pajamas į atsakovės turtą. Teisine prasme naudos gavėja yra atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovės ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Palaiko prašymą ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tuos pačius pinigus, kurie jau yra išieškomi iš trečiojo asmens. Ieškinio tenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo dirba ir iš jo yra išieškoma skola ieškovei, didelę dalį skolos trečiasis asmuo padengė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje 2-10611-794/2010 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės I. G. (buvusi pavardė V.) ir trečiojo asmens V. V. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10611-794/2010. Minėtu sprendimu šalys be kita ko susitarė, kad V. V. įsipareigoja po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. G. 100000 Lt kompensaciją už I. G. asmeninių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus pareiškėjo tėvui R. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už didesnį sutuoktinės indelį grąžinant 2000-2005 m. paskolą bankui AB „Swedbank“, taikant oficialų euro ir lito santykį 1:3,4528. Ši suma indeksuojama kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

Iš antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoros 2019 m. birželio 28 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010 dėl 14962 Eur skolos išieškojimo iš V. V. išieškotojos I. G. naudai. Išieškomos skolos suma 2019 m. birželio 28 d. sudarė 13311,01 Eur.

Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų ir sąskaitos išrašų nustatyta, kad trečiasis asmuo padengė dalį įsiskolinimo ieškovei į antstolio sąskaitą pervedęs: 2020 m. spalio 6 d. – 6000 Eur, 2020 m. lapkričio 23 d. – 2559 Eur. Antstolio Aleksandro Selezniovo 2020 m. lapkričio 23 d. nuo trečiojo asmens sąskaitos nuskaičiuota 441,14 Eur suma. Ieškovės paskaičiavimu nepadengtas įsiskolinimas sudaro 5298,16 Eur.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 3 d. išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei K. V. pagal 2015 m. balandžio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2015 m. balandžio 3 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ginčo esmė.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė mano, jog ieškovei nutraukus santuoką su atsakovės sūnumi V. V., pastarasis prisiėmė tėvų prievolę kompensuoti jų buto pagerinimą, bet jos tinkamai neįvykdė, todėl K. V., kaip vienintelė dabartinė buto, kuris buvo esmingai pagerintas ieškovės sąskaita, savininkė, praturtėjo be pagrindo ieškovės sąskaita. Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokia ieškovės pozicija nesutinka, motyvuodami tuo, kad nėra nepagrįstam praturtėjimui taikyti būtinųjų elementų - atsakovės praturtėjimo be teisinio pagrindo ir atsakovės nesąžiningumo. Yra atvirkščiai - atsakovė paveldėjusi ½ buto praturtėjo teisėtai, nes paveldėjo buto dalį pagal testamentu išreikštą testatoriaus R. S. V. valią, todėl elgėsi sąžiningai. Be to trečiasis asmuo yra dirbantis dėl ko įsiskolinimas ieškovei bus grąžintas.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės K. V. 5298,16 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė atsisako reikalavimo į 8012,85 Eur skolą.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi toks atsisakymas nuo dalies ieškininio reikalavimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje dėl 8012,85 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakyto 8012,85 Eur reikalavimo, t. y. ieškovei grąžintina 135 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).

Remiantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).

Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 23 punktas). Todėl, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui vedant bendrą ūkį, ieškovė pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 42000 Lt ir 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), už 16000 Lt ir ginčo byloje dėl to nėra. Ieškovės teigimu visos šios lėšos buvo panaudotos buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Tuo tarpu trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės gautos pajamos už buto pardavimą buvo panaudotos ieškovės verslui. Byloje pateikta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo kopija civilinėje byloje 2-10611-794/2010 iš kurios matyti, kad šalys susitarė ir patvirtino, kad V. V. įsipareigoja po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. G. 100000 Lt kompensaciją už I. G. asmeninių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus pareiškėjo tėvui R. S. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už didesnį sutuoktinės indelį grąžinant 2000-2005 m. paskolą bankui AB „Swedbank“. Paminėtos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Šiame kontekste paminėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta kad V. V. įsipareigojo ieškovei sumokėti 100000 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą ir sutuoktinės indelį grąžinant 2000-2005 m. paskolą bankui AB „Swedbank“. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės laikomos įrodytomis, duomenų kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje 2-10611-794/2010 būtų panaikintas nėra.

Šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, tuo metu trečiojo asmens tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys siekdamos pagerinti savo gyvenimo sąlygas, atliko būsto pagerinimo darbus. Byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išlaidų atlyginimo už būsto pagerinimą ieškovė, santuokos su trečiuoju asmeniu metu, būtų kreipusis į buto savininkus. Šalims nusprendus nutraukti santuoką, šalys aptarė, kad už būsto pagerinimo išlaidas atsakys trečiasis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nutraukiant santuoką būtų kreipusis į trečiojo asmens tėvus su reikalavimu atlyginti jos patirtas išlaidas dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo. Ieškovė į atsakovę su reikalavimu dėl nepagrįsto praturtėjimo iš esmės kreipėsi tik 2019 m. nepavykus viso įsiskolinimo išsiieškoti iš trečiojo asmens, kai iš esmės turto pagerinimo darbai buvo atlikti šalių santuokos metu, o būtent laikotarpiu nuo 1998 – 2010 m. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad iki 2019 m. ieškovė nelaikė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai be pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010 dėl 14962 Eur skolos išieškojimo iš V. V. išieškotojos I. G. naudai. Piniginės lėšos už buto, (duomenys neskelbtini), pagerinimą yra išieškomos priverstine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įsiskolinimas už turto pagerinimą dengiamas trečiojo asmens sąskaita ir likęs nepadengtas įsiskolinimas sudaro 5298,16 Eur.

Teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidų. Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta aplinkybių, jog atsakovė neteisėtai ar nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita kadangi: 1) būstas buvo gerinamas ieškovės ir trečiojo asmens santuokos metu, siekiant pagerinti šalių gyvenimo sąlygas; 2) šalims nutraukiant santuoką ieškovė ir trečiasis asmuo aptarė kompensacijos dydį ir jos grąžinimo terminus dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo; 3) ieškovė sutiko, kad už atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą atsakytų trečiasis asmuo; 4) prašoma priteisti skola už turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą jau yra išieškoma iš trečiojo asmens. Kitaip tariant byloje nepateikta jokių įrodymų jog atsakovė būtų buvusi nesąžininga ir praturtėjo be teisinio pagrindo, priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė praturtėjo teisėtai, o už ieškovės investuotas lėšas į atsakovei priklausantį turtą įsipareigojo atlyginti trečiasis asmuo ir ieškovė su tuo sutiko, ką patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas civilinėje byloje 2-10611-794/2010.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir šalių atstovų paaiškinimus, į tai kad nenustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos, ieškovei ir trečiajam asmeniui bendru sutarimu susitarus, kad už turto pagerinimo išlaidas atsakys trečiasis asmuo, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovė K. V. pateikė prašymą paskirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 800 Eur dydžio baudą, pusę šios sumos paskiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškovė šioje byloje elgėsi nesąžiningai – pateikė nepagrįstą ieškinį, kaltindama atsakovę nepagrįstu praturtėjimu. Dėl nepagrįstų procesinių dokumentų teismui teikimo ir civilinio proceso tęsimo, nesant teisinių pagrindų priteisti skolą, dėl patirtų išgyvenimų, atsakovės sveikata suprastėjo.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Šiuo atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės jog ieškovė pateikdama ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ar sąmoningai siekia sukelti nepatogumų kitai šaliai ar tuo labiau pabloginti kitos šalies sveikatos būklę. Vien aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas savaime nesudaro pagrindo ieškovei skirti baudą. Tai, kad ieškovė visais įmanomais būdais siekia atgauti savo investuotus pinigus į šiuo metu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, negali būti ir nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Esant paminėtų aplinkybių visumai prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį išlaidos valstybei atlyginamos gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus duomenimis (2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. V. teikiama 50 proc. antrinė teisinė pagalba) nustatyta, kad valstybė patyrė 477,28 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos atsakovei suteikimo (pagal 2020 m. lapkričio 24 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (2019 m. spalio 18 d. serija LAT Nr. 0994964, 2020 m. rugpjūčio 11 d. serija LAT Nr. 0994999, 2020 m. spalio 15 d. serija LAT Nr. 1078957, 2020 m. lapkričio 25 d. serija LAT Nr. 1078959) nustatyta, kad trečiasis asmuo patyrė 440 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovės.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, nors byloje mokėtinas žyminis mokestis sudarė 299 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 1 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu su 75 procentais grąžintino žyminio mokesčio nuo atsisakyto ieškinio reikalavimo ieškovei iš viso grąžintina 136 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės I. G. ieškinio atsisakymą dalyje dėl 8012,85 Eur (aštuonių tūkstančių dvylikos eurų aštuoniasdešimt penkių centų) skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės I. G. ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovės K. V. prašymo dėl baudos ieškovei I. G. skyrimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. G., 477,28 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų dvidešimt aštuonių centų) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinėje bendrovėje „Luminor Bank“ banke, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti trečiajam asmeniui V. V. iš ieškovės I. G., 440 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei I. G. 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 10 d., įmokėta suma 300 Eur, mokėjimo kodas LITEKO sistemoje Nr. ZH68772.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė