Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-367-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-10
Bylos Nr.: e2A-367-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00569-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas: G. Š.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,State Port Group“

Kategorijos

3.1.1.2.12Dispozityvumo principas
3.1.1.2.17Teismo procesinių sprendimų privalomumo principas
3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.2.4.8.3Prezumpcijos
3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese

Civilinė byla Nr. e2A-367-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00569-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.12; 3.1.1.2.17; 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.4.8.2; 3.2.4.8.3; 3.2.4.12 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,State Port Group“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,State Port Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo G. Š. 177 492,38 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkės, likviduotos ir išregistruotos UAB ,,Neileta“ (toliau – ir bendrovė), buvęs vadovas bei vienintelis jos akcininkas. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1699-657/2020 ieškovės skolininkei UAB ,,Neileta“ iškėlė bankroto bylą, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės 171 869,84 Eur finansinį reikalavimą, kurį patikslinto 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, padidinant jį iki 177 492,38 Eur. UAB ,,Neileta“ bankrotas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, bendrovės lėšas naudojant ne jos veiklai, netinkamai vykdant buhalterinę apskaitą, laiku nenurašant debitorinių skolų ir kt. Bankroto bylą nagrinėjusio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu UAB ,,Neileta“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto, be kita ko, nustatyta, kad galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus nėra, o 2022 m. lapkričio 17 d. bendrovė išregistruota.

3. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, preziumuojama, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Žala yra lygi patvirtino, bet bankroto byloje nepatenkinto ieškovės reikalavimo dydžiui, t. y. 177 492,38 Eur. Todėl ieškovė prašo tiesiogiai iš atsakovo priteisti jos patirtos 177 492,38 Eur žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir ieškovei UAB ,,State Port Group“ iš atsakovo G. Š. priteista 177 492,38 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (177 492,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 154 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė yra praleidusi sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė žinojo ir turėjo žinoti dar iki bankroto bylos UAB ,,Neileta“ iškėlimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., todėl kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2023 m. lapkričio 24 d. ieškovė praleido senaties terminą. Ieškovė, reikšdama šį ieškinį, elgiasi nesąžiningai, nes kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-785-657/2021 buvo nustatyta, kad UAB ,,Neileta“ yra įvykdžiusi visas prievoles ieškovei. Taip pat teigė, kad nagrinėjama civilinė byla turi būti sustabdyta iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-76-383/2024, kurioje atsakovui yra pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto. Baudžiamojoje byloje bus nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su lėšų pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 18 d. galutiniu sprendimu 2023 m. gruodžio 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei UAB ,,State Port Group“ iš atsakovo G. Š. 177 492,38 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177 492,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 154 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip likviduotos dėl bankroto bendrovės kreditorė, kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, žalos atlyginimą. Ieškovė, kaip kreditorė, turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui kaip bendrovės vadovui, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl tyčinio UAB ,,Neileta“ bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti prejudiciniais faktais, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Taip pat nereikia įrodinėti ir kitų už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygų – pačios žalos padarymo fakto bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kadangi šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, bankrotą pripažinus tyčiniu, yra preziumuojamos. Atsakovas, kurio kaltė dėl tyčinio bankroto jau yra nustatyta, gali apsiginti paneigdamas minėtas prezumpcijas, nes būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, t. y. kad kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovės bankroto metu nebūtų patenkinti nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotą.

9. Teismas atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/20202, kuria UAB ,,Neileta“ bankrotą pripažindamas tyčiniu teismas jau yra pripažinęs bendrovės privedimo prie bankroto, sąmoningai blogai ją valdant atsakovui, faktą, t. y. nepagrįstai išgryninant bendrovės pinigus, jų tinkamai neapskaitant kasoje ir nepateikiant įrodymų, kad pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai, tokiais veiksmais bloginant bendrovės finansinę padėtį, taip pat netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomą buhalterinę apskaitą, tuo sudarant kliūtis nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-445-1120/2022 palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie bendrovės tikrąją finansinę padėtį, sąmoningai nemokios bendrovės padėtį tyčia dar labiau pablogino: jo paliepimu nebuvo laiku nurašytos debitorinės skolos, laiku neištaisyti neatitikimai valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui teiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose; tretieji asmenys buvo klaidinami apie tikrąją bendrovės finansinę būklę; išgryninamos lėšas, kurios buvo naudojamos ne bendrovės veiklai vykdyti.

10. Įvertinęs tai, kad būtent atsakovas buvo pripažintas atsakingu dėl jo vadovautos bendrovės tyčinio bankroto bei remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė jau yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais spendimais. Kadangi UAB ,,Neileta“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės 177 492,38 Eur finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas, taip pat preziumuojama, kad šis bankroto proceso metu likęs nepatenkintas reikalavimas sudaro ieškovės patirtą žalą. Atsakovas šių prezumpcijų nepaneigė, nepagrįstai atsisakydamas teikti paaiškinimus, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-76-383/2024, teikdamas nepagrįstus prašymus nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ne kartą teikė prašymus nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-76-383/2024, nes, jo nuomone, tik įsiteisėjus priimtam procesiniam sprendimui jis galės baudžiamojoje byloje nustatytais prejudicinę galią turinčiais faktais paneigti teisines prezumpcijas, kuriomis remiasi ieškovė šioje byloje. Pirmasis atsakovo prašymas buvo atmestas teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, konstatavus, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla neturi jokio tiesioginio ryšio su nagrinėjama civiline byla, būsimas teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nei pakeis, nei turės kitokios įtakos įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, priimtų bankroto byloje, teisėtumui ir pagrįstumui. Antrasis prašymas buvo atmestas teismo 2024 m. vasario 26 d. žodine nutartimi, pripažinus, kad faktas, jog atsakovas pasisavino bendrovės lėšas, jau yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Bendrovės lėšos, kurias pasisavino atsakovas, galėjo būti panaudotos ne tik tiesiogiai atsiskaitant su kreditoriais, bet ir plėtojant bei vystant bendrovės veiklą ir vėliau atsiskaitant su kreditoriais. Teismo vertinimu, aplinkybė, kuri gali būti nustatyta nagrinėjant baudžiamąją bylą (t. y. konkreti atsakovo iš bendrovės pasisavinta lėšų suma), šios civilinės bylos nagrinėjimui jokios įtakos neturės.

12. Teismas taip pat nurodė, kad procesinis sprendimas, kuris bus priimtas Kauno apygardos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą, negali panaikinti nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dar ir dėl to, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

Atsiliepimas

13. Atsakovas, atsisakydamas nagrinėjamoje civilinėje byloje teikti paaiškinimus, galėjo ir turėjo suprasti tokio savo elgesio neigiamas procesines pasekmes. Tai, kad būtent atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka pareiga paneigti pirmiau įvardytas prezumpcijas, jam buvo žinoma ir suprantama tiek iš preliminaraus teismo sprendimo turinio, tiek iš jo paties teiktų procesinių dokumentų turinio. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad jo veiksmai nėra žalos ieškovės atsiradimo pagrindas, t. y. kad ieškovės finansinis reikalavimas bendrovės bankroto metu nebūtų patenkintas nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir atsakovo prieštaravimų argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismo vertinimu, ieškovei tapo žinoma, kad jos finansinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas, tik 2022 m. spalio 29 d., t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui likviduojamos bendrovės veiklą pripažinti pasibaigusia. Ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. lapkričio 30 d., todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su Kauno apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-785-657/2021 dėl vekselio ir vykdomojo rašto panaikinimo, nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovas G. Š. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-383/2024 yra nagrinėjama klausimas, ar iš bendrovės sąskaitos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. išimti grynieji pinigai buvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje, jeigu taip – kur panaudoti ir ar tai sumažino mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais; ar nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. debitorių skolų nurašymai buvo atlikti laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų ir ar tai sumažino bendrovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais; ar iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, jeigu ne – dėl kokių priežasčių. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamai civilinei bylai.

15.2. Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai neabejotinai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai, nes teismams pripažįstant bendrovės bankrotą tyčiniu buvo vertinama tik bendrovės veiklos visuma, o ne konkretūs atsakovo veiksmai galimos žalos kreditoriams kontekste. Tai, ar atsakovo išimti grynieji pinigai (ne)panaudoti bendrovės reikmėms, bus galima atsakyti tik įsiteisėjus apkaltinamajam arba išteisinamajam nuosprendžiui. Priežastinio ryšio ir žalos dydžio pagrįstumo klausimą bus galima išsamiai išnagrinėti tik tuomet, kai įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

15.3. Atsakovo pasisakymai ir paaiškinimai klausimais, kurie sudaro baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyką, pažeistų jo teisę į gynybą baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo davęs parodymų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei ir siekdamas, kad šioje byloje pateikti paaiškinimai nebūtų naudojami baudžiamojoje byloje, atsakovas negalėjo tinkamai gintis nuo ieškovės pateiktų reikalavimų.

16. Ieškovė UAB ,,State Port Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

16.1. Apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, susijusios su priežastinio ryšio neva neegzistavimu, nebuvo nurodytos dėl paties atsakovo pasirinkimo neteikti paaiškinimų nagrinėjamoje byloje. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui.

16.2. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kili. Pats atsakovas pasirinko neteikti įrodymų, paneigiančių teismų jau nustatytas prezumpcijas, susijusias su civilinės atsakomybės taikymu.

16.3. Teismas net du kartus teisingai išsprendė atsakovo prašymus sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pagrindo bylai sustabdyti nebuvo, o apeliacinio skundo argumentai atitinkamų teismo išvadų teisingumo nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl privalomojo civilinės bylos stabdymo pagrindo

2. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą visų pirma tuo aspektu, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas iš viso negalėjo priimti sprendimo šioje civilinėje byloje iki bus išnagrinėta apelianto baudžiamoji byla Nr. 1-76-383/2024 (ankstesnis bylos Nr. 1-267-383/2023), kurioje bus nustatyti faktai, būtini nagrinėjamam civiliniam ginčui išspręsti.

3. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas 2023 m. gruodžio 29 d. teikė pirmosios instancijos teismui prašymą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-383/2023 apelianto atžvilgiu bus priimtas ir įsiteisės apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 23 d. neskundžiama nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, konstatavęs, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama civiline byla. Pirmosios instancijos teismas apelianto atstovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė pakartotinai ir 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu, priimdamas žodinę (protokolinę) nutartį.

4. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atskiraisiais skundais neskundžiamos teismo nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 36–37 punktai).

5. Taigi, tokia teise, t. y. teise apeliaciniame skunde pateikti motyvus dėl aukščiau aptartų atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-267-383/2023, apeliantas ir pasinaudojo. Tačiau su apelianto procesine pozicija, kad civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, teismams pirmiau pripažinus bendrovės, kuriai apeliantas iki jos bankroto vadovavo, bankrotą tyčiniu, nagrinėjimas nebuvo galimas iki baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-383/2023 priimto galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, teisėjų kolegija sutikti negali.

6. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo savo apeliacinio skundo argumentus grindžia apeliantas, yra įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio normose nustatyti privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kuriam bent vienam esant, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, 33–34 punktai).

8. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022).

9. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

10. Pirmiau nurodytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas siekiant išvengti situacijų, kai yra priimami prieštaringi teismų sprendimai tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomas byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo lėšos bei laikas. Kita vertus, vien tai, kad keliose bylose skirtingais aspektais vertinami tie patys faktiniai duomenys, savaime nėra pagrindas sustabdyti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. e2-704-790/2022, 10 punktas).

11. Pažymėtina ir tai, kad įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, bet iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui: aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

12. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendžiant, ar egzistavo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, svarbu nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose bei įvertinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai nustatinėtini civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje, dėl kurios buvo prašoma sustabdyti bylą.

13. Vertindama apeliacinio skundo argumentų, kad konkretūs apelianto veiksmai galimos žalos kreditoriams kontekste gali būti nustatyti tik baudžiamojoje byloje, pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios civilinės bylos specifiką, ieškovei, kaip bendrovės kreditorei, pareiškus tiesioginį ieškinį buvusiam jos vadovui (t. y. apeliantui) dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai yra grindžiami kitose civilinėse bylose, t. y. bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-275-657/2022 ir bendrovės tyčinio bankroto byloje Nr. eB2-599-657/2022 jau nustatytais dviem prejudiciniais faktais (vadovo neteisėti veiksmai ir jo kaltė), kurie yra neginčytini ir privalomi teismui bei šalims, ir dviem preziumuojamais faktais (žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys), kurie gali būti paneigti civilinėje byloje bet kuriomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).

14. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nagrinėjamos bylos ieškovė UAB ,,State Port Group“ 2020 m. liepos 9 d. pareiškimu inicijavo bankroto bylos UAB „Neileita“ iškėlimą. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1699-657/2020 UAB „Neileita“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. P. Šios bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku nuo bendrovės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo apeliantas. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl apelianto veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-445-1120/2022 Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas ieškovės 177 492,38 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 bendrovės veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto; be kita ko, konstatuota, kad nėra galimybės patenkinti bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 29 d. Bendrovė 2022 m. lapkričio 17 d. išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro.

15. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu padarinių, dėl juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo specifikos, yra nuosekli ir išplėtota. Joje yra pateikti tokie išaiškinimai: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais; toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet veiksmų neteisėtumas iš viso nebegali būti kvestionuojamas (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas); kita vertus, šios prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; visgi šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu; todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. Taigi, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 23–24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 23 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos bendrovės kreditoriaus žala (likviduotos bendrovės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bendrovės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos bendrovės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net ir jam neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 22 punktas).

17. Kasacinio teismo yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama bendrovės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė bendrovę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai bendrovė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama jos turtinė padėtis. Jei bendrovės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino bendrovės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).

18. Nepaisant apeliantui tenkančios atitinkamų prezumpcijų paneigimo pareigos, žalos fakto bei jos dydžio ir priežastinio ryšio tarp žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje civilinėje byloje jis net nesiekė nuginčyti, būtent tokią savo procesinę poziciją grįsdamas prasidėjusiu baudžiamosios bylos procesu ir jame priimtame nuosprendyje nustatytinais faktais, kuriais, apelianto vertinimu, civilinę bylą nagrinėjantis teismas turėtų pareigą remtis. Tokia apelianto pozicija stokoja pagrįstumo, juo labiau kad civilinės atsakomybės ribos yra gerokai platesnės, nei baudžiamosios atsakomybės.

19. Taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Taip yra todėl, kad asmens veiksmų tyrimas ir vertinimas atliekamas baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tuo tarpu to paties asmens veiksmai civilinėje byloje tiriami ir vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 29–32 punktai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 116 punktas; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-1075/2023, 35 punktas).

20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas siekia šios civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-76-383/2024 (ankstesnis bylos Nr. 1-267-383/2023), aktualu tai, kokios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką nurodytoje baudžiamojoje byloje.

21. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-267-383/2023 nutarta baudžiamąją bylą, kurioje apeliantas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas), 209 straipsnį (nusikalstamas bankrotas) perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nutartyje, be kita ko, yra nurodyta, kad apeliantas kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. pasisavino bendrovės lėšas; būdamas bendrovės direktoriumi, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2020 m. liepos 9 d. sąmoningai blogai valdydamas bendrovę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

22. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, taikant BK 209 straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas vertinant šį nusikaltimą reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-697/2019).

23. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Sprendžiant, ar juridinio asmens vadovas, neteisėtai disponuodamas juridinio asmens turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023).

24. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024).

25. Pažymėtina, kad nors iš BK 209 įtvirtintos nusikalstamos veikos (nusikalstamo bankroto) sudėties požymių matyti, jog įrodinėjimo dalyku tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje yra, be kita ko, ir padariniai – didelė žala kreditoriams, šis nusikaltimo sudėties požymis (didelė žala kreditoriams) įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytas taisykles, taikant kitokį, nei taikytinas civilinėje byloje, įrodinėjimo standartą, pagal kurį asmuo pripažįstamas padariusiu nusikalstamą veiką nesant dėl to pagrįstų abejonių (angl. beyond reasonable doubt), o visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), be to, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, ar gauti duomenys yra laikytini įrodymais baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su žalos padarymo kreditorei (ieškovei) faktu bei jos dydžiu, įrodinėjamas pagal CPK taisykles, o teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Kaip yra išaiškinta aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, BK 209 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamo bankroto sudėties požymis – padariniai (didelė žala kreditoriams) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas taikant kitokį (aukštesnį) įrodinėjimo standartą nei civilinio proceso tvarka įrodinėjama civilinės atsakomybės sąlygą – žala kreditoriui. Atitinkamai, baudžiamojo proceso tvarka neįrodytas BK 209 įtvirtinto nusikalstamo bankroto sudėties požymis – padariniai (didelė žala kreditoriams) – savaime nereikštų, kad ir civilinėje byloje, taikant civilinio proceso taisykles, nebus įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žala kreditoriui, juo labiau galiojant prezumpcijai, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto ir reškia, kad žala, lygi ieškovės nepatenkinto finansinio reikalavimo dydžiui, jai yra padaryta.

28. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, civilinio pobūdžio ginčuose ir baudžiamosiose bylose skiriasi įrodinėjimo standartas ir asmuo gali būti nepadaręs nusikalstamos veikos, tačiau pripažintas atsakingu už žalos padarymą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2021). Nurodytų motyvų pagrindu bylose, atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje ir minėtoje baudžiamojoje bylose atitinkami faktiniai duomenys bus vertinami skirtingais aspektais, taikant skirtingas įrodinėjimo taisykles bei standartus, nesutiktina su apelianto teiginiu, kad baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai (BK 209 straipsnyje įtvirtinto nusikalstamo bankroto sudėties požymis – padariniai kaip didelė žala kreditoriams) turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai.

29. Kita vertus, žalos ieškovui faktas bei jos dydis gali būti nustatomi (nagrinėjamu atveju paneigiant jau egzistuojančią prezumpciją) ir civilinėje byloje, t. y. teismas ir pats tokius faktus gali nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91). Todėl teismas, kuris pats gali nustatyti reikiamus faktus tam konkrečiam ginčui išspręsti, neturėtų nusišalinti nuo jų nustatinėjimo pareigos ir perkelti šią pareigą kitam teismui.

30. Pasisakant dėl kitų baudžiamojoje byloje sprendžiamų klausimų – ar apeliantas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje esantį bendrovės turtą pavertė savo nuosavu turtu, tuo padarydamas BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (didelės vertės turto pasisavinimas), ir ar apelianto veiksmai atitinka BK 222 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas) sudėties požymius, t. y. ar jis nesilaikė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų, reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, aktualu tai, kad tokios aplinkybės yra susijusios su apelianto veiksmų teisėtumu. Kaip buvo nurodyta pirmiau, civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau yra konstatuota, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, ši civilinės atsakomybės sąlyga (neteisėti veiksmai), atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažintina nustatyta kaip prejudicinis faktas, ji nebegali būti apelianto ginčijama (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad šiame nutarties punkte aptarti baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka nustatytini faktai neturės įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai civilinei bylai.

31. Apelianto nurodomos kaip išskirtinai baudžiamojoje byloje nustatinėtinos aplinkybės, t. y. ar iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. išimti grynieji pinigai buvo užregistruoti buhalterinėje apskaitoje, jeigu taip – kur jie buvo panaudoti ir ar tai sumažino mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar debitorių skolų nurašymai sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, arba nėra teisiškai reikšmingos civilinėje byloje kilusiam ginčui išspręsti, arba gali (galėjo) būti nustatytos ir civilinėje byloje, nelaukiant baudžiamosios bylos baigties, apeliantui paneigiant jo civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų) buvimo prezumpciją, nustatytą įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

32. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-76-383/2024, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas išaiškino ir taikė teisingai.

Dėl apelianto procesinio elgesio ir jo galimybės civilinėje byloje gintis nuo pareikšto ieškinio

33. Apelianto teigimu, jis neturėjo galimybių šioje civilinėje byloje tinkamai gintis nuo ieškinio ir pateikti argumentuotų atsikirtimų, kadangi siekė, jog šioje civilinėje byloje pateikti paaiškinimai nebūtų naudojami jo nenaudai baudžiamojoje byloje. Su nurodytais apelianto teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinis procesas vyksta vadovaujantis rungimosi principu, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju apeliantas, pasinaudodamas jam suteikta teise apsispręsti dėl teisių įgyvendinimo civiliniame procese būdų ir apimties, nusprendė šioje civilinėje byloje neteikti argumentų dėl savo civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos bei neteisėtų veiksmų), kurios, kaip jau ne kartą minėta, buvo įgiję prezumpcijų galią, (ne)egzistavimo, t. y. pasirinko tokį procesinio elgesio modelį, kuris apsunkino jam galimybę apsiginti nuo ieškinio. Būtent toks apelianto laisva valia pasirinktas procesinio elgesio modelis lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantas civilinės atsakomybės sąlygų nepaneigė ir ieškinį patenkino.

36. Priešingai nei vertina pats apeliantas, nepriklausomai nuo jo atžvilgiu pradėtos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos, jam nebuvo jokių teisinių kliūčių naudotis visomis civiliniame procese leistinomis gynimosi nuo ieškinio priemonėmis. Apeliantas turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus šioje civilinėje byloje. Jokių teisinių argumentų, kad civilinėje byloje apelianto duoti paaiškinimai ir (ar) į bylą pateikti įrodymai apsunkins (gali apsunkinti) jo padėtį baudžiamojoje byloje, nes savaime būtų laikomi paaiškinimais bei įrodymais ir pagal BPK nustatytas taisykles, apeliantas neįvardijo. Kaip buvo minėta, civilinė ir baudžiamoji bylos nagrinėjamos skirtingais aspektais, civiliniame ir baudžiamajame procese taikant skirtingas įrodinėjimo taisykles bei standartus. Pažymėtina, kad apeliantas neteigia, kad būtų sutikęs su žalos dydžiu civilinėje byloje. Atitinkamai, nėra visiškai jokio pagrindo daryti išvadą, kad civilinėje byloje apelianto duoti paaiškinimai ir (ar) pateikti įrodymai galėtų būti laikomi jo kaltės ar nusikalstamų veikų kitų sudėties požymių įrodymais.

37. Apeliantui laisva valia civiliniame procese pasirinkus užimti pasyvią poziciją ir atsisakius šioje civilinėje byloje savarankiškais argumentais ginčyti ieškinio pagrįstumą bei teikti dėl to paaiškinimus ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas apelianto civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai ieškinį vertino kaip įrodytą ir jį patenkino. Apelianto teisė į teisminę gynybą nebuvo suvaržyta, kadangi atsisakyti ginčyti civilinės atsakomybės sąlygas šioje civilinėje byloje apeliantas nusprendė savo paties laisva valia. Pažymėtina, kad apeliantas civiliniame procese buvo atstovaujamas savo srities profesionalo – advokato padėjėjo – taigi apeliantui turėjo būti žinomi tokio pasyvaus procesinio elgesio padariniai, t. y. ieškinio patenkinimas.

38. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė