- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-285-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atsakovui paimant ir pristatant vaikus iš namų; atsakovas turi teisę netrukdomai ir neribotai bendrauti su nepilnamečiais sūnumis telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo vaikų ugdymui ir poilsiui; atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kitu laiku, atsižvelgiant vaikų užimtumą ir galimybes, bei suderinęs su ieškove; keičiantis nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui ieškovė privalo ne vėliau kaip trys dienos iki duomenų pasikeitimo informuoti vaikų tėvą apie jos pačios ar nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos adreso ir telefono numerio pasikeitimą; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio sūnaus N. V. poreikiams tenkinti po 286 Eur, o T. V. poreikiams tenkinti po 247 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. ir jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 3223 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
2. Nurodė, kad šalys keliolika metų gyveno bendrai, turi du nepilnamečius vaikus. Nuo 2021 m. gegužės 22 d. šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovė su abiem vaikais persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini) rajone. Šalims išsiskiriant atsakovas įsipareigojo vaikų išlaikymui mokėti po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Nors ieškovė prašė didesnės sumos vaikų išlaikymui, tačiau atsakovas su tuo nesutiko, todėl 2021 m.lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į mediatorių. Mediacijos proceso metu atsakovas nesutiko mokėti vaikų išlaikymui didesnės sumos, todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Vaikai nuolat turėtų gyventi su mama, atsakovas galėtų laisvai bendrauti su vaikais pagal ieškovės pasiūlytą tvarką. Ieškovė neprieštarauja ir atsakovo pasiūlytai detalesnei bendravimo su vaikais tvarkai, tačiau nesutinka su tuo, jog kas antrą savaitgalį ji pati turėtų pristatyti vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą, nes nuolat prižiūrėdama vaikus ji įneša didesnį indėlį į vaikų auklėjimą ir jų priežiūrą, be to, atsakovas gyvena apytiksliai už 200 kilometrų ir tokios kelionės kainuoja nemažai lėšų. Ieškovės prašomos priteisti išlaikymo lėšos vaikams tik minamaliai padės užtikrinti vaikų poreikius, nes dabartiniu metu yra aukšta infliacija. 3223 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma susidarė nuo 2021 m.gegužės mėnesio, kai ieškovė su vaikais pradėjo gyventi atskirai ir atsakovas teikė išlaikymą vaikams tik po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašė nustatyti detalesnę bendravimo su vaikais tvarką: su vaikais atsakovas bendrauja kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą mėnesio savaitgalį; nustatytą pirmą bendravimo savaitgalį atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.; nustatytą antrą bendravimo savaitgalį ieškovė savo lėšomis atveža vaikus į atsakovo gyvenamą vietą penktadienį 18:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir pasiima sekmadienį 19:00 val; poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 9 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9:00 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 28 dienos 19:00 val.; neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse - gruodžio 31 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus sausio 3 d., 19 val. į jų gyvenamąją vietą; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaikus į jo gyvenamąją vietą kitos kalendorinės dienos 19:00 val.; pirmą birželio mėnesio savaitgalį, minint Tėvo dieną, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 17:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.; tėvo kasmetinių atostogų metu, kai atostogos sutampa su moksleivių atostogomis, informavus ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, vaikai nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų su atsakovu; netrukdomai bendrauja telefonu ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir laisvalaikį ir savo darbo laiką; ieškovė nedelsiant praneša sms žinute, telefonu atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvų bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus; ieškovė informuoja vaiko tėvą sms žinute arba el. laišku prieš 1 dieną (ar nesant tam galimybių kaip įmanoma anksčiau), jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos; susirgus vaikams, susitikimas su vaikais turi būti perkeliamas į kitą laisvą savaitgalį, kai vaikai pasveiks. Atsakovas sutiko, kad būtų priteista iš atsakovo vaikų išlaikymui po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti darbo pagal turimą profesiją. Atsakovas nesutiko su ieškinio dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes jis pagal žodinį šalių susitarimą moka vaikų išlaikymui po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų ieškove. Nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: su vaikais atsakovas bendrauja kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą mėnesio savaitgalį; nustatytus pirmą ir antrą bendravimo savaitgalius atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.; poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 - 25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 9 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 19:00 val.; neporiniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9:00 val. ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 28 dienos 19:00 val.; neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse - gruodžio 31 d. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus sausio 03 d., 19 val. į jų gyvenamąją vietą; neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas vaikus į jo gyvenamąją vietą kitos kalendorinės dienos 19:00 val.; pirmą birželio mėnesio savaitgalį, minint Tėvo dieną, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos penktadienį nuo 17:00 val. (lankant mokyklą - po pamokų) ir parveža į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.; tėvo kasmetinių atostogų metu, kai atostogos sutampa su moksleivių atostogomis, informavus ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, vaikai nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų su atsakovu; netrukdomai bendrauja telefonu ir kitų informacinių technologijų pagalba, atsižvelgiant į vaikų užimtumą ir laisvalaikį ir savo darbo laiką; ieškovė nedelsiant praneša sms žinute, telefonu, atsakovui apie vaikų gyvenamosios vietos adreso ar elektroninio pašto adreso, telefono numerio, kitus tėvų bendravimui su vaiku reikšmingus pasikeitimus; ieškovė informuoja vaiko tėvą sms žinute arba el. laišku prieš 1 dieną, (ar nesant tam galimybių kaip įmanoma anksčiau) jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos; susirgus vaikams, susitikimas su vaikais turi būti perkeliamas į kitą laisvą savaitgalį, kai vaikai pasveiks. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki vaikų pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo 1250 Eur įsiskolinimą nepilnamečių vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m.gegužės 12 d. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikino laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino vaikų išlaikymo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 160,44 Eur.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) maitinimo organizatore virėja, jos mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 1097,85 Eur. Atsakovas nuo 2021 m. gegužės 19 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl dešinio kelio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimo atsakovas buvo gydomas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. gegužės 13 d., jam išduotas siuntimas pas medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl tolesnio traumos gydymo. Atsakovas iki traumos dirbo tolimų reisų vairuotoju, dėl dabartinės sveikatos būklės jis šio darbo dirbti negali ir ieško darbo, kurio atlikimui neturėtų įtakos patirta kojos trauma. Nekilnojamo ir kitokio vertingo turto šalys neturi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo mokamas vaikams išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra nepakankamas tam, jog būtų užtikrinti būtini vaikų poreikiai. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į jų jauną amžių, sveikatos būklę (atsakovas yra patyręs kojos trauma, tačiau jo darbingumo lygis nesumažėjęs ir tikėtina, kad po reabilitacijos jo sveikata pagerės), į tai, kad šalių nepilnamečių vaikai gauna paramą iš valstybės (po 73 Eur per mėnesį), teismas iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m.gegužės 13 d.).
6. Teismo vertinimu, atsakovo mokėta išlaikymo suma vaikams po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį yra nepakankama, nes vaikų būtiniems poreikiams patenkinti tokios pinigų sumos akivaizdžiai nepakanka. Kadangi atsakovas privalėjo mokėti vaikams jų būtinų poreikių patenkinimui po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, priteisė iš jo 1250 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., tai yra nuo mediacijos pradžios iki kreipimosi į teismą dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis po 220 Eur periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 1250 Eur išlaikymo įsiskolinimas, ir dėl šios dalies priiimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti naują įrodymą - siuntimą reabilitacijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, priteisdamas iš atsakovo po 220 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.
7.2. Ieškovė parengiamojo ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog į mediatorių ir į teismą kreipėsi todėl, kad nori gauti vaikams nemokamą maitinimą ir socialines išmokas (kompensaciją už šildymą, nemokamą maitinimą ir pan.). Ieškovė taip pat patvirtino, jog buvo šalių žodinis susitarimas, kad atsakovas mokės kiekvienam vaikui išlaikymą po 120 Eur. Už atsakovą jo sesuo kiekvieną mėnesį sumokėdavo sutartą išlaikymą. Kadangi atsakovas visada vykdė šalių susitarimą dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, jis vasaros laiku su vaikais buvo ne mažiau kaip mėnesį, vaikus pasiimdavau pas save savaitgaliais, rūpindavosi jais, todėl išlaikymas buvo realiai teikiamas pinigais ir daiktais bei vaikų priežiūra.
7.3. Ieškovės pateikta būtinų išlaidų kiekvieno vaiko išlaikymui skaičiuotė nėra paremta faktiniais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad sūnūs gaus nemokamą maitinimą mokykloje, ieškovės prašoma priteisti 170 Eur suma maistui yra per didelė, ši suma turėtų sudaryti apie 120 Eur. Šalims su vaikais gyvenant kartu, vaikų maistui būdavo išleidžiamos mažesnės sumos. Aprangai kiekvienam vaikui pakanka po 50 Eur. Kai vaikai būna pas atsakovą, jis taip pat perka vaikams rūbus. Mokyklos reikmėms vaikams reikia ne daugiau kaip 30 Eur per mėnesį; maisto papildams, vitaminams 10 Eur; visoms kitoms išlaidoms – 80 Eur.
7.4. Vaikai gyvena keli kilometrai nuo ieškovės tėvų (senelių), todėl kelionės išlaidos nepatiriamos. Gimtadienio šventės, stovyklos nevyksta kiekvieną mėnesį. Vasaros kelionės išlaidos yra vienkartinės, per metus išleidžiama iki 100 Eur. Atsakovas taip pat vasarą su vaikais keliauja. Komunaliniai mokesčiai yra maži, nes ieškovei bus mokama kompensacija.
7.5. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, ji atskaičius mokesčius gauna apie 1100 Eur per mėnesį. Ieškovė turi įsigijusi nekilnojamąjį turtą - trijų kambarių butą. Ieškovė yra sveika, darbinga, gali didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
7.6. Atsakovas neturi darbo, gydosi kojos traumą, yra gavęs siuntimą reabilitacijai. Realiai negali dirbti ankstesnio darbo (vairuotojo), o kito darbo pagal savo sveikatos būklę neranda. Nuosavo nekilnojamojo turto neturi, mama leido gyventi savo name. Atsakovas turi tik seną automobilį, jokių pajamų negauna. Atsakovas yra susitaręs su savo seserimi, kad ji galėtų už jį mokėti po 150 Eur per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Vėliau, kai pagerės sveikata ir jis pradės dirbti, atsakovas jai sumokėtas sumas grąžins. Sesuo nesutinka jam paskolinti pinigų išlaikymo įsiskolinimui, todėl realiai įsiskolinimo padengti negalėtų. Pagerėjus atsakovo sveikatos būklei ir jam pradėjus dirbti, jis teiks vaikams didesnį išlaikymą.
7.7. Priteisus iš atsakovo didesnį išlaikymo dydį ir įsiskolinimą, jis liktų skolingas ieškovei, ateityje nesugebėtų teismo sprendimo įvykdyti, prarastų motyvaciją uždirbti, nes vis tiek negautų tokių pajamų, kad galėtų visiškai įvykdyti teismo sprendimą ir išlaikyti save.
7.8. Kiekvienam vaikui valstybė moka 80,5 Eur išmoką. Ši suma įskaičiuojama į išlaikymą, teikiamą vaikams.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atsakovui teikiant per mažą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir dėl to nesant galimybės užtikrinti visų jų poreikių, ieškovė yra priversta kreiptis dėl socialinių išmokų. Tai, kad ieškovė gali gauti vienokių ar kitokių socialinių išmokų, patvirtina faktą, jog jos ir nepilnamečių vaikų finansinė padėtis nėra pakankamai gera.
8.2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad su ieškove buvo susitaręs dėl 120 Eur/mėn. išlaikymo, kurį mokėjo per savo seserį. Tokio šalių susitarimo nebuvo, ieškovė visada reikalavo, kad atsakovas teiktų didesnį išlaikymą. Vien tai, kad jis mokėjo minėto dydžio išlaikymą, nereiškia, jog tarp šalių buvo toks susitarimas.
8.3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad didesnis išlaikymas, nei šalys buvo susitarusios (po 120 Eur/mėn.), iš jo galėjo būti priteistas tik nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Jokio susitarimo tarp šalių dėl 120 Eur/mėn. dydžio išlaikymo nebuvo. Išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams būtent ir buvo priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 13 d., o išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., t. y. nuo mediacijos pradžios iki kreipimosi į teismą dienos.
8.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl to, jog jis nepilnamečiams vaikams mokėjo išlaikymą, priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
8.5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovės pateikta nepilnamečių vaikų būtinųjų išlaidų skaičiuoklė neparemta faktiniais duomenimis. Į bylą buvo pateikta patiriamas išlaidas patvirtinantys įrodymai, ieškovė teismo posėdžio metu taip pat teikė paaiškinimus dėl tokių išlaidų. Ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui patiria išlaidas, kurios nėra didesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Dėl to šiuo atveju būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad nepilnamečiams vaikams pakanka mažesnio išlaikymo nei minimalioji mėnesinė alga.
8.6. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog nepilnamečiai vaikai gaus nemokamą maitinimą mokykloje, ieškovės prašoma priteisti 170 Eur/mėn. suma maistui yra per didelė ir turėtų sudaryti apie 120 Eur/mėn. Nepilnamečiai vaikai nemokamo maitinimo mokykloje negauna, tik gal gaus ateityje. Net ir tuo atveju, jeigu ateityje nepilnamečiai vaikai gaus nemokamą maitinimą mokykloje, maitinimą sudaro tik pietūs (savaitgalių, atostogų ir sirgimų metu nemokamas maitinimas nėra teikiamas).
8.7. Atsakovas nepagrindė, kad abiem nepilnamečiams vaikams aprangai pakanka 50 Eur/mėn., t. y. po 25 Eur/mėn. kiekvienam, mokyklos reikmėms reikia ne daugiau nei kaip 30 Eur/mėn., t. y. po 15 Eur/mėn. kiekvienam, maisto papildams, vitaminams – 10 Eur, t. y. po 5 Eur/mėn. kiekvienam, visoms kitoms išlaidoms – 80 Eur/mėn., t. y. po 40 Eur/mėn. kiekvienam. Tai, kad atsakovas nuperka vieną ar kitą rūbą ir tik tuo metu, kai vaikai būna pas jį, nėra ir negali būti laikoma tinkamu išlaikymo teikimu, kuris sudarytų pagrindą mažinti priteistą išlaikymo dydį. Be to, pastarosios aplinkybės atsakovas ir neįrodė.
8.8. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena keli kilometrai nuo ieškovės tėvų (senelių), todėl kelionės išlaidų nėra. Kelionės išlaidos patiriamos ne tik kelionėms pas ieškovės tėvus (senelius), bet ir vykstant apsipirkti, pas gydytojus, į būrelius ir kt.
8.9. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad gimtadieniai ir vasaros stovykla būna kartą per metus, todėl ieškovė nepagrįstai prašo priteisti tokias išlaidas kas mėnesį. Ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje yra nurodyti patiriamų išlaidų vidurkiai, o ne konkrečios mėnesinės sumos. Taip buvo padaryta dėl to, kad būtų galima objektyviai įvertinti per mėnesį patiriamų išlaidų dydį.
8.10. Ieškovės turtinė padėtis nėra žymiai geresnė nei atsakovo. Ji įsigijo butą, tačiau iki šiol moka už jį paskolą. Atsakovui kartu su bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso net keli skirtingi nekilnojamojo turto objektai: 1) 150/602 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 7 860 Eur; 2) ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 59 800 Eur; 3) ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) 150/600 dalys sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 1 590 Eur; 5) 1/4 dalis sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 2 180 Eur. Duomenų apie turimą seną automobilį atsakovas nepateikė, todėl įvertinus tai, kad dėl nekilnojamojo turto jis sakė netiesą, labiau tikėtina, jog ir ši aplinkybė nėra tiksli, t. y. atsakovo automobilis nėra nei senas, nei nevertingas.
8.11. Atsakovas buvo patyręs traumą ir dėl to tam tikrą laiko tarpą buvo nedarbingas, tačiau jo sveikatos sutrikimas nėra didelis, jam nėra nustatytas neįgalumas, jo darbingumo lygis taip pat nėra sumažėjęs. Be atsakovo teiginių, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis negali dirbti anksčiau dirbto darbo. Nepagrįsti jo teiginiai, kad jis negali rasti darbo. Iš Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra darbo vietų, pritaikytų asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų. Atsakovo pateiktas medicininis dokumentas patvirtina tik tai, kad jis skundžiasi kelio skausmu ir dėl to jam paskiriama antrinė reabilitacija (kineziterapijos užsiėmimai vandenyje ir masažai).
8.12. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad priteisus iš jo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą jis liks skolingas ieškovei, negalės dengti skolos ir ateityje nesugebės teismo sprendimo įvykdyti, praras motyvaciją dirbti. Ieškovės įsitikinimu, iš atsakovo priteistos sumos nėra neprotingai didelės, be to, jos yra būtinos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tai, kad atsakovas iš anksto teigia, jog tokių sumų mokėti negalės ir neturės motyvacijos dirbti dėl to, kad padėtų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą.
8.13. Jeigu atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.
8.14. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui valstybė moka 80,5 Eur išmoką.
8.15. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovė šiuo metu gali labiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovei ir taip tenka didesnis nepilnamečių vaikų aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu jų materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
8.16. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad jis patiria išlaidas vykdamas pas nepilnamečius vaikus bendrauti, dėl to priteistas išlaikymas turėtų būti mažinamas. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais, ši pareiga vykdoma vaikų interesais, todėl atsakovo patiriamos išlaidos ar kiti nepatogumai negali būti perkeliami nepilnamečiams vaikams (pvz., mažinant jiems priteisto išlaikymo dydį), nes priešingu atveju būtų pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jų ribų.
11. Apeliacijos objektas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, ar pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, išduotą 2022 m. lapkričio 16 d.; procedūrų lapą.
13. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - VĮ Registrų centro išrašus apie atsakovo nekilnojamąjį turtą.
14. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Vadovaujantis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas juos įvertina tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui įvertinti.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
16. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
17. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).
18. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 730 Eur arba maždaug 550 Eur atskaičius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, įvertina šalių turtinę padėtį, atsižvelgia į jų jauną amžių, sveikatos būklę ( atsakovas yra patyręs kojos traumą, tačiau jo darbingumo lygis nesumažėjęs ir tikėtina, kad po reabilitacijos jo sveikata pagerės), į tai, kad šalių nepilnamečių vaikai gauna paramą iš valstybės (kas mėnesį mokama po 73 Eur), dėl to teismas mano, jog iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisiama po 220 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m.gegužės 13 d.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, tačiau skundžiamame sprendime apskritai nepateikta vaikų būtinųjų ir kitų poreikių analizė, atskirai neindividualizuoti kiekvieno vaiko poreikiai, apsiribota abstrakčiu teiginiu, kad atsakovo mokamas vaikams išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra nepakankamas vaikų būtinųjų poreikių užrtikrinimui. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kodėl teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma, nei minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, įvertinti ir pateikti konkrečią išvadą dėl kiekvieno vaiko poreikių, šią išvadą motyvuoti, o ne apsiriboti vien abstrakčiu vertinimu.
24. Kaip minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
26. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio ir vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) maitinimo organizatore virėja ir jos mėnesinis darbo užmokestis yra 1835,34 Eur, atskaičius mokesčius 1097,85 Eur. Atsakovas nuo 2021 m.gegužės 19 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl dešinio kelio užpakalinio kryžminio raiščio plyšimas buvo gydomas nuo 2020 m.rugpjūčio 24 d. iki 2021 m.gegužės 13 d., jam išduotas siuntimas pas medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl tolesnės traumos gydymo. Atsakovas iki traumos patyrimo dirbo tolimų reisų vairuotoju, dėl dabartinės sveikatos būklės jis šio darbo dirbti negali ir ieško darbo, kurio atlikimui neturėtų įtakos patirta kojos trauma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalys nekilnojamo ir kitokio vertingo turto neturi.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant tikrąją tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, t. y. duomenų apie tėvo gaunamas pajamas, jo elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir kt.
29. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nekilnojamojo turto ir kitokio vertingo turto neturi, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso: 1) 150/602 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) 150/600 dalys sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 1/4 dalis sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise taip pat turi transporto priemonę – SEAT TOLEDO, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą, tokių duomenų teismui nepateikė, ir tai sudaro pagrindą išvadą, kad jis slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Be kita ko, reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose būti aktyvus ir ex officio (pagal pareigas) rinkti įrodymus, tokių duomenų iš teismams prieinamų registrų taip pat nesurinko.
30. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
31. Remdamasis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ir nevertinęs nurodytų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį panaikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl neatskleistos bylos dalies esmės egzistuoja ir pagrindas ginčą dėl išlaikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Nors apeliacinės instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme, šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 straipsniai).
33. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (jo dalį), atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai įvertino bylos aplinkybes, o teisingas ginčo dėl vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties turinio nustatymas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).
34. Nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistino vaiko išlaikymo dydžio, be kita ko, turėtų: 1) nustatyti / individualizuoti kiekvieno vaiko poreikius ir jų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį; 2) vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatyti šios nutarties 24-25 punktuose nurodytas aplinkybes ir įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis; 3) nusprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustačius visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį, įvertinus valstybės mokamas vaikui išmokas, nustatyti tėvų teiktino išlaikymo dalis įvertinus aplinkybes ir tuo aspektu, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
35. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
36. Apeliantas atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo teigdamas, kad jis visada vykdė šalių susitarimą dėl išlaikymo vaikams teikimo, todėl nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Be to, jis vasaros laiku su vaikais buvo ne mažiau kaip mėnesį, vaikus pasiimdavo pas save savaitgaliais, rūpindavosi jais, todėl išlaikymas buvo realiai teikiamas pinigais ir daiktais bei vaikų priežiūra.
37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
38. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
39. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad šio klausimo teisingam išsprendimui, be kita ko, reikia nustatyti kiekvieno vaiko poreikius ir išsiaiškinti šalių turtinę padėtį, o nagrinėjamu atveju šios aplinkybės bus nustatinėjamos pirmosios instancijos teisme, bylos dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat grąžintina nagrinėti iš naujo.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų esminių, bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nepilnamečiams vaikams priteistinu išlaikymu ir išlaikymo įsiskolinimu, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Kadangi bylos dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi bus patenkinti šalių reikalavimai, nagrinėjamu atveju nėra galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės dėl nurodytų iš esmės neatskleistų ginčo aplinkybių, nustatytinų pirmosios instancijos teisme iš naujo pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įvardijus aiškias patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalis (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.