Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Litoplast“ nemokumo administratoriaus A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų Rasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Liepsna ir Ko“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai gali turėti reikšmės vertinant priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei atskirojo skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl įrodymai priimami. Apeliantas, kuriam buvo išsiųstas atsiliepimas į atskirąjį skundą su priedais, galėjo su jais susipažinti (CPK 314 straipsnis).

Dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu

17. Apeliantės BUAB „Litoplast“ nemokumo administratorius atskirajame skunde prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai Kauno apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. eB2-1381-254/2021 ir e2-1327-254/2021. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad negalima išspręsti civilinės bylos atnaujinimo klausimo, kol neišnagrinėtos kitos bylos Kauno apygardos teisme. Teismas, nustatęs privalomą civilinės bylos stabdymo pagrindą, privalėjo savo iniciatyva stabdyti civilinės bylos atnaujinimo klausimo nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai kitose bylose. Įsiteisėjus bendrovei palankiems teismų sprendimams kitose bylose, bus suėjęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

18. Dėl civilinės bylos sustabdymo nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti keletą kartų, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Atsižvelgiant į nurodytas proceso atnaujinimo stadijų (prašymo priėmimo, prašymo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinėjimo) paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir sąlygas, pripažintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas procesas, prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą, neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2009).

19. Atsižvelgiant į šiuo metu civilinėje byloje esamą proceso atnaujinimo stadiją – prašymo nagrinėjimas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apelianto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo nėra pagrindo (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.2S-419-777/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atskirajame skunde nurodomų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo pareigos stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas procesiniai sprendimai Kauno apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. eB2-1381-254/2021 ir e2-1327-254/2021, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo nei teismo iniciatyva, nei šalies prašymu.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies šiuo klausimu, nepasisako ir jos nevertina.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas BUAB „Litoplast“ nemokumo administratoriaus prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2YT-8098-955/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

23. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-8098-955/2020 pagal pareiškėjų D. U. ir G. U. prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Liepsna ir Ko“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų gyvenimą skyrium (separaciją) ir patvirtino pareiškėjų sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) sąlygas. Sutartimi šalys susitarė dėl vienas kito išlaikymo, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo, dėl bendrai įgyto sutuoktinių turto. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

24. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

25. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nelaikė bendrovės kreditore, turinčia reikalavimo teisę. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys G. U. kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas. G. U. kaip bendrovės buvusio vadovo (nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2020 m. spalio 7 d. laikotarpiu) prievolė bendrovei (jos kreditoriams) kyla dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir akivaizdžiai nuostolingų bendrovei sandorių sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

26. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Apeliantės teigimu aplinkybę, kad įmonė (jos kreditoriai) turi neabejotiną reikalavimo teisę byloje, kurioje patvirtinta D. U. ir G. U. sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) sąlygų, patvirtina Audito ataskaita, kurioje konstatuota, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio bendrovė kiekvieną mėnesį patyrė reikšmingų nuostolių ir bendrovė buvo nemoki jau 2020 m. kovo mėnesį. G. U. nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir jis atliko neteisėtus veiksmus, priešingus bendrovės ir jos kreditorių interesams. Audito ataskaitoje taip pat konstatuota, kad bendrovė pasirašė (datuojama 2017 m. sausio 9 d.) fiktyvią nuomos sutartį. Pripažinus nuomos sutartį niekine, ji būtų laikoma negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnis), t. y. būtų konstatuota, jog jokie sutartiniai teisiniai santykiai šios sutarties pagrindu neatsirado. Šios nuomos sutarties pagrindu G. U. ir D. U. gautos lėšos būtų laikomos kaip nepagrįstai įgytos (CK 6.237 straipsnis).

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB „Litoplast“ iškelta bankroto byla Nr. eB2-644-254/2021, administratoriumi paskirtas A. K.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-1381-254/2021 pagal kreditorės UAB „Margūnas“ prašymą dėl BUAB „Litoplast“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – G. U., A. L., UAB „Desanta“, UAB „Verslo mokymo centras“, UAB „Petcap Nordic“, UAB „Baltic plastics products“. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1327-254/2021 pagal ieškovės BUAB „Litoplast“ ieškinį atsakovams G. U., D. U., A. L., J. L., trečiasis asmuo K. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu minėtose civilinėse bylose teismo procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės nėra priimti.

29. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė teigia, kad nuo 2020 m. sausio mėnesio bendrovė kiekvieną mėnesį patyrė reikšmingų nuostolių, buvo nemoki jau 2020 metų kovo mėnesį, o G. U. nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ir kad nagrinėjama byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie teiginiai negali būti vertinami kaip vienareikšmiškai patvirtinantys, kad G. U. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, kas leistų spręsti, jog sutarties dėl gyvenimo skyrium (separacijos) sąlygų patvirtinimo metu bendrovė ir jos kreditoriai turėjo reikalavimo teisę į G. U.. Pažymėtina ir tai, kad pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (2021 m. rugpjūčio 5 d. DOK-18201) už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu nurodomas ne tik G. U., bet ir bendrovės akcininkai A. L., UAB „Desanta“, UAB Verslo mokymo centras, UAB „Petcap Nordic“, UAB „Baltic plastics products“ (pareiškimo 2.102 punktas).

30. Kauno apygardos teismo byla Nr. eB2-1381-254/2021 dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra išnagrinėta ir nepriimta nutartis, kurioje būtų nustatyti G. U. neteisėti veiksmai, žalos bendrovei ir jos kreditoriams padarymo faktas ir žalos atsiradimo momentas.

31. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

32. Kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Tai reiškia, jog kreditorių teisė į žalą, kurią turi atlyginti pareiškėjas, atsirastų tik tuo atveju, jeigu bankrotas būtų pripažintas tyčiniu ir būtų nustatyta, kad pareiškėjas yra kaltas dėl tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad vien faktas, kad civilinė byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra iškelta, nesudaro pagrindo spręsti, jog BUAB „Litoplast“ patyrė žalą, už kurią atsakingas būtent buvęs vadovas G. U..

33. Apeliantės nemokumo administratorius bendrovės ir jos kreditorių neabejotiną reikalavimo teisę įrodinėjo ir ta aplinkybe, kad bendrovė pasirašė (datuojama 2017 m. sausio 9 d.) fiktyvią nuomos sutartį. Tačiau Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-1327-254/2021 bendrovė BUAB „Litoplast“ yra pareiškusi tokius reikalavimus:

30.1 pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2017 m. sausio 9 d. datuojamą nuomos sutartį tarp UAB „Litoplast“, G. U., D. U., A. L. ir J. L. su visais jos pakeitimais ir papildymais; 2020 m. kovo 20 d. G. U. ir D. U. pareiškimą dėl 160 936,05 Eur įskaitymo; 2020 m. kovo 20 d. A. L. ir J. L. pareiškimą dėl 160 936,05 Eur įskaitymo; UAB „Litoplast“ apskaitoje fiksuotus UAB „Litoplast“ atsakovams atliktus mokėjimus likusiai 61 941,38 Eur sumai pagal į bendrovės apskaitą 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 12 d. įtrauktas 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. kovo 31 d. ir 2020 m. kovo 20 d. sąskaitas; 2016 m. spalio 5 d. pranešimą ir 2020 m. gegužės 29 d. asmens prašymą (Panaudos sutarties išregistravimo pagrindus);

30.2 taikyti restituciją: priteisti ieškovei UAB „Litoplast“ 191 906,74 Eur skolą solidariai iš atsakovų G. U. ir D. U., 191 906,74 Eur skolą solidariai iš atsakovų A. L. ir J. L., pripažinti, kad atsakovai G. U., D. U., A. L. ir J. L. neįgijo reikalavimo teisės į UAB „Litoplast“ likusią pagal bendrovės apskaitos duomenis tariamai mokėtiną 29 127,84 Eur sumą pagal niekinę ir negaliojančią nuomos sutartį su pakeitimais ir papildymais ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas;

30.3 priteisti ieškovei UAB „Litoplast“ iš atsakovų G. U., D. U., A. L. ir J. L. 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

34. Iš ieškovės BUAB „Litoplast“ pareikštų reikalavimų dėl solidaraus skolos priteisimo matyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju, jos reikalavimai būtų patenkinti, nepriklausomai nuo pareiškėjams priklausančio turto nuosavybės formos, t. y. nepaisant to, ar jis priklausytų pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar vienam iš pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje byloje nėra priimtas sprendimas, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad minėta sutartis yra negaliojanti, ir kad bendrovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę pareiškėjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad net ir patenkinus bendrovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas galėtų būti patenkintas nepriklausomai nuo to, ar turtas registruotas kaip bendroji jungtinė, ar kaip asmeninė nuosavybė.

35. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamų dviejų bylų, kuriose siekiama apginti bendrovės ir jos kreditorių interesus, leidžia spręsti, kad proceso atnaujinimas nėra vienintelė galimybė bendrovei ir jos kreditoriams ginti savo teises ir teisėtus interesus.

37. CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių G. U. nemokumą, kas ribotų bendrovės ir jos kreditorių teisę į žalos atlyginimą, finansinių reikalavimų tenkinimą tyčinio bankroto atveju ar teisę į skolos išieškojimą ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ginčijamo sandorio byloje.

Dėl įrodymų vertinimo

38. Apeliantės bankroto administratorius teigia, kad teismas, nepagrįstai nevertino bendrovės nurodytų aplinkybių ir jos reikalavimo teisę G. U. atžvilgiu patvirtinančių rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.

39. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).

40. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantui, ar, kad priėmė apeliantui nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Apeliantas teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė.

41. Atskirajame skunde teigiama, kad sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių nustatytas ir sprendimu patvirtintas turto padalijimo būdas pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

42. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Šioje stadijoje teismas netikrina ankstesnio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nesprendžia klausimo, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atskirojo skundo argumentų dėl sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) teisinių pasekmių nustatytu ir sprendimu patvirtinto turto padalijimo būdo bei jo santykio su bendrovės ir jos kreditorių teisėmis ir teisėtais interesais.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

43. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.