Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-575-928/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-07
Bylos Nr.: 1A-575-928/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28910-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis: A. J.
Civilinis atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Nukentėjusysis: G. Š., R. M.
Advokatai: Rasa Valiukaitė, Romualdas Drakšas, Lina Gervelienė, Antanas Vincas Pilipčikas

Kategorijos

1.2.13.1.1Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas (BK 176 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-928/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28910-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1.; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą prokurorei Astai Bernatavičienei,nuteistajam A. J., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei,

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui,

nukentėjusiosios G. Š. atstovui advokatui Romualdui Drakšui,nukentėjusiosios R. M. atstovei advokatei Rasai Valiukaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 110 MGL dydžio (4 142,60 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad A. J. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ G. Š. priteista 15 000 eurų (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, R. Š. 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

G. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

G. Š. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš A. J. priteista jai 2 000 (du tūkstančiai) eurų proceso išlaidų.

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti procesines išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Įmonė) direktoriaus pavaduotoju ir direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 12 įpareigotas organizuoti darbą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ D. padalinyje, Įmonės direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto „Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo“ 1 punktu, 2 punktu įpareigotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones paskirtame padalinyje, laikytis darbuotojų darbų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų; pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1437 redakcija) būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą Įmonės D. padalinyje, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, pažeisdamas: 1) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) reikalavimus aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusę informaciją apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką; 2) Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XI1-2607 redakcija), nurodymus, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą; 3)Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto reikalavimus apmokyti dirbti darbuotojus prieš pavedant jiems atlikti pavojingus darbus; 4) Įmonės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros - leidimo išdavimo tvarkos“ reikalavimą išduoti paskyrą-leidimą darbui šuliniuose; 5) Įmonės „Kanalizacijos šulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 65, patvirtintos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 77, 55.1 punkto, 58 punkto, „Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos“ Nr. 46, patvirtintos direktoriaus 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 15, 3.1.3 punkto reikalavimus išduoti paskyrą - leidimą darbui šulinyje ir darbus šulinyje pavesti dirbti ne mažiau kaip dviem gerai instruktuotiems darbuotojams; 6) Įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos“, patvirtintos 2012 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 28, IV skyriuje numatytą darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarką, neorganizavo K. Š. mokymų atliekant pavojingus darbus, neišdavė K. Š. asmeninių apsaugos priemonių, neišdavė K. Š. paskyros-leidimo dirbti pavojingą darbą šulinyje, kai atliekant pavestą darbą gali kilti pavojus darbuotojui nukristi iš aukščio, ir pavedė vienam darbininkui - asenizaciniu automobiliu dirbančiam K. Š. K. ir T. gatvėse D. mieste atlikti darbą šulinyje - pašalinti nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšti užsikimšusią trasą, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2017 m. birželio 11 d. apie 12-13 val. K. Š., pagal A. J. žodinį pavedimą šalindamas nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšdamas užsikimšusią trasą, įkrito į kanalizacijos šulinį Nr. 241, T. g. D. mieste ir dėl galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimais galvoje, kraujo išsiliejimais po kietuoju bei voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi smegenų pabrinkimu, 2017 m. birželio 15 d. mirė.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. J. išteisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika. Nukentėjusiųjų G. Š. ir R. M. (Š.) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

2.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje netinkamai įvertino visumą bylos faktinių aplinkybių ir nustatęs prieštaringus duomenis, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, įpareigojančiu objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, bei jį grįsti prielaidomis. Mano, kad teismas nuosprendyje visiškai neatsižvelgė į teisinančius įrodymus, visų pirma, į nuoseklius nuteistojo parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme. Iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. A. J. buvo poilsio diena, dėl ko jis nebuvo atsakingas įmonėje už darbų organizavimą, kadangi buvo išvykęs į Vilnių. Nepaisant to, iš D. m. gyventojo L. Č. gavo telefoninį pranešimą, kad nuotekos semia jo namo esančio K. g. (duomenys neskelbtini), D., rūsį, ir jis paaiškino, kad iškilo grėsmė jo turtui, šalia namų esantis kanalizacijos šulinys- kinetė-315mm yra pilna nuotekų, teka į jo namus ir prašė skubios pagalbos. Nors ir nebuvo tą dieną atsakingas už darbų organizavimą, tačiau, suprasdamas gyventojo bėdą, paskambino pagal įmonės direktoriaus patvirtintą birželio mėn. budėjimo grafiką tą dieną budėjusiam K. Š. (pagal patvirtintą grafiką jis budėjo vienas), todėl jis ir nuvyko vienas pagal gyventojo avarinį iškvietimą. Rašyti įsakymus, tvirtinti budėjimo grafikus savaitgaliais yra įmonės direktoriaus kompetencija, ir tai, kad buvo pasiųstas vienas darbuotojas, nėra jo kaltė. Neabejoja, kad K. Š. žinojo kaip reikia atlikti tokį darbą, nes tai buvo jo pagrindinis darbas: būtent, išsiurbtas iš kinetės nuotekas nuvežti į D. valymo įrenginius ir jas išpilti. Toks darbas nebuvo sudėtingas, paprastai įsisavinamas, nereikalaujantis specialių žinių. Telefoninio pokalbio metu jam buvo nurodyta, kad turi dirbti saugiai, paaiškinta kaip saugiai reikia atlikti darbą, K. Š. pasakė, kad viską suprato, atliks darbus saugiai ir pokalbis buvo baigtas. 12.09 val. paskambino K. Š. ir pasakė, kad nusiurbė keletą mašinų, trasoje nuotekų lygis sumažėjo, tačiau trasa vis tiek užsikišusi. Buvo nurodyta nusiurbti dar kelias mašinas ir važiuoti namo, bei paaiškinta, kad trasos atkimšimo darbus pirmadienį atliks „D. vandenys“. K. Š. neminėjo, kad yra T. g. D., kad atidarinėja kanalizacijos šulinius ir ieško kur išleisti į šulinį nuotekas. Tokie veiksmai neleistini, apie tokią saviveiklą prasitarta nebuvo. Antro pokalbio metu buvo įsitikinęs, kad K. Š. yra K. g. D., kur nereikia atidarinėti didžiojo šulinio dangčio. Nuotekų traukimas iš kinetės nėra pavojingas darbas, nereikia specialių apsaugos priemonių, nes nėra pavojaus įkristi, nereikia atidarinėti šulinio dangčio. Be to, pagal nusistovėjusią praktiką įmonėje, traukiant nuotekas iš didžiųjų šulinių, buvo siunčiama ne mažiau dviejų - trijų žmonių brigada, kuri atidengdavo šulinį, apžiūrėdavo ir, jeigu būdavo poreikis, kviesdavo asenizacinį automobilį nusiurbti nuotekas, esant kanalizacijos trasos užsikišimui, o jam nepavykus, kviesdavo „D. vandenys“ hidrodinaminį automobilį. Tuo metu iš miestelio gyventojos R. sužinojęs, kad į kanalizacijos šulinį įkrito įmonės darbuotojas, manė, kad jis įkrito į K. gatvės šulinį, nes moteris nepasakė, į kurios gatvės šulinį. Dėl ko, paskambino šalia toje pačioje gatvėje – K. g. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam D. gimnazijos direktoriui A. J. ir paprašė, kad jis nubėgtų ir pagelbėtų, pažiūrėtų, kas nutiko prie Č. namų K. g. (duomenys neskelbtini), kur ir buvo pasiųstas K.Š. Be to, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) 112 ir pasakė, kad į šulinį K. g. D. įkrito žmogus, BPC darbuotoja pranešė, kad apie nelaimę jau žino, tačiau informavo, kad žmogus įkrito į kitos gatvės kanalizacijos šulinį. Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. J., tačiau teismas šio liudytojo parodymų visiškai nevertino.

2.2. Nesutinka su teismo išvadomis, jog nuteistajam buvo žinoma, kad K. Š. rūpinosi visos trasos atkimšimu ne tik K., bet ir T. gatvėje. Apylinkės teisme nurodė, kad 2017 m. birželio 19 d. Valstybinei darbo inspekcijai rašytame paaiškinime įvardino dvi gatves – K. ir T., nes magistralinė trasa, einanti pro K. g. (duomenys neskelbtini), tarnybiškai buvo įvardinta K. ir T. gatvių magistraline trasa, nes šių gatvių trasos susisiekiančios. Iš 2017 m. birželio 11 d. detalaus transporto priemonės kelionės lapo matyti, kad K. Š. iš K. g. važiavo į T. gatvę, o duomenų apie tai, kad K. Š. važiavo išpilti nuotekų į valymo įrengimus nėra (8 t., b. l. 117-126), tačiau pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad automobilio GAZ 3309, v/n (duomenys neskelbtini) cisterna įvykio metu buvo pilna nuotekų. Iš to daro išvadą, kad K. Š. melagingai nurodė, kad nusiurbė keletą mašinų. Mano, kad iš K. g. atvažiavęs su pilna cisterna nuotekų. K. Š. norėjo jas išpilti į tuščią kanalizacijos šulinį, todėl ir atidenginėjo kelis šulinius, ieškodamas tuščio. Dėl ko, antro pokalbio metu K. Š. ir neminėjo, kad jis yra T. gatvėje. Tikėtina, kad išpylęs nuotekas į tuščią šulinį, būtų grįžęs atgal į K. gatvę ir siurbęs nuotekas vėl iš kinetės prie A. Č. namo, tuo vykdydamas nurodymą išsiurbti dar keletą mašinų, nes per kintetę galima išsiurbti ne vieną cisterną nuotekų. Liudytoja R. patvirtino, kad K. Š. nuvažiuodavo su mašina į kitą gatvę ir vėl grįždavo, ten yra du šuliniai, abu buvo atidaryti, jis nueidavo ir vis kažką pažiūrėdavo, vaikščiojo nuo vieno šulinio prie kito. Iš to daro išvadą, kad K. Š. ieškojo tuščio šulinio, į kurį būtų galima išpilti nuotekas.

2.3. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo M. V. parodymus, kuris teigė, kad įvykio dieną girdėjo nuteistojo telefoninius pokalbius su darbininku ir tai, kad pastarajam buvo išaiškinta, jog reikia laukti pirmadienio, vienam tvarkyti problemos negalima. M. V. taip pat nurodė, kad A. J. paskambino kitas žmogus ir pasakė, kad darbuotojas įkrito į šulinį. Tuomet jis skambino į BPC pranešti apie nelaimę, tačiau nustebo, kad apie tai BPC jau buvo pranešta, papildomai sužinojo, kad nelaimė įvyko kitoje vietoje. Abejoti M. V. parodymais vien todėl, kad liudytoją ir nuteistąjį sieja giminystės ryšiai, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnai skambučio įrašo iš BPC neišreikalavo, dėl ko nėra galimybės įsitikinti nuteistojo pranešimu apie nelaimę. Mano, kad nuoseklūs nuteistojo, liudytojų A. J. ir M. V. parodymai, skambutis į BPC neginčijamai patvirtina, kad A. J. nebuvo davęs nurodymo K. Š. važiuoti į T. gatvę siurbti nuotekų iš kanalizacijos šulinių ir nežinojo, kad jis įkrito į šulinį T.g. D.

2.4. Skunde nuteistasis papildomai paaiškino, kad 2016 m. pradėjęs dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ D. padalinyje, padalinio darbuotojams nurodė, kad asenizaciniu automobiliu kanalizacijos kamščių neatkišinės, nes turimas automobilis nėra pritaikytas tokiems darbams atlikti, o esant poreikiui reikia kviesti hidrodinaminį automobilį iš AB „D. vandenys“, kas ir buvo daroma. Dirbant D. padalinyje nebuvo specialių priemonių (flanšų, strypų, sandarinimo medžiagų), pritaikytų kanalizacijos trasų kamščiams atkišti, jų nebuvo ir asenizaciniame automobilyje nelaimingo atsitikimo metu. Nežinoma, kaip tokie darbai buvo vykdomi D. padalinyje iki jo įsidarbinimo įmonėje, taip pat nežinoma, kaip jie buvo organizuojami (duomenys neskelbtini) padalinyje už kurį jis nebuvo atsakingas. Dėl ko, apklausus skirtingu laiku D. padalinyje ir (duomenys neskelbtini) padalinyje dirbusius darbuotojus, negalima daryti išvadų, kad būtent taip ir buvo atkišinėjamos trasos. Jeigu kai kurie darbuotojai tokius darbus ir vykdė, tai tik savo nuožiūra, be nuteistojo žinios ir nurodymų.

2.5. Pažymėjo, kad K. Š. pagal vairuotojo, vandens valymo įregimų operatoriaus pareigas priklausė vairuoti asenizacinį automobilį, juo ištraukti nuotekas iš vietinės kanalizacijos trasų (šulinių) ir nuotekas išvežti į valymo įrenginius, jas ten išpilant. Kad K. Š. buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas atlikti savo darbą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. A., kuris K. Š. keletą dienų pats praktiškai apmokė dirbti su asenizaciniu automobiliu. Toks instruktavimas, kaip praktiškai parodoma, kaip konkretus darbas turi būti atliktas, laikytinas išsamiu ir tinkamu, nes tokiu būdu instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip nurodytas darbas turi būti teisingai atliktas, jam nereikia kažką papildomai užsirašyti, įsivaizduoti. Įmonės direktorius J. K. su K. Š. aptarė bendrą jo darbo pobūdį ir vidaus darbo tvarkos taisykles. Be to, K. Š. buvo supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, įvadinį instruktavimą jam pravedė įmonės direktoriaus pavaduotojas A. U..

2.6. Nurodo, kad visi kaltinime nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai siejami su K. Š. darbu kanalizacijos šulinyje, jam atliekant kamščių šalinimo darbus. Tuo tarpu nuteistasis nepavedė K. Š. tokių darbų atlikti. Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis žinojo ar bent turėjo suprasti, kokių veiksmų K. Š. imsis, siekdamas atkimšti užsikišusią trasą ir, net jei tiesiogiai pats ir nenurodė konkrečių atliktinų veiksmų, tokiems veiksmams neprieštaravo. Daugelio liudytojų parodymai patvirtino, kad asenizacinis automobilis, kokiu dirbo K. Š., nepritaikytas šalinti kamščius trasose dėl jo mažo galingumo. Liudytojas J. K. patvirtino, kad per kinetę galima ištraukti pilną automobilį nuotekų, tai trunka apie 10 minučių. Asenizacinis automobilis neturi pakankamo slėgio, šlanga tik traukia į save, ji nepučia, o kai pilną cisterną atveža į valymo įrenginius, turinys savaime išteka. Liudytojo A. U. parodymais asenizacinis automobilis neturi pakankamai galios, kad juo atkimšti užsikišusiais trasas, jo šlangos skersmuo apie 100–125 mm, o vamzdis, į kurį ji turėtų būti įstatoma- apie 160 mm, taigi, vamzdžio diametras gerokai platesnis negu žarnos. Su asenizaciniu automobiliu atkimšti reiktų trijų žmonių, nes tektų lipti į šulinį, užsandarinti vamzdį, uždėti flanšą, o įmonė tokių įrenginių neturi. Du žmonės turėtų būti viršuje, mašina turėtų pūsti, tam reikia užvesti automobilį. Kitas žmogus turi įjungti rankeną, prisukti žarną, ją pririšti. Liudytojo K. R. parodymais jam atvažiavus šlanga buvo šulinyje, gulėjo ant dugno, bet neįkišta į vamzdį, jis gerai matė. Jam pačiam teko ją ištraukti. Šulinys buvo tuščias, jame mėtėsi batas, sekantys du šuliniai buvo atidaryti, jie buvo pilni. Jis nurodė, kad vairuotojai nelipa į šulinį, šlangą gali įleisti ir ištraukti ir vienas žmogus. Patvirtino, kad su nuotekomis atkimšti užsikišusios kanalizacijos negalima. Ją atkemša tik švariu vandeniu. Mano, kad K. Š. norėjo išleisti nuotekas šulinyje. Asenizacinis automobilis nepritaikytas šalinti kamščius, per silpnas, tam reikia sudaryti aukštą spaudimą. K. R. taip pat nurodė, kad jeigu žarna būtų įkišta į vamzdį, jis jos iš viršaus būtų negalėjęs ištraukti, nes ji užsilaužia, būtų reikėję ją ištraukti iš vamzdžio. K. R. patvirtino, kad per kinetę galima ištraukti ir ne vieną mašiną, jeigu trasos ir šuliniai apsemti. Liudytojas G. A. patvirtino, kad niekada trasų neatkišinėjo su savo asenizaciniu automobiliu, nėra matęs, kad Š. liptų į šulinius, nurodė, kad su K. Š. vieną kartą bandė prapūsti kanalizaciją, tik pritraukti vandens ir išleisti jį į šulinį, kad susidarytų spaudimas kanalizacijos trasai pravalyti, turėjo kačergą, kuria prispaudžia šlangą, kad ji iš šulinio neišsprūstų. Tokiu būdu praplauti šulinį nusprendė abu. Vienas prapūsti negali, nes reikia prilaikyti šlangą su kačerga, kad ji nešokinėtų. Vadovybei nesakydavo, kad bando ne tik ištraukti nuotekas bet ir mėgina prapūsti. G. A. taip pat nurodė, kad kartu su vairuotoju bandydavo prapūsti kamštį tik tada, jeigu šulinys negilus 1-2 m gylio ir tam naudodavo švarų vandenį. Jei šulinys būdavo gilesnis, kviesdavo „D. vandenis“. Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užsikišusius šulinius praplaudavo švariu upelio vandeniu, įleidus šlangą į šulinį, pats niekad į šulinį nelipdavęs, darbas vykdavo tik ant žemės. Analogiškai nurodė ir liudytojas A. G., kad kamščius trasose prapūsdavo tik švariu vandeniu, šiam darbui reikia mažiausia trijų žmonių. Liudytojo V. K. parodymai taip pat analogiški, jis nurodė, kad prapūtimas neįmanomas, jeigu šulinys gilesnis nei 2 metrai, kad į šulinį nelipdavo, dirbo tik iš viršaus. Liudytojas R. L. nurodė, kad su asenizaciniu automobiliu prapūsti kamštį beveik neįmanoma. Nuotekas galima ištraukti tik iš šulinio iki 4 metrų gylio, iš gilesnio negalima. Iš 6 metrų gylio šulinio nepavyktų išpūsti kamščio, nėra tiek galios automobilyje, nėra ir reikiamo ilgio šlangos, ji nesiektų šulinio dugno. Liudytojas S. L. analogiškai nurodė, kad asenizaninė mašina giliuose šuliniuose prapūsti negali, neturi reikiamo slėgio, gali sprogti automobilio „bačka“, automobilis skirtas tik traukti nuotekas. Šulinius praplaudavo tik švariu vandeniu, įmetus šlangą į šulinį, o žmonės į šulinį nelipdavo. Kamščių šalinimo, trasos prapūtimų vienas vairuotojas nedarydavo, dalyvaudavo meistras su avarine tarnyba, šios tarnybos žmonės įremdavo kačerga žarną ir laikydavo, į šulinį nelipdavo ir netvirtindavo žarnos šulinyje.

2.7. Nepaisant to, kad Gedimų šalinimo akte nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. G. K., A. K. ir K. Š. vyko tvarkyti užsikimšusios trasos į K. valymo įrengimus (8 t., b. l. 93-102). Tačiau vienkartinio atvejo negalima laikyti sistemingu, kad neva K. Š. dažnai tvarkydavo užsikišusias trasas. Tuo labiau, kad G. K. ir A. K. atkišinėjo kanalizacijos trasą mechaninėmis priemonėmis, lanksčiu trosu (gyvatuku), o K. Š. nusiurbinėjo nuotekas iš šalia esančio šulinio ir vežė į valymo įrengimus, tai nebuvo vykdomas kamščių prapūtimas. Tokiu būdu, K. Š. matė ir suprato, kad tai ne vieno darbuotojo darbas, tokiems darbams atlikti visada siunčiami trys žmonės. Tai, kad K. Š. buvo supažindintas su pavojingus darbus dirbančių darbuotojų saugos instrukcijomis (1 t., b. l. 125-126), nereiškia, kad jis dirbo pavojingus darbus šuliniuose. Juk nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Š. lipdavo į kanalizacijos šulinius atkimšti kamščių. K. Š. buvo priimtas į vairuotojo, vandens valymo įrenginių operatoriaus pareigas, kaip minėta, buvo tinkamai supažindintas su darbo pareigomis teoriškai, pravesti reikiami instruktavimai, bei praktiškai J. A.. K. Š. žinojo, kad jo darbas nesusijęs su lipimu į šulinius.

2.8. Apeliantas nesutinka, kad jo paaiškinimas apie tai, kad UAB „D. vandenys“ darbuotojai būtų kviečiami atkimšti trasą tik kitą dieną yra nelogiškas. Teisme nurodė, kad užsikimšimas buvo gyvenvietės pabaigoje, ten mažas vandens sunaudojimas ir nebuvo jokio būtinumo kviesti hidrodinaminį automobilį sekmadienį, nes nebuvo gauta daugiau nusiskundimų dėl užsikišusios trasos, būtų pakakę tik ištraukti nuotekas. Teismo manymas, kad apie kanalizacijos užsikimšimą pranešta iš pat ryto, o pagrindinis naudojimas vyksta dienos metu, diena buvo karšta, todėl neabejotinai tos miesto dalies gyventojai būtų naudoję daugiau vandens ir būtų sulaukta daugiau nusiskundimų dėl užsikišusios kanalizacijos, yra hipotetitinis.

2.9. Neatmeta galimybės, kad K. Š. išpylęs nuotekas rastame tuščiame šulinyje, būtu grįžęs atgal į K. gatvę ir iš kinetės nusiurbęs dar cisterną nuotekų, apie ką buvo kalbėta antro telefoninio pokalbio metu, ir tik tuomet važiavęs į valymo įrenginius išpilti nuotekas ir palikti darbinę transporto priemonę. Tai, kad K. Š. neužtvėrė atidarytų kanalizacijos šulinių ir jų nepaženklino apsauginiais bokšteliais, nebuvo persirengęs spec. rūbais, be to buvo labai karšta diena, rodo, kad jis skubėjo. Tai, kad asenizacinis automobilis 12.07 val. atvyko į T. gatvę (duomenys neskelbtini), labai nedidelį atstumą (0,24 m km) nuo K. g. iki T. g. (duomenys neskelbtini) nuvažiuodamas per 23 min., nereiškia, kad jis ieškojo kanalizacijos kamščio. Mano, kad jis ieškojo tuščio šulinio, į kurį galėtų išpilti nuotekas, dirbo prie atidengto šulinio ir dėl sveikatos būklės įkrito į šulinį. Tuo tarpu, teismo išvada, kad K. Š. išsiurbtomis nuotekomis norėjo pabandyti atkimšti kamštį, įleido žarną ir pats įlipo į šulinį, jos galą įdėjo į nuotekų vamzdį ir pabandė jį įtvirtinti šepečiu, kad žarna neišslystų, jam vėliau paleidus nuotekas iš cisternos, yra tik manymas ir prielaida, o ne įrodymas. Kaip patvirtino daugelis liudytojų, asenizacinis automobilis skirtas tik siurbti nuotekoms, o ne trasų atkimšimui, tad jeigu ir buvo bandymų prapūsti užsikimšusias trasas, buvo naudojamas tik švarus vanduo, o ne nuotekos, be to, tokį darbą galėjo atlikti tik trys darbuotojai, reiktų lipti į šulinį, užsandarinti vamzdį, uždėti flanšą. Du žmonės turėtų būti viršuje, mašina turėtų pūsti, tam reikia užvesti automobilį. Kitas žmogus turi įjungti rankeną, prisukti žarną, ją pririšti, o vienam toks darbas techniškai atlikti neįmanomas. Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir K. Š.. Taigi, vienas Š. tokio darbo ne tik kad neturėjo teisės atlikti, bet neturėjo ir jokios fizinės galimybės. Tai, kad įvykio vietos nuotraukose (DSC 0143; DSC 0144) matyti, kad šulinio į kurį įkrito K. Š. latake guli šepetys, kurio kotas įkištas į nuotekų vamzdį užsikimšimo trasos kryptimi nereiškia, kad šepetį į lataką įkišo K. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu šepetys iš šulinio nebuvo išimtas, jis neapžiūrėtas, todėl vien iš nuotraukų spręsti, kad tai buvo šepetys, tinkamas įtvirtinti žarną latake, kad ji neišslystų, negalima. Tai galėjo būti ir šepečio nuolaužos įstrigusios latake. Kaip nurodė liudytojas G. N. ir R. atidarius kanalizacijos šulinius, randama įvairių pašalinių daiktų, butelių, kamuolių, ir kt. G. N. nurodė, kad toks daiktas, kokį jis matė ekrane, galėjo plaukioti tarp vamzdžių. Kita vertus, šuliny nebuvo rasta skudurų ar taip vadinamų flanšų. kurių pagalba K. Š. būtų bandęs užsandarinti lataką, kad šlanga neiššoktų iš latako, paleidus nuotekas.

2.10. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas be pagrindo suabsoliutino liudytojo D. Z., dirbančio priešgaisrinėje tarnyboje, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad, jam nusileidus į šulinį, žarnos galas buvo įkištas į nuotekų vamzdį užsikimšimo vietos kryptimi. Tačiau teisme liudytojas D. Z. tokių savo parodymų nepatvirtino ir teigė, kad automobilio šlanga laisvai kabojo šulinyje, šlangos galas gulėjo ant šulinio dugno, žmogus buvo užgriuvęs ant šlangos, o kur buvo žarnos galas, negalėjo nurodyti. Šuliny buvo tamsu, jis neturėjo jokio apšvietimo. Pažymėtina, kad D. Z., gelbėdamas įkritusį K. Š., patyrė didžiulį stresą, ką pripažino teismo posėdžio metu, jam buvo sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl tikėti, kad jis tikrai galėjo žiūrėti į žarnos galą, kur ji buvo įkišta, negalima, tuo labiau, kad K. Š. buvo užgriuvęs ant žarnos. Pažymėtina, kad D. Z. nenurodė, kad šulinio dugne po K. Š. buvo batas, taip pat neminėjo, kad latake buvo įdėtas šepetys. Tuo atveju, jeigu D. Z. būtų matęs, kad automobilio žarna įkišta į lataką, turėjo matyti ir šepetį latake, tačiau tokių aplinkybių nei karto nenurodė. Tuo tarpu liudytojas Jakubavičius nurodė, kad nelaimingo atsitikimo nufotografavo šulinio turinį, matėsi įmesta į šulinį šlanga, kuri buvo nukreipta į kitą pusę nei latakai, šlanga buvo šalimais latakėlio, laisvai įmesta į sausą šulinį, šulinys buvo sausas, tuščias. Girdėjęs kalbas, kad kitoje gatvėje, gal prie Č., Š. ištraukė fekalijas ir norėjo išpilti į šulinį T. gatvėje.

2.11. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. išvadoje nurodytas tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas: K. Š. nuėmė kanalizacijos šulinio dangtį ir dirbo prie atidengto šulinio, dėl nenustatytų priežasčių K. Š. prarado pusiausvyrą (galimai dėl sveikatos sutrikimų), krito žemyn į šulinį, atsitrenkė į šulinio konstrukcijas ir sunkiai susižalojo. Taigi, nurodytas susižalojimas krentant iš viršaus. 2019 m. sausio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje Všį (duomenys neskelbtini) poliklinikos K. Š. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kad 2012 m. sausio 24 d. diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija II stadija (AKS 160/100 mmHg), 2014 m. sausio 22 d. skundėsi dusuliu, skausmu krūtinėje, labai stipriu širdies plakimu (AKS 200/100 mmHg), vėliau 2017 m. birželio 6 d. užfiksuota (AKS 170-90 mmHg). Taigi, K. Š. dėl blogos savijautos pas medikus kreipėsi penkios dienos iki nelaimingo atsitikimo, todėl logiška manyti, kad jis kentėjo dėl padidėjusio kraujospūdžio, karštą birželio 11 dieną buvo pasilenkęs prie atidaryto kanalizacijos šulinio, apsvaigo galva ir įkrito į šulinį. Be to, K. Š. asmeniniuose daiktuose buvo rasta tuščia vaistų dėžutė Sildenafil Sandoz ir receptas įsigyti vaistams Brexin 20 mg, išduotas K. Š. vardu. Pateiktuose šių vaistų informaciniuose lapeliuose nurodyta, vaistas gali sukelti galvos svaigimą ir veikti regą, todėl prieš vairuojant ir valdant mechanizmus reikia pasitikrinti, ar vaistas tokio poveikio nesukėlė. Be to, K. Š. šulinio dugne rastas veidu į dugną, kas leidžia daryti išvadą, kad jis įkrito iš viršaus, o ne dirbo šulinyje ir įkrito dėl sveikatos sutrikimų.

2.12. Atkreipia dėmesį, kad specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. išvadoje konstatuota, kad jei K. Š. buvo nurodyta nuvažiuoti konkrečiu adresu ir ištraukti nuotekas, prijungiant žarną prie kinetės, neatidarinėjant kanalizacijos šulinio gatvėje, o ištrauktas nuotekas nuvežti į D. valymo įrengimus, tai tiriamuoju atveju vykdyti K. Š. darbai neatitiko Kanalizacijos šulinių valymo darbų saugos ir sveikatos Instrukcijos Nr. 65 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimų, kad darbuotojas privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus ir dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra instruktuotas. Pats K. Š. pažeidė Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos Nr. 46 1.3.5. punktą, įpareigojantį vykdyti darbdavių ar jų įgaliotų asmenų nurodymus; 2.3.6 punktą- darbe naudoti priklausančius darbo drabužius, avalynę ir saugos priemones. Taip pat K. Š. pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 85 p. nurodantį, kad darbuotojas, kuris kviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus, budėjimo metu privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugines priemones. Specialistė J. R. nurodė, kad darbas laikomas pavojingu, kai asmuo turi lipti į šulinį, jeigu nelipa į šulinį – darbas nepavojingas. Jeigu paskirtas darbas įleisti į šulinį šlangą ir ištraukti nuotekas, nelipant į šulinį – tai nepavojingas darbas. Pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386. Jame į pavojingų darbų sąrašą neįtrauktas nuotekų traukimas iš kanalizacijos šulinių, nelipant į juos. Mano, kad nepažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų ir dėl nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių nėra jo kaltės, kadangi nesiuntė K. Š. atkimšti trasos T. gatvėje D. mieste, o jis savavališkai priėmė sprendimą išleisti ištrauktas nuotekas tuščiame šulinyje, dėl ko galimai kilus sveikatos sutrikimams ir įkrito į šulinį. Pabrėžia, kad neprivalėjo aprūpinti K. Š. asmeninėmis apsaugos priemonėmis, reikalingomis pavojingiems darbams atlikti ir užtikrinti, kad K. Š. gautų visapusę informaciją apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, atliekant kanalizacijos trasos atkimšimo šalinimo darbus šulinyje, neprivalėjo instruktuoti K. Š. prieš pradedant atlikti kanalizacijos užsikimšimo šalinimo darbus šulinyje, neprivalėjo apmokyti K. Š. dirbti prieš pavedant jam kanalizacijos kamščio šalinimo darbus, kurie buvo šulinyje, ir neprivalėjo kreiptis į atsakingą įmonėje už šių paskyrų-leidimų išdavimą asmenį A. U. dėl paskyros- leidimo gavimo atlikti darbus šulinyje, šalinant kanalizacijos trasos užsikimšimą, ir šią paskyrą-leidimą pateikti K. Š.. Kadangi nepavedė dirbti šulinyje vienam K. Š., neprivalėjo organizuoti ir K. Š. mokymų atliekant pavojingus darbus ir jo žinias patikrinti testais.

2.13. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad K. Š. žinojo saugaus darbo reikalavimus, neįsitikino savo veiksmų saugumu, neįvertino savo sveikatos būklės, dėl didelio neatsargumo savavališkai atliko veiksmus, kurie jam nebuvo nurodyti ir kurie tiesiogiai įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Instrukcijos, su kuriomis K. Š. buvo supažindintas ir Fizinių veiksnių tyrimo protokolas, su kuriuo taip pat supažindintas, leidžia teigti, kad K. Š. turėjo žinoti ir žinojo, kad dirbant prie atviro kanalizacijos šulinio yra pavojus įkristi. Kaip nustatyta, jokių asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo į šulinį nėra, patys darbuotojai turi saugotis, privalo dirbti atsargiai. K. Š., pats priėmęs sprendimą dirbti prie atidaryto šulinio, nedėvėjo šalmo, kuris jam buvo išduotas. Kaip nurodyta 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje, tikėtina, kad šalmo dėvėjimas būtų galėjęs apsaugoti nuo patirtų galvos sužalojimų ir dėl to įvykusios mirties. Taigi, K. Š. veiksmai dirbti prie atidengto kanalizacijos šulinio be šalmo vertintini kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Kai BK 176 straipsnyje nurodyti padariniai kyla dėl paties darbuotojo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, darbuotojui nevykdant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2011, 2K-363/2013).

2.14. Pažymi, kad apelianto nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo nurodymo nuvykti K. Š. į K. gatvę traukti nuotekų ir jas ištraukus nuvežti išpilti į valymo įrengimus, gali kilti pavojingi padariniai K. Š. gyvybei, nes apskritai nebuvo nurodęs jam vykti į T. gatvę D. m., dirbti prie atidengto šulinio ir nenumatė, kad jis gali savavališkai važiuoti į T. gatvę ir, atidaręs tuščią šulinį, bandyti išpilti į jį nuotekas. Kadangi žinojo darbų saugą dirbant šuliniuose reglamentuojančius teisės aktus ir tuo labiau negalėjo pasiųsti vieno savo darbuotojo lipti į šulinį arba bandyti iš viršaus prapūsti užsikišusią trasą, nes yra žinoma, kad asenizacinis automobilis neturi reikiamos galios ir prapūsti kamštį giliuose šuliniuose yra nepajėgus. Be to, K. Š. buvo priimtas tik siurbti nuotekas iš lauko tualetų ir kanalizacijos šulinių. Įmonėje buvo tik du darbuotojai, kurie lipdavo į šulinius – tai A. K. ir G. K., K. Š. niekada į šulinius nelipdavo. Pažymėjo, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Š. lipdavo į šulinius. Mano, kad nenustačius nuteistojo kaltės – nei tyčios, nei neatsargumo, tokį jo psichinį santykį su veika reikia vertinti kaip kazusą ir nėra jokio pagrindo laikyti jį kaltu pažeidus nuosprendyje nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. J. kaltę, bei priežastinį ryšį tarp jo veikos ir kilusių sunkių padarinių, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

3. (duomenys neskelbtini) rajono SĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu priteistus G. Š. ir R. Š. civilinius ieškinius atmesti. Priteisti iš ieškovių G. Š. ir R. Š. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas procesines išlaidas.

3.1. Skunde nurodo, kad A. J. apkaltintas nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu nepagrįstai, o tai sąlygojo civilinių ieškinių nepagrįstą tenkinimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, neatskleistas įvykio mechanizmas, tuo labiau esant byloje neginčijamų įrodymų apie K. Š. sveikatos būklę po buvusio sunkaus pavojingo gyvybei jo sveikatos sužalojimo buityje iki įvykio bei negalavimus kraujotakos srityje. Teismo daromos išvados paremtos vienašališkais teisėjos samprotavimais, prieštaraujančiais specialistės J. R. ir eksperto D. T. išvadoms ir paaiškinimams. Nuostabą kelia kažkokio šulinyje fiksuoto daikto, teismo manymu lyg tai panašaus į buitinį šepetį, kuris nebuvo pripažintas daiktiniu įrodymu, apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos pripažinimas K. Š. darbo įrankiu (priemone). Įmonė tokių daiktų šiuose darbuose nenaudoja ir jų nėra tam įsigijusi.

3.2. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina (liudytojai A. U., J. A., J. K. ir kt.), kad K. Š. priimant į darbą jis buvo supažindintas su darbo pobūdžiu, įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis. Direktoriaus pavaduotojas A. U. instruktavo K. Š., kokias darbines funkcijas jam teks atlikti, jų atlikimo saugą. A. U. išdėstė K. Š. įvadinį instruktažą, supažindino su saugumo technikos žurnalu, su instrukcijoms, parinko jam spec. rūbus, saugos priemones (batai, kelių rūšių pirštinės, šalmas ir kt.). Esant blogoms oro sąlygoms buvo papildomai duodami guminiai drabužiai. Padalinio vadovas A. J. papildomai instruktavo K. Š.. Jam buvo pravesti mokymai, atlikti testai. Iš pradžių tris dienas K. Š. važinėjo su buvusiu asenizacinės mašinos vairuotoju J. A., kuris jam padėjo visą darbų eigą įsisavinti praktiškai. Įmonėje dirba 53 darbuotojai. Tų, kuriems reikia tiesioginiam darbui atlikti darbinių drabužių, yra 46. Jie turi po du ar net tris komplektus darbinių drabužių. Įmonė juos perka konkurso būdu. Nukentėjusių teiginiai, kad K. Š. spec. rūbus pirkdavo pats, neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti, kaip ir teiginiai apie A. J. ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero nukentėjusiai G. Š. darytą kažkokį spaudimą, siekiant sutirštinti įmonės atsakomybės spalvas.

3.3. Pabrėžė, kad įmonės darbuotojai, kurie vairuoja asenizacinę mašiną, susidarius avarinei situacijai niekada avarijų nešalina lipdami į kanalizacijos šulinius. Šiems darbams kanalizacijos šuliniuose atlikti yra kviečiami įmonės UAB „D. vandenys“ darbuotojai. Tai patvirtino liudytojai V. K., G. K., J. A.. Asenizacinis automobilis nėra skirtas trasų atkimšimui. K. Š. atidenginėti gatvės šulinių dangčius ir ištrauktas nuotekas pilti į tuščią kanalizacijos šulinį, į kurį ir įkrito K. Š., A. J. nepavedė. Liudytojas J. A. patvirtino sakęs, kad per 8 darbo metus jis niekada į šulinius nelipo. Tą jis buvo sakęs ir K. Š.. Daro išvadą, kad ištrauktas nuotekas pilti į tuščią kanalizacijos šulinį, o ne vežti į valymo įrengimus, buvo K. Š. savarankiškas sprendimas. Trumpindamas kelią ir laiką jis atidengė pilnus gatvės kanalizacijos šulinius, surado užsikimšusį kanalizacijos ruožą ir savavališkai ruošėsi pilti nuotekas į tuščią kanalizacijos šulinį.

3.4. Atkreipė dėmesį, kad K. Š. aštuonis mėnesius prieš įvykį, t. y. 2016 m. spalio 15 d., buvo nukritęs nuo laiptų buityje. Jam buvo diagnozuota dešinėje fronto temporo paralietaliai ūmi sudūrinė hematoma, frontaliai ir temporaliai kontūziniai intracerebriniai židiniai. Dešinėje smegenų edemos požymiai. Buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po to Kauno klinikinėje ligoninėje, kur jam 2016 m. spalio 27 d. buvo atlikta sudėtinga kaukolės atvėrimo operacija, nuo smegenų pašalintos hematomos, išgręžus kietąjį smegenų dangalą X forma buvo atvertas galvos dangalas. Kurį laiką buvo iš viso nedarbingas. Išvyko iš Kauno klinikinės ligoninės į Druskininkų sanatoriją „Eglė“ su lyg svaros sutrikimu, silpnumu, galvos svaigimu, Rombergo pozoje svyravo. Iš sanatorijos išrašytas laikinai nedarbingas su diagnoze (nedidelė rizika nukristi). Nurodyta toliau gydytis namuose ambulatoriškai. Toliau K. Š. nesigydė, grįžo į darbą, darbe skųsdavosi galvos skausmais, ką patvirtino liudytojas K. R.. Dėl ko mano, kad K. Š. 2017 m. birželio 11 d. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Visos aplinkybės rodo, kad K. Š. savo negalavimus slėpė nuo darbdavio, turėjo riziką nukristi. Jeigu darbdavys būtų žinojęs K. Š. diagnozę, kad jo patirti sužalojimai yra sunkūs, pavojingi gyvybei, neabejotinai K. Š. būtų pasiųstas į gydytojų komisiją, įvertinti, ar jis gali dirbti vairuotoju operatoriumi. Šias aplinkybes taip pat slėpė ir nukentėjusios, nesirūpino artimojo reabilitacija. Be to, ekspertui D. T. iš pradžių visa K. Š. ligos istorija nebuvo pateikta. Teisme papildomai apklausus ekspertą, jis patvirtino, kad K. Š. baigęs visus gydymus po sunkaus pavojingo gyvybei kūno sužalojimo galėjo turėti koordinacijos sutrikimus. Apklaustas teisme ekspertas D. T. nurodė, kad viena iš priežasčių įkristi K. Š. į kanalizacijos šulinį galėjo būti tiek jo paslydimas, tiek jo sutrikusi sveikatos būklė, dėl kurios jis skųsdavosi bendradarbiams po sunkaus pavojingo gyvybei kūno sužalojimo, bei įvairių medikamentų vartojimas. Kaip matyti, iš K. Š. ambulatorinės kortelės, 5 dienos iki įvykio, jam buvo diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas. Pagaliau, kas labiausiai tikėtina, sveikatos ar kiti sutrikimai pavartojus stiprius kraujotaką aktyvinančius medikamentus (Sildenafil Sandoz) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvada, kas sąlygojo lyg svaros sutrikimus.

3.5. Pažymėjo, kad šulinio, į kurį įkrito K. Š., angos diametras - 60 centimetrų. Liudytojas V. S. (gelbėtojas) tvirtino nesuprantantis kaip „tas žmogus per tokią angą galėjo įkristi“. Ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo sprendžiama. Įmonės atstovo prašymą paskirti ekspertizę K. Š. kritimo iš aukščio mechanizmui nustatyti teismas netenkino.

3.6. Skunde nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų dėl nelaimingo atsitikimo neatliko nei nuteistasis A. J., nei savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. J. ar įmonės veiksmų ir žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. Š.. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ir kitus kriterijus, o ne vadovautis prielaidomis. Bet kokiu atveju ir pats nukentėjęs buvo itin neatsargus ir neatsakingas. K. Š. dirbo jam nepriklausančius darbus, kurių A. J. jam nenurodė.

3.7. Papildomai pažymi, kad įmonės finansinė būklė bloga. Įmonė pilnai padengė velionio laidojimo išlaidas, teikė pagalbą nukentėjusiai G. Š. K. Š. esant ligoninėje ir t. t. Nukentėjusiai G. Š. ir K. Š. motinai valstybė jau išmokėjo dideles pinigų sumas siekiančias po 24 800 eurų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ savo materialaus turto neturi. Savo veikloje ji naudojasi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančiu turtu. Įmonės balansas už 2021 m. yra neigiamas. Jis sudaro minus 175 000 eurų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, vykusiame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Antanas Vincas Pilipčikas palaikė tiek nuteistojo skundą, tiek savo skunde išdėstytus argumentus ir prašė A. J. išteisinti, o nukentėjusių ieškinius atmesti. Prokurorė, nukentėjusiosios G. Š. atstovas advokatas Romualdas Drakšas, nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė Rasa Valiukaitė prašė tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Papildomai nukentėjusiosios G. Š. atstovas advokatas Romualdas Drakšas prašė priteisti iš civilinio atsakovo ir nuteistojo A. J. patirtas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3000 Eur.

Nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir tuo pagrindu padarytas išvadas dėl nuteistojo A. J. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu keliamas klausimas dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir įrodymų vertinimo

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškina nuteistasis ir civilinis atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių A. J. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, susijungia į nuoseklią logišką grandinę. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apylinkės teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis). Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieštaringas, nenuoseklus ar neaiškus. Tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose, prašant padaryti priešingas išvadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikiant nuteistojo parodymams, kaip vieninteliems teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumą. Nuteistojo skunde pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje išdėstytų išvadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančiu įrodymų vertinimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visas apeliaciniuose skunduose keliamas prielaidas dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, kurios analogiškai buvo dėstomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra pakankamai išsamiai aptaręs ir jas išanalizavęs skundžiamame nuosprendyje, dalis aplinkybių iš kaltinimo netgi buvo pašalinta, kas rodo, kad priimant nuosprendį buvo išsamiai ir motyvuotai atsižvelgta tiek į teisinančius, tiek į kaltinančius įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje.

9. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

10. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad apylinkės teismas laikėsi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir konkrečios bylos kontekste itin išsamiai, motyvuotai ištyręs visus įrodymus priėmę teisiškai pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo K. Š., įvyko, dėl to, kad darbdavio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. J. pažeidė šiuos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus: 1) Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) reikalavimus nustačius, kad darbo aplinkoje yra pavojingų veiksnių, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusę informaciją apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, nes neaprūpino kanalizacijos trasos atkimšimą šulinyje vykdžiusio K. Š. asmeninės apsaugos priemonėmis, reikalingomis pavojingiems darbams atlikti, neužtikrino, kad K. Š. gautų visapusę informaciją apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką atliekant kanalizacijos trasos užsikimšimo šalinimo darbus šulinyje, 2) Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XI1-2607 redakcija), nurodymus, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, nes neinstruktavo K. Š. prieš šiam pradedant atlikti kanalizacijos užsikimšimo šalinimo darbus šulinyje, 3) Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto reikalavimus apmokyti dirbti darbuotojus prieš pavedant jiems atlikti pavojingus darbus, nes neapmokė K. Š. dirbti prieš pavedant jam kanalizacijos kamščio šalinimo darbus, kurie buvo dirbami šulinyje, 4) Įmonės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros - leidimo išdavimo tvarkos“ reikalavimą išduoti paskyrą-leidimą darbui šuliniuose, nes nesikreipė į atsakingą Įmonėje už šių paskyrų-leidimų išdavimą asmenį A. U. dėl paskyros-leidimo gavimo atlikti darbus šulinyje, šalinant kanalizacijos trasos užsikimšimą, ir šios paskyros-leidimo nepateikė K. Š., 5) Įmonės „Kanalizacijos šulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 65, patvirtintos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 77, 55.1 punkto, 58 punkto, „Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos“ Nr. 46, patvirtintos direktoriaus 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 15, 3.1.3 punkto reikalavimus išduoti paskyrą - leidimą darbui šulinyje ir darbus šulinyje pavesti dirbti ne mažiau kaip dviem gerai instruktuotiems darbuotojams, nes, kaip jau minėta, nesikreipė dėl paskyros-leidimo gavimo atlikti darbus šulinyje, šalinant kanalizacijos trasos užsikimšimą, tokios paskyros-leidimo K. Š. nepateikė ir tokį darbą pavedė dirbti tik vienam K. Š., 6) Įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos“, patvirtintos 2012 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 28, IV skyriuje numatytą darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarką, nes jis neorganizavo K. Š. mokymų atliekant pavojingus darbus ir jo žinių nepatikrino testais.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl darbdavio atstovo – A. J. kaltės, egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nėra abejonių, kad nuteistasis žinojo apie įmonėje buvusią kanalizacijos kamščių šalinimo praktiką, asenizacinio automobilio žarną įtvirtinant kanalizacijos vamzdyje kamščio kryptimi ir paleidžiant iš jo cisternos vandenį ar nuotekas. Todėl nėra abejonių, kad jis žinojo ir turėjo suprasti, kokių veiksmų K. Š. imsis, siekdamas atkimšti užsikimšusią kanalizacijos trasą, ir, net jei ir nenurodė konkrečių atliktinų veiksmų, tiesiogiai nepaliepė K. Š. lipti į šulinį, tačiau tokiu būdu kaltinamasis A. J. K. Š. pavedė pašalinti nuotekas iš kanalizacijos trasos ir atkimšti užsikimšusią trasą. Nuteistasis tiek pagal savo pareigas, tiek pagal išklausytus mokymus darbų saugos srityje, pagal savo darbinę patirtį įmonėje žinojo, kokie darbų saugos reikalavimai yra keliami atliekant darbus šuliniuose – kad tai yra pavojingi darbai, kad jiems atlikti turi būti gauta paskyra-leidimas, kad dėl tokios paskyros leidimo nuteistasis ir turi kreiptis į A. U., kad tokį darbą dirbantis darbuotojas turi būti tinkamai apmokytas, instruktuotas, jo žinios turi būti patikrintos testais, darbuotojas turi būti aprūpintas asmeninėmis saugos priemonėmis (saugos diržu, įranga patikrinti dujoms ir kt.), kad jis negali tokio darbo dirbti vienas, nuteistasis nesudarė saugių tokio darbo atlikimo sąlygų ir leido K. Š. dirbti šulinyje. Būtent nuteistojo A. J. neveikimas ir sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Byloje nustatyta, kad K. Š. nebuvo suteikta visapusė informacija apie saugų darbą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką avarinių gedimų šalinimo darbuose, atliekant pavojingus darbus šuliniuose, K. Š. nebuvo tinkamai instruktuotas saugiai dirbti pavojingus darbus šulinyje, prieš pradedant šiuos darbus nebuvo apmokytas, jo žinios nebuvo patikrintos testais, jam nebuvo išduota paskyra-leidimas, neišduotos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio, jis buvo pasiųstas trasos atkimšimo darbo atlikti vienas, be dar bent vieno kito darbuotojo, kuris būtų galėjęs jį saugoti, laikydamas už apsaugos diržo ar virvės, kritimo atveju. Taigi pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog K. Š. nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti pavojingus darbus šulinyje, šalinant avarinį gedimą kanalizacijos trasoje, jam nebuvo numatytos ir išduotos reikalingos tokiam pavojingam darbui asmeninės apsaugos priemonės, jis dirbo vienas, neprisirišęs saugos diržu, jam nebuvo išduota paskyra-leidimas pavojingam darbui atlikti, dėl to K. Š., praradęs pusiausvyrą, nukrito ir dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė.

12. Kaip matyti iš nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, vienas pirmųjų skundo argumentų yra tas, kad nelaimingo atsitikimo diena (2017 m. birželio 11 d.) buvo sekmadienis, tuo metu nuteistajam A. J. buvo poilsio diena, dėl ko jis nebuvo atsakingas įmonėje už darbų organizavimą, kadangi buvo išvykęs į Vilnių. Priešingai šiems apelianto skundo argumentams, 2016 m. sausio 7 d. darbo sutartis Nr. 709 (5 t., b. l. 139-141) patvirtina, kad nuteistasis A. J. nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl darbų organizavimo“ Nr. 12 nurodyta, kad direktoriaus pavaduotojas A. J. skiriamas materialiai atsakingu asmeniu D. ir poliklinikos padaliniuose (1 punktas), jis įpareigojamas organizuoti darbą D. padalinyje ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos padalinyje, vadovaujantis patvirtinta įmonės valdymo schema (2 punktas), įsakyme išvardinti konkretūs direktoriaus pavaduotojui pavedami darbai, tame tarpe ir įvertinti grėsmę ir pavojus mobiliose darbo vietose, dirbant iškasose, remontuojant techniką, mechanizmus, taip pat nurodyta, ko neapima šis įsakymas, vadovautis pareigine direktoriaus pavaduotojo instrukcija (5 t., b. l. 147-148). Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto „Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, aprašymo“ 1 punktą, A. J. kaip padalinio vadovas privalėjo įmonėje nustatyta tvarka organizuoti darbuotojų darbą, įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones paskirtame padalinyje, pagal 2 punktą privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų darbų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų. Be to, jis buvo apmokytas pagal darbdavio, darbuotojui atstovaujančio asmens mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programą, pagal šuliniuose ir kituose požeminiuose statiniuose, uždarose talpyklose vykdomų darbų mokymo programą (1 t., b. l. 137, 2 t., b. l. 160, 5 t., b. l. 153, 156). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. gegužės 30 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas „Dėl budėjimo poilsio ir šventinėmis dienomis“, kuriuo atsižvelgiant į dažnėjančius gedimus vandentiekio ir nuotekų tinkluose įsakyta organizuoti darbuotojų budėjimą namuose. Su minėtu įsakymu 2017 m. gegužės 30 d. pasirašytinai supažindintas A. J. (1 t, b. l. 141). Taigi būtent A. J. pagal savo užimamas pareigas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jam darbdavio suteiktus įgaliojimus visiškai atitinka subjekto, kuris atsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, statusą.

13. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nuteistasis dėsto analogišką savo pateikto įvykio versiją, kad jis K. Š. nurodė tik nusiurbti nuotekas iš kinetės prie L. Č. namo D., K. g. (duomenys neskelbtini) ir tą padaryti buvo visiškai saugu, įkritimo į šulinį rizikos nebuvo, o pavojingų darbų atlikti K. Š. nebuvo siųstas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad padariniai kilo dėl paties darbuotojo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, jo paties didelio neatsargumo, t. y. darbuotojui nevykdant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų.

14. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutiko nei pirmosios instancijos teismas, taip pat nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent K. Š. budėjimo metu iškilo būtinybė šalinti kanalizacijos tinklų avariją D., K. g. (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis patvirtino, jog, gavęs L. Č. pranešimą apie užsikimšusią kanalizaciją D., K. g. (duomenys neskelbtini), jis 2017 m. birželio 11 d. 9.33 val. telefonu iškvietė K. Š. vykdyti darbinių funkcijų (1 t., b. l. 100-101, 88). K. Š. su asenizaciniu automobiliu „GAZ 3309“ iš darbovietės į iškvietimo vietą D., K. g. išvyko 11.26 val. (2 t., b. l. 150). Įmonės darbo tvarkos taisyklių 85 punkte nurodyta, kad darbuotojas, kuris yra iškviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus budėjimo namie metu, privalo vykdyti tiesioginio vadovo tiesioginius nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nuvykti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugos priemones bei nuolatos informuoti tiesioginį vadovą apie darbų eigą (1 t., b. l. 167-180). Įmonėje nebuvo nustatyta kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarka, taip pat įmonėje nebuvo nustatyta ir aiški neatidėliotinų darbų, atliekamų darbuotojo, iškviesto budėjimo namie metu, apimtis ir jų atlikimo tvarka, K. Š. su tokia tvarka nebuvo supažindintas, nėra jokių duomenų, kad K. Š. buvo aiškios konkrečios jo darbinės funkcijos, kurios galėjo ir turėjo būti atliekamos, jį iškvietus budėjimo namie metu dėl neatidėliotinų darbų, nebuvo nustatyta, kokie darbai yra laikomi neatidėliotinais. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad kai savaitgaliais budėdavo vienas darbuotojas, jo konkrečių darbų apimtis nebuvo nustatyta, nes neaišku, kokių darbų atsiras.

15. Analizuojant tolimesnę įvykių eigą, iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ detalaus transporto priemonės kelionės lapo matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. automobilis „GAZ 3309“, vairuojamas K. Š. vyko maršrutu D., K. g. (duomenys neskelbtini) - T. (duomenys neskelbtini), D. Automobilis iš stovėjimo vietos išvyko 11.26 val., 11.31 val. atvyko į K. g. (duomenys neskelbtini), išvyko 11.43 val., 12.07 val. atvyko į T. g. (duomenys neskelbtini), šioje vietoje automobilis užfiksuotas iki 16.05 val., o tarp 12.07 val. ir 12.39 val. automobilis važiavo du kartus: atvykęs 12.07 val., stovėjo iki 12.17 val., tada važiavo 80 m, nuo 12.18 val. vėl stovėjo iki 12.39 val. ir vėl pavažiavo 40 m, tada nuo 12.39 tuo pačiu adresu T. g. (duomenys neskelbtini) stovėjo iki 16.05 val. (2 t., b. l. 150). Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo atidengti iš viso keturi kanalizacijos šuliniai būtent šioje trasoje nuo K. gatvės link T. gatvėje esančios įvykio vietos – paskutinis atidengtas šulinys buvo tas, į kurį įkrito K. Š., šis šulinys buvo tuščias, o link K. gatvės esantis šulinys buvo pilnas nuotekų. Iš to pagrįstai pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. Š. ieškojo trasos užsikimšimo vietos, o ne vietos, kur jam išleisti nuotekas, nes, tikint versija, kad jis norėjo jas tiesiog išleisti į tuščią šulinį, kad galėtų greičiau grįžti namo, tai nebūtų logiška, kai nuotekų valymo įrenginiai yra tuo pačiu adresu, kur K. Š. bet kuriuo atveju būtų reikėję palikti darbinę transporto priemonę, be to, visiškai nelogiška tokiu atveju laikyti atidengtus dar tris kanalizacijos šulinius, juo labiau, kai K. Š. netgi nebuvo užtikrinęs kitų asmenų saugumo ir tų šulinių niekaip neužtvėręs ir nepažymėjęs pavojingų vietų. Juolab, kad ir bylos nagrinėjimo metu liudytojai nenurodė esant praktikai, kad nusiurbus nuotekas, jos būtų išpilamos tuščiame šulinyje, o ne vežamos į D. valymo įrenginius. Šiuo atveju akivaizdu, kad būtent tada, kai K. Š. nustatė kanalizacijos vamzdynų užsikimšimo vietą, jis 12.09 val. ir paskambino A. J. apie tai pranešti, laikydamasis jau paminėto įmonės darbo tvarkos taisyklių 85 punkto nurodymo budėjimo namie metu iškviestam atlikti neatidėliotinus darbus darbuotojui nuolatos informuoti tiesioginį vadovą apie darbų eigą. Kaip jau nustatyta, jų pokalbis truko 6 min. 48 s. Nors nuteistasis bando įtikinti, kad jis nežinojo apie tai, jog K. Š. yra jau T., o ne K. g., tačiau tokia nuteistojo pozicija neatrodo įtikinanti, kadangi liudytoja O. R. paaiškino mačiusi, kad K. Š. telefonu kalbėjo, vaikščiodamas nuo vieno šulinio prie kito. Logiškai vertinant šią situaciją, nekyla abejonių, kad darbuotojas pasakoja savo tiesioginiam vadovui apie tai, ką mato vietoje, bei derina kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis, todėl A. J. turėjo žinoti, kad K. Š. yra T. gatvėje ir ką jis ten daro, tai yra, kad atidengia šulinius ir ieško trasos užsikimšimo vietos. Šiuo atveju visiškai nelogiški atrodo nuteistojo teiginiai apie tai, kad K. Š. galėjo nuslėpti realią savo buvimo vietą. Kam ir kokiu pagrindu tai daryti darbuotojui siekiančiam tinkamai įvykdyti jam pavestas funkcijas, telefonu derinant tolimesnių darbų apimtį ir pobūdį, nesuprantama.

16. Tuo tarpu nuteistojo A. J. teigimu antro telefoninio pokalbio metu paskambinęs K. Š. pasakė, kad nusiurbė nuotekas, trasoje nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa vis tiek lieka užsikišusi, jie detaliai neaptarinėjo, ką K. Š. darė, K. Š. jam nesakė, kad atidarinėja didžiuosius šulinius ir ieško kamščio, ir K. Š. jis nenurodė ir net nebuvo jokios kalbos, kad reikia šalinti užsikimšimą trasoje, A. J. pasakė nutraukti nuotekas per kinetę, tada liepė K. Š. važiuoti namo, pasakė, jog atkimšimo darbų neorganizuos, o pirmadienį kvies „D. vandenis“. Tačiau rašytiniame paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. birželio 19 d. A. J. teigė, kad jis K. Š. nurodė nuvažiuoti prie K. g. (duomenys neskelbtini), D. ir ištraukti (išsiurbti) nuotekas iš kanalizacijos trasos, o 12.09 val. jam paskambino K. Š. ir pasakė, kad iš nuotekų trasos K. ir T. gatvėse nusiurbė keletą mašinų, kanalizacijos šuliniuose nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa lieka užsikimšusi, K. Š. paklausė, kaip atkimšti trasą, bet A. J. jam aiškiai pasakė, kad tą dieną neorganizuos kanalizacijos trasos atkimšimo, nurodė iš užkištos trasos nusiurbti dar keletą mašinų ir važiuoti namo, o nuotekų trasos atkimšimą organizuos kitą dieną, birželio 12 d., pakviečiant AB „D. vandenys“ avarinę brigadą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pirminiame paaiškinime A. J. neminėjo, kad nuotekas liepė nusiurbti per kinetę, jis tada nurodė, kad K. Š. sakė, jog šuliniuose nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa lieka užsikimšusi – tokiu atveju nuteistasis turėjo suprasti, kad K. Š. atidengė ne vieną šulinį, kad tą žinotų, jis būtent nurodė, kad nuotekų lygis sumažėjo šuliniuose, taigi ne viename ir, juo labiau, ne kinetėje, bet trasa K. ir T. gatvėse vis tiek lieka užsikimšusi. Dėl ko, buvo galima spręsti, kad nuteistasis žinojo, jog K. Š. dirba ne tik K., bet ir T. gatvėje, ir rūpinasi ne tik nuotekų išsiurbimu iš kinetės prie L. Č. namo, bet ir visa trasa, kadangi per kinetę nuotekų lygio sumažėjimo realiai pamatyti neįmanoma. Be to, iš paaiškinimo matyti, kad K. Š. klausė, kaip atkimšti trasą, vadinasi, kalba apie trasos atkimšimą buvo.

17. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. Š. 2017 m. birželio 11 d. rūpinosi ne tik nuotekų išsiurbimu, bet ir trasos atkimšimo darbais. Šią poziciją sustiprina ir įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotaukos, iš kurių matyti, kad į šulinį įleista žarna iš asenizacinio automobilio, jos galas šalia šulinio dugne esančio nuotekų lovelio, galu įstrižai pakreiptas magistralinio nuotekų vamzdžio pusėn užsikimšimo trasoje kryptimi (2 t., b. l. 131). Tuo tarpu, iš gedimų šalinimo aktų, liudytojų G. A., J. A., A. G., A. B., R. L., S. L. parodymų matyti, kad vis dėlto Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys bandydavo atkimšti kanalizacijos trasas, tai būdavo daroma į tuščią šulinį įmetus asenizacinio automobilio žarną ir arba ją įremiant į negilaus šulinio (iki 2 m) sienelę ir prilaikant iš viršaus metalinius strypu, arba žarnos galą įdedant ir įtvirtinant vamzdyje įvairiais papildomais daiktais, skudurais, flanšais, ir paleidžiant iš asenizacinio automobilio cisternos vandenį (švarų ar netgi ir nuotekas, priklausomai nuo jų tirštumo), tam, kad žarną įtvirtinti vamzdyje, reikėdavo įlipti į šulinį. Tokiuose darbuose dalyvaudavo J. A. ir po jo atėjęs dirbti K. Š.. Kaip parodė liudytojas G. A., tai K. Š. jam padavė kačergą ir liepė prilaikyti žarną, kai jie tokiu būdu bandė prapūsti šulinį. Todėl visiškai teisingai apylinkės teismo pažymėta, kad yra pagrindas manyti, kad K. Š. šį kamščių šalinimo būdą išmoko iš J. A. ar kitų darbuotojų, su kuriais dalyvavo šalinant gedimus (G. K., A. K.). Iš liudytojų G. A., J. A., S. L., A. B. parodymų matyti, kad apie tokius prapūtimo darbus, faktiškai kamščių kanalizacijos trasoje šalinimo darbus, žinojo tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiek jo pavaduotojai. Nors nuteistojo ir civilinio atsakovo teigimu tokie darbai įmonėje nevykdavo, o jeigu ir vykdavo, tai be nuteistojo žinios ir nurodymo, tačiau šie argumentai atmestini kaip jų pasitelktos gynybinės versijos formavimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog atrodo visiškai nelogiška, kad darbuotojai patys savo iniciatyva imtųsi papildomų darbų eikvodami savo laiką ir energiją. Be to, nuteistasis apeliuoja į tai, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Š. lipdavo į kanalizacijos šulinius atkimšti kamščių, į šulinį nelipdavo ir prieš K. Š. asenizacinio automobilio vairuotoju dirbęs ir jį apmokęs J. A.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti šiems nuteistojo argumentams, juo labiau, kad ir bylos duomenys patvirtina, kad darbo dienomis nusistovėjusi trasų atkimšimo praktika buvo kitokia, kamščius šalinant dalyvaudavo mažiausiai du darbuotojai. Nagrinėjamu atveju, pagal budėjimo namuose poilsio dienomis grafiką K. Š. buvo pasiųstas vienas atlikti neatidėliotinus darbus, kas iš esmės keičia aptartų aplinkybių vertinimą.

18. Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde aiškina, kad kanalizacijos gedimo taisymas nagrinėjamu atveju nebuvo skubus ir jis K. Š. pasakė tik nusiurbti nuotekas iš kinetės, o kitą dieną pirmadienį organizuos trasos atkimšimo darbus pakviečiant UAB „D. vandenis“ avarinę brigadą. Tokia nuteistojo dėstoma įvykių versija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atidengti iš viso keturi kanalizacijos šuliniai, būtent tokią procedūrą siekiant nustatyti kamščio vietą nurodė liudytojai. Tuo tarpu liudytoja O. R. patvirtino, kad K. Š. kalbėjo telefonu vaikščiodamas nuo vieno šulinio prie kito kaip nustatyta telefoninis pokalbis vyko būtent su A. J.), todėl teigti, jog paliepimas buvo tik nusiurbti nuotekas iš kinetės atrodo visiškai neįtikinantis. Juolab, kad ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pradžioje įmonės darbuotojai patys bandydavo atkimšti kanalizaciją, t. y. prapūsti susidariusį kamštį asenizacinio automobilio pagalba ir jei nepavykdavo, tik tuomet buvo kviečiami UAB „D. vandenys“ darbuotojai, be padalinio vadovo žinios jokie darbai nebuvo atliekami (liudytojai G. A., J. A., A. G., A. B., S. L.). Be to, liudytojai G. N., S. L., V. J., tiek pats nuteistasis patvirtino, kad UAB „D. vandenys“ dirba ir savaitgaliais, atvyksta greitai, jeigu neturi savo gedimų. Todėl nebuvo jokios priežasties nekviesti UAB „D. vandenys“ automobilio jau sekmadienį, jeigu trasa liko užsikimšusi, gedimą buvo būtina šalinti. Vien tik nuotekų nusiurbimas šiuo atveju problemos nepašalina. Šiame kontekste visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojo M. V. parodymus apie tai, kad pastarasis girdėjo kaip A. J. kalbėdamas telefonu sakė, kad reikia palaukti pirmadienio, o vienam tvarkyti problemos negalima, kadangi M. V. yra nuteistojo žentas, tad akivaizdu, kad suinteresuotas bylos baigtimi, bei siekiu padėti savo artimam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad asmeniui, poilsio dieną budinčiam namuose ir iškviestam atlikti neatidėliotinus darbus, vadovo paliepimu neva tik nusiurbti nuotekas ir nuvežti jas išpilti į D. nuotekų valymo įrenginius, toks darbo pobūdis atrodo daug priimtinesnis, greičiau įgyvendinamas, tokiu būdu toliau leidžiant laisvalaikį namuose, nei savavališkas ieškojimas kanalizacijos užsikimšimo vietos, atidenginėjant pakankamai sunkius didžiuosius kanalizacijos šulinių dangčius ir bandymas vienam prapūsti užsikimšusią trasą, neva be tiesioginio vadovo nurodymo.

19. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir laiko visiškai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad K. Š. norėjo nuotekomis iš asenizacinio automobilio cisternos pabandyti atkimšti kamštį, jis žarną įleido į šulinį, pats įlipo į šulinį, jos galą įdėjo į nuotekų vamzdį ir pabandė jį įtvirtinti šepečiu, kad žarna neišslystų, K. Š. vėliau paleidus nuotekas iš cisternos. Šiame kontekste neabejotinai svarbios bylos duomenimis nustatytos aplinkybės apie įmonėje naudotą kamščio kanalizacijos trasoje prapūtimo asenizacinio automobilio pagalba būdą, t. y. liudytojai A. U., A. B. parodė, kad tam, kad žarna iš vamzdžio neišslystų, ją galima įtvirtinti papildomomis priemonėmis – skudurais, mediena, flanšais ir pan. Be to, K. Š. buvo dalyvavęs kanalizacijos kamščių prapūtimo darbuose, dar 2017 m. sausio 26 d. vyko tvarkyti užsikimšusios trasos į K. valymo įrenginius (8 t., b. l. 93-102). Kaip parodė liudytojas G. A., tai K. Š. jam padavė kačergą ir liepė prilaikyti žarną, kai jie tokiu būdu bandė prapūsti šulinį. Todėl yra pagrindas manyti, kad K. Š. šį kamščių šalinimo būdą žinojo iš darbuotojų, su kuriais dalyvavo šalinant gedimus (G. K., A. K.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad šepetys šulinyje atsirado atsitiktinai, nes toks daiktas, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje trasai normaliai veikiant, galėjo būti nuotekų nuneštas vamzdžiais arba jis būtų bent jau nuotekų nuneštas toliau nuo vamzdžio angos, nes akivaizdu, kad būtent iš to vamzdžio, į kurį jis matyti įkištas, nuotekos ir tekėtų kito vamzdžio, esančios priešingoje šulinio sienoje, link. Tokiu būdu įvertinus aplinkybes apie įmonėje naudotą kamščio kanalizacijos trasoje prapūtimo asenizacinio automobilio pagalba būdą, į šulinį įleistą žarną, jos ilgį ir nukreipimą, šis šepetys kotu į priekį vamzdin buvo įkištas specialiai. Šiame kontekste labai logiškas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad vadovaujantis nuteistojo pateikta į vykių versija neva K. Š. norėjo tik išpilti nuotekas tuščiame šulinyje, tokiam veiksmui atlikti nebūtų reikėję į šulinį įleisti visos žarnos, kad ji net gulėtų ant šulinio dugno.

20. Tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu šepetys iš šulinio nebuvo išimtas, jis neapžiūrėtas, nepripažintas daiktiniu įrodymu, todėl vien iš nuotraukų spręsti, kad tai buvo šepetys, tinkamas įtvirtinti žarną latake, kad ji neišslystų, jų nuomone negalima. Atsakant į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamame nuosprendyje dėstomoms aplinkybėms, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiūra šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta, nes nebuvo betarpiškai apžiūrėtas šulinio dugnas ir tinkamai užfiksuoti bei apžiūrėti jame esantys daiktai ar žymės, vis dėlto iš teismo išreikalautų skaitmeninėje laikmenoje nuotraukų DSC_0143, DSC_0144 (10 t., b. l. 96), su kuriomis susipažino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išdidinus jų vaizdą, geros raiškos kompiuterio ekrane matyti, kad šulinio dugne esančiame latake iš tiesų guli šepetys. Šiuo atveju įvertinus liudytojų nurodytas aplinkybes, kad įvairiais būdais buvo bandoma įtvirtinti žarną, kad ji neiššoktų paduodant spaudimą, siekiant atkimšti kamščius, taigi minėto šepečio panaudojimas ką pripažino apylinkės teismas yra visiškai realus. Šių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai, kad šulinyje nebuvo rasta skudurų ar taip vadinamų flanšų, kurių pagalba K. Š. būtų bandęs užsandarinti lataką, kad šlanga neiššoktų iš latako, paleidus nuotekas. Be to, liudytojas D. Z., dirbęs priešgaisrinėje tarnyboje ir atvykęs pagal iškvietimą dėl į šulinį įkritusio žmogaus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nusileidus į šulinį, žarnos galas buvo įkištas į nuotekų vamzdį ta kryptimi, kur buvo kamščio vieta, teisme jis parodė, kad keldamas K. Š., kuris gulėjo užkritęs ant žarnos, galėjo ją pajudinti, tokiu būdu žarna ir galėjo atsidurti jau ant nukritusio bato. Tokie liudytojo parodymai atrodo visiškai logiški ir nuoseklūs, natūralu, kad praėjus atitinkamam laikui po įvykio, teisiamojo posėdžio metu liudytojas suabejojo dėl tam tikrų aplinkybių, t. y. ar žarna buvo įkišta į vamzdį, ką itin pateiktame skunde akcentuoja ir nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirminiai liudytojo parodymai iškart po įvykio yra tikslesni, išsamesni, todėl nėra pagrindo abejoti dėl jų teisingumo ir patikimumo. Nors liudytojas D. Z. neminėjo šulinio dugne matęs šepetį ar batą, tačiau šios aplinkybės nėra esminės, kadangi šie daiktai yra betarpiškai užfiksuoti bylos medžiagoje esančiose įvykio vietos fotonuotraukose skaitmeninėje laikmenoje (10 t., b. l. 96), o apie bato buvimą patvirtino ir liudytojas K. R.. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad liudytojas K. R. nematė, kad žarna būtų įkišta į nuotekų vamzdį, tačiau pažymėtina, kad šis liudytojas į įvykio vietą atvyko jau po to, kai K. Š. buvo iškeltas iš šulinio ir išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. Tuo tarpu, priešgaisrinės tarnybos darbuotojo, kėlusio K. Š. iš šulinio D. Z. teigimu, keldamas K. Š., kuris gulėjo užkritęs ant žarnos, galėjo ją pajudinti, kas atrodo visiškai realu ir tikėtina asmeniui bandant gana ankštoje patalpoje pritvirtinti kitą nejudantį asmenį siekiant jį iškelti iš šulinio.

21. Sprendžiant, kuriuo momentu K. Š. įkrito į šulinį – būdamas jo viduje ar būdamas viršuje šalia atidengto šulinio, didelę reikšmę, turi ir liudytojų -ugniagesių gelbėtojų D. Z. ir V. S. parodymai. Liudytojai D. Z. ir V. S. parodė, kad šulinio anga buvo labai siaura, jiems dėl to nesuprantama, kaip žmogus galėjo per tokią angą įkristi, kaip parodė D. Z., išlipant iš šulinio jo kraštai buvo D. Z. ties pažastimis, todėl šie liudytojai parodė manę, kad K. Š. nukrito žemyn, lipdamas iš šulinio, nes, jų vertinimu, iš viršaus pro siaurą angą įkristi neįmanoma, žmogus tik užvirstų ant šulinio angos. Taigi šiame kontekste visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus, įvertinus šulinio angos skersmenį, tai, kad įvykio vietoje šulinio dugne yra matomas į nuotekų vamzdį užsikimšimo vietos kryptimi įkištas šepetys, į liudytojo D. Z. parodymus, kad asenizacinio automobilio žarna buvo įkišta į nuotekų vamzdį užsikimšimo vietos kryptimi, į tai, kiek šios žarnos buvo įleista į šulinį, į tai, kad K. Š. žinojo, kaip įmonėje faktiškai bandoma asenizacinio automobilio pagalba bandyti prapūsti susidariusius kamščius, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad K. Š. ruošėsi ne šiaip išleisti nuotekas į šulinį, o norėjo bandyti atkimšti nuotekų trasoje susidariusį kamštį ir buvo įlipęs į šulinį, būtent lipdamas iš jo ar leisdamasis į jį, krito iš aukščio.

22. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose apeliuojama į tai, kad K. Š. turėjo sveikatos problemų, vartojo atitinkamus vaistus, jų nuomone, būtent šios aplinkybės lėmė jo įkritimą į šulinį. Tačiau bylos duomenys rodo, kad momentas kada jis įkrito, dėl kokių priežasčių įkrito, pats kritimo mechanizmas nėra tiksliai nustatytas, tačiau kritimo iš aukščio faktas buvo konstatuotas, tai patvirtina K. Š. nustatyti sužalojimai aprašyti specialisto išvadose, bei specialistų apklausos duomenys. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms, jog dėl ko K. Š. nukrito - ar praradęs pusiausvyrą, ar paslydęs, veikos kvalifikavimui šios aplinkybės esminės reikšmės neturi, nes svarbiausia nustatyti, ar jis žinojo, kokį darbą ir kaip turi atlikti, taip pat ar buvo tinkamai instruktuotas tą darbą atlikti saugiai, ar darbdavys šiam darbui numatė saugius jo atlikimo metodus, saugos priemones bei su jais supažindino ir jomis aprūpino darbuotoją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išanalizavęs visus įrodymus, kiek galima atkūręs įvykio eigą, mechanizmą, išanalizavęs duomenis susijusius su nuteistojo žinojimu ir suvokimu kokius veiksmus šalia šulinio ir šulinyje atliks K. Š. padarė išvadą, kad nuteistasis žinojo, kad K. Š. atliks trasos atkimšimo darbus, todėl suprato, kad darbai bus vykdomi šulinyje ir turėjo pasirūpinti, kad šie darbai būtų atlikti saugiai.

23. Esamomis aplinkybėmis visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl darbdavio atstovo – A. J. kaltės, egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl jo kaltė dėl darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo laikytina pilnai įrodyta. Šis nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi A. J., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu ir atsakingas už darbų saugą, nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo, kokie darbai atliekami šalinant kanalizacijos trasos užsikimšimą) ir savo asmenines savybes (žinojo darbų saugą dirbant šuliniuose reglamentuojančius teisės aktus) galėjo ir turėjo suprasti, kad, jam pasiuntus vieną, tinkamai neapmokytą ir neinstruktuotą, saugos priemonėmis neaprūpintą įmonės darbuotoją K. Š., neišdavus jam paskyros-leidimo, atkimšti kanalizacijos trasą tokioje vietoje, kur yra gilūs šuliniai, gali įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms. Tačiau A. J. elgėsi nerūpestingai, nes pasiuntė K. Š. sutvarkyti kanalizacijos trasose įvykusio užsikimšimo, žinodamas, kad šis darbuotojas neapmokytas dirbti šuliniuose, yra vienas, neturi reikiamų asmeninės apsaugos priemonių, jam neišrašyta paskyra-leidimas pavojingiems darbams šulinyje atlikti, kurioje būtų buvę nurodyti saugūs darbo atlikimo metodai, nesidomėjo, kokiu būdu šis darbuotojas atliks pavestus darbus, neužtikrino, kad K. Š. atliktų tik tuos darbus, kuriuos jis apmokytas dirbti saugiai. Nuteistasis žinojo, kad įmonėje taikoma praktika, bandant atkimšti kanalizacijos vamzdžius, asenizacinio automobilio žarną įkišant į nuotekų vamzdį ir paleidžiant vandenį ar skystas nuotekas, žinojo, kad K. Š. tokiuose darbuose buvo dalyvavęs, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad jam pavedus K. Š. sutvarkyti kanalizacijos užsikimšimą, K. Š. lips į gilų šulinį ir bandys prapūsti kamštį asenizaciniu automobiliu, galėjo ir turėjo numatyti, kad dirbdamas vienas be saugos diržų ar kitų asmeninės apsaugos priemonių, be specialaus apmokymo, netekęs pusiausvyros gali nukristi iš didelio aukščio ir patirti daugybinius sužalojimus, kurie, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms, gali baigtis mirtimi. Taigi visiškai pagrįstai darytina išvada, jog A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu.

24. Iš nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinių skundų matyti, kad jų nuomone, būtent K. Š. didelis neatsargumas šiuo atveju lėmė jo žūtį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Didelio neatsargumo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant. Gi nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. išvadoje Nr. 11-2268 (17), nurodyta, kad Įmonėje nebuvo nustatyta kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarka ir darbuotojas nebuvo su ja supažindintas, o tai organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Šiame kontekste visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog K. Š. nebuvo pasiruošęs saugiai atlikti A. J. nurodytų neatidėliotinų darbų 2017 m. birželio 11 d., kadangi nebuvo tinkamai instruktuotas prieš pradedant atlikti kanalizacijos užsikimšimo šalinimo darbus, neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai darbo aplinkoje yra pavojingų veiksnių, nebuvo tinkamai apmokytas dirbti pavojingus darbus, kurie dirbami šulinyje, jam nebuvo suteikta paskyra – leidimas dirbti šulinyje, be to pavesta vienam atlikti darbus šulinyje, kuomet tokiomis aplinkybėmis turi dirbti ne mažiau kaip du gerai instruktuoti darbuotojai, nebuvo numatyti kiti saugūs darbų atlikimo metodai, žinių patikrinimai testais, dėl to kaip saugiai atlikti pavojingus darbus jis nežinojo, o tai turėjo užtikrinti nuteistasis. Konstatuotina, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Be to, itin akcentuojamos aplinkybės, jog pats K. Š. nesilaikė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 85 p. reikalavimų, kad darbuotojas, kuris kviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus, budėjimo metu privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugines priemones. Tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje, nors specialisto 2019 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. pM8/2019pM1/2019-M605/2017(02) buvo nurodyta, jog pagrindiniai sužalojimai, nulėmę K. Š. mirtį, buvo padaryti galvoje, todėl tikėtina, kad šalmo dėvėjimas būtų galėjęs apsaugoti nuo patirtų galvos sužalojimų ir dėl jų įvykusios mirties (8 t., b. l. 147-148), vis dėlto ir šalmas, kaip paaiškino ir specialistė J. R., nėra skirtas apsisaugoti nuo įkritimo į šulinį, ir jei K. Š. įvykio metu jį būtų dėvėjęs, nuo įkritimo į šulinį šalmas jo nebūtų galėjęs apsaugoti.

25. Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl A. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, nes iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad jis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo bei civilinio atsakovo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl bausmės

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, jos pavojingumo lygį. Įvertino tai, kad A. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, žuvo žmogus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas (8 t., b. l. 44), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (8 t., b. l. 184-187), dirbo (8 t., b. l. 188-189), į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Atsižvelgus į BK 55 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam turi būti paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmės rūšys – bauda, parenkant artimą vidurkiui baudos dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu – 110 MGL.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl žalos atlyginimo

28. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos pateiktame apeliaciniame skunde kelia civilinis atsakovas, tai yra nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Civilinio atsakovo nuomone, analizuojamu atveju civiliniai ieškiniai iš esmės turi būti atmesti, kadangi nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. J. ar įmonės veiksmų ir žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. Š.. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

29. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai aptartas priežastinio ryšio egzistavimas, daryti priešingų išvadų aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Lemiama reikšmė nagrinėjamu atveju teiktina tam, kad nuteistasis žinojo, kad K. Š. atliks trasos atkimšimo darbus, todėl suprato, kad darbai bus vykdomi šulinyje, dėl to būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu atsakingu už darbų saugą galėjo ir turėjo numatyti, kad dirbdamas vienas be saugos diržų ar kitų asmeninės apsaugos priemonių, be specialaus apmokymo, netekęs pusiausvyros gali nukristi iš didelio aukščio ir patirti daugybinius sužalojimus, kurie, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms, gali baigtis mirtimi. Įvertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamą A. J. kaip darbdavio įgalioto atstovo darbų saugos srityje, jam pavestų pareigų vykdymą.???

30. Tokiu būdu vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji G. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 059,50 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė priteisti solidariai iš A. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 129-137, 138-142, 171-173, 192-193, 10 t., b. l. 22). Tuo tarpu kita nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė priteisti solidariai iš A. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 120-127, 129, 162). Turtinė žala buvo grindžiama patirtomis išlaidomis susijusiomis su laidotuvėmis, kapavietės priežiūros, paminklo, bei kapavietės uždengimo išlaidomis. Atitinkamai neturtinės žalos vertinimas susijęs išimtinai su artimojo netekties skausmu bei su tuo susijusiais dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, stipriais emociniais pokyčiais.

31. Taigi spręsdamas civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju už žalą, atsiradusią dėl A. J. kaltės, atsakinga (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

32. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir laiko visiškai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės turi būti atmestas. Įvertinus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, apdraustajam K. Š. mirus darbe dėl nelaimingo atsitikimo, G. Š., kaip ir K. Š. motinai G. Š., išmokėjo vienkartinę 23 484 Eur socialinio draudimo išmoka (4 t., b. l. 52-54). Ši išmoka visiškai padengia prašyto priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis G. Š. 15 000 Eur, R. M. 8000 Eur, iš esmės netenkina civilinio atsakovo, motyvuojant prasta įmonės finansine padėtimi, materialaus turto neturėjimu. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį.

33. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista nukentėjusiosioms artimo žmogaus, vyro, tėvo, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

34. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, visas neturtiniam dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, atskirai spręsdamas dėl kiekvienos nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgta į artimus nukentėjusiųjų ir atitinkamai vyro bei tėvo santykius, jų patirtus ir tebepatiriamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, iš dalies sveikatos būklės G. Š. pablogėjimą, kuris patvirtintas ir medicininiu dokumentu. Įvertintos ir tos aplinkybės, kad nukentėjusioji (dukra) R. M. tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas buvo pilnametė, turėjo draugą, 8 metus gyveno atskirai nuo tėvų kitame mieste, dirbo, dėl ko pagrįstai pripažinta, jog būdama jau suaugusi, turėdama savarankišką gyvenimą, būdama finansiškai nepriklausoma, ji gali lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad žuvusiojo žmona patyrė didesnę neturtinę žalą negu jos jau suaugusi ir savo atskirą gyvenimą sukūrusi dukra. Be to, įvertintos ir tos aplinkybės, jog nusikaltimas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 972680 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, jos turtinė padėtis nėra gera. Be to, pats nukentėjusysis irgi nesielgė atsargiai ir atsakingai, neatsisakė atlikti tokių jam pavestų darbų, nors teisę tam turėjo. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujamas neturtinės žalos dydis mažintinas, G. Š. priteisiant 15 000 Eur, o R. M. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu toks priteistos neturinės žalos dydis yra teisingas, protingas ir sąžiningas, bei neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021).

Dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymo priteisti proceso išlaidas iš nukentėjusiųjų G. Š., R. Š. (M.)

35. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde formuluoja prašymą ne tik atmesti nukentėjusiųjų ieškinius, bet ir priteisti iš nukentėjusiųjų civilinio atsakovo turėtas procesines išlaidas. Pažymėtina, kad prašymas nėra detalizuotas, nei patirtų išlaidų dydis, nei jų pobūdis nenurodyti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, analogiškas prašymas buvo pateiktas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

36. BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju prašoma išlaidas priteisti ne iš nuteistojo, o iš nukentėjusiųjų. Pastebėtina, kad proceso išlaidas priteisti iš nukentėjusiojo ar asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas, teismas turi teisę nuspręsti tik BPK 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais, tačiau šiuo atveju pagrindo priteisti civilinio atsakovo atstovavimo išlaidas nėra, nes apeliaciniai skundai atmetami, nuteistasis nėra išteisintas, procesas nenutrauktas BK 38 straipsnio numatytu pagrindu, todėl civilinio atsakovo prašymas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo nukentėjusiajai G. Š.

37. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, vykusiame teismo posėdyje nukentėjusiosios G. Š. atstovas advokatas Romualdas Drakšas prašė priteisti iš civilinio atsakovo ir nuteistojo A. J. patirtas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3000 Eur. Byloje yra pateikti dokumentai, advokato orderis Nr. 724667, kuriuo advokatui Romualdui Drakšui pavedama atstovauti G. Š. Kauno apygardos teisme (13 t., b. l. 115). Advokatas nukentėjusiosios interesus atstovavo apeliacinės instancijos teisme ir už suteiktą teisinė pagalbą – atstovavimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančią išankstinę sąskaitą 2022 m. liepos 28 d. Nr. 22-0728 (13 t., b. l. 119), kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis (konsultacija, atstovavimas) bei 2022 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymą (13 t., b. l. 120).

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas, apeliaciniai skundai buvo atmesti. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų surašymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos turi būti apmokėtos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms.

40. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. I ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 729,9 Eur.

41. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius: už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1 (172,99 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (172,99 Eur). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme vyko tik du posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 val. 36 min. (vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu, suapvalinus nustatytina 3 val. trukmė), posėdžiai vyko naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, iš esmės buvo apsiribota apeliacinių skundų pagarsinimu ir baigiamosiomis kalbomis, atsiliepimas į apeliacinius skundus nepateiktas, akivaizdu, kad nukentėjusiosios atstovo prašoma priteisti 3000 Eur proceso išlaidų suma yra aiškiai per didelė. Pažymėtina ir tai, kad advokatas Romualdas Drakšas atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga. Dėl to, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, jog tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliaciniai skundai yra atmetami, nukentėjusiosios G. Š. turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 1000 Eur. Kolegijos vertinimu, būtent 1000 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose.

42. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

43. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu, tame tarpe pasisakant ir dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinis procesas taip pat inicijuotas ir pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame buvo akcentuojamas kaltės klausimas. Atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas vyko dėl dviejų apeliacinių skundų (nuteistojo ir civilinio atsakovo), nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl nukentėjusiosios interesų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš apeliacinio proceso iniciatorių, t. y. nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis – po 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų, nukentėjusiosios G. Š. turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje apmokėti, ir šią sumą lygiomis dalimis priteisti iš nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš kiekvieno po 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas