- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-134-1031/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01936-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Ruslan Mirnyj
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 2.6.10.5.1; 2.6.16.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2024 m. vasario 26 d.
dalyvaujant ieškovo D. J. atstovui advokatui Jonui Bložei ir atsakovo M. G. atstovui advokato padėjėjui Ruslan Mirnyj,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį dėl automobilio remonto išlaidų priteisimo ir atsakovo M. G. priešieškinį dėl transporto priemonių mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. patikslindamas savo ieškinį prašė iš atsakovo priteisti 6703,40 Eur iškeisto automobilio remonto išlaidų, automobilio techninės patikros išlaidas, UAB „Autopretenzija“ suteiktų konsultacijų išlaidas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. vasario 1 d. Transporto priemonės mainų sutarties pagrindu su atsakovu M. G. išmainė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) į automobilį (duomenys neskelbtini). Dėl automobilių verčių skirtumo ieškovas primokėjo 9000 Eur priemoką.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas jį patikinęs, jog automobilis yra be defektų ir nurodė tik automobilio privalumus. Susirašinėjimo Facebook Massenger programoje atsakovas siuntė automobilio nuotraukas, kurios, be kita ko, leido ieškovui susidaryti nuomonę, kad automobilis defektų neturi. Ieškovas akcentavo, kad jis net kelis kartus siūlė atsakovui automobiliu atvažiuoti iki V., kur jį ieškovas galėtų patikrinti automobilių servise, bet atsakovas vis atsisakinėjo teigdamas, kad tai jam labai sudėtinga ir tvirtino, jog tokiai apžiūrai nėra poreikio, kadangi automobilis neturi jokių trūkumų. O jei kokie trūkumai ir paaiškėtų, tai atsakovas nurodė dėl visko bus susitarta. Ieškovas, atvykęs į vietą, vizualiai apžiūrėjo automobilį ir pakartotinai teiravosi informacijos apie pastarąjį. Atsakovas informavo ieškovą, kad neveikia „Distronic“ sistema (o dėl jos ir susijusi aklos zonos funkcija), tačiau, kaip pažymėjo atsakovas, ne dėl to, kad sugadinta, o dėl to, kad ją reikia kalibruoti. Taigi, šis nurodytas trūkumas ieškovui buvo žinomas ir įsigyjant automobilį buvo įvertintas. Atsakovui pakartotinai patikinus, jog automobilis neturi kitų dar neaptartų trūkumų, todėl ieškovas priėmė sprendimą pasirašyti sutartį ir ją pasirašė.
Ieškovas taip pat nurodė, kad po dviejų dienų nuo sutarties pasirašymo, t. y. 2023 m. vasario 3 d., ieškovui važiuojant automobiliu ant prietaisų skydelio užsidegė daugybė klaidas indikuojančių lempučių. Taip pat susidarė situacija, kai automobilio nebuvo galima užgesinti bei išsijunginėjo multimedija. Apie automobilio sutrikimus ieškovas nedelsiant, t. y. tą pačią dieną, informavo atsakovą. Atsakovui tinkamai nereaguojant, ieškovas kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu apmokėti automobilio defektų šalinimo kaštus, tačiau atsakovui tokį pasiūlymą atmetus Ieškovas nedelsdamas kreipėsi į UAB „Autopretenzija“. Netrukus po to ieškovas užrašė automobilį išsamiai apžiūrai į automobilių remonto dirbtuves UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” išsamiai apžiūrai, apie kurią informavo ir atsakovą žinute, nurodant joje laiką ir vietą bei pakviečiant apžiūroje dalyvauti ir atsakovą, kad galėtų pats įsitikinti susidariusia situacija ir tinkamai bendradarbiauti ir (ar) pareikšti prieštaravimus. Atsakovas neatvyko.
2023 m. vasario 15 d. automobilis buvo apžiūrėtas servise ir surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti šie automobilio trūkumai: Automobilio greičių dėžės alyvos nuotėkis; Automobilio saugumo sistemų blogas veikimas; Automobilio kėbulas turi didesnį dažų sluoksnį; Automobilio valdymo blokai nefiksuoja ridos; Automobilio valdymo blokai fiksuoja daug klaidų; Automobilio jėgos perdavimo į galinius ratus sistema yra netvarkinga; Automobilio stabdžių sistema yra netvarkinga. Ieškovas pažymėjo, kad apie šiuos defektus ieškovas informuotas nebuvo. Ieškovas laiko, kad mainant automobilius atsakovas nuo jo nuslėpė eilę automobilio trūkumų, apie kuriuos ieškovas negalėjo žinoti, todėl ieškovas prašo priteisti šių trūkumų šalinimo išlaidas, taip pat išlaidas, patirtas nustatant ir įvertinant automobilio trūkumus.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir byloje pareiškė priešieškinį. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti 2023 m. vasario 1 d. mainų sutartį negaliojančia ir pritaikyti restituciją - automobilį (duomenys neskelbtini) priteisti/grąžinti atsakovui, o automobilio (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) faktinę vertę 6000 Eur priteisti/grąžinti ieškovui, taip pat grąžinti ieškovui priklausiančią 9000 Eur priemoką (sumokėtą vertės skirtumą) iš viso 15 000 Eur, taip pat priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, kurios bus patikslintos proceso metu.
Atsiliepimas
Atsakovas priešieškinyje nurodė, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. vasario 1 d. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią su ieškovu pasikeitė automobiliais (duomenys neskelbtini) į atsakovui priklausantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo mainomo automobilio faktinė vertė sutartimi buvo nustatyta 15 000 eurų, ieškovo mainomo automobilio faktinė vertė sutartimi buvo nustatyta 6 000 eurų, šalys dėl to susitarė ir pažymėjo mainų sutartyse, todėl šiuo klausimu jokio ginčo nėra.
Prieš sudarant mainų sutartį susirašinėjimo metu šalys siuntė viena kitai mainomų automobilių nuotraukas bei aprašymus, kurie leido šalims susidaryti nuomonę apie mainomas prekes. Atsakovo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo tvarkingas, važiuojantis, turintis galiojančią techninės apžiūros pažymą, su nekritiniais trūkumais, kurie leido prekę eksploatuoti pagal paskirtį ir kurie ieškovui buvo aprašyti bei žinomi. Tuo tarpu ieškovo mainomas jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nevažiuojantis ir nesikuriantis, jis buvo po stipraus eismo įvykio J., buvo įsigytas J. aukcione ir pargabentas į Lietuvos Respubliką. Atsakovas matė įsigyjamos (išmainomos) prekės išorinę būklę (vaizdą), tačiau jam nebuvo pranešta apie kitus mainomos (duomenys neskelbtini) kritinius defektus.
Susitikusios Š. 2023 m. vasario 1 d. Šalys vizualiai apžiūrėjo mainomus automobilius, aptarė galimus trūkumus bei pasirašė sutartis. Pažymėtina, kad ieškovas savo mainomą automobilį B. atvežė ant traliuko, nes ji buvo nevažiuojanti, buvo vakaras ir jau buvo tamsu, detaliai apžiūrėti B. nebuvo faktinių galimybių, tuo tarpu atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo važiuojantis, techniškai tvarkingas ir iš Š. į V. ieškovas išvyko pats savo eiga.
Atsakovas akcentavo, kad po kelių dienų nuo sutarčių pasirašymo, atsakovas pradėjo pasiruošimo darbus B. automobilio kėbulo remontui, kurio preliminari sąmata pirminiais paskaičiavimais siekė 8 000 Eur, tačiau pradėjus gilintis į (B.) neveikimo (nesikūrimo) priežastis paaiškėjo daug remontuotinų darbų ir keistinų agregatų, apie kuriuos atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ir supažindintas iki sandorio, kitu atveju jis būtų atsisakęs pasirašyti mainų sutartį ir keisti savo (duomenys neskelbtini) į šią ieškovo (B.). Atsakovas žodžiu apie tai informavo ieškovą, pasiūlė kompensuoti bent dalį (B.) remonto, tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė tai daryti ir pats pradėjo teisiškai „pulti“ atsakovą, neva būtent jo išmainytas (duomenys neskelbtini) iš esmės turi kritinių trūkumų. Atsakovas vertina, kad ieškovo veiksmai yra prieš jį sukurtas gynybos planas.
Atsakovas taip pat akcentavo, kad, atsakovo vertinimu, ieškovas reikšdamas ieškinį bando apsaugoti save ir užkirsti kelią atsakovui reikalauti grąžinti išmainytą automobilį (duomenys neskelbtini) arba jo vertę, nes atsakovas, sužinojęs apie kritinius įsigyto (B.) trūkumus, atsisakė jį remontuoti savo lėšomis ir suskubo jį parduoti trečiajam asmeniui, taip išvengiant galimos nepamatuotos žalos. Pažymėtina, kad atsakovas po sandorio su ieškovu 2023 m. vasario 6 d. atliko automobilio (B.) patikrinimą UAB „Montanita“ servise, kur buvo nustatyti sekantys automobilio paslėpti trūkumai: Turbinos keitimas ir jos išėmimas bei pastatymas; Variklio bloko trūkimas, jo keitimas ir darbai; Greičių dėžės defektas, jos keitimas ir darbai; Greičių dėžės karteris ir jo keitimas; Alyva ir filtrai po nustatytų trūkumų šalinimo; Bendra minėtų paslėptų ir atsakovo nustatytų (B.) gedimų šalinimo suma siekė 10 712 Eur, apie tai žodžiu buvo informuotas ieškovas, tačiau jis kategoriškai viską neigė ir atsisakė padėti. Bendri atsakovo nustatyti preliminarūs kaštai automobilio (B.) kėbulo bei kitų paaiškėjusių paslėptų defektų šalinimui buvo išaugę iki 18 712 Eur, kas tapo nebepriimtina. Atsakovas, nenorėdamas rizikuoti ir toliau šį automobilį remontuoti, norėdamas išvengti papildomų kaštų bei ieškovui atsisakius kompensuoti bent iš dalies šias išlaidas, pardavė jį trečiajam asmeniui už 6 000 eurų, už tą vertę, kurią ieškovas buvo nustatęs sandorio metu.
Atsiliepimas
Atsakovas akcentavo, kad apie nurodytus ir paslėptus defektus ieškovas atsakovo neinformavo, 2023-02-06 apžiūroje nustatyti (B.) defektai nebuvo nurodyti nei žodžiu, nei raštu ar kitais prieinamais būdais. Atsakovas buvo susipažinęs tik su išoriniais (B.) trūkumais po eismo įvykio, kurie buvo akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma, atsakovas pagal tai ir planavo savo išlaidas kėbulo atstatymui ir remontui. Tačiau prekės agregatų ir mazgų gedimai nebuvo akivaizdžiai aiškūs ir apie juos neišardžius šiuos mazgus nebuvo galimybės sužinoti, taip pat ieškovas apie tai nieko neminėjo, ar nutylėjo, kas yra nepriimtina. Atsakovas pažymėjo, kad tokio pobūdžio defektai objektyviai negalėjo atsirasti atsakovo automobilio naudojimo pasėkoje, nes jis jį įsigijo nevažiuojantį ir negalėjo naudoti. Preziumuojama, kad šie defektai (kėbulo ir paslėpti variklio agregatų) atsirado eismo įvykio J. pasėkoje, tačiau jie turėjo būti žinomi ieškovui, nes jis automobilį pirko J. aukcione ir jam turėjo būti pateikta visa aktuali ir objektyvi informacija apie perkamą prekę.
Esant tokiems kritiniams gedimams (B.) automobilis būtų tinkamas faktiškai tik utilizacijai arba išardymui detalėms, todėl atsakovas jaučiasi apgautas, tačiau jį ieškovas nori apgauti dar kartą, teismui teikdamas nepagristą ieškinį ir reikalaudamas atlyginti žalą, kurios faktiškai nėra.
Atsakovas vertina, kad žinodamas tikrąją informaciją su ieškovu sandorio nebūtų sudaręs, nes buvo ieškovo suklaidintas, todėl toks sandoris turi būti pripažinti negaliojančiu ir jam taikoma restitucija. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Atsakovas prašo taikyti restituciją ir šalis grąžinti į iki sutarties buvusią padėtį. Jam perleidus iškeistą automobilį (B.) kitam asmeniui prašo priteisti iš jo automobilio vertę pinigais, tokią, kokia ir buvo nurodyta mainų sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovo priešieškinis atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys 2023 m. vasario 1 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią ieškovas jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) išmainė su atsakovu į atsakovui priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad dėl automobilių verčių skirtumo ieškovas primoka atsakovui 9000 Eur priemoką. Šalys šį sandorį įformino sudarydamos dvi nevienodo turinio sutartis (bylos failas 1, 130, 131 lapai). Šiose sutartyse nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vertė 15000 Eur, o automobilio (duomenys neskelbtini) apie 6000 Eur ir mokama 9000 Eur priemoka. Taip pat sutartyje nurodoma, kad šis automobilis – (duomenys neskelbtini) – yra po avarijos, jam sudužę landai, yra kėbulo trūkumai, automobilis yra nevažiuojantis.
Iki šios sutarties sudarymo ieškovas mainomą automobilį įsigijo (J.) aukcione ir šis automobilis buvo pargabentas į Lietuvą. Automobilis po avarijos apgadintas ir nevažiuojantis (bylos Failas Nr. 2, 12-17 lapai). Fotografijos atsakovui persiųstos susirašinėjant (bylos Failas Nr. 2, 25 lapas).
Atsakovas mainomą automobilį iki minėtos mainų sutarties su ieškovu sudarymo įsigijo 2023 m. sausio 3 d. iš UAB „Verslo sąsaja“ taip pat mainų sutarties pagrindu. Minimoje sutartyje nurodoma, kad mainoma automobilio kaina 24000 Eur (bylos popierinės kopijos II tomas, b.l. 59 ).
Taigi iki ginčijamos mainų sutarties sudarymo atsakovas automobilį buvo eksploatavęs beveik vieną mėnesį, o ieškovas automobilio eksploatavęs nebuvo, nes automobilis buvo po avarijos ir nevažiuojantis.
Atsakovas apie savo parduodamą automobilį paskelbė svetainėje autoplius.lt nurodydamas, kad parduodavo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina 27 500 Eur, kaina buvo palaipsniui mažinama iki 26 800 Eur. Atsakovas skelbimą patalpino 2023 m. sausio 8 d., t.y. praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis pats tą automobilį įsigijo. Ieškovui susisiekus su atsakovu šalys sutarė automobiliais apsikeisti, ieškovui sumokant priemoką dėl verčių skirtumo. Šalims susirašinėjant atsakovas patikino ieškovą, kad atsakovo automobilis neturintis trūkumų, o jei tokie atsirastų, patikino, jog būtų susitarta. Nei viena iš šalių prieš sudarant ginčijamą sandorį dėl automobilių techninio įvertinimo nesikreipė.
Dėl šalis siejančio teisinio santykio kvalifikavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors šalių mainų sutartis yra parašyta keliais dokumentais, teismas laiko tai vieninga mainų sutartimi ir taiko reguliavimą, numatytą CK XXIV skyriuje. Teismas pažymi, kad CK 6.432 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nurodomoji norma, kuri nurodo, kad mainų teisiniams santykiams yra taikomas pirkimo pardavimo sutarčių reguliavimas, jei tai neprieštarauja ir nepaneigia pačios mainų sutarties esmės.
Ieškovas savo ieškiniu prašo priteisti automobilio remonto išlaidas, atsakovas gi prašo pripažinti pačią šalių sudarytą sutartį negaliojančia. Esant tokiems reikalavimams teismas pirmiausiai pasisako dėl atsakovo priešieškinio, vertindamas ar šalių sudaryta mainų sutartis yra galiojanti.
Atsakovas vertino, kad ieškovas nesielgė kaip sąžininga šalis, nepateikė jam tikros, pilnos ir išsamios informacijos apie ieškovo turėtą automobilį, nutylėjo apie automobilio (B.) paslėptus trūkumus ir defektus, todėl taip suklaidintas atsakovas ir sprendė keistis automobiliais. Jei atsakovui būtų žinoma tikroji padėtis ir tikroji automobilio būklė, jis tokio sprendimo priėmęs nebūtų, todėl atsakovas laiko, kad sandorį jis sudarė dėl suklydimo, suklydo dėl sandorio esmės ir tokiam sandoriui turi būti taikoma teisinė pasekmė – restitucija. Pačiam atsakovui jau perleidus automobilį kitam asmeniui ir nesant galimybės restituciją taikyti natūra, restitucija turi būti taikoma ekvivalentu pinigais. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, atsakovo argumentų ir reikalavimų nevertina nei teisėtais, nei pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Parduodamų, o šiuo atveju mainomų, daiktų kokybės reikalavimai yra įtvirtinti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, o straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Teismo vertinimu, šis reguliavimas yra labai svarbus vertinant sutarties galiojimą.
Pirmiausiai, kaip jau minėta, atsakovas sutiko mainantis gauti automobilį po avarijos, pirktą užsienio jurisdikcijoje – (J.). Minėtoje mainų sutartyje yra nurodoma, kad automobilis yra po avarijos, kad automobilis yra nevažiuojantis. Atsakovui susirašinėjant yra pateiktos 14 automobilio (B.) nuotraukų, kuriose automobilis matyti iš visų pusių, tiek automobilio vidus, tiek automobilio išorė. Iš šių nuotraukų matyti, kad automobilis yra sudaužytas, nėra kai kurių kėbulo dalių priekyje, galinės detalės sudaužytos, sudaužyti stiklai, iššovusios saugos pagalvės, nėra netgi priekinio rato. Taigi teismas daro išvadą, kad bet kuris suaugęs, nors vidutiniškai mąstantis žmogus turi suprasti, kad toks automobilis negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, juo negali būti tuoj pat važiuojama. Teismas taip pat laiko akivaizdžia aplinkybe, kad automobilis patekęs į avariją gali turėti ne tik pažeidimus, kurie matomi automobilį apžiūrėjus, tačiau gali turėti ir pažeidimus, kurie išoriškai gali būti ir nematomi. Veikiantis automobilis savyje jungia gausybę veikiančių sistemų ir mechanizmų – stabdymo sistemą, kuro padavimo sistemą, saugos sistemas ir t.t. – kurių kiekviena autoavarijoje gali būti pažeista. Teismas pažymi, kad atsakovas atitinka vidutinio apdairaus ir protingo žmogaus standartą, todėl negalėjo nesuprasti kokios būklės automobilį jis įsigyja. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad toks automobilis gali turėti ir trūkumų, kurie nematomi, bet gali paaiškėti vėliau. Teismo vertinimu, atsakovas visas šias aplinkybes suprato ir būtent taip norėjo elgtis. Taip pat teismas nenustatė, kad būtų kokios nors kliūtys atsakovui prieš mainų sutartį įvertinti galimus automobilio atkūrimo kaštus ir technines galimybes. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo įsigytam automobiliui negali būti taikomi kriterijai kaip veikiančiam, važiuojančiam ir techniškai tvarkingam automobiliui CK 6.333 straipsnio prasme.
Teismas šiame kontekste pažymi, kad sudaužytas, neveikiantis ir nevažiuojantis automobilis kaip civilinės apyvartos dalykas kokybiškai yra kitas daiktas, nei veikiantis ir važiuojantis automobilis, todėl atsakovo įsigytam automobiliui negali būti keliami tokie patys kriterijai kaip veikiančiam automobiliui. Veikiančio automobilio mechanizmų ir sistemų visuma yra daug daugiau nei pažeistų mechanizmų ir sistemų suma. Atsakovas pats sprendė dėl automobilio atsikūrimo ir jo atsikūrimo kaštų bei prisiėmė su tuo susijusias rizikas.
Teismas negali suklydimo vertinti esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės (CK 1.90 straipsnio 3 dalis), nes atsakovas negalėjo nesuprasti, ką ir kokiomis sąlygomis pastarasis įgyja. Teismas šiame kontekste pažymi ir tai, kad sandoris yra socialinis ir teisinis gėris. Visuomenės ir jos narių progresas, stabilumas ir sąveika yra nulemta galimybė visuomenės nariams sudaryti sandorius ir juos įgyvendinti. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu yra kraštutinė teisių gynimo forma. Šiuo atveju, teismas nenustato jokių aplinkybių, dėl kurių sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu atsakovo nurodytais pagrindais. Tai, kad atsakovui vėliau atsirado išlaidos, kurių jis negalėjo numatyti, yra tik atsakovo neįvertintos rizikos ir neapdairumas, tačiau tai negali būti sandorio negaliojimo pagrindu.
Dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
Teismui įvertinus, kad atsakovo priešieškinis turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir teismui konstatavus, kad šalių sudaryta mainų sutartis teisėta ir šalims galiojanti, teismas vertina ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
Ieškovui įsigyjant mainų sutartimi automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovas tiek skelbime, tiek asmeninėje žinutėje buvo nurodęs, kad automobilis neturi trūkumų. Sudarant mainų sutartį joje buvo nurodyti tokie (duomenys neskelbtini) trūkumai: sudaužytas priekinis bamperis, kapotas, abu priekiniai žibintai bei vairuotojo pusės durys. Teismas, vertindamas nuotraukas pateiktas iš svetainės autoplius.lt, bei vertindamas šalių paaiškinimus nustatė, kad tokių pažeidimų iš tiesų nebuvo. Šalys juos nurodė, siekdamos pateisinti sutartyje nurodomą tikrovės neatitinkančią daiktų vertę (kainą). Kaip minėta, atsakovo skelbimo kainos dinamika kito nuo 27 500 Eur iki 26 800 Eur. Atsakovo skelbimas galiojo iki 2023 m. vasario 1 d. ir paskutinė nurodoma kaina buvo 26 800 Eur. Pats atsakovas sudarydamas mainų sutartį su UAB „Verslo sąsaja“ yra nurodęs, kad automobilio kaina 24 000 Eur. Taigi šalims sudarant minėtą mainų sutartį automobilis nekainavo nurodomus 15000 Eur, o šiai vertei pateisinti buvo nurodyti ir minėti pažeidimai.
Teismas, vertindamas mainomų automobilių būklę, negali juos laikyti vienodais daiktais civilinės teisės prasme. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo išmainytas kaip veikiantis automobilis, kaip savarankiška transporto priemonė, o automobilis (duomenys neskelbtini) buvo išmainytas kaip pažeistų sistemų ir mechanizmų bei detalių visuma, kas jos savaime nedaro transporto priemone. Todėl teismas daro išvadą, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) gali būti taikomi automobilio kriterijai CK 6.333 straipsnio prasme, kai tuo tarpu automobiliui (B.) tokie kriterijai nagrinėjamos bylos kontekste taikomi būti negali.
Ieškovas savo ieškinį grindžia po mainų sutarties paaiškėjusiais trūkumais, kuriuos yra atsiradęs būtinumas šalinti pagal ieškovo pateiktus duomenis. Teismas, spręsdamas šį ieškovo reikalavimą, turi įvertinti kiek ieškovo nurodomi trūkumai neleidžia automobilio naudoti taip, kaip jis (t.y. automobilis) paprastai yra naudojamas (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio byloje gali būti priteistos ir realiai jau patirtos išlaidos, ir dar nepatirtos, tačiau būtinų darbų išlaidos, jei jos reikalingos tam, kad automobilį būtų galima naudoti taip, kaip jis paprastai yra naudojamas.
Ieškovas būtinų darbų atlikimui pagrįsti pateikė UAB „Autopretenzija“ 2023 m. vasario 15 d. apžiūros aktą, jame nurodomi gedimai: pavarų dėžės alyvos nuotėkis, saugumo sistemų blogas veikimas, kėbulas turi didelį dažų sluoksnį, valdymo blokai nefiksuoja ridos, valdymo blokai fiksuoja daug klaidų, jėgos perdavimas į galinę ratų sistemą yra netvarkingas, stabdžių sistema yra netvarkinga. Kaip minėta, šis aktas surašytas daugiau nei prieš metus, tačiau ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, patvirtinančio šių darbų atlikimą.
Taip pat ieškovas automobilio trūkumus įrodinėja UAB „Veho Lietuva“ dokumentais (bylos 1 failas, 167-173 lapai). Iš šių duomenų matyti, kad buvo atlikta ieškovo automobilio važiuoklės patikra ir kompiuterinis testas, kurių kaina 156,53 Eur. Šios patikros pagrindu ieškovui buvo suformuotas pasiūlymas, kuris apima eilę darbų nuo turbinos keitimo, ratų geometrijos atlikimo iki bamperio apsaugos ar galinių sagčių keitimo. Teismas, vertindamas tokius įrodymus, pažymi, kad šios bylos kontekste turi būti aišku ir nedviprasmiška kokie gedimai yra kliūtis transporto priemonę naudoti pagal paskirtį, o kokie jų yra galimai transporto priemonės kokybės pagerinimas. Iki minėtų UAB „Veho Lietuva“ dokumentų pateikimo byloje iš esmės nebuvo kilęs klausimas dėl automobilio turbinos veikimo. Tačiau pagal pateiktą pasiūlymą turbinos keitimo kaina 423,50 Eur, o pačios turbinos kaina 2046,19 Eur, taigi vien šios pozicijos remontas kainuoja 2469,69 Eur. Teismas pažymi, kad minėti įrodymai nepatvirtina būtinumo atlikti šiuos darbus. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Veho Lietuva“ nustatė tokius trūkumus. Vien tai, kad yra suformuotas pasiūlymas, teismo vertinimu, nereiškia, kad tokie trūkumai yra nustatyti. Kaip jau teismas nurodė, tai galimai gali būti automobilio gerinimo veiksmai, kurie šiuo metu netrukdo naudoti automobilį pagal tiesioginę jo paskirtį. Kaip teismas yra nustatęs byloje, ieškovas automobiliu naudojasi, tačiau šie darbai nėra atlikti, duomenų apie jų atlikimą bei apmokėjimą byloje nėra.
Byloje ieškovas yra pateikęs duomenis apie patirtas išlaidas už aušinimo sistemos aptarnavimą, pakabos remontą, tepalų keitimą ir autoelektros remonto darbus (bylos 2 failas 38-45 puslapiai), teismas šiuos darbus laiko normaliais ir periodiniais automobilio eksploatavimo veiksmais, kurie nuolat atliekami – aušinimo sistemos skysčio ar variklio alyvos keitimas.
Teismo vertinimu, ar minėtuose dokumentuose ieškovui siūlomi atliktini remonto darbai yra kliūtis automobilį eksploatuoti pagal paskirtį, iš esmės yra techniniai klausimai, kuriuos įvertinti reikalinga specialios žinios ir kompetencijos, teismas pažymi, kad tokių duomenų iš esmės nepateikta, o pateiktas pasiūlymas nenurodant konkrečių šių darbų atlikimo būtinumo, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas tokias išlaidas laikyti būtinomis ir pagrįstomis bei jas priteisti.
Tačiau teismas pažymi, kad kai kurios išlaidos gali būti priteistos vertinant pateiktus įrodymus. Pirmiausiai teismas laiko savaime suprantama aplinkybe, kad neleistinas joks techninių skysčių prasiskverbimas iš automobilio. Iš foto nuotraukų ir Auto Pretenzijos akto matyti pavarų dėžės skysčio nuotėkis, kurio šalinimo darbai įvertinti 200 Eur. Taip pat teismas laiko, kad ieškovas kėlė automobilio saugumo sistemų netinkamo veikimo klausimus. Šiuos klausimus ieškovas nurodė atsakovui rašomose žinutėse. Teismas sprendžia priteisti ir šių trūkumų šalinimo išlaidas, nes jos perdavimo metu nebuvo žinomos, atsirado netrukus po automobilio perdavimo ir, teismo vertinimu, yra kliūtis automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Minėtame akte nurodoma, kad šio gedimo šalinimo kaina yra 2000 Eur. Teismas šias išlaidas priteisia ieškovui iš atsakovo – viso 2200 Eur. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį teismas atmeta kaip neįrodytą.
Teismas nepriteisia UAB „Veho Lietuva“ patikrinimo išlaidų, nes jos nekonstatuoja tiesioginių automobilio trūkumų, todėl jokių tiesioginių šios bylos aplinkybių neįrodo. Tačiau teismas sprendžia priteisti UAB „Autopretenzija“ sumokėtas išlaidas, laikydamas jas ikiteisminėmis pažeistų teisių gynimo išlaidomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atmetus atsakovo priešieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas patikslinęs savo reikalavimą prašė priteisti 6703,40 Eur remonto išlaidų, 181,50 Eur techninės būklės patikros išlaidų bei 605,00 Eur UAB „Autopretenzija“ išlaidų. Teismas sprendė priteisti 2200 Eur remonto išlaidų ir 605,00 Eur UAB „Autopretenzija“ išlaidų. Kitoje dalyje sprendė ieškinį atmesti. Ieškovo ieškinio reikalavimo suma buvo 7489,90 Eur. Teismas sprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 2805 Eur. Taigi ieškovo ieškinys patenkintas 39 procentais. Pagal šią proporciją teismas paskirsto ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 233 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir atstovavimo išlaidas pagal 2023 m. gegužės 25 d. sutartį dėl teisinių paslaugų. Pagal minėtą sutartį advokatui Jonui Bložei sumokėjo 847,00 Eur, 1706,10 Eur, 363,00 Eur, 519,82 Eur, viso 3435,92 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3668,92 Eur (233 Eur + 3435,92 Eur). Pagal minėtą proporciją jos priteistinos iš atsakovo ieškovui - 1430,89 Eur (3668,92 Eur x 39 proc.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo D. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui D. J. iš atsakovo M. G. 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) remonto išlaidų ir 605,00 Eur UAB „Autopretenzija“ išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. G. ieškovo D. J. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1430,89 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų ir 89 ct).
Atsakovo M. G. priešieškinį atmesti ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.