- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-985-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00025-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V., Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, " Intrum Lietuva"
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. V. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir Z. V. prašymą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti įstatyme numatytus veiksmus dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. V. ir Z. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė prašymą dėl nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti įstatyme numatytus veiksmus dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo. Teismo prašė išreikalauti iš bankroto administratorės UAB „Atenergo“ rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atliktus nemokumo administratorės veiksmus bankroto byloje po 2021 m. lapkričio 16 d. bei įpareigoti UAB „Atenergo“ sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais parengti bankrutuojančių asmenų plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų J. V. ir Z. V. mokumo atkūrimo planas, pagal kurį paskutinė įmoka buvo atlikta 2020 m. sausio 31 d., todėl nemokumo administratorė 2020 m. vasario mėnesį turėjo parengti plano įgyvendinimo aktą ir kreiptis į teismą dėl bankrutuojančių asmenų J. V. ir Z. V. bankroto proceso pabaigos. Tačiau po bankrutuojančių asmenų paskutinės atliktos įmokos pagal mokumo atkūrimo planą, praėjo daugiau nei trys su pusę metų, tačiau nemokumo administratorė dėl bankrutuojančių asmenų bankroto bylos užbaigimo į teismą nesikreipė. Siekiant išsiaiškinti nemokumo administratorės neveikimo priežastis, nemokumo administratorė vengia bendradarbiavimo su bankrutuojančio asmens atstovu, o galiausiai atsisako teikti bet kokią informaciją, motyvuodama neva pradėtu ikiteisminiu tyrimu bankrutuojančio J. V. atžvilgiu. Bankrutuojantys asmenys yra įsitikinę, kad nemokumo administratorė sąmoningai, be jokios pagrįstos priežasties vilkina procesą ir nebaigia bankroto bylos. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorės nurodomos aplinkybės, kad bankrutuojantis asmuo J. V. neteikia informacijos ar tai, kad negalima užbaigti bankroto bylą kol vyksta ikiteisminis tyrimas, yra tik deklaratyvūs nemokumo administratorės pasisakymai, kadangi Vilniaus AVPK KP ENTV 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl juridinio asmens, kurio veikloje pareiškėjas J. V. nedalyvauja, o ikiteisminis tyrimas J. V. atžvilgiu nėra atliekamas. Pareiškėjų nuomone, nemokumo administratorė neužbaigia bankroto bylos dėl to, kad J. V., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius nesutinka su nemokumo administratore pasirašyti „teisinių paslaugų sutarties“ tarp nemokumo administratorės ir (duomenys neskelbtini). Be to, nemokumo administratorei kylant abejonių dėl bankrutuojančio J. V., ji turėjo imtis aktyvių veiksmų abejonėms išsiaiškinti. Nemokumo administratorės neveikimas rodo, kad ji nėra suinteresuota užbaigti bankroto bylą, o tai nesuderinama su fiziniu asmenų bankroto tikslais ir prieštarauja FABĮ nuostatomis. Bankrutuojančio asmens J. V. ir nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ atstovo A. M. telefoninių pokalbių garso įrašai, pokalbių fragmentai patvirtina, kad fizinių asmenų bankroto byla nėra užbaigiama dėl to, kad J. V. nepasirašo nemokumo administratorės tariamos „teisiniu paslaugu sutarties“. Pabrėžė, kad bankrutuojantiems asmenims įgyvendinus teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir teismui jo nepratęsus, susidarė ydinga situacija, kai bankrutuojančiu asmenų procesas nuo teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano užsitęsė beveik aštuonerius metus. Nemokumo administratorė, nesiimdama veiksmų, susijusių su bankroto proceso pabaiga, sukelia pareiškėjams sunkius ekonominius ir socialinius padarinius, neleidžia gyventi visaverčio socialinio gyvenimo, todėl su kiekviena besitęsiančia nebaigta bankroto proceso diena, pareiškėjams yra daroma žala.
Atsiliepimas
3. Nemokumo administratorė UAB „Atenergo“ atsiliepime į bankrutuojančių fizinių asmenų prašymą nurodė, kad analogiškas 2021 m. rugsėjo 28 d. prašymas dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos buvo netenkintas Palangos rūmų teismo ir Klaipėdos apygardos teismo, tuo pačiu nurodant ką turi vykdyti bankrutuojantis fizinis asmuo, tačiau J. V. jokios prašomos informacijos nepateikė. Nemokumo administratorei žinoma, kad J. V. yra tikrasis (duomenys neskelbtini) savininkas, naudos gavėjas, o paskirtas faktinis įmonės akcininkas yra tik statytinis, tuo pagrindu nemokumo administratorė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu bus galima gauti visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėją ir statytinį akcininką, taip pat, apklausti kitus liudytojus, išsiaiškinti piniginių lėšų kilmę už kurias buvo perkamas nekilnojamasis turtas ir kitas aplinkybes, kurios buvo nuslėptos nuo nemokumo administratoriaus. Pažymėjo, kad turtinės žalos dydis kreditoriams yra vienas iš svarbiausių nusikalstamos veikos požymių, tad nemokumo administratorius gindamas viešąjį interesą privalo imtis visų galimų priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Pažymėjo, kad gavus informaciją, jei bus pradėtas ikiteisminis ir pateikti faktai, bei reikalinga informacija ir sutikrinus su dokumentais bus galima spręsti ar šie banguojantys fiziniai asmenys nepažeidė FABĮ nuostatų. Teismo prašo netenkinti J. V. ir Z. V. prašymo dėl bankroto bylos pabaigos iki bus išaiškinta ar fizinis asmuo nepažeidė FABĮ nuostatų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi bankrutuojančių fizinių asmenų J. V. ir Z. V. prašymo dėl nemokumo administratorės įpareigojimo atlikti įstatyme numatytus veiksmus dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo, netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad nenustačius pareiškėjų turimo turto, bankroto proceso metu gautų lėšų bei jų kilmės, nėra galimybės įvertinti, ar tinkamai įgyvendintas teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas ar numatytos būtinųjų išlaidų sumos ir privalomo pervesti perviršio sumų balansas atitiko mokumo atkūrimo plano sąlygas ir įvertinti, ar kreditorių finansiniai reikalavimai galėjo būti tenkinami didesne apimtimi ir pan.
4.2. Akcentavo, kad nemokumo administratorė, turinti duomenų apie neapskaitytas bankrutuojančio fizinio asmens lėšas, privalo gauti informacijos apie jų kilmę ir sąsajas su lėšų šaltiniu. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės jau buvo nustatytos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, remdamasis bankroto administratorės atsiliepime nurodytais motyvais, bankrutuojantis fizinis asmuo J. V. prašomų duomenų, apie sąsajas su (duomenys neskelbtini), taip pat apie iš (duomenys neskelbtini) gautas lėšas bei kitą pareiškėjo turimą turtą, bankroto administratorei UAB „Atenergo“ nepateikė.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius negali baigti bankroto bylos, byloje nesant pateiktų duomenų apie bankrutuojančių fizinių asmenų dabartinę turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
4.4. Pažymėjo, kad užbaigiant bankroto bylą, svarbu nustatyti ar bankroto proceso metu įgyvendinant patvirtintą mokumo atkūrimo planą, pareiškėjo elgesys ir veiksmai dera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, yra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus bei neprieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis)
4.5. Teismas įvertinęs nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas esant būtinumui nustatyti bankrutuojančių asmenų bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, taip pat siekiant užtikrinti minėtų fizinių asmenų bankroto proceso tikslų įgyvendinimą, bankrutuojančių fizinių asmenų J. V. ir Z. V. prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti nemokumo administratorę UAB „Atenergo“ sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti ir FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais parengti pareiškėjų plano įgyvendinimo aktą bei jį pateikti teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Pažymi, tam, kad nustatyti bankrutuojančių asmenų turimo turto apimtis, bankroto proceso metu gautas lėšas bei jų kilmę, turi būti pagrįstais įrodymais padaryta išvada, kad bankrutuojantys asmenys tokio turto gali turėti ir jį yra nuslėpę nuo bankroto procese dalyvaujančių asmenų. Nemokumo administratorė į bylą nepateikė absoliučiai jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl akivaizdu, kad tokia pirmos instancijos teismo išvada padaryta remiantis tik nemokumo administratorės deklaratyviais teiginiais ir niekuo nepagrįstais samprotavimais.
5.2. Bankrutuojantys asmenys teikė visą nemokumo administratorės prašomą informaciją, todėl bankrutuojantiems asmenims lieka visiškai neaišku kokius dar duomenis jie turėtų pateikti. Norime atkreipti apeliacinės instancijos dėmesį, kad jei nemokumo administratorei buvo reikalinga kokia nors konkreti informacija ar duomenys, tai nemokumo administratorė tai konkrečiai ir turėjo nurodyti, o ne tik abstrakčiai atsakyti.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kokioje proceso stadijoje yra nemokumo administratorės inicijuotas ikiteisminis tyrimas, tiesiog formaliai apsiribodamas nemokumo administratorės teiginiu. Pažymi, kad po nemokumo administratorės atsiliepimo, apeliantų atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Vilniaus AVPK), kuris pateikė atsakymą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja netenkino nemokumo administratorės skundo.
5.4. Nemokumo administratorė aplinkybių, galinčių pagrįsti bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą neįrodinėjo, apsiribodama vien tik pasvarstymais, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nebuvo paremti jokiais leistinais ir priimtinais įrodymais.
5.5. Teismo padarytos išvados, kad bankrutuojantys asmenys neteikė nemokumo administratorei prašomos informacijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė ir procesinės teisės normas reglamentuojančias sprendimų (nutarčių) motyvaciją.
5.6. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą netyrė, nevertino ir niekaip nekomentavo prie prašymo bankrutuojančių asmenų pridėtus įrodymus, todėl taip pažeidė betarpiškumo principą, kuris teismą įpareigoja tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (CPK 14 straipsnis).
5.7. Nemokumo administratorė neva turėdama informacijos apie bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą po mokumo atkūrimo plano termino pabaigos jokių aktyvių veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neatliko, į teismą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo nesikreipė, pretenzijų, kad mokumo atkūrimo planas įgyvendintas nepilnai ar netinkamai nereiškė, todėl toks visiškas nemokumo administratorės neveikimas tik įrodo nemokumo administratorės manipuliavimą išgalvotomis aplinkybėmis / prielaidomis apie bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą nemokumo administratorė prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys o ypač J. V. nebendradarbiavo su nemokumo administratoriumi, nepateikė duoemnų apie prašomą informaciją, t. y. apie gautas lėšas iš (duomenys neskelbtini).
6.2. Pažymi, kad J. V. iki šios dienos nepateikė nemokumo administratoriui visų duomenų, bet ir trukdo sąžiningam bankroto bylos procesui. Pažymi, kad iki šios dienos J. V. nepateikė nemokumo administratoriui jokios informacijos susijusios su (duomenys neskelbtini), bei sudarytą taikos sutartį J. V. su P. J., bei iš kokių piniginių lėšų J. V. atsiskaitė, kaip fizinis asmuo su P. J.. Nepateiktas akcininko (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo pagal preliminarią sutartį. Neaišku kodėl šios informacijos advokatas nepateikė nei nemokumo administratoriui, nei teismui.
6.3. Nurodo, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys įvairiais būdais bei priemonėmis pasitelkdami advokatus bando bankroto bylą užbaigti nesąžiningai. Kaltina nemokumo administratorių, kad nevykdo savo pareigų, apart to, kad pateiktų prašomą informaciją, bet jos neteikia o pateikia visai kitą ir nurodo, kad visą informaciją pateikta. Visiškai nutyli apie prašomą informaciją.
6.4. J. V. pateikė teismui, išrašą iš VĮ Registrų centras dėl vadovo paskyrimo. Daro išvadą, kad J. V. nuslėpė informaciją, bei neteikia nemokumo administratoriui visos prašomos informacijos. Tokiu būdu siekia išvengti FABĮ nuostatų ir neteikti prašomos informacijos nemokumo administratoriui, tai yra apeiti nemokumo administratorių ir užbaigti bankroto procesą. Pažymi, kad FABĮ nuostatos nustato fizinio asmens pareigą pateikti visą prašomą informaciją apie kilusius neaiškumus, bei atliktus mokėjimus nenumatytus mokumo atkūrimo plane.
6.5. Pažymi, kad J. V. pasinaudojo FABĮ nuostatomis ir pasiūlė pirkėją (duomenys neskelbtini), kad būtų nupirktas visas parduodamas turtas už labai mažą kainą, toks elgesys bankrutuojančių fizinių asmenų rodo apie netinkamą elgesį kreditorių atžvilgiu, tai yra (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą už labai mažą kainą. Visi veiksmai kuriuos atliko J. V. rodo, kad bankrutuojantis fizinis asmuo buvo nesąžiningas ir veikė tik savo naudai. (duomenys neskelbtini) kuriai atstovavo J. V. sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį dėl turto pirkimo, kaip direktorius. Kilus neaiškumams buvo pareikalauta pateikti (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo pagal 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminariąją sutartį, bet J. V. iki šios dienos nepateikė akcininko sprendimo, tik žodžiu pareiškė, kad visu sprendimus priima jis asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
10. Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – prašymą Vilniaus AVPK dėl informacijos pateikimo ir atsakymą, nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po nemokumo administratorės atsiliepimo, todėl šiuos įrodymus prašo prijungti prie bylos. Nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus – atskirąjį skundą pateiktą Vilniaus apygardos teismui, prašymą dėl turto pardavimo, prašymą (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų apmokėjimo bei preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad naujai teikiamais įrodymais yra grindžiami atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jie prijungtini prie bylos ir vertintini kartu kitais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančių asmenų prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).
13. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
14. FABĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad trejų metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 25 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
16. Atskiruoju skundu apeliantai teigia, kad nemokumo administratorė sąmoningai, be jokios pagrįstos priežasties vilkina procesą ir nebaigia bankroto bylos. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorei trūksta informacijos sprendžiant klausimą ar yra pagrindas užbaigti bankroto bylą, o bankrutuojantys asmenys tokios informacijos nemokumo administratorei neteikia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
17. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-186-777/2022, paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria taip pat buvo netenkintas prašymas dėl fizinių asmenių bankroto bylos pabaigos. Minėta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi, buvo nustatyta, kad šioje fizinio asmens bankroto byloje nėra išspręsti visi su bankroto procedūromis susiję klausimai, todėl patvirtinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, gali būti pažeista kreditorių ir fizinių asmens interesų pusiausvyra, t. y. nemokumo administratorius negaudamas duomenų apie sąsajas su (duomenys neskelbtini), informacijos apie tai kokiu pagrindu bankrutuojančiam asmeniui J. V. buvo išmokėtos piniginės lėšos, kaip buvo padengtas įsiskolinimas P. J. bei informacijos apie sudarytą taikos sutartį, neturi galimybės objektyviai nustatyti, ar bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą bei ar nėra pagrindo jį tikslinti.
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad po priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, pareiškėjai nurodytų duomenų nemokumo administratoriui neteikė t. y. nepateikė duomenų, kad minėta nutartimi aptarti duomenys būtų pateikti nemokumo administratorei ir (ar) pateikta informacija apie šių duomenų pateikimo (ne)galimumą. Apeliantai nurodo, kad po teismo nutarties, kuria buvo atmestas bankrutuojančių asmenų prašymas dėl bankroto bylos užbaigimo, bankrutuojantys asmenys ir jų atstovas aktyviai komunikavo su nemokumo administratore bei aiškinosi, kokie duomenys nemokumo administratorei yra dar reikalingi, kad būtų pagrindas užbaigti bankroto bylą, teikė nemokumo administratorės prašomus duomenis ir informaciją, tačiau prašymų pateikti konkrečią informaciją susijusią bankrutuojančiais asmenimis nemokumo administratorė nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Pažymėtina, kad iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad nemokumo administratorius 2023 m. birželio 12 d. atsakymu – prašymu pakartotinai nurodė, prašomą pateikti informaciją: 1) Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-3472-588/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-186-777/2022; 2) informaciją apie naudos gavėjus (duomenys neskelbtini); 3) informaciją apie naudos gavėjus (duomenys neskelbtini) iki likvidavimo proceso; 4) informaciją apie piniginių lėšų kilmę kuriomis buvo apmokėtos advokatų išlaidos; 5) pateikti asmeninės sąskaitos išrašus iš bankų, bei kredito įstaigų nuo bankroto proceso pradžios; 6) pateikti visą informaciją apie atliktus mokėjimus, kurie buvo vykdomi grynaisiais pinigais, per banko sąskaitą, kam ir kiek buvo apmokėta. Todėl šiuo atveju atmestini atskirojo skundo argumentai, kad nemokumo administratorius nereiškė prašymų dėl konkrečios informacijos pateikimo. Kaip matyti iš esmės nemokumo administratorius pakartotinai prašė pateikti informaciją, kurios nuo priimtos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties apeliantas nepateikė.
19. Nepateikus visos informacijos, kuri paneigtų keliamus įtarimus, nesiekiant bendradarbiavimo ir komunikavimo apeliantui su nemokumo administratoriumi, bei atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius negaudamas reikalaujamos informacijos, neturi galimybės objektyviai nustatyti, ar bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą bei ar nėra pagrindo jį tikslinti.
20. Nemokumo administratoriui neturint pakankamai duomenų, nenustačius pareiškėjų turimo turto, bankroto proceso metu gautų lėšų bei jų kilmės, nėra galimybės įvertinti, ar tinkamai įgyvendintas teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas ar numatytos būtinųjų išlaidų sumos ir privalomo pervesti perviršio sumų balansas atitiko mokumo atkūrimo plano sąlygas ir įvertinti, ar kreditorių finansiniai reikalavimai galėjo būti tenkinami didesne apimtimi ir pan. FABĮ numato, kad bankroto procese patvirtinus Planą teismo paskirtas bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į teismo paskirto bankroto administratorius fizinio asmens bankroto proceso metu turimas teises, tarp jų ir gauti iš bankrutuojančio fizinio asmens visus su jo bankroto procesu susijusius dokumentus ir juos tikrinti, gauti informaciją apie fizinio asmens turtą ir pajamas iš valstybės ir žinybinių registrų, kredito įstaigų ir valstybės informacinių sistemų, gali būti nustatoma pareiškėjo turtinė padėtis (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 1, 5 punktai). Vadovaujantis FABĮ 12 straipsnio 3 dalimi, bankroto administratorius turi pareigą patikrinti fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, jis pareiškia ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantai nebendradarbiauja, vengia pateikti prašomą informaciją nemokumo administratoriui, suponuoja išvadą, jog šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, ar apeliantai tinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, todėl konstatuotina, jog nemokumo administratorius pagrįstai neteikė bankrutuojančių fizinių asmenų pasirašytą plano įgyvendinimo aktą.
22. Atkreiptinas dėmesys, jog mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
23. Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šioje fizinio asmens bankroto byloje kyla ginčas dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų, t. y. nemokumo administratorius negaudamas informacijos apie tai kokiu pagrindu bankrutuojančiam asmeniui J. V. buvo išmokėtos piniginės lėšos, kaip buvo padengtas įsiskolinimas P. J. bei informacijos apie sudarytą taikos sutartį, neturi galimybės objektyviai nustatyti, ar bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą bei ar nėra pagrindo jį tikslinti. Kaip jau minėta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi buvo nustatyta, kad fizinio asmens bankroto byloje nėra išspręsti visi su bankroto procedūromis susiję klausimai, o duomenų apie tai, kad fizinis asmuo juos būtų pateikęs ir (ar) nurodęs jų pateikimo (ne)galimumą byloje nėra, todėl šiuo atveju nesant išspręstiems klausimams ir patvirtinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, gali būti pažeista kreditorių ir fizinių asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinių asmenų ir jų kreditorių susitarimas.
25. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
27. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino FABĮ nuostatas bei formuojamą teismų praktiką dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantai už atskirąjį skundą sumokėjo 55 Eur dydžio žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridiniai asmenys, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad apeliantai šiuo atveju nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, todėl 2023 m. rugsėjo 4 d. mokėjimu sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis gražintinas apeliantams, t. y. jį sumokėjusiam J. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Gražinti apeliantui J. V., gim. (duomenys neskelbtini), 55 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 4 d.