Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metu šalys susilaukė sūnaus, kuris santuokos nutraukimo metu yra pilnametis. 2007 m. šalių santykiai pradėjo blogėti. Atsakovui vis labiau tolstant nuo ieškovės, jai 2010 m. gegužės mėnesį diagnozuota depresija. 2010 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateko į avariją, diagnozuota galvos smegenų trauma. Po avarijos 2010 m. spalio mėnesį ieškovei konstatuoti atminties sutrikimo epizodai, visiškas nesiorientavimas aplinkoje, baimė, galvos svaigimas bei skausmas, nerimo sutrikimas. Taikomas specialus gydymas vaistais. 2011 m. rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais padažnėjo epilepsijos priepuoliai. 2012-05-28 ieškovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, kurį sąlygojo kaukolės kaulų bazės lūžimo padariniai, 2013-09-03 konstatuota besitęsianti būklė. Ieškovei reikėjo pagalbos ir palaikymo, tačiau atsakovas nei žmogiškąja, nei emocine prasme ieškovės nepalaikė, nesirūpino jos fizine bei dvasine sveikata. Priešingai, naudodamasis ieškovės sutrikusia sveikata, atliko veiksmus, orientuotus į šalių bendro santuokos metu įgyto turto mažinimą. Nuo 2010-09-01 iki 2014-12-20 atsakovas sudarė daugybę paskolų sutarčių. Pinigai pagal šiuos sandorius ieškovei nebuvo teikiami, lėšas valdė, jomis disponavo ir jas tvarkė išimtinai tik atsakovas. Ieškovė dėl avarijos ir dėl jos kylančių pasekmių objektyviai negalėjo žinoti ir (arba) suprasti atsakovo atliekamų veiksmų, negalėjo daryti jiems įtakos ar jų valdyti. Be to, atsakovas santuokos metu buvo neištikimas ieškovei su kreditore D. Š., su kuria artimus santykius palaiko nuo 2010 m. Atsakovas už D. Š. atlieka draudimo įmokas ir pan. Ieškovei šiuo metu yra konstatuotas 70 procentų darbingumo netekimas. Darbingumo ji neteko santuokos metu, turto ar pajamų, iš kurių galėtų save išlaikyti, neturi. Vienintelės jos gaunamos pajamos yra 180,17 per mėnesį nedarbingumo pašalpa. Ieškovė dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo. Net tenkinus ieškinį ir priteisus ieškovei turtą, ieškovė negalėtų savęs išlaikyti, nes turtas yra menkavertis. Dėl atsakovo veiksmų prarastas šalių gyvenamasis namas, išvaržius namą likusių 89000 Eur nepakaktų kito gyvenamojo būsto įsigijimui. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė su atsakovu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas V. Š. ir B. N. prievolių, kylančių iš 2012-03-14 paskolos sutarties, įvykdymo užtikinimui; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas UAB (duomenys neskelbtini) prievolių, kylančių iš 2009-09-29 lizingo sutarties įvykdymui, UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtų prievolių įvykdymo užtikinimui; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49 procentus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 79,6 procentus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, 87,11 procentus AB (duomenys neskelbtini) akcijų (nuo 2017-07-07 įmonė pripažinta bankrutavusia ir yra likviduojama); 89 031,96 Eur piniginių lėšų, saugomų antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje. Santuokos metu įgytos prievolės tretiesiems asmenims J. V., B. N. ir D. Š., R. B., I. L., G. O., (duomenys neskelbtini), kylančią iš žemės mokesčio; (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai tarp šalių turėtų būti padalinami priteisiant juos natūra. Tokiu būdu būtų užtikrintas turto likvidumas. Dalinant kiekvieną konkretų žemės sklypą lygiomis dalimis, šalys taptų žemės sklypų bendrasavininkais, sumažėtų turto vertė, būtų apsunkintas jo realizavimas. Parenkant žemės sklypų dalinimo natūra variantą, atsakovui priteistinas natūra turtas, kuriuo užtikrintas jo prisiimtų ar su juo susijusių prievolių vykdymas, todėl nėra pažeidžiami sąžiningumo ir teisingumo principai. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas su kreditore D. Š. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį ne tik šiuo metu, bet ir paskolos atsakovui suteikimo metu. Ieškovė niekada nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) valdyme, negavo pajamų iš bendrovės veiklos, atsakovo galimai gaunamos pajamos niekada nebuvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, ieškovė turėjo pakankamai asmeninių pajamų. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas dalinant per pusę, ieškovei priteistina 33,8 procentų visų akcijų, tačiau įvertinus faktą, kad atsakovui natūra priteistinas nekilnojamas turtas, kurio vertė 2 813 Eur didesnė nei ieškovei priteistino nekilnojamojo turto, taip pat atsakovui priteistinas 14,47 Eur didesnis UAB (duomenys neskelbtini) akcijų skaičius, ieškovei turėtų būti skiriama kompensacija, priteisiant 2 827,47 Eur suma didesnį UAB (duomenys neskelbtini) akcijų procentą, ieškovei priteisiant 40,47 procentų bendrovės akcijų, o atsakovui 39,15 procentų. Išvaržius santuokos metu įgytą ir įkeistą namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), likę 89 031,96 Eur saugomi antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje, turi būti dalinami nukrypstant nuo lygių dalių principo dėl sunkios ieškovės sveikatos būklės, blogos turtinės padėties, atsakovo nesąžiningumo veikiant siekiu sumažinti šeimos turto apimtį bei nelojalumo ieškovei. Pinigų likutis atsirado išvaržius ieškovei ir atsakovui priklausiusį namą, kuriuo buvo užtikrinami ieškovės ir atsakovo 2012-04-12 paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai kreditoriui R. B.. Papildomi susitarimai prie šios paskolos sutarties, kuriais didinta paskolos apimtis, pasirašyti atsakovo, nurodant, kad už ieškovę jis veikia įgaliojimo pagrindu, tačiau vienintelis atsakovui išduotas įgaliojimas veikti atstovaujant ieškovės interesus išduotas tik 2013-05-10, todėl papildomus susitarimus jis sudarė be ieškovės sutikimo. Iš kreditoriaus R. B. gautus pinigus atsakovas panaudojo savo interesams tenkinti, ne šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovei turi būti priteistina 2/3 minėtų lėšų, t. y. 59 354,64 Eur, o atsakovui 1/3 dalis minėtų lėšų, t. y. 26 667,32 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad iš santuokos metu atsiradusių prievolių yra solidari abiejų šalių prievolė AB (duomenys neskelbtini), kylanti iš neapmokėtos skolos už suteiktas paslaugas – dujų tiekimą į buvusį šalių gyvenamąjį namą. Kadangi ši prievolė yra kilusi iš šeimos (sutuoktinių) poreikių – gyvenamojo namo šildymo, už ją yra atsakingos abi šalys. Kreditorius J. V. klaidina teismą teigdamas, kad 2014-02-27 vekselis kildinamas iš atsakovo ir kreditoriaus J. V. 2010-09-01 sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2010-12-03 sutartinės hipotekos lakšto matyti, kad hipoteka buvo užtikrinta 2010-09-01 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 600 000 Eur paskola suteikta atsakovui, įkeičiant ieškovei ir atsakovui priklausiusį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštas 2011-05-23 pakeistas, atsakovui ir kreditoriui J. V. 2011-04-29 pasirašius papildomą susitarimą prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pratęsiant skolos grąžinimo terminą. Taigi kreditoriaus J. V. į bylą pateiktas 2011-04-29 papildomas susitarimas, kuriame yra ieškovės parašas, yra susijęs su hipotekos lakštu, o ne su 2014-02-27 vekseliu. Minėtu hipotekos lakštu užtikrinta 2010-09-01 paskola Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 2011-04-29 papildomas susitarimas prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)2012-04-06 buvo pilnai įvykdytas, o sutartinė hipoteka 2012-04-10 išregistruota. Hipotekos lakšte yra kreditoriaus J. V. ranka darytas įrašas, kad įsipareigojimas įvykdytas pilnai 2012-04-06. Todėl ieškovės parašas esantis ant 2011-04-29 papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra susijęs su atsakovo 2014-02-27 išduotu vekseliu. Teiginiai, kad atsakovė žinojo apie vekselį ir jo pagrindu kylančią prievolę ir davė sutikimą, neatitinka tiesos. 2014-02-27 vekselyje vekselio davėju yra įvardintas tik atsakovas, nenurodytas suteiktų pinigų panaudojimo tikslas, gauti pinigai nebuvo naudoti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė teigia, kad kreditorės B. N. ir D. Š. klaidina teismą, teigdamos, jog iš 2012-03-14 paskolos sutarties kylančios prievolės nėra įvykdytos, kadangi nuo 2012-04-20 iki 2014-10-16 atsakovas V. Š. atliko pavedimų už 435 360,51 Lt, t. y. 126 089,12 Eur. Iš ieškovės į bylą pateikto atsakovo pasirašyto 2015-03-13 dalinio atsiskaitymo pagal 2012-03-14 paskolos sutartį matyti, kad atsakovas kreditorei B. N. grąžino 9000 Eur. 2012 -02-04 vekselį, iš kurio kildinama skola, kreditorei I. L. išdavė tik atsakovas, nenurodytas suteiktų pinigų panaudojimo tikslas, ieškovė nežinojo apie tokio vekselio egzistavimą, o gauti pinigai nebuvo naudoti šalių šeimos poreikių tenkinimui. Faktą, kad paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovui, patvirtino ir pati kreditorė, kadangi keldama bylą dėl skolos priteisimo į ją ieškovės neįtraukė. Todėl ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad 2007 metais santykiai su atsakovu pradėjo blogėti, išaiškėjo, kad atsakovas susitikinėja su kita moterimi. 2010 m. rugpjūčio mėnesį vairuodama automobilį ieškovė patyrė avariją, buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, 2011 metais jos būklė pablogėjo, pradėjo nesiorientuoti aplinkoje, buvo pripažinta potrauminė epilepsija. Atsakovas ieškovės nepalaikė, atvirai bendravo su kita moterimi. Nuo 2012 metų iki 2014 metų tarp atsakovo ir D. Š. vykdavo pastovios pinigų perlaidos, susitarimai, skolinimaisi, jie kartu gyveno. Paskutinius metus gyveno tarsi transo būsenoje, nežinojo, kur atsakovas deda pinigus, kodėl jai reikėjo pasirašinėti dokumentus, buvo neadekvati, nieko nesuprato. Ieškovė prašo priteisti jai vieną neįkeistą žemės sklypą, už kurį ji galėtų nusipirkti vieno kambario butą, nes šiuo metu gyvena iš kitų asmenų sąskaitos, nieko sau negali leisti, neperka rūbų, batų, nusiperka tik higienos priemonių. Jos pajamos yra 180 Eur per mėnesį, nuo jų 20 procentų nuskaito antstolis. Dirbti negali dėl sveikatos būklės, kartais net parduoda savo drabužius. Ieškovės poreikių patenkinimui reikia 400 – 500 eurų per mėnesį – apie 100 eurų mėnesiui vaistams, apie 50 eurų per mėnesį higienos priemonėms, sąskaitoms (apie 198 Eur per mėnesį: 40 Eur šildymas, 30 Eur elektra, vanduo, televizija ir internetas, 30 Eur, patarnavimai), 50 Eur per savaitę maistui. Ji neturi gyvenamosios vietos.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad visos ieškinyje minimos prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės – prievolė I. L. yra asmeninė J. Š. prievolė pagal vekselį, kadangi pinigus gavo būtent atsakovas; prievolė J. V. kildinama iš 2014 m. vekselio, kurį asmeniškai išdavė atsakovas, susitarime ieškovė neminima, nenurodoma, kam tas vekselis bus naudojamas; prievolė R. B. įvykdyta. Ieškovė su šeimos verslu neturėjo reikalų, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ji pradėjo vesti atskirą ūkį. Atsakovas ieškovę ignoravo, ja manipuliavo, ji buvo palikta viena, atsakovas ja nesirūpino, buvo jai neištikimas, jo veiksmai buvo nukreipti į savo poreikių tenkinimą, o ne į šeimos gerovę. Visų faktinių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad atsakovas pasinaudojo ieškovės padėtimi. Šiuo metu ieškovės darbingumas yra 30 procentų, ji neturi gyvenamosios vietos, jai reikalingas pastovus gydymas. Teismas turėtų išlaikymą priteisi iki gyvos galvos, kadangi darbingumas mažėja.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su reikalavimu išlaikyti ieškovę nesutinka. Paaiškino, kad stengėsi dėl šeimos, tačiau sužinojo, jog ieškovė nenutraukė ryšių su savo ankstesniaisiais vyrais. Bendro ūkio šalys neveda nuo 2008 m. Kai ieškovė įsidarbino, prasidėjo sumaištis šeimoje, ieškovė pradėjo vėlai grįžti namo, tapo alkoholike. Atsakovas manė, kad padėtis šeimoje susitvarkys, tačiau klydo. Atsakovas vykdo individualią veiklą, sūnaus įmonei teikia konsultacine paslaugas. Atsakovo pajamos yra tik 350 Eur dydžio pensija, o įmonės šiuo metu neveikia. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nėra, o UAB (duomenys neskelbtini) veikla nevykdoma. Turtas po santuokos nutraukimo turėtų būti padalintas lygiomis dalimis, ½ dalį gautų lėšų atsakovas nukreiptų atsiskaitymams su kreditoriais. Iš kreditorių B. N. ir D. Š. paskolos gauti pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams. Sudarant sutartį ieškovė nedalyvavo, tačiau atsakovas prašo teismo pripažinti šias prievoles solidariomis. D. Š. atsakovas pervesdavo lėšas, tam kad ji sumokėtų įmonių komunalinius mokesčius, nes atsakovas negalėjo vykdyti jokios finansinės veiklos, kadangi jo sąskaitos buvo areštuotos. Dėl turto verčių ginčo nėra.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. paaiškino, kad jis įsigijo turtą iš varžytinių, šalių iki tol nepažinojo. Trečiasis asmuo bylos šalims pinigų už name esančius baldus nemokėjo, buvo atliktas užskaitymas, kaip kompensacija už tai, kad šalys gyveno jau trečiajam asmeniui priklausančiame name.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. V. atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas paaiškino, kad ieškovės pasirašytu 2011-04-29 sutarties pakeitimu buvo atlikti papildymai dėl sutarties terminų pratęsimo. Ieškovė žinojo apie minėtus sandorius, pasirinko poziciją, kad 1 012 000 Eur skola yra grąžinta, nors negrąžintos skolos likutis yra 775 000 Eur, kuris buvo užtikrintas vekseliu.

Tretieji asmenys R. B., J. V., D. Š., B. N., I. L., G. O., K. B., AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas, antstoliai D. M., A. S., M. D., A. N., D. S., notarė R. S., UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie teismo posėdžius jiems pranešta tinkamai - viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Dėl kaltės nutraukiant santuoką.

Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 104). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2008 m. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šeima iširusi jau 20 metų, paaiškino, kad nors gyveno viename name, tačiau ne kaip sutuoktiniai, bendro ūkio neveda nuo 2008 metų. Remdamasis šalių paaiškinimais teismas daro išvadą, kad šalių santuoka yra iširusi nuo 2008 m.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu elgesiu dėl santuokos iširimo, kai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje.

Šalys nurodo skirtingas santuokos iširimo priežastis. Ieškovė teigia, kad nuo 2007 metų atsakovas pradėjo nuo jos tolti, 2010 metais jai diagnozavus depresiją, o vėliau – patyrus galvos smegenų traumą ir dėl to sutrikus sveikatai, kai reikėjo pagalbos ir palaikymo, atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino ieškove, jos sveikata, nepalaikė morališkai, nepadėjo finansiškai, paliko, pasinaudojęs jos būkle ėmė paskolas ir tokiu būdu mažino santuokoje įgytą turtą. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad nuo 2010-05-07 ji gydoma dėl pasikartojančių depresijos epizodų, taip pat nuo 2011 metų dėl patirtos galvos smegenų traumos padarinių (t. II, b.l. 147), 2011-12-02 jai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tačiau ženkliai pablogėjusios ieškovės sveikatos būklės įrodymai savaime nepagrindžia jos nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinis ja nesirūpino. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuo 2010 metų atsakovas skolinosi dideles sumas iš trečiųjų asmenų: 2010-10-15 iš trečiojo asmens J. V. pasiskolino 1 012 000 Eur (t. XIV, b.l. 21-22); 2012-03-14 iš trečiųjų asmenų D. Š. ir B. N. – 200000 Lt (t. XIV, b.l. 13); 2012-04-12 iš trečiojo asmens R. B. - 2 000 000 Lt (t. I, b.l. 161-163); 2012-12-04 iš trečiojo asmens I. L. – 80 000 Eur (t. VIII, b.l. 139); 2014-12-01 iš trečiojo asmens G. O. – 20 000 USD, 2014-12-20 – 115 000 USD (t. XI, b.l. 76). Atsakovas paaiškino, kad pinigai buvo reikalingi įmonėms, kurių akcininku jis buvo, pritrūkus apyvartinių lėšų. Kita santuokos iširimo priežastimi ieškovė nurodė atsakovo neištikimybę. Jos teigimu atsakovas nuo 2010 metų palaiko artimus santykius su trečiuoju asmeniu D. Š., lankydavosi su ja sodyboje (duomenys neskelbtini), kartu gyveno faktinėje šeimoje, pervedinėjo vienas kitam lėšas, trečiasis asmuo D. Š. mokėjo už atsakovą automobilio lizingo įmokas. Atsakovo ir trečiojo asmens D. Š. artimiems santykiams įrodyti ieškovė pateikė 2016-07-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-19-269/2016 (t. XIII, b.l. 125-129), kuris patvirtina, kad 2014-05-23 atsakovas su D. Š. ir jos dukra lankėsi ieškovės nurodytoje sodyboje, kur įvyko konfliktas su kaimynu, D. Š., teikė parodymus, kad netinkamas kaimyno elgesys tęsiasi jau apie 4 metus. Į bylą taip pat pateiktas 2018-04-10 dienraštyje Lietuvos rytas išspausdintas straipsnis, kuriame, be kita ko, minima, jog jau 2010 metais atsakovas ir D. Š. buvo sugyventiniai (t. XIV, b.l. 28-29). (duomenys neskelbtini) banko, (duomenys neskelbtini) banko išrašai patvirtina, kad nuo 2012 metų tarp atsakovo ir trečiojo asmens D. Š. banko sąskaitų vyko dažnas pinigų judėjimas papildant sąskaitas, mokant draudimo įmokas už D. Š. (t. V, b.l. 89, 91, 118, 527). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais, tiek sutuoktinio pareigų nevykdymas ieškovei susirgus, tiek atsakovo artimų santykių su D. Š. pradžia - būtent 2010 metai. Nustačius, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2008 metais, t. y. dar iki nurodytų aplinkybių atsiradimo, jos, sprendžiant kuri šalis kalta dėl santuokos iširimo, reikšmės neturi. Faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes, remiantis teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015), teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad daug dirbo, stengėsi dėl šeimos, siekė išlaikyti santuoką. Tuo tarpu atsakovė nebuvo nutraukusi santykių su kitais vyrais, pradėjusi dirbti ėmė lankytis vakarėliuose, vartoti alkoholį, tapo alkoholike, dėl ko ir pašlijo jos sveikata. Atsakovo teigimu dėl vairavimo neblaivia ieškovei ne kartą buvo atimtos teisės, jam ne kartą teko iš namų vyti ieškovės sugėrovus, 1997 metais užtiko ieškovę esant neištikimą. Santuokos tuomet nenutraukė, nes šeimoje augo sūnus, be to, negalėjo palikti ieškovei turto. Į bylą nėra pateikta atsakovo nurodytų aplinkybių įrodymų, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas tęsė santuokinį gyvenimą su ieškove, nereiškia reikalavimo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės.

Teismas daro išvadą, kad šalių nurodomos aplinkybės dėl jų santuokos iširimo yra prieštaringos ir paremtos tik šalių paaiškinimais. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių santuoka ėmė irti iki 2008 metų, jos nurodytos 2010 metų aplinkybės santuokai jau esant faktiškai iširusiai negali būti pagrindu išvadai apie priežastis, dėl kurių ji iširo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių jo nurodytų ieškovės kaltės – neištikimybės, alkoholio vartojimo įrodymų. Ieškovė pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymą apie tai, kad ieškovė į šį centrą per paskutinius 5 metus nesikreipė (t. XIV, b.l. 40), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši pažyma nėra aktuali svarstant dėl santuokos iširimo priežasčių buvusių 2008 metais. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad abipusių nuolaidų būdu ieškota kompromiso, siekiant išsaugoti šeimą. Tuo tarpu teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, bet ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). Atsižvelgdamas į abiejų šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, buvo priimtinas šeimoje kilusių problemų sprendimas pradedant gyventi atskirai. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino. Abu sutuoktiniai moraliai nepalaikė vienas kito, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, neišsaugojo šiltų santykių, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad abi šalys kaltos dėl jų santuokos iširimo.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatydamas priežastis, lėmusias šalių santuokos iširimą, teismas sutuoktinių kaltės neindividualizuoja (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2353-567/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovės prašymu jai paliekama iki santuokos jos turėta pavardė, atsakovui paliekama jo pavardė.

Remiantis Gyventojų registro duomenimis, nepilnamečių vaikų šalys neturi (t. VIII, b.l. 153-154), todėl klausimai susiję su vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo su jais tvarka ir išlaikymu šioje byloje nesprendžiami.

Dėl turto padalinimo.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5706 vidutinės rinkos vertės (t. I, b.l. 31-32). Santuokoje taip pat įgytas atsakovo vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5474 vidutinės rinkos vertės, ir du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 3360 Eur vidutinės rinkos vertės, ir (duomenys neskelbtini), 1244 Eur vidutinės rinkos vertės (t. I, b.l. 27-30, 33-34).

Šalys santuokoje taip pat buvo įgijusios žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. 2016-04-11 įvykusių varžytinių metu šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), parduotas (t. I, b.l. 24-26, t. XIV, b.l. 141-143). Padengus įsipareigojimus kreditoriui, trečiojo asmens antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje laikoma likusi 86 031,96 Eur suma (t. VII, b.l. 160).

Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iš namo pirkėjo ieškovė grynaisiais pinigais gavo 130 000 Eur, prašė įtraukti šias lėšas į dalintino turto balansą. Tačiau įrodymų apie nurodytos sumos sumokėjimą ieškovei atsakovas nepateikė. Antstolės D. M. 2016-04-11 patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie įvykusias varžytines nurodoma, kad turtas išvaržytas už 1 100 000 Eur kainą (t. VII, b.l. 160), jį realizavus išieškotos lėšos paskirstytos trečiojo asmens J. B. naudai ir vykdymo išlaidoms padengti, o likusi suma saugoma antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje (t. VII, b.l. 160). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. kitokių aplinkybių nenurodė.

VĮ Regitra duomenimis nustatyta, kad šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. , b.l. ).

1994-10-24 ir 2006-04-04, t.y. šalims esant santuokoje, atsakovas įsigijo 1194 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertės – 1000 Lt (t. II, b.l. 49), 2014-09-18 - 49 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijų (t. I, b.l. 40). Į bylą pateiktais duomenimis, 2015-10-14, 2015-10-15 ir 2015-10-16 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis, t. y. dar iki bylos iškėlimo, atsakovas už 1419,04 Eur perleido visas jam priklausiusias UAB (duomenys neskelbtini) akcijas (t. VIII, b.l. 142). Santuokos metu taip pat buvo įgytos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos (t. II, b.l. 41), tačiau bylos nagrinėjimo metu ši įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Daugiau iki bylos iškėlimo dienos šalių įgyto turto nenustatyta, jos kito dalintino turto nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ginčo dėl to, kad aukščiau nurodytas turtas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise byloje nėra. Tarp šalių taip pat nebuvo ginčo dėl turto vertės, abi ją prašė nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro duomenis.

Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo būdo.

Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus padalinti šalims priklausančius žemės sklypus priteisiant ieškovei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) bankui, pradėta išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, turtas išvaržytas. Į bylą pateiktas trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) banko pranešimas, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas bankui sutartine hipoteka, sklypo verte sutuoktiniai yra subsidiariai atsakingi bankui už trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) UAB (duomenys neskelbtini) prievoles pagal lizingo sutartis, bylos nagrinėjimo metu sklypas buvo priverstinai parduotas, iš pardavimo lėšų savininkams (bylos šalims) negrąžinta jokia realizavimo perviršio suma (t. XIII, b.l. 195-196). Prie bylos pridėtas antstolės B. P. 2018-03-09 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad nurodytas žemės sklypas parduotas iš varžytinių (t. XIII, b.l. 197-199). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės prašytas atsakovui priteisti žemės sklypas išvaržytas jo prievolių įvykdymui, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti atsakovui tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šis sklypas priteistinas atsakovui, nes yra formaliai įkeistas jo asmeninei prievolei trečiajam asmeniui D. Š., su kuria atsakovas veda bendrą ūkį, užtikrinti.

Iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad šalims priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė prašo priteisti jai, yra areštuoti. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštuotas antstolių D. M., D. S., B. P., D. B. ir Vilniaus apygardos teismo (t. X, b.l. 173-174) atsakovo prievolėms tretiesiems asmenims užtikrinti. Remiantis Antstolių informacinės sistemos ir kitais byloje esančiais duomenimis, antstolė D. M. vykdo išieškojimą dėl atsakovo prievolės trečiojo asmens J. V. naudai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 14, 15), turto arešto aktų registro duomenimis antstolė B. P. vykdo išieškojimą trečiojo asmens G. O. naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismas areštavo žemės sklypą trečiojo asmens I. L. reikalavimams civilinėje byloje Nr. e2-4457-565/2016 užtikrinti, antstolis D. S. vykdo išeškojimą pagal trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 2015-03-25 sprendimą (t. I, b.l. 15). Žemės slypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat areštuotas antstolių A. N., D. M., V. M., D. B. ir Vilniaus apygardos teismo (t. I, b.l. 31-32). Antstolis A. N. vykdo išieškojimą dėl solidarių atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) prievolių, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 75). Turto arešto aktų duomenimis, antstolis V. M. vykdo išieškojimą AB (duomenys neskelbtini) naudai.

Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013). Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas privalo priimti sprendimą dėl turto padalijimo (CPK 835 str.), tačiau siekiant apsaugoti kreditorių, kurių reikalavimams užtikrinti taikytas areštas, interesus, areštuotas turtas taip pat turi būti dalijamas atsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio kreditorių reikalavimų tenkinimui jis areštuotas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra areštuoti užtikrinant atsakovo prievolių tretiesiems asmenims vykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, jų padalinimas priteisiant ieškovei nėra galimas, nes pažeistų atsakovo kreditorių interesus. Kreditorių interesai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, yra laikomi viešuoju interesu ir teismo turi būti ginami ex officio.

Nustačius, jog nėra galimybės tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovei atsakovo prievolėms vykdyti areštuotus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), šie sklypai dalintini šalims lygiomis dalimis po 1/2, kaip teismo posėdžio metu prašė atsakovas. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008). Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad nurodytas šalių turtimas turtas yra dalus, t. y. jo dalis galima atskirti, todėl jį galima dalinti natūra. Dalijant turtą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kuris iš sutuoktinių faktiškai juo naudojasi. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), nesinaudoja.

Nesant galimybės tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), dalinant juos šalims po 1/2 dalį, atitinkamai dalintinas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad šis žemės sklypas yra įkeistas atsakovo įsipareigojimams tretiesiems asmenims D. Š. ir B. N., atsiradusiems pagal 2012-03-14 paskolos sutartį su jos pakeitimais ir papildymais, užtikrinti (t. I, b.l. 62-64), negali būti pagrindu priteisti šį žemės sklypą atsakovui. Įkeičiant (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą tretiesiems asenims D. Š. ir B. N. numatyta, jog hipotekos galiojimo terminu įkeičiamo daikto savininkai gali žemės sklypą perleisti, padalinti, kitaip apriboti savo teisę disponuoti žemės sklypu, keisti sklypo ribas ir kt. tik gavę raštišką abiejų kreditorių sutikimą (t. II, b.l. 68-71). Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį tretieji asmenys D. Š. ir B. N. prašė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl šio sklypo padalinimo priteisiant atsakovui.

Sklypas įkeistas 2012-03-14 sutartine hipoteka, kurią registruojant atsakovas veikė ir kaip sutuoktinės – ieškovės – atstovas pagal Vilniaus r. 3 notarų biuro notaro (duomenys neskelbtini) 2012-03-12 patvirtintą įgaliojimą (t. II, b.l. 68-84). Nors ieškovė nurodė, kad tokio įgaliojimo nėra išdavusi, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos sandoris patvirtintas notaro ir nėra pripažintas negaliojančiu. Remiantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Taigi valią įkeisti žemės sklypą atsakovo prievolių užtikrinimui, laikantis įstatymo reikalavimų, išreiškė abi šalys. Įstatymas numato svetimo daikto hipoteką - galimybę įkeisti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 str. 1 d.). Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą įkeistu savo daiktu ir tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 str. 1 d.). CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Hipotekos registro duomenimis, toks įrašas yra atliktas 2016-03-14. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų kreditorėms D. Š. ir B. N., ieškovė yra subsidiariai atsakinga už atsakovo įsipareigojimo įvykdymą įkeistu žemės sklypu. Esant tokioms aplinkybėms, vien tai, kad žemės sklypas įkeistas būtent atsakovo įsipareigojimams vykdyti, negali turėti įtakos jo padalinimo būdui. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis CK 4.195 straipsnio 4 dalimi, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytinių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi tuo atveju, jei ieškovė įvykdytų atsakovo įsipareigojimą arba jeigu jos žemės sklypo dalis būtų parduota iš viešųjų varžytynių, ji įgytų į atsakovą atgręžtinio reikalavimo teisę.

Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ne tik apsunkintas hipoteka, bet ir areštuotas abiejų šalių prievolėms vykdyti. Remiantis Nekilnojamojo turto ir Turto arešto aktų registrų duomenimis, šis žemės sklypas areštuotas antstolių D. M., D. S., B. Palavinskienės, D. B., taip pat Vilniaus apygardos teismo. Antstolis D. S. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pagal 2015-03-25 VMI sprendimą. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių įsiskolinimai susidarė nemokant žemės mokesčių. Kadangi visi žemės sklypai, įskaitant išvaržytus, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, mokesčius už juos šalys turėjo mokėti solidariai ir jų prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) yra solidari. Taigi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui, areštuotas šalių solidariai prievolei užtikrinti. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, kad areštuotas turtas dalinamas atsižvelgiant į prievolių, kurioms užtikrinti jis areštuotas, pobūdį, šis žemės sklypas taip pat dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis.

Be to, priteisus visą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui, remiantis Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 3 dalimi, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kai susiduriama su kompensacijos mokėjimo klausimo sprendimu, teismui tenka pareiga išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-191-186/2008). Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jam po santuokos nutraukimo atititenkantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, įkeistas kreditoriams, į abiejų šalių paaiškinimus, kad įmonė, kurios akcijos dalinamos nutraukiant santuoką, nevykdo veiklos, dėl ko akcijų vertė nėra didelė, į bendrą atsakovo turimų prievolių kreditoriams dydį, viršijantį jam priklausančio turto vertę, į nedideles atsakovo pajamas ir priteistą ieškovei išlaikymą, teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėtų galimybės mokėti ieškovei kompensaciją už didesnę turto dalį, jei tokia būtų jam priteista.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, visi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai dalinami tarp šalių lygiomis dalimis.

Atitinkamai šalims padalinamos ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Ieškovė prašė priteisti jai daugiau šios įmonės akcijų, atsižvelgiant į jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį. Tačiau dalinant šalims nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, nelieka pagrindo kitaip dalinti įmonės akcijas. Dėl įmonės akcijų padalijimo lygiomis dalimis neprieštaravo ir atsakovas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kreditoriai prieštaravimų dėl nurodyto turto padalinimo būdo nepareiškė. Šalims iš viso priklauso 1194 vnt. šios įmonės akcijų, todėl dalinant jas lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai priteisiama po 597 vnt.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo.

Nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). CK 3.123 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Prašydama padalinti antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas, ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir, atsižvelgiant į sunkią ieškovės sveikatos būklę, blogą turtinę padėtį, atsakovo nesąžiningumą siekiant sumažinti šeimos turto apimtį, nelojalumą ieškovei, priteisti ieškovei 2/3 lėšų, t. y. 59 354,64 Eur, o atsakovui – 1/3 lėšų, t. y. 26 677,32 Eur. Ieškovė nurodo, kad lėšų likutis atsirado išvaržius šalims priklausiusį namą ir žemės sklypą, kuriais buvo užtikrinami 2012-04-12 paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai trečiajam asmeniui R. B.. Šiuo turtu buvo užtikrinami ir papildomi 2012-06-26 ir 2012-12-29 susitarimai, kuriais buvo didinama prievolės suma ir kurie buvo pasirašyti atsakovo ir už ieškovę, nurodant, kad jis veikia įgaliojimo pagrindu, nors vienintelis įgaliojimas atsakovui išduotas tik 2013-05-10. Esant tokioms aplinkybėms, papildomus susitarimus atsakovas sudarė be ieškovės sutikimo. Gautus pinigus atsakovas panaudojo savo interesams, ne šeimos poreikių tenkinimui.

Minėta, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Nors ieškovė nukrypimo nuo lygių dalių principo būtinybę motyvuoja sunkia sveikatos būkle, į bylą nepateikė duomenų apie išlaidas, patiriamas dėl ligos. Atsižvelgiant į pakankamai didelę lėšų sumą, tenkančią jai turtą dalinant lygiomis dalimis, yra pagrindas spręsti, kad ieškovės gaunamos pajamos ir turtas, nenukrypus nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, bus pakankami jos poreikių patenkinimui užtikrinti. Teismas daro išvadą, kad ieškovės interesai bus pakankamai apsaugoti priteisus jai 1/2 turto, t. y. 44 515,98 Eur antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų.

Dėl ieškovės prastos turtinės padėties, kaip pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nutraukiant santuoką, pažymėtina, kad dalinant šalims turtą lygiomis dalimis, atsižvelgiant į atsakovo įsipareigojimus kreditoriams, jo turtinė padėtis nelaikytina geresne nei ieškovės, todėl nukrypimas nuo bendro turto lygių dalių principo šiuo pagrindu neproporcingai pažeistų atsakovo bei jo kreditorių interesus.

Ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovas, imdamas paskolas iš kreditorių, elgėsi nesąžiningai ar tyčia savanaudiškai siekė sumažinti sutuoktinių turimą turtą. Tokių išvadų negalima daryti vien dėl to, kad atsakovas skolinosi dideles pinigų sumas, o kreditorių reikalavimams užtikrinti buvo įkeičiamas šalių turtas. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskolos imtos įmonėms, kurių akcininkas jis buvo, pritrūkus apyvartinių lėšų. Bylos duomenimis, ieškovė pati dalyvavo įkeičiant turtą trečiajam asmeniui J. V., 2013-05-13 išdavė įgaliojimą atsakovui atstovauti ją keičiant su trečiuoju asmeniu sudarytą paskolos sutartį savo nuožiūra, pasirašant susitarimus dėl hipotekos rašto, nustatyta, kad tretiesiems asmenims D. Š. ir B. N. žemės sklypas įkeistas atsakovui taip pat veikiant už ieškovę įgaliojimo pagrindu. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas liepdavo ieškovei pasirašinėti atitinkamus dokumentus naudodamasis jos psichine sveikata, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek įgaliojimai, tiek hipotekos lakštas įkeičiant turtą trečiajam asmeniui J. V. yra patvirtinti notarų, turinčių Notariato įstatymo 31 straipsnyje numatytą pareigą įsitikinti asmens veiksnumu, nėra pripažinti negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip sandoriai, sudaryti savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas, skolindamasis dideles pinigų sumas, elgėsi neapdairiai, lengvabūdiškai ar neapgalvotai ar tyčia savanaudiškai siekė sumažinti sutuoktinių turimą turtą.

Ieškovė nurodo, kad lėšų likutis dalintinas priteisiant jai didesnę šių lėšų dalį atsižvelgiant ir į tai, kad jis atsirado išvaržius šalims priklausiusį namą ir žemės sklypą, kuriais buvo užtikrinami 2012-04-12 paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai trečiajam asmeniui R. B., padidinti 2012 metų papildomais susitarimais, pasirašytais atsakovo veikiančio ir už ieškovę, nors iki 2013-05-10 jis tokių įgaliojimų neturėjo, o gautus pinigus panaudojo savo interesams, ne šeimos poreikių tenkinimui. Taigi ieškovė ginčija dalies prievolės trečiajam asmeniui R. B. solidarumą.

Teismo vertinimu, prievolės trečiajam asmeniui R. B. pobūdis negali įtakoti šalims tenkančių turto dalių, nes tokiu atveju, būtų pažeidžiami atsakovo kreditorių interesai, kuriuos teismas privalo ginti. Prievolė trečiajam asmeniui R. B. įvykdyta išvaržius jam įkeistą šalių turtą. CK 4.195 straipsnio 4 dalis numato, kad jei įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovui dėl praradus daiktą patirtų nuostolių. Tokiu būdu reikšdama reikalavimus, ieškovė, skirtingai nei prašydama priteisti didesnę turto dalį, neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitus atsakovo kreditorius, kurie taip pat tur teisę į savo reikalavimų tenkinimą iš atsakovui priteistinos sumos, likusios išvaržius šalių bendrosios nuosavybės teise turėtą turtą, dalies.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovės reikalavimą nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo ir sprendžia dalinti trečiojo asmens antstolės D. M. depozitinėje sąskaitoje esančias šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas - 86 031,96 Eur sumą – priteisiant kiekvienai šaliai po ½ dalį šios sumos, t. y. po 43 015,98 Eur.

Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti asmenine jos prievole 809,05 Eur kreditorinį įsipareigojimą (duomenys neskelbtini), kylantį iš žemės mokesčio nepriemokos, tuo tarpu 228,55 Eur kreditorinį įsipareigojimą, kylantį iš žemės mokesčio nepriemokos pripažinti atsakovo asmenine prievole. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos vardu buvo išrašomos sąskaitos žemės mokesčio mokėjimui už žemės sklypą, kuriame buvo šalių gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), o žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėjimo sąskaitos buvo išrašomos atsakovo vardu. Byloje esančiais duomenimis, antstolis M. D. vykdo 554,45 Eur išieškojimą pagal 2015-04-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (t I, b.l. 55-57, t. IX, b.l. 43-44). Tuo tarpu antstolis D. S. vykdo išieškojimą iš atsakovo pagal trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) 2015-03-25 sprendimą dėl 180,78 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 15, 16). Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atitinkami šalių įsiskolinimai susidarė dėl žemės mokesčių nepriemokų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė savo prievolę (duomenys neskelbtini) įvykdė. Į bylą pateikta antstolio M. D. informacija apie tai, kad ieškovė pagal vykdomąjį dokumentą dėl 554,45 Eur išieškojimo pilnai atsiskaitė. Duomenų apie 180,78 Eur mokesčių nepriemokos trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) pagal 2015-03-25 sprendimą sumokėjimą byloje nėra.

Nustatyta, kad visi šalių žemės sklypai Vilniaus rajone priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitokių duomenų į bylą nepateikta. Kadangi visi žemės sklypai, įskaitant išvaržytus, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė, mokesčius už juos šalys turėjo mokėti solidariai, todėl jų prievolė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) yra solidari. Nors trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo pripažinti šią prievolę asmenine atsakovo prievole, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo tik nurodė kiekvienos šalies, kaip mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką balanso duomenimis ir pasisakė, kad neprieštarauja santuokos nutraukimui. Tačiau sutikimo modifikuoti prievolę neišreiškė. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti solidariąją prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriaus tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti solidariąją sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis) (2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad prievolės, kilusios iš žemės mokesčio nepriemokos kreditoriui (duomenys neskelbtini) yra solidarios šalių prievolės.

Solidariomis šalių prievolėmis taip pat pripažintini ir kiti kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims, susiję su šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

Ieškovė prašo pripažinti solidaria šalių prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini), kilusius neapmokėjus už suteiktas paslaugas ir priteisus skolą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-05 teismo įsakymu. Atsakovas prieštaravimo tokiam ieškovės reikalavimui neišreiškė. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006-10-18 sudarytos gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tiekė gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini), dėl iki 2014-11-30 susidariusio įsiskolinimo 2015-01-05 išduotas teismo įsakymas, kurį vykdo antstolė A. S.. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti prievolę atsiskaityti už tiekiamas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas iki santuokos nutraukimo pripažinti solidaria šalių prievole. Trečiasis asmuo taip pat prašė įpareigoti šalis pateikti faktinius gamtinių dujų skaitiklio rodmenis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo bylose dalinant prievoles nustatomas prievolės pobūdis, tuo tarpu jos dydis nėra santuokos nutraukimo bylos dalykas.

Bylos duomenimis antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą priimtą civilinėje byloje Nr. L2-302-821/2015, išduotą 2015-01-05 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovo (t. I, b.l. 13, t. II, b.l. 88, 91-93). Iš į bylą pateiktų duomenų, ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nustatyta, kad trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) tiekė dujas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, prievolės, susijusios su bendro ūkio tvarkymo išlaidomis, šeimos manų ūkio išlaikymo, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Šios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės. Kadangi jos susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu turtu, turėjo būti vykdomos solidariai. Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (LAT 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių prievolė trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) pripažįstama solidaria šalių prievole.

Tas pats pasakytina apie šalių prievolę trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. XIV, b.l. 131-132). Už suteiktas paslaugas atsakovui paskaičiuota skola (t. XIV, b.l. 135-138, 146). Kadangi vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugos taip pat tiektos namui, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė šalims, prievolė atsiskaityti su paslaugų tiekėju - trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) yra bendra solidari šalių prievolė.

Į bylą taip pat pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai pagal kurias nebuvo vykdomi tinkamai, atsakovas už trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas yra neatsiskaitęs, skola, bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos išieškomos antstolės B. P. (t. XIV, b.l. 124). Iš į bylą pateiktų specialiųjų paslaugų teikimo sąlygų matyti, kad sutartiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas dalyvavo asmeniškai (t. XIV, b.l. 125-128). Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) prisiimta šeimos interesais, nėra kitų CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prievolė šiam trečiajam asmeniui turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad sutartis su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, todėl prievolė šiam trečiajam asmeniui pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Trečiuoju asmeniu ieškinyje nurodytas AB (duomenys neskelbtini), kuris 2018-02-19 nutartimi pakeistas teisių perėmėju AB (duomenys neskelbtini) bankas. Jam 2009-09-25 hipotekos sandoriais buvo įkeistas vienas iš šalims priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), užtikrinant UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini) pagal 2007-05-31 ir 2008-01-24 išperkamosios nuomos sutartis (t. XII, b.l. 170-179). 2017-07-04 išduoti vykdomieji įrašai iš šalių, kaip subsidiariai atsakingų asmenų išieškoti 321 598,13 Eur ir 232 800,99 Eur skolas (t. XII, b.l. 168-169). Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas atsiliepime į ieškinį prašė šalių prievoles jam palikti solidariomis, kadangi sudarydamas hipotekos sandorius atsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, akcininkas ir direktorius, todėl prievolės atitiko abiejų sutuoktinių turtinius interesus ir naudos siekius, iš įmonės gaunamas pajamas atsakovas naudojo šeimos pragyvenimo išlaidoms. Tačiau 2018-04-03 trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas pateikė teismui pranešimą apie pasikeitusias faktines aplinkybes, kuriame nurodė, kad įkeistas žemės sklypas buvo priverstinai parduotas varžytinėse, o kadangi šalys trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) bankas buvo atsakingos tik subsidiariai, įkeisto turto verte, realizavus įkeistą turtą prievolė pasibaigė, o trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas nebėra šalių kreditorius, prievolė kuriam turėtų būti dalinama santuokos nutraukimo byloje. Į bylą pateiktas nurodytas aplinkybes patvirtinantis išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas (t. XIII, b.l. 197-199).

CK 4.195 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškant skolą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, jo savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Atsižvelgiant į tai, išvaržius šalims priklausantį turtą, kuris buvo įkeistas užtikrinant UAB (duomenys neskelbtini) prievolės vykdymą, šalys nebėra atsakingos trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) bankas, jų prievolė šiam kreditoriui yra pasibaigusi, todėl netrauktina į sutuoktinių turto balansą ir jos pobūdis santuokos nutraukimo byloje nenustatomas.

Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini) bankas, kurio teises perėmė AB (duomenys neskelbtini), kylančius iš atsakovo išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio. Bylos duomenimis antstoliui A. N. pateiktas vykdyti 2014-12-05 vykdomasis įrašas dėl 582 148,05 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo, išieškotojas AB (duomenys neskelbtini), skola išieškoma solidariai iš atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 75). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios vykdymą jis užtikrino vekseliu.

2016-02-03 nutartimi trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs AB (duomenys neskelbtini) bankas pakeistas jo teisių perėmėju AB (duomenys neskelbtini) banku. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo skolinius įsipareigojimus vykdytų atsakovas asmeniškai, informavo, kad 2016-07-13 sutartimi (t. XI, b.l. 82; t. XII, b.l. 87-92) perleido reikalavimo teisę į atsakovą trečiajam asmeniui K. B.. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) bankas taip pat nurodė, kad ieškovė jam prievolių neturi, tuo tarpu atsakovo skolą sudaro 2013-11-27 mokėjimo kortelės metinis aptarnavimo mokestis, komisiniai už mokėjimus ir mokestis už sąskaitos tvarkymą nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolės trečiajam asmeniui AB (duomenys neskelbtini) bankas susijusios su šeimos interesais, nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolė šiam trečiajam asmeniui turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prievolės atsirado šalims jau gyvenant skyrium. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl, nesant priešingų duomenų, teismas sprendžia, kad prievolė atsirado tenkinant asmeninius atsakovo poreikius, todėl yra asmeninė atsakovo prievolė.

Trečiasis asmuo K. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad už AB (duomenys neskelbtini) bankas turėtos reikalavimo teisės į UAB (duomenys neskelbtini) įvykdymą pagal laidavimo sutartį laidavo UAB (duomenys neskelbtini), kurios turtas buvo įkeistas sutartine hipoteka. Iš šio turto vykdytas išieškojimas, prievolė pasibaigė trečiajam asmeniui pardavus UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą ir atsiskaičius su kreditoriumi. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas trečiojo asmens K. B. 2016-08-04 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu (t. VI, b.l. 29; t. XIII, b.l. 47-51). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjio metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus dėl bankroto.

Nesant ginčo, daroma išvada, kad prievolė yra pasibaigusi, todėl į sutuoktinių turto balansą netrauktina ir santuokos nutraukimo byloje nedalinama.

Byloje esančiais duomenimis antstolė B. P.vykdo išieškojimus trečiojo asmens G. O. naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. VI, b.l. 86-88) 2015-10-15 vykdomųjų įrašų pagrindu (t. VI, b.l. 30, 31). Vykdomieji įrašai atlikti pagal 2014-12-01 ir 2014-12-20 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, išduotus atsakovo (t. XI , b.l. 76, 78).

Ieškovė prašo prievoles trečiajam asmeniui G. O. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie šią atsakovo prievolę nežinojo. Atsakovas teismo posėdžio metu šio ieškinio reikalavimo neginčijo, nurodė, kad prievoles pagal trečiajam asmeniui išduotus vekselius vykdys asmeniškai. Trečiasis asmuo G. O. pozicijos dėl prievolių jam pobūdžio neišreiškė.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad prievolės trečiajam asmeniui G. O. susijusios su šeimos interesais, nėra kitų pagrindų, kuriais remiantis prievolė šiam trečiajam asmeniui turėtų būti pripažinta bendra šalių prievole. Tiek ieškovė, tiek atsakovas tvirtina, kad vekselio išdavimas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Kitokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prievolės trečiajam asmeniui G. O. atsirado šalims jau gyvenant skyrium. Nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės sutikimą, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimus trečiajam asmeniui G. O. ar kad ieškovė vėliau butų pritarusi šiems sandoriams. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas. Nesant ginčo, nei šalims, nei trečiajam asmeniui G. O. neįrodinėjant prievolės solidarumo, teismas sprendžia, kad prievolė šiam trečiajam asmeniui yra asmeninė atsakovo prievolė.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės trečiajam asmeniui I. L. pobūdžio. Atsakovė prašo prievolę šiam trečiajam asmeniui pripažinti asmenine atsakovo prievole, ieškinyje nurodė, kad vekselis, iš kurio kilo prievolė, išduotas atsakovo, nenurodytas pinigų panaudojimo tikslas, ieškovė apie pasiskolintą sumą nežinojo, pinigai nebuvo panaudoti šalių poreikių tenkinimui, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo trečiasis asmuo I. L. ieškovės į bylą neįtraukė. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad apie paskolą jai nebuvo žinoma, ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad suteikiant paskolą šalys nebevedė bendro ūkio, o byloje nėra įrodymų, kad paskola panaudota įmonei. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigai realiai buvo paskolinti ne jam, o kitam asmeniui, su kuriuo jis turėjo susitarimą dėl šios paskolos. Kadangi šis asmuo mirė, prievolė grąžinti paskolą tenka atsakovui. Nurodytų aplinkybių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė.

Į bylą pateiktas 2012-12-04 paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. VIII, b.l. 139), kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2012-12-30 sumokėti trečiajam asmeniui I. L. 80 000 Eur. 2016-08-16 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4457-565/2016, kuriuo, atsakovui neįvykdžius šio įsipareigojimo, trečiajam asmeniui I. L. priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (t. VIII, b.l. 136-138). Turto arešto aktų registro duomenimis trečiojo asmens I. L. reikalavimams civilinėje byloje Nr. e2-4457-565/2016 užtikrinti areštuoti šalims priklausantys žemės sklypai.

Trečiasis asmuo I. L. prašė palikti prievolę solidaria, nurodė, kad paskola suteikta atsakovui esant santuokoje, įmonių, įgytų šalims esant santuokoje, plėtrai, o kadangi iš šeimos verslo, ieškovei esant iš dalies nedarbingai, buvo išlaikoma šeima, skolintų lėšų panaudojimas pripažintinas šeimos poreikių tenkinimu.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vien tai, kad prievolė įgyta esant santuokoje, nereiškia, kad ji yra solidari. Remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, sutuoktiniai solidariai atsako už prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkį. Teismo vertinimu trečiasis asmuo I. L. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog vekselis išduotas šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Visų pirma byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad paskola suteikta įmonių, kurių akcijos įgytos šalims esant santuokoje, plėtrai ir panaudota šiam tikslui. Net tuo atveju, jei tokios aplinkybės būtų nustatytos, tai savaime nereikštų, kad pasiskolintos lėšos panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nuo 2008 metų nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, kad iš įmonių gaunamų lėšų nebuvo išlaikoma šeima. Byloje nėra duomenų, kad po 2012 metų, kuomet buvo suteikta paskola, ieškovė iš įmonių gavo kokios nors naudos, kad ji naudojosi atsakovo įmonėse gaunamu atlyginimu, kad jai buvo išmokėti dividendai ar pan. Juridinių asmenų registro duomenimis, būtent atsakovas dirbo įmonėse, kurių akcijos įgytos santuokoje, buvo jų vadovu ir realiai dalyvavo įmonių veikloje. Remiantis abiejų šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, ieškovė į įmonių veiklą nesikišo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų dalyvavusi įmonių veikloje kaip šeimos versle ir kad savo aktyviais veiksmais būtų prisidėjusi prie verslo plėtojimo. Nors šalys įmonių akcijas įgijo santuokoje ir šios priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. ir V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-682/2013).

Byloje taip pat kilo ginčas dėl kreditorinio įsipareigojimo tretiesiems asmenims D. Š. ir B. N. egzistavimo ir šios prievolės pobūdžio. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai šiems tretiesiems asmenims yra įvykdyti.

Visų pirma pažymėtina, kad tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukeltų materialinių teisinių pasekmių, todėl jis nėra nagrinėtinas teisme ir byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tačiau nurodytos faktinės aplinkybės konstatavimas turi reikšmės sutuoktinių turto balanso sudarymui, todėl teismas turi nustatyti ar prievolė yra įvykdyta, o jai nesant įvykdytai – nustatyti prievolės pobūdį.

Į bylą pateikta 2012-03-14 paskolos sutartis, kuria tretieji asmenys D. Š. ir B. N. paskolino atsakovui 200 000 Lt su 8 110 Lt palūkanomis iki 2012-09-14, paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paskolos sumą pervedant į atsakovo sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke arba sumokant grynaisiais pinigais iš karto po sutarties pasirašymo (t. XIV, b.l. 13). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad, byloje esančiais duomenimis, pagal paskolos sutartį atsakovui pervesta tik 50 000 Lt. Į bylą pateiktas AB (duomenys neskelbtini) banko išrašas patvirtina atliktą dar 50 000 Lt pavedimą (t. V, b.l. 125), tačiau byloje taip pat yra atsakovo patvirtinimas, kad sutarties sudarymo dieną atskovas gavo 50 000 Lt (t. XIV, b.l. 14). Likusius 100 000 Lt trečiasis asmuo D. Š. nurodo perdavusi atsakovui grynaisiais pinigais. Šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2007 m. turto deklaraciją, iš kurios matyti, kad 2007 metais trečiasis asmuo D. Š. deklaravo turėtas 270 000 Lt piniginių lėšų (t. XIV, b.l. 16-18). Tačiau nuo 2007 metų iki paskolos suteikimo praėjo net 5 metai, o trečiasis asmuo D. Š. nepateikė įrodymų jog 2012 metais vis dar turėjo šias lėšas ir perdavė dalį jų atsakovui. Vis dėl to, teismas įvertina tai, kad tarp paskolos sutarties šalių iš esmės nėra ginčo dėl pinigų perdavimo fakto. Be to, 2012-09-14, 2013-03-14, 2014-03-17 sudaryti paskolos sutarties pakeitimai (t. II, b.l. 65-67), kuriuose susitariama dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo ir, atitinkamai, 7 987 Lt, 14 000 Lt ir 14000 Lt palūkanų, kas patvirtina, jog paskolos suma buvo suteikta ir rodo, jog atsakovas neturėjo kokių nors pretenzijų pretenzijų dėl dalies nesuteiktos paskolos sumos ar pan.

Ieškovė nurodo, kad remiantis jos sudaryta atsakovo trečiajam asmeniui D. Š. atliktų mokėjimų suvestine, nuo 2012-04-20 iki 2014-10-16 atsakovas atliko trečiajam asmeniui D. Š. mokėjimo pavedimų už 435 360,51 Lt, t. y. 126 089,12 Eur, kai tuo tarpu jos paskolos atsakovui suma yra tik 57 924 Eur. Be to, 2015-03-13 atsakovas grąžino 9000 Eur trečiajam asmeniui B. N.. Ieškovės teigimu, atsakovas su trečiuoju asmeniu D. Š. palaiko artimus santykius, trečiasis asmuo D. Š. jam pinigus pervedinėjo ir iki paskolos sutarties sudarymo, atsakovas už ją mokėjo draudimo įmokas.

Ieškovė pateikė į bylą savo parengtas trečiojo asmens D. Š. atsakovui ir atsakovo trečiajam asmeniui D. Š. atliktų mokėjimų suvestines (t. X, b.l. 108, 109), kuriose nurodo trečiojo asmens D. Š. atsakovui ir atsakovo trečiajam asmeniui D. Š. pervestas sumas. Ieškovės skaičiavimu trečiojo asmens D. Š. atsakovui pervesta suma sudaro iš viso 382 669,98 Lt, tuo tarpu atsakovo D. Š. pervesta suma sudaro iš viso 435 360,51 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad į ieškovės nurodytą atsakovo trečiajam asmeniui D. Š. pervestą 435 360,51 Lt sumą, įskaičiuotos 103 Lt ir 1107 Lt sumos, mokėtos atsakovo už trečiąjį asmenį D. Š. draudimo bendrovėms (t. V, b.l. 89-90, 527), 19 100,51 Lt suma lizingo įmonei (t. V, b.l. 91), nors į bylą nėra pateiktų įrodymų apie trečiojo asmens D. Š. ir atsakovo susitarimą užskaityti šias sumas kaip paskolos grąžinimą. Tas pats pasakytina apie 40000 Lt sumą, pervestą iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos kaip paskolos grąžinimas akcininkui J. Š. (t. X, b.l. 111). Trečiasis asmuo D. Š. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, o atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pastaroji suma pervesta į trečiojo asmens D. Š. sąskaitą, kadangi atsakovo sąskaita tuo metu buvo areštuota, pateikė atsakovo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus patirtinimą, kad nurodytos lėšos pervestos mokėjimams, susijusiems su įmonės veikla ir įsipareigojimais atlikti (t. XIV, b.l. 15).

Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimais į pradinius ieškinius prašė pripažinti, kad atsakovai yra jo solidarūs skolininkai, nurodė, kad jo reikalavimas kildinamas iš 2014-02-27 vekselio, kuris išduotas siekiant užtikrinti 2010-09-01 suteiktos paskolos grąžinimą. Bylos duomenimis, šios Paskolos sutarties vykdymui užtikrinti trečiajam asmeniui J. V. šalių įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausę žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. X, b.l. 101-104). Iš 2011-04-29 Papildomo susitarimo prie paskolos sutarties (t. II, b.l. 53-54) matyti, kad paskolos davėjas J. V. ir paskolos gavėjas J. Š. sudarė papildomą susitarimą prie 2010-09-01 Paskolos sutarties, kuriuo pakeitė šią sutartį, numatydami jos galiojimą iki 2011-12-31, atsakovas įsipareigojo įregistruoti sutartinės hipotekos lakštą, pasiskolintą 600 000 Eur sumą grąžinti iki 2011-12-31 ir sumokėti 10 procentų dydžio metines palūkanas, sudarančias 80 054,80 Eur. Papildomą susitarimą pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovas. 2011-05-23 Hipotekos lakštas pakeistas, nurodant pratęstą terminą, taip pat pasirašant abiem šalims (t. X, b.l. 105).

2018-05-14 trečiasis asmuo J. V. pateikė į bylą dar dvi tarp jo ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis ir papildomą susitarimą (t. XIV, b.l. 21-24). Prašyme dėl šių įrodymų prijungimo trečiasis asmuo J. V. paaiškino, kad 2010-10-15 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, kuria papildyta 2010-09-01 paskolos sutartis, nurodant, kad 2010-09-01 atsakovas iš trečiojo asmens J. V. gavo 330 000 Eur paskolą, 2010-10-15 – dar 555 000 Eur ir 70 667 Eur paskolą, susitariant , kad paskolos užtikrinimui bus įkeičiamas žemės sklypas ir namas (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pateikta 2010-10-15 paskolos sutartis.

Tačiau iš į bylą pateiktos 2012-04-02 paskolos sutarties ir 2014-01-01 papildomo susitarimo tokių išvadų daryti nėra galimybės. 2012-04-02 paskolos sutartyje nėra jokių nuorodų nei į 2010-09-01 nei į 2010-10-15 paskolas. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens J. V. nurodytą aplinkybę, kad 2012-04-02 paskolos sutartyje nurodyta 1 102 450 Eur suma yra 2010-10-15 paskolos suma su pridėtomis palūkanomis. Pažymėtina, jog 2010-10-15 paskolos sutarties 9 punktas numato, kad per paskolos galiojimo laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma įskaičiuota į bendrą suteiktos paskolos sumą, t. y. paskolos grąžinimo dieną sumokama 1012000 Eur, kas taip pat paneigia nurodytą poziciją.

Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą nesant galimybės teigti, jog 2012-04-02 paskolos sutartis ir jos 2014-01-01 susitarimas yra kaip nors susiję su 2010-09-01 ir 2010-10-15 paskolos sutartimis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės daryti išvadą, kad 2014-02-27 vekselis 2014-01-01 susitarime nurodytai 757 000 Eur sumai yra iš 2010-09-01 Paskolos sutarties atsiradusios prievolės užtikrinimo priemonė. Nustačius, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį J. V. siejo ne viena prievolė, toliau dėl kiekvienos jų pobūdžio nustatymo pasisakoma atskirai.

Visų pirma byloje kilo ginčas dėl to ar pasirašydama 2011-04-29 Papildomą susitarimą prie 2010-09-01 Paskolos sutarties ieškovė patvirtino šį sandorį CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Ieškovės atstovė ginčijo šią aplinkybę, kadangi Papildomame susitarime ieškovė nebuvo nurodyta kaip paskolos gavėja. Tačiau pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų su kito sutuoktinio sutikimu arba jo vėliau patvirtintų. Taigi tam, kad prievolė būtų pripažinta bendra, sandorį pakanka patvirtinti, ką ieškovė ir padarė pasirašydama susitarimą dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo. Ieškovė ginčijo, kad šį susitarimą pasirašė tik kaip įkaito davėja, nes jai buvo aktualus prievolės, kurios įvykdymui ji įkeitė savo turtą, vykdymo termino pratęsimas. Tačiau kaip įkaito davėja ieškovė pasirašė hipotekos lakšto pakeitime, kaip numato CK 3.92 straipsnio 4 dalis, tuo tarpu jos pasirašymas Papildomame susitarime vertintinas ne kaip kitaip, o kaip prievolės patvirtinimas. Teismas daro išvadą, kad 2010-09-01 Paskolos sandoris buvo atsakovės patvirtintas, todėl iš jo kylančios prievolės turėtų būti pripažįstamos bendromis jos ir atsakovo prievolėmis.

Tačiau 2011-04-29 Papildomu susitarimu prie 2010-09-01 Paskolos sutarties pratęsus paskolos grąžinimo terminą, įregistruotas hipotekos lakšto pakeitimas, iš kurio matyti, kad 2012-04-10 hipoteka buvo išregistruota 2012-04-06 trečiajam asmeniui J. V. pareiškus, kad skolininko įsipareigojimas pilnai įvykdytas (t. X, b.l. 106). Esant į bylą pateiktam tokiam įrodymui, nekyla abejonių, kad prievolė trečiajam asmeniui J. V. pagal 2010-09-01 Paskolos sutartį yra įvykdyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtinime apie prievolės įvykdymą trečiasis asmuo J. V. nurodo, kad skolininko įsipareigojimas įvykdytas pilnai. Tokia formuluotė, atsižvelgiant į trečiojo asmens poziciją byloje, kad 2010-10-15 paskolos sutartis yra 2010-09-01 paskolos sutarties pakeitimas, į tai, kad dėl hipotekos paskolos grąžinimui užtikrinti susitarta būtent 2010-10-15 Paskolos sutartyje, galimai sudarytų pagrindą teigti, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu J. V. atsiskaitė ne tik pagal 2010-09-01, bet ir pagal 2010-10-15 paskolos sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės, kadangi sandorio patvirtinimo faktas nustatytas tik dėl 2010-09-01 Paskolos sutarties. Tai, kad pasirašydama 2011-04-29 Papildomą susitarimą prie 2010-09-01 Paskolos sutarties ieškovė patvirtino 2010-09-01 paskolos sandorį nereiškia, kad ji patvirtino ir vėliau atsakovo su trečiuoju asmeniu J. V. sudarytą 2010-10-15 paskolos sandorį, kuriame numatyta didesnė paskolos suma. Remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendros prievolės atsiranda iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kito sutuoktinio vėliau patvirtintų. Duomenų apie tokį 2010-10-15 Paskolos sutarties patvirtinimą byloje nėra.

Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovo prievolės trečiajam asmeniui J. V. yra bendros su ieškove. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti asmeninį prievolių pobūdį. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, todėl ne ieškovė turėjo įrodyti, kad prievolė yra asmeninė, o teigiantys, kad prievolė yra solidari atsakovas ir trečiasis asmuo J. V. turėjo įrodyti atitinkamą aplinkybę. Kasacinis teismas išaiškino, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir būtent kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Trečiasis asmuo J. V. šios pareigos neįvykdė. Jis teigė, kad sandoris, iš kurio kyla prievolė, buvo patvirtintas ieškovės, tačiau nustatyta, kad iš patvirtinto sandorio kylanti prievolė yra įvykdyta, o kiti sandoriai nebuvo ieškovės patvirtinti.

Trečiasis asmuo J. V. nurodo, kad gautos lėšos investuotos į šeimos verslą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nors atsakovas pripažįsta, kad paskolas ėmė įmonėms, nustatyta, kad ieškovė įmonių veikloje nedalyvavo, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovo santuokos metu įgytos įmonių akcijos priklauso ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise negali būti pagrindu išvadai, kad įmonių veikla yra šeimos verslas. Į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad už iš trečiojo asmens J. V. pasiskolintas lėšas buvo perkamos įmonių akcijos ar didinamas įstatinis kapitalas, todėl iš jų nebuvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas, nepadidėjo jo vertė.

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo prievolę kildina iš vekselio, tačiau neįrodė, kad jis buvo ieškovės patvirtinto paskolos sandorio užtikrinimo priemone, todėl toks vekselis patvirtina tik jį pasirašiusio sutuoktinio įsipareigojimą kreditoriui sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau nepatvirtina, kad tokį įsipareigojimą lėmė nurodytos paskolos suteikimas. Todėl kreditorius, turintis pareigą įrodyti jo teigiamą prievolės solidarumą, privalėjo įrodyti vekselio pagrindu gautų pinigų panaudojimą šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Trečiasis asmuo J. V. tokių aplinkybių neįrodinėjo, kadangi teigė, jog vekselis buvo 2010-09-01 suteiktos paskolos, kuri, kaip nustatyta, yra įvykdyta, užtikrinimo priemonė. Vekselis galimai buvo išduotas kaip 2012-04-02 Paskolos sutarties užtikrinimo priemonė, kadangi būtent šioje sutartyje (3 p.) ir papildomame susitarime prie jos (5 p.) numatyta atsakovo pareiga išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį paskolos grąžinimui užtikrinti, o papildomame susitarime prie šios sutarties nurodyta likusi paskolos suma atitinka vekselyje įrašytą. Tačiau trečiasis asmuo J. V. neįrodė, kad 2012-04-02 sutartis ir jos papildymas yra susiję su 2010 metų paskolos sutartimis, o net jei būtų šią aplinkybę įrodęs, neįrodė, kad ieškovė patvirtino 2012 metų sandorius ar kad yra kitų CK 3.109 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriais remiantis atsakovo prievoles trečiajam asmeniui J. V. galima būtų pripažinti bendromis šalių prievolėmis.