Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

nuteistajam L. M. ir jo gynėjui (duomenys neskelbtini) S. J.

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 15 d. 12.45 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 11.40 val. (viena para).

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 30 MGL (1 500 Eur ) dydžio bauda, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda ir A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas: 2020 m. gegužės 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 42,176 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ją perduodamas iš rankų į rankas, perdavė į skolą A. A.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis L. M. ir jo gynėjas (duomenys neskelbtini) S. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – L. M. išteisinti, neįrodžius jo kaltės dėl dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nuteistojo L. M. kaltę pagrindė tik kito nuteistojo A. A. parodymais ir prielaidomis. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių L. M. kaltę, dalyvavus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padaryme, byloje nėra. Apeliaciniame skunde cituojami nuteistojo A. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme duoti parodymai ir prašoma šiuos parodymus vertinti kritiškai.

2.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys patvirtina, jog L. M. bendrauja su tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir realizavimo. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, bendravę su L. M., nebuvo nustatyti ir apklausti, o iš įrašytų L. M. ir nenustatytų asmenų pokalbių turinio negalima patikimai spręsti, jog jie kalba apie narkotines medžiagas.

2.3. Be to, klausantis L. M. pokalbių, nebuvo užfiksuoti jo pokalbiai ar kitokia elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija su kitu nuteistuoju A. A., nebuvo užfiksuotas jų susitikimas ar susitarimas susitikti dėl narkotinės medžiagos įsigijimo. Šie duomenys, apeliantų nuomone, turėtų būti vertinami, kaip nuteistojo L. M. kaltę dėl narkotinės medžiagos platinimo A. A. paneigiantys duomenys.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas S. J. prašė L. M. išteisinti, nes nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o žmogaus nuteisti vien pagal kito kaltinamojo parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, negalima. L. M. nurodė, jog nori būti išteisintas, nes narkotikais neprekiavo. Prokuroras laikė pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino bylos duomenų visumą ir grindė nuosprendį tiek nuosekliais A. A., tiek paties L. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo L. M. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) S. J. apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendis naikintinas ir L. M. išteisintinas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

4.3. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju yra keliami nuteistojo L. M. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje.

5. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir L. M. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

5.2. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo gynėjas pateikia argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamojo nenaudai, iškraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, nežiūrint to, kad nuteistasis L. M. neigė padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuteistojo A. A. parodymais, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

5.3. Pirmosios instancijos teismas tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau išsamios motyvacijos dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, L. M. kaltės įrodytumo ir daromų išvadų nepateikė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, tačiau kiekvieną iš jų vertino atskirai, atsietai nuo kitų įrodymų, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju buvo padarytos esminės įrodymų tyrimo klaidos, kurios reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Skirtingai nei nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, L. M. narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir platinimas nebuvo neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma.

5.4. BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoja tikslas parduoti ar kitaip platinti turimas narkotines ar psichotropines medžiagas arba jų pardavimas bei kitoks platinimas. Įrodinėtinas aplinkybes pagal šio straipsnio dispoziciją galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis: 1) tai disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuris apima gamybos, perdirbimo, įgijimo, gabenimo ar siuntimo veiksmus; 2) bei kitas valinis veiksmas – tikslas parduoti ar kitaip platinti bei pardavimas ar kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra tada, kai nustatoma bent po vieną požymį iš abiejų dalių. Teisiamojo posėdžio metu L. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, ką jam liepė pareigūnai, nes pareigūnai sakė, kad taip bus geriau. Policijos pareigūnai buvo keli vyrai, tačiau jų pavardžių nežino. Tyrėja jam jokios įtakos nedarė, jis buvo apklausiamas po pareigūnų ir jau sakė tai, ką jie liepė jam kalbėti. Jam sakė, kad čia nieko rimto, viskas baigsis tyrimo eigoje, o dabar iškvietė į teismą, todėl suprato, kad viskas rimčiau. Nurodė, kad A. A. jis pažįsta iš vaikystės, bet susitikęs su juo nebuvo ir nieko jam neperdavė. Nežino, kodėl A. A. nurodė, kad iš jo įgijo narkotinių medžiagų (t. 4, b. l. 123-124). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. M. kaltę pripažino iš dalies (t. 4, b. l. 37-38, 50).

5.4.1. Taigi, kaip matyti, L. M. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog tokie nuteistojo parodymai laikytini tik jo gynybine versija. Negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio parodymais, kurie buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, svarbiausi yra parodymai, kurie duodami rungtyniškame procese. Aplinkybę, kad nuteistasis pakeitė parodymus, galėjo nulemti keletas veiksnių – parodymai galėjo būti netiksliai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, L. M., praėjus daugiau laiko, galėjo tiksliau prisiminti įvykio detales, netikslių parodymų davimui įtakos galėjo turėti šokas dėl pareigūnų atliekamų procesinių veiksmų ir kt. Bet kokiu atveju svarbiausia tai, jog, priimdamas nuosprendį, teismas turi vadovautis L. M. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau dėl atitinkamų pasikeitimų juos vertinti kritiškai ir remiantis nuteistojo parodymais daryti tik tas išvadas, kurias pagrindžia ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymai buvo įvertinti atsietai vieni nuo kitų, apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidas.

5.4.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog L. M. teiginiai, kad jis narkotinių medžiagų A. A. platinti neperdavė, yra paneigti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. duotais nuosekliais parodymais, jog jis buvo sunkioje finansinėje padėtyje, kai L. M. pasiūlė jam būdą užsidirti, L. M. perdavė jam 50 g kanapių skolon, bet iš jo atėmė užpuolikai, todėl jis liko skolingas L. M. Antrą kartą įsigijo iš L. M. skolon kanapių, tik šį kartą didesnį kiekį, apie 200 g. Nurodė, kad kaltinime nurodytas netikslus kanapių kiekis, nes kiekis, nurodytas kaltinime, yra likutis iš tų 200 g. A. A. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams sakė, jog buvo įsigijęs daugiau kanapių. Įsigytas kanapes pardavinėjo įvairiems žmonėms per „(duomenys neskelbtini)“. Kanapes pardavinėjo po 8 Eur už gramą, jam nuo gramo likdavo 2 Eur. L. M. turėjo grąžinti 2 000 Eur. Iš tų 200 g buvo likę 40 g, o gautus už parduotas narkotines medžiagas 1 500 Eur, kurių nespėjo perduoti L. M., kratos metu rado ir paėmė pareigūnai (t. 3, b. l. 168; t. 4, b. l. 123). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Vis dėlto nagrinėjamu atveju A. A. pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas kaip kaltinamasis, o ne liudytojas, ir dėl savo duotų parodymų jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet jam, skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, buvo taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. jam buvo paskirta bausmė mažesnė, negu sankcijoje numatytas minimumas.

5.4.3. Pagal EŽTT praktiką daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) byloje parodymai; yra didelis pavojus, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi, jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 41461/02). Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (2004 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 994/03; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 12512/07). Taigi, negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs) (2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 44484/98, ir (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 54445/00). Kaltinamojo (šiuo metu jau nuteistojo) A. A. parodymai, įvertinus jų patikimumą, atsižvelgiant į jo procesinio statuso byloje specifiškumą (jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirta sušvelninta bausmė, nors BK 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė), yra vienintelis įrodymas, neva pagrindžiantis L. M. kaltę platinus narkotinę medžiagą A. A., tačiau jų nepatvirtina kiti teismo posėdyje ištirti duomenys.

5.4.4. 2020 m. lapkričio 16 d. Akistatos protokole tarp nuteistųjų (tuo metu dar įtariamųjų) A. A. bei L. M. užfiksuota, kad A. A. parodė, jog narkotines medžiagas – 200 g kanapių – platinimui įgijo į skolą iš L. M. su sąlyga, kad jis L. M., pardavęs narkotines medžiagas, turės grąžinti 2 000 Eur. L. M. sutiko iš dalies, parodydamas, kad A. A. į skolą padavė 50 g narkotinės medžiagos (kanapių), o ne 200 g, kaip nurodė A. A. (t. 3, b. l. 175-176). Matyti, jog akistatos protokole užfiksuoti duomenys nepašalina prieštaravimų tarp L. M. ir A. A. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat lieka nepašalintas prieštaravimas dėl neva perduoto narkotinės medžiagos kiekio. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš kurių analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismai turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019). Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad L. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir į skolą perdavė A. A. narkotinę medžiagą. Papildomai pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) Ž. G. (t. 4, b. l. 147), M. Š. (t. 4, b. l. 146-147) ir N. K. (t. 4, b. l. 133-134) parodymai atskleidžia ne L. M. atliktų veiksmų (neva padaryto nusikaltimo) aplinkybes ir jo kaltės neįrodo, o tik aptaria ikiteisminio tyrimo eigą ir su L. M. atliktus procesinius veiksmus, t. y. tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu L. M. parodymus davė laisva valia ir prieš jį nebuvo vartojama prievarta, nebuvo naudojami grasinimai ar įtaka. Nepaisant to, minėtų (duomenys neskelbtini) parodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina jokių aplinkybių, kurios įrodytų L. M. veiksmuose buvus objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymių. To, kad (duomenys neskelbtini) galėjo numanyti ar įtarti, jog L. M. įgijo, laikė ar platino narkotines medžiagas, negana, t. y. tokio įtarimo / numanymo apie nusikalstamos veikos darymą nepakanka, jog nusikaltimas ir konkretaus asmens kaltė jį padarius būtų laikomi įrodytais.

5.4.5. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 21 d. protokole užfiksuota, kad, vykdant L. M. pokalbių kontrolę, užfiksuoti pokalbiai ir sms pranešimai: 2020 m. birželio 20 d. 21.49 val. nenustatytas asmuo, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), užšifruotai bendrauja sms žinutėmis su L. M. dėl susitikimų, galimai dėl narkotinių medžiagų – marihuanos įsigijimo. Bendravimo metu nenustatytas asmuo prašo susitikti su L. M., pastarasis sutinka („paderinsiu“), sutaria vietą, paklausia „keliese“ (galimai tai kiekio užsakymas) susitinka (Nr. (duomenys neskelbtini)). SMS 2020 m. birželio 20 d. 23.48 val., kurių metu nenustatytas asmuo, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), užšifruotai bendrauja sms žinutėmis su L. M. dėl susitikimų, galimai dėl narkotinių medžiagų – marihuanos įsigijimo. Bendravimo metu nenustatytas asmuo prašo susitikti su L. M., prašo „pagalbos“, klausia, ar bus „bonuso“, užsako kiekį „keliese“, sutaria vietą, kur L. M. paims, reikės kažkur pavažiuoti, sutaria laiką ir vietą. 2020 m. liepos 5 d. 18.42 val. L. M. skambina nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta pokalbis (duomenys neskelbtini). L. M. užšifruotai bendrauja, prašo „sureguliuoti“, kad nebus problemų, neturi pilnai surinkęs visų eurų, pirmu kartu prašo apie 100 g; iš pokalbio galima suprasti, kad per dvi dienas išprekiautų, nenustatytas asmuo pažada pakalbėti su draugu, L. M. pažada surinkti pradinį įnašą už galimai narkotinę medžiagą – marihuaną. 2020 m. liepos 5 d. 18.42 val. L. M. skambina nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta pokalbis (duomenys neskelbtini). L. M. užšifruotai bendrauja, teiraujasi, ar pavyks suderinti dėl narkotinių medžiagų, klausia, gal kažkiek turi prie savęs; jam atsako, kad neturi, nelaiko prie savęs, nes ir už gramą gali pasodinti. 2020 m. liepos 6 d. 0.25 val. nenustatytas asmuo, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), užšifruotai bendrauja sms žinute (duomenys neskelbtini) su L. M. dėl to, kad jam pardavė blogos kokybės narkotines medžiagas. 2020 m. liepos 6 d. 14.56 val. L. M. skambina nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta pokalbis (duomenys neskelbtini). L. M. teiraujasi, ar gali važiuoti į (duomenys neskelbtini), ar viskas sutarta dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, gauna patvirtinimą, kad viskas sutarta, gali važiuoti, sutaria vietą. 2020 m. liepos 6 d. 16.48 val. nenustatytas asmuo, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambina L. M., teiraujasi, kiek liko kilometrų iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nenustatytas asmuo parašo adresą, kur (duomenys neskelbtini) atvažiuoti (duomenys neskelbtini), prašo L. M. paskubėti, greičiau važiuoti (duomenys neskelbtini), L. M. informuoja, kad jau vietoje laukia (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 6 d. 18.26 val. L. M. skambina nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyksta pokalbis (duomenys neskelbtini). L. M. klausia nenustatyto asmens, ar privažiuos prie pastarojo, paaiškina, kad padavė eurus ir nenustatyti asmenys nuėjo atnešti narkotinių medžiagų, laukia, kalbasi dėl kažkokių naujų narkotinių medžiagų įsigijimo (t. 2, b. l. 164-172).

5.4.6. Visų pirma, būtina pažymėti, jog L. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., tuo tarpu 2020 m. gegužės 15 d. nutartis leisti klausytis L. M. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti buvo išduota laikotarpiui nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. (t. 2, b. l. 158-159), t. y. jau po neva padarytos nusikalstamos veikos laiko. Tai, kad užfiksuotose pokalbiuose ir žinutėse yra kalbama apie būsimas ar vėliau padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, niekaip neįrodo L. M. neva padaryto nusikaltimo, kuriuo jis yra kaltinamas šioje byloje. Jei tuose pokalbiuose ir žinutėse būtų aptariamas anksčiau padarytas nusikaltimas, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 11 d., tai galėtų būti tik patvirtinantys duomenys tuo atveju, jei bylos medžiagoje būtų ir kitų neabejotinų įrodymų, kad L. M. platino narkotines medžiagas, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau neva padarytas nusikaltimas negali būti įrodinėjamas vėliau sukauptais duomenimis, gautais kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas Ž. S., apibendrindamas (duomenys neskelbtini) tyrimo metu surinktą informaciją, pateikė tik savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) tyrimo metu surinktų duomenų vertinimo, bet tokiomis interpretacijomis teismas, nesant kitų patikimų duomenų kaltumui pagrįsti, negalėjo vadovautis, spręsdamas dėl L. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių įrodytumo. Kiti byloje nustatyti faktai ir aplinkybės (net nėra nustatyti ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. A. ir L. M. iki nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. gegužės 11 d., t. y., kad nuteistieji L. M. ir A. A. telefonu būtų kalbėję dėl narkotinės medžiagos perdavimo ir platinimo) nėra pakankami, kad būtų vienareikšmiškai pagrįsti bei atskleisti L. M. inkriminuojami neteisėti veiksmai. Anksčiau padarytą išvadą, jog Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 21 d. protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina L. M. inkriminuojamo nusikaltimo, patvirtina tai, kad 2020 m. liepos 10 d. L. M. gyv. vietoje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir jam priklausančiame automobilyje „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikto kratos, kurių metu nieko nerasta ir nieko neišimta (t. 1, b. l. 161-162), t. y. net ir atliktų kratų metu pas L. M. nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų ar kitų daiktų / dokumentų, kurie galėtų patvirtintų narkotinių medžiagų platinimą bei kitokį disponavimą jomis. Šiame kontekste atkreiptinas taip pat dėmesys, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

5.5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

5.5.1. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

5.5.2. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

5.5.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl L. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su L. M. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis daugiausia grindžiamas būtent tokiomis išvadomis.

5.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neabejotinai neįrodyta, kad L. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas: 2020 m. gegužės 9 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 42,176 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki kol 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ją perduodamas iš rankų į rankas, perdavė į skolą A. A. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, L. M. pagal kaltinimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, išteisina, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

6.1. Kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, jog nuteistasis A. A. nei pats, nei per gynėją dėl jo nuteisimo apeliacinio skundo nepadavė. Vis dėlto būtina pažymėti, kad L. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2020 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), perduodamas iš rankų į rankas, perdavė į skolą A. A. ne mažiau kaip 42,176 g narkotinės medžiagos – kanapių, tačiau šiuo nuosprendžiu L. M. yra išteisinamas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

6.2. BPK 320 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta, jog, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kadangi, kaip jau nurodyta prieš tai, L. M. yra išteisinamas dėl to, jog narkotinę medžiagą perdavė A. A. (platino narkotinę medžiagą A. A.), A. A. negali būti pripažintas kaltu dėl to, jog 2020 m. gegužės 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš L. M. įgijo ne mažiau kaip 42,176 g narkotinės medžiagos – kanapių. Taigi ši aplinkybė iš kaltinimo A. A. šalintina.

6.3. Pats faktas, kad A. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos nėra paneigtas ir laikytina įrodyta, kad A. A. 2020 m. gegužės 11 d. įgijo narkotinės medžiagos, tuo labiau, kad ir pats nuteistasis neneigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau laikytina, kad jis narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 42,176 g kanapių – 2020 m. gegužės 11 d. įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens.

6.3.1. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

6.3.2. Bylos medžiagoje surinkti duomenys objektyviai nepatvirtina, jog A. A. narkotinę medžiagą įgijo būtent iš L. M. Dėl šios faktinės aplinkybės pašalinimo, o ne jos pakeitimo kita nepasikeičia nei nuteistojo A. A. padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, nei bus keičiama jam paskirta bausmė (kadangi nesama nei paties nuteistojo ar jo gynėjo, nei prokuroro apeliacinio skundo). Šiame kontekste pažymėtina, jog minėtos faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus minimą aplinkybę iš kaltinimo, iš esmės lieka nustatyti tie patys A. A. padarytos nusikalstamos veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo L. M. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) S. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį, kuria L. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį:

L. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš A. A. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis ne mažiau kaip 42,176 g narkotinės medžiagos – kanapių – 2020 m. gegužės 11 d. įgijo iš L. M., ir nustatyti, kad A. A. šią narkotinę medžiagą įgijo iš tyrimo metu nenustatyto asmens.

Panaikinti L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.