Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1; 2.6.12.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20

2024 m. birželio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-134-1031/2024 pagal ieškovo D. J. ieškinį dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo ir atsakovo M. G. priešieškinį dėl transporto priemonių mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. G. 6703,40 Eur iškeisto automobilio remonto išlaidų, 181,50 Eur automobilio techninės patikros išlaidas, 605,00 Eur uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autopretenzija“ suteiktų konsultacijų išlaidas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2023-02-01 Transporto priemonės mainų sutarties pagrindu su atsakovu išmainė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 330i į automobilį Mercedes-Benz E-Klasse 220D. Dėl automobilių verčių skirtumo ieškovas primokėjo 9000 Eur priemoką.

3. Pažymėjo, kad automobilio įsigijimo metu atsakovas nurodė, kad kitų trūkumų, išskyrus, jog neveikia „Distronic“ sistema, automobilis neturi. Po dviejų dienų nuo sutarties pasirašymo, t. y. 2023-02-03, ieškovui važiuojant automobiliu ant prietaisų skydelio užsidegė daugybė klaidas indikuojančių lempučių. Taip pat susidarė situacija, kai automobilio nebuvo galima užgesinti bei išsijunginėjo multimedija. 2023-02-15 automobilis buvo apžiūrėtas servise ir surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti šie automobilio trūkumai: automobilio greičių dėžės alyvos nuotėkis; automobilio saugumo sistemų blogas veikimas; automobilio kėbulas turi didesnį dažų sluoksnį; automobilio valdymo blokai nefiksuoja ridos; automobilio valdymo blokai fiksuoja daug klaidų; automobilio jėgos perdavimo į galinius ratus sistema yra netvarkinga; automobilio stabdžių sistema yra netvarkinga. Ieškovas pažymėjo, kad apie šiuos defektus informuotas nebuvo. Mainant automobilius atsakovas nuo jo nuslėpė eilę automobilio trūkumų, apie kuriuos ieškovas negalėjo žinoti, todėl ieškovas prašė teismo priteisti šių trūkumų šalinimo išlaidas, taip pat išlaidas, patirtas nustatant ir įvertinant automobilio trūkumus.

4. Atsakovas M. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2023-02-01 mainų sutartį negaliojančia ir pritaikyti restituciją - automobilį Mersedes Benz priteisti/grąžinti atsakovui, o automobilio BMW 330i VIN Nr. (duomenys neskelbtini) faktinę vertę 6000 Eur priteisti/grąžinti ieškovui, taip pat grąžinti ieškovui priklausiančią 9000 Eur priemoką (sumokėtą vertės skirtumą) iš viso 15 000 Eur, taip pat priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, kurios bus patikslintos proceso metu.

5. Nurodė, kad atsakovo automobilis Mercedes Benz buvo tvarkingas, važiuojantis, turintis galiojančią techninės apžiūros pažymą, su nekritiniais trūkumais, kurie leido prekę eksploatuoti pagal paskirtį ir kurie ieškovui buvo aprašyti bei žinomi. Tuo tarpu ieškovo mainomas jam priklausantis automobilis BMW buvo nevažiuojantis ir nesikuriantis, jis buvo po stipraus eismo įvykio JAV, buvo įsigytas JAV aukcione ir pargabentas į Lietuvos Respubliką. Atsakovas matė įsigyjamos (išmainomos) prekės išorinę būklę (vaizdą), tačiau jam nebuvo pranešta apie kitus mainomos BMW kritinius defektus. Po kelių dienų nuo sutarčių pasirašymo, atsakovas pradėjus ruoštis BMW automobilio kėbulo remontui, kurio preliminari sąmata pirminiais paskaičiavimais siekė 8 000 Eur, paaiškėjo daug remontuotinų darbų ir keistinų agregatų, apie kuriuos atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ir supažindintas iki sandorio, kitu atveju jis būtų atsisakęs pasirašyti mainų sutartį ir keisti savo Mercedes Benz į šią ieškovo BMW. Atsakovas žodžiu apie tai informavo ieškovą, pasiūlė kompensuoti bent dalį BMW remonto, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė tai daryti ir pats pradėjo reikšti reikalavimus dėl išmainyto Mercedes Benz trūkumų. Atsakovas po sandorio su ieškovu 2023-02-06 atliko automobilio BMW patikrinimą UAB „Montanita“ servise, kur buvo nustatyti sekantys automobilio paslėpti trūkumai: turbinos keitimas ir jos išėmimas bei pastatymas; variklio bloko trūkimas, jo keitimas ir darbai; greičių dėžės defektas, jos keitimas ir darbai; greičių dėžės karteris ir jo keitimas; alyva ir filtrai po nustatytų trūkumų šalinimo. Bendra minėtų paslėptų ir atsakovo nustatytų BMW gedimų šalinimo suma siekė 10 712 Eur, apie tai žodžiu buvo informuotas ieškovas, tačiau jis kategoriškai viską neigė ir atsisakė padėti. Bendri atsakovo nustatyti preliminarūs kaštai automobilio BMW kėbulo bei kitų paaiškėjusių paslėptų defektų šalinimui buvo išaugę iki 18 712 Eur, kas tapo nebepriimtina. Atsakovas, nenorėdamas rizikuoti ir toliau šį automobilį remontuoti, norėdamas išvengti papildomų kaštų bei ieškovui atsisakius kompensuoti bent iš dalies šias išlaidas, pardavė jį trečiajam asmeniui už 6 000 eurų, už tą vertę, kurią ieškovas buvo nustatęs sandorio metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024-02-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo M. G. 2200 Eur remonto išlaidų ir 605,00 Eur UAB „Autopretenzija“ išlaidų ir 1430,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. J. naudai.

7. Vertindamas šalies siejančius santykius, teismas sprendė, kad nors šalių mainų sutartis buvo parašyta keliais dokumentais, tačiau teismas ją laikė vieninga mainų sutartimi ir taikė reguliavimą, numatytą CK XXIV skyriuje. Teismas pažymėjo, kad CK 6.432 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nurodomoji norma, kuri nurodo, kad mainų teisiniams santykiams yra taikomas pirkimo pardavimo sutarčių reguliavimas, jei tai neprieštarauja ir nepaneigia pačios mainų sutarties esmės.

8. Teismas, vertindamas ar šalių sudaryta mainų sutartis yra galiojanti, nustatė, kad atsakovas sutiko mainantis gauti automobilį po avarijos, pirktą užsienio jurisdikcijoje – JAV. Minėtoje mainų sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis yra po avarijos, nevažiuojantis. Atsakovui susirašinėjant buvo pateiktos 14 automobilio BMW nuotraukų, iš kurių buvo matyti, kad automobilis yra sudaužytas, nėra kai kurių kėbulo dalių priekyje, galinės detalės sudaužytos, sudaužyti stiklai, iššovusios saugos pagalvės, nėra netgi priekinio rato. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė akivaizdžia aplinkybe, kad automobilis patekęs į avariją gali turėti ne tik pažeidimus, kurie matomi automobilį apžiūrėjus, tačiau gali turėti ir pažeidimus, kurie išoriškai gali būti ir nematomi. Veikiantis automobilis savyje jungia gausybę veikiančių sistemų ir mechanizmų – stabdymo sistemą, kuro padavimo sistemą, saugos sistemas ir t.t. – kurių kiekviena autoavarijoje gali būti pažeista. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atitinka vidutinio apdairaus ir protingo žmogaus standartą, todėl negalėjo nesuprasti kokios būklės automobilį jis įsigyja. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad toks automobilis gali turėti ir trūkumų, kurie nematomi, bet gali paaiškėti vėliau. Teismo vertinimu, atsakovas visas šias aplinkybes suprato ir būtent taip norėjo elgtis. Taip pat teismas nenustatė, kad būtų kokios nors kliūtys atsakovui prieš mainų sutartį įvertinti galimus automobilio atkūrimo kaštus ir technines galimybes. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo įsigytam automobiliui negali būti taikomi kriterijai kaip veikiančiam, važiuojančiam ir techniškai tvarkingam automobiliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.333) straipsnio prasme. Teismo vertinimu pats atsakovas sprendė dėl automobilio atsikūrimo ir jo atsikūrimo kaštų bei prisiėmė su tuo susijusias rizikas.

9. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atsakovo nurodytais pagrindais, bei sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovui vėliau atsirado išlaidos, kurių jis negalėjo numatyti, yra tik atsakovo neįvertintos rizikos ir neapdairumas, tačiau tai negali būti sandorio negaliojimo pagrindu.

10. Vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatė, kad ieškovui įsigyjant mainų sutartimi automobilį Mercedes-Benz E-Klasse 220D atsakovas tiek skelbime, tiek asmeninėje žinutėje buvo nurodęs, kad automobilis neturi trūkumų. Sudarant mainų sutartį joje buvo nurodyti tokie Mercedes-Benz trūkumai: sudaužytas priekinis bamperis, kapotas, abu priekiniai žibintai bei vairuotojo pusės durys. Teismas, vertindamas nuotraukas pateiktas iš svetainės autoplius.lt, bei vertindamas šalių paaiškinimus nustatė, kad tokių pažeidimų iš tiesų nebuvo. Šalys juos nurodė, siekdamos pateisinti sutartyje nurodomą tikrovės neatitinkančią daiktų vertę (kainą). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovo skelbimo kainos dinamika kito nuo 27 500 Eur iki 26 800 Eur. Atsakovo skelbimas galiojo iki 2023-02-01 ir paskutinė nurodoma kaina buvo 26 800 Eur. Pats atsakovas sudarydamas mainų sutartį su UAB „Verslo sąsaja“ yra nurodęs, kad automobilio kaina 24 000 Eur. Taigi šalims sudarant minėtą mainų sutartį automobilis nekainavo nurodomus 15000 Eur, o šiai vertei pateisinti buvo nurodyti ir minėti pažeidimai.

11. Teismas, vertindamas mainomų automobilių būklę, nusprendė, kad negali juos laikyti vienodais daiktais civilinės teisės prasme. Automobilis Mercedes-Benz E-Klasse 220D buvo išmainytas kaip veikiantis automobilis, kaip savarankiška transporto priemonė, o automobilis BMW buvo išmainytas kaip pažeistų sistemų ir mechanizmų bei detalių visuma, kas jos savaime nedaro transporto priemone. Teismas padarė išvadą, kad automobiliui Mercedes-Benz gali būti taikomi automobilio kriterijai CK 6.333 straipsnio prasme, kai tuo tarpu automobiliui BMW tokie kriterijai nagrinėjamos bylos kontekste taikomi būti negali.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtino, jog buvo atlikta ieškovo automobilio važiuoklės patikra ir kompiuterinis testas, kurių kaina 156,53 Eur. Šios patikros pagrindu ieškovui buvo suformuotas pasiūlymas, kuris apima eilę darbų nuo turbinos keitimo, ratų geometrijos atlikimo iki bamperio apsaugos ar galinių sagčių keitimo. Teismas, vertindamas tokius įrodymus, pažymėjo, kad šios bylos kontekste turi būti aišku ir nedviprasmiška kokie gedimai yra kliūtis transporto priemonę naudoti pagal paskirtį, o kokie jų yra galimai transporto priemonės kokybės pagerinimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki UAB „Veho Lietuva“ dokumentų pateikimo byloje iš esmės nebuvo kilęs klausimas dėl automobilio turbinos veikimo. Tačiau pagal pateiktą pasiūlymą turbinos keitimo kaina 423,50 Eur, o pačios turbinos kaina 2046,19 Eur, taigi vien šios pozicijos remontas kainuoja 2469,69 Eur. Teismas pažymėjo, kad minėti įrodymai nepatvirtina būtinumo atlikti šiuos darbus. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „Veho Lietuva“ nustatė tokius trūkumus. Vien tai, kad yra suformuotas pasiūlymas, teismo vertinimu, nereiškė, kad tokie trūkumai yra nustatyti.

13. Byloje ieškovas pateikė duomenis apie patirtas išlaidas už aušinimo sistemos aptarnavimą, pakabos remontą, tepalų keitimą ir autoelektros remonto darbus, teismas šiuos darbus laikė normaliais ir periodiniais automobilio eksploatavimo veiksmais, kurie nuolat atliekami – aušinimo sistemos skysčio ar variklio alyvos keitimas.

14. Teismas vertino, kad faktinės aplinkybės apie tai ar byloje pateiktuose dokumentuose ieškovui siūlomi atlikti remonto darbai yra kliūtis automobilį eksploatuoti pagal paskirtį, iš esmės yra techniniai klausimai, kuriuos įvertinti reikalinga specialios žinios ir kompetencijos. Teismas pripažino, kad tokių duomenų byloje iš esmės nebuvo pateikta, o pateiktas pasiūlymas nenurodant konkrečių šių darbų atlikimo būtinumo, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas tokias išlaidas laikyti būtinomis ir pagrįstomis bei jas priteisti.

15. Vis dėlto vertinant pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad kai kurios išlaidos gali būti priteistos. Pirmiausiai teismas laikė savaime suprantama aplinkybe, kad neleistinas joks techninių skysčių prasiskverbimas iš automobilio. Foto nuotraukos ir Auto Pretenzijos aktas patvirtino pavarų dėžės skysčio nuotėkį, kurio šalinimo darbai įvertinti 200 Eur. Taip pat teismas laikė, kad ieškovas kėlė automobilio saugumo sistemų netinkamo veikimo klausimus. Šiuos klausimus ieškovas nurodė atsakovui rašomose žinutėse. Teismas nusprendė priteisti ir šių trūkumų šalinimo išlaidas, nes jos perdavimo metu nebuvo žinomos, atsirado netrukus po automobilio perdavimo ir, teismo vertinimu, yra kliūtis automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Minėtame akte nurodoma, kad šio gedimo šalinimo kaina yra 2000 Eur. Teismas šias išlaidas priteisė ieškovui iš atsakovo – viso 2200 Eur. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.

16. Teismas nepriteisė UAB „Veho Lietuva“ patikrinimo išlaidų, nes šios išlaidos buvo patirtos neįrodant jokių tiesioginių šios bylos aplinkybių. Tačiau teismas sprendė priteisti UAB „Autopretenzija“ sumokėtas išlaidas, laikydamas jas ikiteisminėmis pažeistų teisių gynimo išlaidomis.

17. Ieškovo ieškinį patenkinus 39 procentais, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimo išlaidas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė1430,89 Eur (3668,92 Eur x 39 proc.) žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo pakeisti 2023-02-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-134-1031/2024 ir ieškovui iš atsakovo priteisti 4 503,40 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 181,50 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidas, 3 435,92 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 169 Eur žyminį mokestį, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, grąžinti ieškovui 64 Eur žyminio mokesčio permoką. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad dalies automobilio trūkumų įvertinimui reikalingos specialios žinios. Apelianto vertinimu, tokios teismo išvados prieštarauja objektyviems ir byloje nepaneigtiems įrodymams, o konkrečiai 2023-06­-22 UAB „Veho Lietuva“ trūkumų šalinimo sąmatoms. Automobilio trūkumai 2023-06-23 nustatyti oficialaus ginčo automobilio atstovo Lietuvoje - UAB „Veho Lietuva“. Būtent ginčo automobilio atstovas UAB „Veho Lietuva“ turi specialių žinių ne tik nustatyti automobilių trūkumus, tačiau tiksliai įvertinti šių trūkumų šalinimo išlaidas, taigi logiškai sunkiai paaiškinama teismo išvada, kad byloje buvo reikalingos specialios žinios. Apelianto manymu, visi automobilio trūkumai, nurodyti 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ sąmatose, kartu su jų šalinimo išlaidomis, pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kaip trukdantys eksploatuoti automobilį pagal paskirtį, ieškovui nepatiriant neprotingai didelių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis UAB „Veho Lietuva“ specialistų atlikta apžiūra ir 2023-06-22 trūkumų nustatymo sąmatomis bei 2023-02-15 UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūros akto išvadomis. Minėti įrodymai vienas kitą papildė ir vienas kitam neprieštaravo, nebuvo paneigti ar teismo atmesti kaip nepatikimi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, ir neidentifikavo transporto priemonės trūkumų, kurie laikytini pakankamais taikyti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintam bendrajam netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdui - atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo išlaidas.

18.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „Veho Lietuva“ nustatyti trūkumai negali būti vertinami kaip trukdantys eksploatuoti automobilį pagal paskirtį yra objektyviai nepagrįstos. UAB „Veho Lietuva“ yra oficialus automobilių gamintojo „Mercedes-Benz“ servisų tinklo atstovas Lietuvoje, ką patvirtina viešai prieinama informacija bei 2023-­06-22 UAB „Veho Lietuva“ sąmatose publikuojami „Mercedes-Benz“ prekės ženklai. Taigi jau vien dėl šių priežasčių teismui turėjo būti suprantama, kad minėtas servisas automobilio apžiūrą atliko maksimaliai kvalifikuotai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad automobilio turbinos defekto šalinimo išlaidos neturi būti priteisiamos, vadovavosi iš esmės prielaidomis. Būtent UAB „Veho Lietuva“, kuri yra oficialus automobilių gamintojo „Mercedes-Benz“ servisų tinklo atstovas Lietuvoje nustatė, kad automobilio turbina leidžia tepalą. Atsižvelgiant į tai, 2022-06-22 UAB „Veho Lietuva“ sąmatoje bei patikslintoje sąmatoje buvo nurodyta, kad minėtam trūkumui pašalinti yra reikalingas turbinos keitimas, kurio šalinimo išlaidos sudaro 2 469,69 Eur. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė šių išlaidų ieškovui nepriteisti, priimdamas neobjektyvias ir bylos rašytiniams įrodymams prieštaraujančias išvadas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 2 469,69 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidos, susijusios su automobilio turbinos trūkumų šalinimu.

18.3. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinamas ieškovo ieškinį iš viso nevertino byloje pateikto rašytinio įrodymo - 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ sąmatos ir patikslintos sąmatos. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl nesivadovauja minėtu rašytiniu įrodymu. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė automobilių serviso, kuris yra ginčo markės automobilių atstovo servisas UAB „Veho Lietuva“ 2023-06-22 sąmatą bei kito serviso UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-02-15 defektinį aktą. Šiuose įrodymuose esanti informacija nuosekli, vieno serviso nustatyti gedimai patvirtinti ir kitame servise, pateiktuose duomenyse nėra prieštaravimų. Abu servisai nustatė eilė automobilio trūkumų tokių kaip: alyvos nuotėkis iš pavarų dėžės, kardano guma suskilusi, valdymo blokų / modulių klaidos, saugumo elementų defektai. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-02-15 defektiniame akte nurodyta, jog nustatytų trūkumų šalinimo išlaidos siektų nuo 3 400 Eur. Ieškovas, jau bylos nagrinėjimo metu, papildomai kreipėsi į oficialų „Mercedes-Benz“ automobilių serviso tinklą UAB „Veho Lietuva“, kuriame 2023-06-22 automobiliui papildomai, be to, kas jau buvo nustatyta UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-02-15 defektiniame akte, nustatė ir automobilio turbinos defektą. Taigi šis trūkumas nebuvo įtrauktas į trūkumų sąrašą nes ieškovas objektyviai apie tai negalėjo žinoti, kadangi nustatyti šį defektą reikėjo ne tik specialių žinių, tačiau ir specialios įrangos, kurią pasitelkė oficialus automobilio atstovas UAB „Veho Lietuva“. Paminėtina, kad teismas tik iš dalies priteisęs trūkumų šalinimo išlaidas ir nustatęs, jog yra pagrindas priteisti trūkumų šalinimo išlaidas, susijusias su automobilio saugumo sistemų remontą bei skysčių prasisunkimą, turėjo pagrindą vadovautis būtent oficialiais rašytiniais įrodymais - 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ sąmatomis automobilio trūkumų šalinimui. Atsakovas neužtikrino, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Šiuo atveju spręstina, kad automobilio trūkumai, nustatyti net dvejuose servisuose yra įrodyti, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė už netinkamos kokybės daikto pardavimą su šiais trūkumais. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ieškovui iš atsakovo priteisiant teismo nepagrįstai atmestas 4 503,40 Eur automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.

18.4. Teismas nepagrįstai nepriteisė 181,50 Eur išlaidų už automobilio defektų nustatymą ir automobilio apžiūros akto parengimą pagal UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-02-15 PVM sąskaitą faktūrą-serija AKDC Nr. 1407. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas patvirtindamas UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ defektiniame akte nustatytus automobilio trūkumus, susijusius su skysčių prasisunkimo ištaisymu bei dėl automobilio saugumo sistemų netinkamo veikimo trūkumų pašalinimu, nepagrįstai nepriteisė už šių trūkumų nustatymą ieškovo patirtų išlaidų, kurios sudaro 181,50 Eur.

18.5. Teismas negrąžino dalies ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovo 2023-06-30 pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo buvo nurodyta, kad: „ieškovas sumokėjo 233 Eur žyminio mokesčio. Patikslinto ieškinio reikalavimai sudaro 7 490 Eur (žyminis mokestis sudaro 169 Eur), todėl teismo prašytina priimant galutinį sprendimą šioje byloje išspręsti klausimą dėl 64 Eur žyminio mokesčio ieškovui grąžinimo.“ Šis ieškovo prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovo turtiniai reikalavimai buvo sumažinti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ne tik negrąžino ieškovo prašyto žyminio mokesčio dalies, tačiau paskirstė bylinėjimosi išlaidas į jas įtraukdamas ir minėtą 64 Eur žyminio mokesčio permoką. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ieškovui grąžinant 64 Eur žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.

19. Atsakovas M. G. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantas nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti teismui ir atsakovui, nors įrodyti savo teiginius turi ieškovas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo ieškiniu prašė priteisti automobilio remonto išlaidas bei tai, kad ieškovas savo ieškinį grindė po mainų sutarties paaiškėjusiais trūkumais, kuriuos, kaip teigė ieškovas, yra atsiradęs būtinumas šalinti pagal ieškovo pateiktus duomenis. Taigi, teismas, spręsdamas šį ieškovo reikalavimą, turėjo įvertinti kiek ieškovo nurodomi trūkumai neleidžia automobilio naudoti taip, kaip jis (t.y. automobilis) paprastai yra naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio byloje gali būti priteistos ir realiai jau patirtos išlaidos ir dar nepatirtos, tačiau būtinų darbų išlaidos, jei jos reikalingos tam, kad automobilį būtų galima naudoti taip, kaip jis paprastai yra naudojamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu ir apeliaciniu skundu neįrodinėjo, kad mainų sutartimi turimas naudotas automobilis negalėtų būti įprastai naudojamas, nes patį automobilį jis nuolat ir nepertraukiamai naudoja. Apeliantas nepateikė nei vieno ¡rodymo, kad mainų sutartimi turimo automobilio jis negali naudoti ar tai, jog automobilio eksploatavimas tapo nenaudingas jam asmeniškai ir dėl to, jis buvo priverstas nuomotis kitą transporto priemonę ar apskritai nesinaudoti automobiliu.

19.2. Dėl automobilio turbinos trūkumų šalinimo išlaidų , atsakovas pažymi, kad apelianto pateiktame pasiūlyme, kurį suformulavo UAB „Veho Lietuva“, iš vis nėra jokios informacijos, ar šios automobilio detalės yra būtinos keisti ir svarbiausia kokia yra šių detalių keitimo techninė priežastis, kas sąlygojo tokių gedimų atsiradimą. Apeliantas bando įtikinti, kad UAB „Veho Lietuva“ nurodė automobilio trūkumus, nors įmonė pateikė tik komercinį pasiūlymą naudotam automobiliui, kurio rida yra ženkli. Atsakovas pritaria, kad UAB „Veho Lietuva“ gali teikti pasiūlymus remontuoti automobilius, kaip ir kiti servisai, bet nepritaria, kad šiuo konkrečiu atveju pasiūlymas gali būti prilyginamas įrodymui dėl automobilio esminių trūkumų, kas reiškia kokybinį automobilio techninio stovio įvertinimą, vadovaujantis ne bendrąja apžiūra, o specialiosiomis autotechninėmis žiniomis. Šiuo atveju siekiant nustatyti ar automobilio turbina yra sugedusi ir kokia yra tokio gedimo priežastis, bei įvertinti ar atsakovas pats galėjo žinoti, jog mainomo automobilio turbina yra sugedusi, galėjo būti nustatyta tik autotechninės ekspertizės metu, ją atliekant kvalifikuotam ekspertui. Akcentuotina, kad apeliantas daro loginę klaidą, serviso pasiūlymą prilygindamas automobilio trūkumams tokio pobūdžio bylose. Apelianto pateiktas įrodymas 2023-02-15 UAB „Autopretenzija“ transporto priemonės apžiūros akte taip pat nėra fiksuoti jokie turbinos gedimai. UAB „Veho Lietuva“ pasiūlymas, įskaitant ir turbinos siūlymą keisti suformuotas 2023-06-22, o ginčo automobilis MERCEDESBENZ EKLASSE 220D, transporto priemonės mainų sutarties pagrindu apelianto disponuojamas nuo 2023-02-01. Apeliantui teigiant ir įrodant, kad jis nuolat eksploatuoja automobilį, neatmestina, kad automobilio turbinos keitimas yra sąlygotas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su apelianto daikto naudojimu.

19.3. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad „teismas nepriteisia UAB „Veho Lietuva“ patikrinimo išlaidų, nes jos nekonstatuoja tiesioginių automobilio trūkumų, todėl jokių tiesioginių šios bylos aplinkybių neįrodo.“ UAB „Veho Lietuva“ neturi specialiųjų žinių turinčio subjekto statuso, leidžiančio daryti išvadas apie konkrečių galimų gedimų atsiradimo priežastis, laikotarpį ir pateikti tai kaip ekspertinę nuomonę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar UAB „Veho Lietuva“ atstovas D. V. kuris suformulavo pasiūlymą dėl paslaugų atlikimo turi specialiųjų autotechninių žinių nustatyti automobilio trūkumus ir jų priežastis, o ne formuoti pasiūlymus.

1.1. Apeliantas yra nesąžiningas, kadangi visą laiką po mainų sutarties automobilį eksploatavo, jį naudojo, atliko einamąjį remontą, tačiau gavęs priešieškinį suprato, kad būtina keisti bylinėjimosi taktiką ir jau po 4 mėnesių automobilio naudojimo siekė suformuluoti „žalą“. Šį aspektą pastebėjo apylinkės teismas ir užkirto kelią nepagrįstam praturtėjimui, dėl ko negalima vadovautis apelianto pateikiama teismine praktika, nes bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Nagrinėjamu atveju apeliantas suprato, kad perka naudotą transporto priemonę Mercedes, ir negalėjo tikėtis, kad ateityje gali neprireikti šio automobilio tvarkyti dėl natūralaus nusidėvėjimo. UAB „Veho Lietuva“ pateikiamas komercinis pasiūlymas konkrečiu atveju negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu automobilio trūkumus, nes tai yra tik komercinis pasiūlymas, bet ne autotechninė ekspertizė, kurioje būtų aprašyti (nufotografuoti) ir įvertinti konkretūs automobilio trūkumai bei nurodytos priežastys kodėl taip galėjo atsitikti. Autotechnines ekspertizes atlieka sertifikuoti ekspertai turintis tam tikras žinias, įgūdžius ir patvirtinančius duomenis apie šių asmenų kvalifikaciją (išsilavinimą), o tokių duomenų apeliantas nepateikė ir nenurodė savo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl ieškovo iš atsakovo mainų sutarties pagrindu įsigyto naudoto automobilio kokybės trūkumų. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl remonto išlaidų atlyginimo, įrodinėjo, kad įsigytas automobilis perdavimo metu turėjo paslėptų trūkumų ir neatitiko daikto kokybės reikalavimų. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad visi atsakovui žinomi automobilio trūkumai buvo nurodyti ieškovui, o ieškovo nurodyti transporto priemonės gedimai atsirado atsakovui toliau eksploatuojant ir naudojantis ginčo daiktu.

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių

23. Byloje nustatyta, kad 2023-02-01 ieškovas ir atsakovas sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovas jam priklausantį automobilį BMW 330i išmainė su atsakovu į atsakovui priklausiusį automobilį Mercedes-Benz E-Klasse 220D. Šalys susitarė, kad dėl automobilių verčių skirtumo ieškovas primoka atsakovui 9000 Eur priemoką. Šalys šį sandorį įformino sudarydamos dvi nevienodo turinio sutartis, kuriose buvo nurodyta, kad Mercedes-Benz E-Klasse 220D automobilio vertė 15000 Eur, o automobilio BMW 330i apie 6000 Eur ir mokama 9000 Eur priemoka. Taip pat sutartyje buvo nurodyta, kad šis automobilis – BMW 330i – yra po avarijos, jam sudužę landai, yra kėbulo trūkumai, automobilis yra nevažiuojantis. Iki sutarties sudarymo ieškovas mainomą automobilį įsigijo JAV aukcione ir šis automobilis buvo pargabentas į Lietuvą. Automobilis po avarijos apgadintas ir nevažiuojantis.

24. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad po mainų sutarties sudarymo, t.y. 2023-02-03, iš atsakovo įsigytas automobilis sugedo. Iš byloje pateikto UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2023-02-15 apžiūros akto matyti, kad jame buvo nurodyti tokie gedimai: pavarų dėžės alyvos nuotėkis, saugumo sistemų blogas veikimas, kėbulas turi didelį dažų sluoksnį, valdymo blokai nefiksuoja ridos, valdymo blokai fiksuoja daug klaidų, jėgos perdavimas į galinę ratų sistemą yra netvarkingas, stabdžių sistema yra netvarkinga. Taip pat ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė 2023-06-21 UAB „Veho Lietuva“ sąskaitą – faktūrą Nr. 701MA567876 dėl 156,53 Eur apmokėjimo už atliktą automobilio Mercedes-Benz E-Klasse 220D važiuoklės patikrą bei kompiuterinį testą, taip pat 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ pasiūlymą dėl ginčo automobilio remonto darbų už 10156,68 Eur sumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai – 2023-02-15 UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūros aktas ir 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ pasiūlymas dėl ginčo automobilio remonto darbų, nepatvirtina esminių ieškovo įsigyto daikto (automobilio) trūkumų.

26. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidas tik už pavarų dėžės skysčio nuotėkio šalinimo darbus (200 Eur) ir automobilio saugumo sistemų gedimų šalinimo išlaidas (2000,00 Eur). Likusias ieškovo prašomas priteisti automobilio remonto išlaidas, atsakovas vertino kaip siekį atsakovo sąskaitą pagerinti ieškovo turimą daiktą.

27. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ieškinio dalyką, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė mainų teisiniai santykiai, kuriems reguliuoti yra taikomos XXIV skyriaus nuostatos, numatančios, jog mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju (CK 6.432 str.).

29. Paminėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

30. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

32. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

34. Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020 31 punktas; kt.).

35. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas įrodinėjo, jog daikto trūkumai egzistavo daikto perdavimo metu, tačiau buvo paslėpti ir išryškėjo tik daiktą pradėjus naudoti. Šiam faktui įrodyti ieškovas pateikė 2023-02-15 UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūros aktą, 2023-06-21 UAB „Veho Lietuva“ sąskaitą – faktūrą Nr. 701MA567876, 2023-06-22 UAB „Veho Lietuva“ pasiūlymą dėl ginčo automobilio remonto darbų, taip pat nurodė aplinkybes, kad automobilis sugedo praėjus vos kelioms dienoms nuo jo įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos ieškovo pateiktus įrodymus konstatavo, kad pateikti įrodymai nepatvirtino esminių ginčo transporto priemonės trūkumų, neįrodė kokie konkretūs gedimai trukdė naudoti transporto priemonę pagal paskirtį. Taip pat teismas sprendė, kad pateiktas UAB „Veho Lietuva pasiūlymas nenurodant konkrečių šių darbų atlikimo būtinumo, savaime nėra pagrindas tokias išlaidas laikyti būtinomis ir pagrįstomis bei jas priteisti.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visi, be išimties, tiek UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ apžiūros akte, tiek UAB „Veho Lietuva“ pasiūlyme nurodyti remonto darbai, egzistavo daikto perdavimo metu, kad šie trūkumai buvo esminiai ir dėl jų nebuvo galima naudoti daikto pagal paskirtį. Paminėtina, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, turbinos keitimo poreikis automobilio apžiūros metu 2023-02-15 nebuvo nustatytas, ši aplinkybė atsirado tik 2023-06-21 apžiūros metu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kas sąlygojo šio gedimo atsiradimą praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po ginčo transporto priemonės įsigijimo, byloje nebuvo pateikta.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad išlaidos už aušinimo sistemos aptarnavimą, pakabos remontą, tepalų keitimą ir autoelektros remonto darbus, yra laikytinomis normaliomis ir periodinėmis automobilio eksploatavimo išlaidomis. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kurie ieškovui siūlomi atliktini remonto darbai iš esmės trukdė automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčą dėl naudoto automobilio trūkumų, teismas turi įvertinti ar naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Konkrečiu atveju ieškovas įrodymų, patvirtinančių dėl kokių konkrečių daikto įsigijimo metu egzistavusių trūkumų, jis negalėjo naudotis automobiliu, nepateikė. Pritartina atsakovės argumentams, kad UAB „Veho Lietuva“ pateikiamas komercinis pasiūlymas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis automobilio trūkumus, nes tai yra tik komercinis pasiūlymas, bet ne autotechninė ekspertizė, kurioje būtų aprašyti (nufotografuoti) ir įvertinti konkretūs automobilio trūkumai bei nurodytos priežastys, kodėl taip galėjo atsitikti. Nagrinėjamu atveju jokios galimos gedimus įtakojusios priežastys nebuvo nustatytos, ieškovas tokių aplinkybių neįrodė.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Būtent pirkėjui kyla pareiga įrodyti, kad konkretūs daikto trūkumai, trukdantys įsigytą daiktą naudoti pagal paskirtį, atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantas, byloje pateiktas UAB „Veho Lietuva“ komercinis pasiūlymas, šių aplinkybių neįrodo bei nepatvirtina, kad būtent ieškovo nurodyti automobilio trūkumai, apie kuriuos jis nebuvo informuotas, lemia tai, kad automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

40. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog byloje pateiktu UAB „Veho Lietuva“ pasiūlymu, nebuvo konstatuoti tiesioginiai automobilio trūkumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti automobilio apžiūros išlaidas. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes (CPK 178str.).

41. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja ieškovas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą (CPK 176–185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl grąžintino žyminio mokesčio

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 233 Eur žyminio mokesčio (turtiniai reikalavimai sudarė 9786,50 Eur sumą). 2023-06-30 pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo ieškovas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai sudaro 7 490 Eur (žyminis mokestis sudaro 169 Eur), todėl teismo prašė priimant galutinį sprendimą šioje byloje išspręsti klausimą dėl 64 Eur žyminio mokesčio ieškovui grąžinimo. Šis ieškovo prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovo turtiniai reikalavimai buvo sumažinti.

44. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad dėl sumažėjusių ieškovo pareikštų turtinių reikalavimų, yra pagrindas grąžinti ieškovo permokėtą žyminį mokestį (64,00 Eur x 75 proc., CPK 87 str. 2 d.) 48,00 Eur sumoje. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad ieškovui grąžintinas žyminis mokestis sudaro 48,00 Eur. Atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1405,92 Eur (169 Eur + 3435,92 Eur; 3604,92 Eur x 39 proc.). Taip pat nurodytina, kad ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo CPK 141 straipsnio tvarka, ši procesinė norma taikoma kartu su CPK 139 - CPK 140 straipsnių dispozicijoje nurodytomis procesinėmis pasekmėmis atsisakytų/atsiimtų ieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atžvilgiu. Taigi, dalies ieškinio reikalavimų atsisakius (dėl 2296,50 Eur sumos priteisimo (9786,50 Eur – 7490,00 Eur), sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, byla dėl šios ieškinio reikalavimų dalies nutraukiama (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

47. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos iš esmės atmetus ieškovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinus tik dėl procesinių reikalavimų, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas M. G. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 700,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, atsakovui iš ieškovo priteistinos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

„Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1405,92 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis eurus ir 92 ct).

Bylos dalį dėl ieškovo D. J. ieškinio reikalavimų - 2296,50 Eur sumos priteisimo, sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, nutraukti.

Gražinti ieškovui D. J. 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) permokėtą žyminį mokestį.“

Priteisti iš ieškovo D. J., asmens kodas duomenys neskelbtini), atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.