Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „State Port Group“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1699-657/2020 UAB „Neileta“ iškelta bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirtas A. P.. UAB „Neileta“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku nuo įmonės įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas patikslintas ieškovės finansinis reikalavimas 177 492,38 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-445-1120/2022 minėtos Kauno apygardos teismo nutartį dalį, kuria likviduojamos dėl bankroto įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Kauno apygardos teismas minėtame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad nėra galimybės patenkinti įmonės kreditorinių reikalavimų. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 29 d. 2022 m. lapkričio 17 d. likviduojama įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

7. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalį likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veiklos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog asmuo, atsakingas dėl įmonės tyčinio bankroto, yra atsakovas. Pažymėtina, kad kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto, nuosekliai pripažįstama kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, kaip kreditorė, turėjo teisę pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip įmonės vadovui, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto (žr. šios nutarties 5 punktą).

8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, tyčinio bankroto atveju, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 23 ir 24 punktai).

10. Be to, aiškindamas bankrutavusios bendrovės vadovo, kurio tyčiniais veiksmais bendrovė buvo privesta prie bankroto, civilinės atsakomybės sąlygas, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).

11. Taigi, asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi vadovo neteisėti veiksmai ir atitinkamai kaltė laikytini nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Taip pat nereikia įrodinėti ir kitų už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kadangi šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos bankrotą pripažinus tyčiniu yra preziumuojamos. Tuo tarpu atsakovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti minėtas prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, t. y. kad kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovės bankroto metu nebūtų patenkinti nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotą.

12. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-445-1120/2022 pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas pripažino įmonės bankrotą tyčiniu konstatavęs, kad įmonė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai ją valdant atsakovui – nepagrįstai išgryninant įmonės pinigus, jų tinkamai neapskaitant įmonės kasoje, nepateikiant įrodymų, jog pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, ir tuo bloginant įmonės finansinę padėtį. Be to, Kauno apygardos teismo vertinimu, įmonėje buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip sudarant kliūtis nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas minėtos Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie įmonės tikrąją finansinę padėtį, sąmoningai nemokios įmonės padėtį tyčią dar labiau pablogino: jo paliepimu laiku nenurašytos debitorinės skolos, laiku neištaisyti neatitikimai VĮ Registrų centrui teiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip klaidinant trečiuosius asmenis apie tikrąją įmonės finansinę būklę. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas iš įmonės išgrynindamas lėšas, kurios buvo naudotos ne įmonės veiklai vykdyti, blogino įmonės turtinę padėtį. Tokie veiksmai, Lietuvos apeliacinis teismo vertinimu, nelaikytini mažareikšmiais, o esmingai pažeidžiantys kreditorių teises. Lietuvos apeliacinio teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įmonės bankrotą tyčiniu, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkte nurodytų požymių visumai.

13. Taigi, anksčiau minėtais ir šiuo metu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, atsakingu dėl tyčinio bendrovės privedimo prie bankroto pripažintas buvęs vadovas – atsakovas. Tai reiškia, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, šiuo atveju yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, yra patvirtinęs ieškovės patikslintą finansinį reikalavimą 177 492,38 Eur sumai, kuris bankroto byloje nebuvo patenkintas (žr. nutarties 5 punktus). Vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika (žr. nutarties 9–10 punktus) preziumuojama, kad šis bankroto proceso metu likęs nepatenkintas reikalavimas ir sudaro ieškovės patirtą žalą. Kaip minėta, asmuo, siekiantis paneigti šią prezumpciją, turi įrodyti, kad jo neteisėti veiksmai nėra susiję su žalos atsiradimu, t. y. šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovės bankroto metu nepatekintas reikalavimas būtų likęs nepadengtas, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai, ar nebūtų.

15. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, nagrinėjant šią bylą, sieks paneigti dvi civilinės atsakomybės sąlygas – žalos bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpcijas. Tačiau tam, atsakovo nuomone, yra reikalinga sulaukti Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-383/2023 (dabartinis baudžiamosios bylos Nr. 1-76-383/2024) apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Atsakovo nuomone, tik įsiteisėjus priimtam procesiniam sprendimui jis galės minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytais prejudicinę galią turinčiais faktais paneigti teisines prezumpcijas, kuriomis remiasi ieškovė šioje byloje. Atsakovas dėl anksčiau nurodytų priežasčių prieštaravimuose į preliminarų sprendimą, o jo atstovas advokato padėjėjas ir teismo posėdžio metu prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol Kauno apygardos teismas išnagrinės baudžiamąjį bylą.

16. Pažymėtina, kad teismas atsakovo prašymą sustabdyti civilinę bylą atmetė šioje civilinėje byloje, priimdamas 2024 m. sausio 23 d. nutartį. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad sutinka su ieškovės argumentais, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla neturi jokio tiesioginio ryšio su nagrinėjama ginčo civiline byla. Teismo vertinimu, būsimas teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nei pakeis, nei kaip kitaip įtakos įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų (t. y. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-599-657/2022, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-445-1120/2022, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo likviduojamos dėl bankroto įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto) ir juose nustatytų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys.

17. Pažymėtina ir tai, kad teismas atsakovo atstovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetė pakartotinai 2024 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu, priimdamas protokolinę nutartį. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomų argumentų, dėl kurių būtų galima priimti kitokią nutartį, nei tą, kuri buvo priimta 2024 m. sausio 23 d., nenurodė. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo nurodyti argumentai, kad, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje gali būti nustatyta, jog atsakovas pasisavino iš įmonės mažesnę sumą, nei pareikštas ieškovės ieškinio reikalavimas, nebūtų pakankamu pagrindu daryti išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai nėra susiję su ieškovės žalos atsiradimu. Teismas šią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad faktas, jog atsakovas pasisavino įmonės lėšas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, įmonės lėšos, kurias pasisavino atsakovas, galėjo būti panaudotos ne tik tiesiogiai atsiskaitant su kreditoriais, bet ir plėtojant ir vystant įmonės veiklą ir tokiu būdu vėliau atsiskaitant su kreditoriais. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, kuri gali būti nustatyta nagrinėjant baudžiamąją bylą (konkreti atsakovo iš įmonės pasisavinta lėšų suma), šios civilinės bylos nagrinėjimui jokios įtakos neturės. Be to, teismas papildomai pažymi, kad procesinis sprendimas, kuris bus priimtas Kauno apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, negali panaikinti nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dar ir dėl to, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.

18. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas atsisako duoti paaiškinimus civilinėje byloje iki tol, kol bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

19. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, šalių paaiškinimai yra vienas iš galimų įrodymų rūšių civilinėje byloje. Be to, įrodymus teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą, turi pateikti šalys. Pažymėtina, jog atsakovas turi teisę, o ne pareigą, duoti paaiškinimus žodžiu (CPK 42 straipsnis). Teismas neturi pareigos atidėti bylos nagrinėjimą dėl tos priežasties, kad atsakovas atsisako duoti paaiškinimus žodžiu.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepasinaudojo turima teise duoti paaiškinimus žodžiu. Teismas pažymi, kad atsakovui buvo gerai žinoma, kad dvi civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir kaltė – nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir negali būti kvestionuojamos. Tuo tarpu kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojamos, kurias atsakovas galėjo paneigti, pateikdamas įrodymus. Minėtos aplinkybės yra nurodytos Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. preliminariame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1448-921/2023. Be to, tai, kad atsakovas suprato, kokias civilinės atsakomybės sąlygas jis turi (gali) paneigti, siekdamas, kad jo atžvilgiu pareikštas ieškinys būtų atmestas arba sumažinta prašoma priteisti suma, patvirtina ir atsakovo pareikštų prieštaravimų dėl priimto preliminaraus sprendimo turinys. Nepaisant to, atsakovas duomenų, paneigiančių minėtas prezumpcijas, nepateikė. Be to, kaip minėta anksčiau, atsisakė duoti paaiškinimus žodžiu, kurie gali būti laikomi vienu iš įrodymų civilinėje byloje.

21. Teismas pažymi, kad kita atsakovo nurodyta aplinkybė, jog tarp atsakovo ir ieškovės Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-785-657/2021 dėl vekselio ir vykdomojo rašto panaikinimo, nėra niekaip susijusi su nagrinėjama civiline byla, todėl teismas dėl jos plačiau ir nepasisako.

22. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad jo veiksmai nėra ieškovės žalos atsiradimo pagrindas, t. y. kad ieškovės finansinis reikalavimas įmonės bankroto metu nebūtų patenkintas nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

23. Atsakovas nagrinėjamu atveju teigia, kad ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismas su minėtais atsakovo argumentais nesutinka.

24. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra nustatytas tyčinio bankroto faktas ir kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui, ieškinio senatis negali būti skaičiuojama anksčiau nei nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 56 punktas). Be to, minėtoje byloje kasacinis teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią nuo bendrovės pasibaigimo dienos, nes, kaip nurodyta, tik nuo šio momento ieškovei tapo aiški neišieškota dėl atsakovo neteisėtų veiksmų susidariusi skolos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-115-915/2017, nutarties 57 punktas).

26. Teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad šioje byloje ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 29 d., t. y. nuo sprendimo likviduojamos įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia įsiteisėjimo momento (žr. nutarties 5 punktą). Teismo vertinimu, tik nuo minėtos datos ieškovei neabejotinai tapo aišku, kad kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas. Ieškovė ieškinį pareiškė 2023 m. lapkričio 30 d. Darytina išvada, kad ieškovės ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino (CPK 1.125 straipsnio 9 dalis). Dėl to atsakovo prašymas atmesti ieškinį dėl suėjusio ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

27. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas laiko pagrįstu, todėl iš atsakovės priteisiama 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų argumentų

29. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties

30. Apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, teismas sprendžia Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1058-921/2023, palikti nepakeistą ir ieškovei iš atsakovo priteisti 177 492,38 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 154 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovo. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitų bylinėjimosi išlaidų patyrimą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 430 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,State Port Group“, juridinio asmens kodas 302533815, iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177 492,38 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 38 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (177 492,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 154 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teismą.