Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei O. R.

atsakovui G. R.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui G. R. ir G. R. priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. R. prašydama:

1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką, sudarytą 1997-10-10, Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl sutuoktinio G. R. kaltės.

3. Santuokoje bendrai įgytą turtą padalyti O. R. asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

3.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

3.2. butą/patalpas-gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

3.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės akcijų;

3.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

3.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

4. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R..

5. Mažametės dukros J. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina O. R..

6. Priteisti iš atsakovo G. R. mažametės dukros J. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 2 750 Lt per mėnesį, iki jos pilnametystės.

7. Priteisti iš atsakovo G. R. 33 800 Lt išlaikymo sumą nepilnametei dukrai J. R..

8. Priteisti iš G. R. 50 000 Lt dydžio sumą O. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

9. Priteisti iš G. R. visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o taip pat priteisti iš G. R. 2 700 Lt už O. R. ruošiantis ieškininio pareiškimo padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas.

1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką, sudarytą 1997-10-1 Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl O. R. kaltės.

2. J. R., gimusios 2001-08-13, gyvenamąją vietą nustatyti su O. R..

3. J. R. išlaikymui iš G. R. priteisti 1 300 Lt, mokamų kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, iki J. R. pilnametystės.

4.1. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai G. R. turi teisę būti su dukra ir minėtą valstybinę nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

4.2. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;

4.3. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį dukra bus su O. R., nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

4.4. G. R. turi teisę pusę kasmetinių ir/ar neapmokamų atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R., išsivežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogoms į užsienį;

5.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);

5.2. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas;

5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

6.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6.2. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2.0000 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

7. Priteisti iš G. R. O. R. 1 114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Nurodė, kad šalių sudaryta santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės O. R. kaltės, nes ilgainiui ji ėmė kelti šeimoje konfliktus, dėl kurių jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nurodė, jog, jo manymu, dukters poreikius atitinkanti jos išlaikymui reikalinga pinigų suma per mėnesį – 1 700 Lt, iš kurių 1 300 Lt atsakovas prašė priteisti iš jo. Nurodė, jog santuokoje įgytas turtas nutraukus santuoką turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis. Kadangi po santuokos nutraukimo su ieškove liktų gyventi šalių nepilnametė duktė, ieškovei turėtų būti priteistas gyvenamasis namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadangi namas yra pilnai įrengtas ir pritaikytas dukrai tinkamai gyventi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti priteistas atsakovui, nes jo baigtumas sudaro 46 proc. Kadangi pagal atsakovo pateiktą turto padalijimo būdą ieškovei atitektų turtas, kurio bendra rinkos vertė yra mažesnė nei atitenkančio atsakovui, atsakovas prašė priteisti iš jo ieškovės naudai 1 114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Rezoliucinė dalis

1. Nutraukti G. R. ir O. R. santuoką, sudarytą 1997-10-10 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo NR. 2587, dėl G. R. kaltės ir priteisti O. R. iš G. R. 10 000 Lt neturtinės žalos.

2. Po santuokos nutraukimo palikti tokias pat sutuoktinių pavardes: O. R. ir G. R..

3. J. R., gimusios 2001-08-13, gyvenamąją vietą nustatyti su O. R.. Nustatyti tokią G. R. bendravimo su J. R. tvarką:

3.1. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 20 val. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai G. R. turi teisę būti su dukra ir minėtą valstybinę nedarbo (poilsio) dieną, o parvežti dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

3.2. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos pirmadienį tos savaitės, kurios savaitgalį vaikas bus su juo, nuo 17 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 21 val.;

3.3. G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. trečiadienį tos savaitės, kurios savaitgalį dukra bus su O. R., nuo 17 val. ir parvežti į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val.;

3.4. G. R. turi teisę pusę kasmetinių ir/ar neapmokamų atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R., išsivežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogoms į užsienį.

4. J. R. išlaikymui iš G. R. priteisti 1 300 Lt mokamų nuo 2006-11-03 kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki J. R. pilnametystės, bei 11 136 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Nustatyti, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko O. R..

5.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

5.2. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

5.3. UAB „Vingruma“ 400 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų, kurių bendra vertė – 40 000 Lt;

5.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 25 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra vertė yra 2 500 Lt;

5.5. UAB „Sintegra“ 95 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra vertė yra 9 500 Lt.

6.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

6.2. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 2.0000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).

7. Pripažinti asmenine O. R. skola 6 279 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio mokamo nuolatinio Lietuvos gyventojo įmokos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įsiskolinimą sumą bei 394,95 Lt delspinigių, iš viso 6 673,95 Lt.

8. Pripažinti asmenine G. R. skola skolinius įsipareigojimus pagal 2005-02-09 UAB „Vingruma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį apmokėti UAB „Vingruma“ rekonstrukcijos išlaidas.

9. Iš G. R. O. R. priteisti 1 114 250 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

10. Priteisti ieškovei O. R. iš atsakovo G. R. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11. Priteisti iš G. R. valstybės naudai 28 579 Lt žyminio mokesčio.

12. Priteisti iš O. R. valstybės naudai 30 100 Lt žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad byloje įrodytas smurto naudojimo prieš ieškovę faktas, dėl ko LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintos kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos pagrindu yra pagrindas pripažinti atsakovą G. R. kaltu dėl santuokos iširimo. Teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpino, o taip pat atsakovo G. R. neištikimybės fakto. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos ieškovei atlyginimo, pripažino, jog 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimas atitinka atsakovo padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pasekmes, šalių turtinę padėtį bei protingumo principą. Teismas, nustatydamas ginčo šalių dukters J. R. gyvenamąją vietą su motina, atsižvelgė, jog tarp šalių dėl to nėra ginčo ir tai atitinka nepilnametės interesus. Teismas nustatė priešieškinyje atsakovo nurodytą G. R. bendravimo su dukterimi tvarką, nes sprendė, kad ieškovė dėl jos nepareiškė prieštaravimų, o byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku. Teismas, spręsdamas dėl J. R. iš atsakovo G. R. priteistino išlaikymo dydžio, nustatė, kad ieškovo mokamas išlaikymas gali būti žymiai didesnis negu būtinas minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau šalių duktė yra sveika ir ypatingų poreikių, kurie reikalauja didelių piniginių išlaidų, neturi. Teismas sprendė, jog ieškovės pateiktas išlaikymo išlaidų paskaičiavimas – po 2 745,40 Lt per mėnesį kiekvienam iš tėvų (iš viso 5 490,80 Lt per mėnesį ir 65 889 Lt per metus), nėra pilnai pagrįstas rašytiniais įrodymais. Nesant objektyvios galimybės absoliučiai tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymo išlaidas, teismas, vadovaudamasis savo diskrecija, sprendė, kad 1 300 Lt išlaikymo per mėnesį priteisimas iš tėvo bei gera turtinė vaiko motinos padėtis leis užtikrinti šalių dukters J. R. poreikių patenkinimą aukštesniu nei minimaliu lygiu. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2005 m. spalio iki 2007 m. vasario mėnesio (16 mėnesių) iš atsakovo priteisimo, atsižvelgė į byloje esančius atsakovo atliktus mokėjimus patvirtinančius įrodymus dėl 9 657 Lt sumos minėtu laikotarpiu sumokėjimo. Teismas, nustatęs, kad šalių santuokoje įgyto turto vertė yra didelė, sprendė, kad vaiko poreikiai galės būti užtikrinti ir nepažeidžiant lygių turto dalių principo. Ieškovė, prašydama jai priteisti didesnę dalį turto, neįrodė konkrečių vaiko ar sutuoktinio interesų, kuriuos apsaugotų nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teismas, priteisdamas ieškovei O. R. gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsižvelgė, jog name nepilnametei dukrai yra sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos, o neįrengto ir bankui įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimas ieškovei prieštarautų nepilnamečio vaiko ir ieškovės interesams, nes yra galimybė, kad negrąžinus kredito patalpos gali būti parduotos. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šalių turimas komercinės paskirties turtas yra reikalingesnis atsakovui kaip pragyvenimo ir tuo pačiu išlaikymo vaikui ir kompensacijos ieškovei mokėjimo šaltinis. Teismas, priteisdamas UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijas atsakovui, atsižvelgė, jog šių bendrovių verslo plėtros ir kitus sprendimus priimdavo tik atsakovas, o ieškovė nedalyvavo bendrovių valdyme ir akcijų vertės didinime, o taip pat į tai, kad, priteisus ieškovei dalį įmonių akcijų, konfliktas gali persikelti į bendrovių valdymą. Teismas taip pat priteisė ieškovei O. R. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nustatė, kad jis tinka poilsiui ir yra Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotas užtikrinant mokestines ieškovės nepriemokas. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje dalintino turto vertę patvirtinančius įrodymus, sprendė, jog priešieškinyje atsakovo apskaičiuota piniginės kompensacijos suma – 1 114 250 Lt – yra pagrįsta.

1. Santuokoje bendrai įgytą turtą padalyti O. R. asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

1.1. patalpą – prekybos patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1.2. butą/patalpas – gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

1.3. UAB „Vingruma“ 100 paprastųjų vardinių 200 Lt nominalios vertės akcijų;

1.4. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ 13 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų;

1.5. UAB „Sintegra“ 48 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas.

2. Priteisti iš G. R. 50 000 Lt dydžio sumą O. R. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

3. Priteisti iš G. R. visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o taip pat priteisti iš G. R. 2 700 Lt už O. R. ruošiantis ieškininio pareiškimo padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas.

4. Priteisti iš atsakovo G. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 2 750 Lt per mėnesį mažametės dukros J. R. išlaikymui iki J. R. sulauks pilnametystės.

5. Priteisti iš atsakovo G. R. 33 800 Lt išlaikymo sumą nepilnametei dukrai J. R..

6. Atsakovas G. R. gali pasiimti ir išsivežti dukrą J. R. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. ir parvežti vaiką į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 18 val.

7. Atsakovas G. R. turi teisę pusę kasmetinių atostogų laikotarpio praleisti su dukra J. R., išvežant ją iš jos gyvenamosios vietos, tame tarpe ir atostogas į užsienį.

Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos dydžio ir turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo kaltės dėl ginčo šalių santuokos iširimo, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 3 d.). Todėl sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės tuo atveju, kai nurodomos aplinkybės nesąlygoja sutuoktinio kaltės prezumpcijos buvimo, turi būti nustatytas esminis sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas ir negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo.

Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti atsakovo G. R. kaip UAB „Vingruma“ vadovo veiksmai prieš keturis mėnesius įspėjant ją apie atleidimą iš darbo UAB „Vingruma“ (2006-11-17 Įspėjimas, T.1, b.l.34), kuriuos ieškovė vertina kaip sutuoktinių lojalumo pareigos pažeidimą, ir smurto prieš ieškovės motiną Z. Ž. panaudojimas 2006-11-19 kilusio konflikto metu, tuo padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą (T.1, b.l.46-47), negali būti pripažįstami sąlygojusiais ginčo šalių santuokos iširimą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog santuoka tuo metu faktiškai jau buvo iširusi, sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, o 2006-12-22 ieškovė O. R. jau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant įrodymus civiliniame procese, pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl atsakovo santuokinės neištikimybės buvimo ar nebuvimo, pagrįstai vadovavosi šiuo principu ir padarė išvadą, kad atsakovo neištikimybė neįrodyta, kas lemtų atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo atsakovą G. R. pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo tuo pagrindu, kad jis paliko šeimą ir ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog sutuoktiniai kartu nebegyveno nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, tačiau atsakovas apmokėdavo namo ir dukters išlaikymo išlaidas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės skunde nurodytas argumentus, jog atsakovas šeima visiškai nesirūpino devynis mėnesius po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai (T.2, b.l.85- 89, 96).

Vadovaujantis LR CK 3.70 str. 2 d., kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčo šalių santuokos iširimą dėl atsakovo G. R. kaltės, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė O. R. dėl žiauraus atsakovo elgesio jos atžvilgiu patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, dėl ko pagrįstai, nepažeisdamas LR CK 3.70 str. 2 d. reikalavimų, priteisė jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius kitų atsakovo G. R. kaltę dėl santuokos iširimo sąlygojusių aplinkybių, ieškovė negali jomis grįsti neturtinės žalos atsiradimo pagrindo ir dydžio. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir nepagrindė priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. LR CK 3.70 str. 2 d. neapibrėžta neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikomos LR CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro dvasiniai išgyvenimai, patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė dėl santuokos iširimo (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į minėtus įstatymo nustatytus kriterijus ir bei formuojamą teismų praktiką, dėl ko nėra pagrindo teismo sprendimą šioje dalyje pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

LR CK 3.70 str. 2 d. numato teisę sutuoktiniui reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos, išlaidos, susijusios su bendro turto vertės nustatymu, ir kitos panašios išlaidos (LR CK 6.249 str.). Teismas dėl santuokos iširimo kaltu pripažinęs vieną iš sutuoktinių, turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo kitam sutuoktiniui klausimą gali spręsti tik esant to sutuoktinio prašymui. Iš ieškovės O. R. suformuoto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, jog ji prašė teismą priteisti iš atsakovo G. R. visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o taip pat 2700 Lt už ruošiantis ieškinio pareiškimo padavimui atliktas nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės nustatymo ataskaitas. Šias išlaidas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu tenkinus ieškinio reikalavimus (LR CPK 93 str. 1 d.), o ne kaip patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. LR CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat materialinio pobūdžio atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, kurią sudaro nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, yra naujas reikalavimas LR CPK 312 str. prasme, jį pirmosios instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių forma, dėl ko jo pareiškimas apeliacinės instancijos teisme yra nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija. Todėl Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje palieka nepakeistą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos.

Ieškovė O. R. ginčija Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimu nustatytą atsakovo G. R. bendravimo su dukterimi J. R. tvarką, savo nesutikimą grįsdama vaiko interesais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas smurto prieš ją ir jos motiną naudojimo faktas, o taip pat į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena pas sugyventinę.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Jie šią pareigą ir teisę įgyvendina visų pirma bendraudami su vaiku. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti suteikta galimybė bendrauti su vaiku. Tarp vaiko tėvų kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas turėjo teisinį pagrindą nustatyti šią tvarką. LR CK 3.175 str., reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (LR CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Todėl teismas ginčo atveju nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, jei tai atitinka vaiko interesus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (LR CK 3.175 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo G. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek jos sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. LR CPK 178 str., apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, nustatyti nepažeidžiant civilinio proceso normų reikalavimų. Byloje nenustatyta, kad atsakovo bendravimas su dukterimi prieštarautų dukters interesams. Byloje neįrodyta, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Iš bylos medžiagos matyti, jog abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys neprieštarauja viena kitai ir vaiko interesams. Ginčo šalių konfliktiški santykiai negali turėti įtakos tėvo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant apribojimui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir jo dydžio.

Ieškovė O. R. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovo G. R. dukters J. R. išlaikymui 1 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki dukters pilnametystės ir prašo sprendimą šioje dalyje pakeisti, priteisiant iš atsakovo dukters naudai 2 750 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą, kadangi būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka ginčo šalių dukters poreikius. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės argumentus.

LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Atsakovas neginčijo savo finansinių galimybių teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą, tačiau ginčijo išlaikymo neatitikimą realių nepilnametės dukters poreikių. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymo dydį, padarydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė visų nepilnametės dukters išlaikymui reikalingų išlaidų, kuriomis grindė išlaikymo paskaičiavimą. Pažymėtina, jog nepaisant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumų, ša­lims iš­lie­ka pa­rei­ga įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis jos grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus (LR CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei O. R. teko pareiga įrodyti, jog šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 5 500 Lt suma. Tačiau, kai ob­jek­ty­viai nė­ra ga­li­my­bių įro­dy­ti tam tik­rų tei­siš­kai reikš­min­gų ap­lin­ky­bių, teismo aktyvus vaidmuo, sprendžiant su vaikų teisėmis ir interesais susijusius klausimus, pasireiškia, jog teismas turi pri­im­ti vai­ko tei­ses ir in­te­re­sus ap­sau­gan­tį spren­di­mą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingų jo poreikius atitinkančių lėšų, pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (MMA – 800 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistas kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamas 1 300 Lt dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad paskirstant išlaikymo pareigą nebuvo pagrindo nukrypti nuo tėvų dalių lygybės vaiko išlaikymo prievolėje, pripažintinas atitinkančiu realius, racionalius ir pagrįstus nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi vaiko išlaikymui kas mėnesį tenkanti piniginė suma sudarytų 2 600 Lt. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio dydžio išlaikymas žymiai viršija būtiną minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių patenkinimui reikalingas išlaidas ir užtikrins ginčo šalių nepilnamečiam vaikui materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės galimybės prisidėti prie dukters išlaikymo, netinkamai įvertino jos turtinę padėtį, kadangi ji yra bedarbė ir negauna jokių pajamų. Pažymėtina, jog sprendžiant apie tėvų turtinę padėtį ir jų galimybę teikti vaiko poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą, vertintinos ne tik jų gaunamos pajamos (darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios pajamos, autorinis atlyginimas, pensija, stipendija, socialinė pašalpa, pajamos iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendai, gaunami iš akcijų ir pajų), bet ir kiti jų turtinę padėtį atspindintys rodikliai, t.y. lėšos bankuose ir kitose kredito įstaigose, turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai ir kt. Atsižvelgiant į ieškovės O. R. naudai priteisto nekilnojamojo turto rinkos vertę, piniginės kompensacijos dydį, pripažintina ieškovės galimybė tinkamai prisidėti prie dukters išlaikymo. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti kiekvieno iš tėvų dalių lygybę išlaikymo prievolėje.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą nepilnametės dukters išlaikymą, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris grindžiamas atsakovui tenkančios išlaikymo prievolės dydžiu, taip pat paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (LR CK 3.201 str. 1 d.).

Dėl turto padalijimo.

Apeliantė O. R. ginčija teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dalyje, kurioje teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, laikėsi sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Apeliantė būtinumą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindė šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir tuo, jog dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas atsakovas G. R..

Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d., sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šis principas taikomas dalijant turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). LR CK 3.123 str. 1 d. pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau, nukrypdamas nuo šio principo kitomis aplinkybėmis, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (LR CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-177/2007).

Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, kuriomis remiasi apeliantė (atsakovo neištikimybė, žiaurus elgesys su ieškove, jos motina, lojalumo pareigos pažeidimas, šeimos palikimas), yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir LR CK 3.70 str. 2 d. nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes (pvz., teisę reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.), bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal LR CK 3.123 str., neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., bylos Nr. 3K-3-463/2007). Ieškovė O. R. pasinaudojo teise reikalauti LR CK 3.70 str. 2 d. numatytų teisinių pasekmių taikymo, pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. R. kaltės.

Pažymėtina, jog šalių nepilnametės dukters J. R. gyvenamosios vietos su motina O. R. nustatymas nagrinėjamu atveju nėra savarankiškas pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Priteisus natūra visą gyvenamąjį namą ieškovei, šalių dukters interesai, užtikrinant normalias jos gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu vaikui išlaikyti iš atsakovo priteista 1300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Todėl šalių dukters interesai bus apsaugoti ir nenukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo jį dalijant.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šalims pripažintina teisė kiekvienai į 1/2 dalį turto, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo.

Apeliantė O. R. skunde nesutinka su santuokoje įgyto turto padalijimu, kurį pirmosios instancijos teismas sprendimu natūra padalijo tenkindamas atsakovo G. R. priešieškinį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl dalijamo turto vertės, apeliacinės instancijos teisme šalys sutarė, kad UAB „Vingruma“ vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė yra 100 Lt.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas LR CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Pažymėtina, jog teismo parinktas turto padalijimo būdas turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams ateityje.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimą ir pagrįstai spręsdamas dėl šio turto padalinimo būdo vadovavosi šalių nepilnametės dukters J. R. interesais. Pažymėtina, jog įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamosios patalpos priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir kartu su ja liekančios gyventi šalių nepilnametės dukters interesams. Teismas tai pat pagrįstai atsižvelgė į būtinybę nepažeisti pagrindinės nepilnamečio vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, kadangi buto baigtumas sudaro 46 proc. (T.3, b.l.75-76), o gyvenamasis namas, bylos duomenimis, yra pritaikytas nepilnamečio vaiko poreikiams ir yra tinkamas gyventi ieškovei su dukra (T.3, b.l.43). Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog buto jai priteisimą turėtų sąlygoti gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 310,60 kv.m., priežiūrai reikalingos pernelyg didelės išlaidos, yra atmestini, kadangi buto esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 350,39 kv.m. (T.3, b.l.75-76) ir byloje nėra duomenų, kad jo išlaikymui būtų reikalingos mažesnės išlaidos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl UAB „Vingruma“, UAB „Skaičiavimo technikos centras“ ir UAB „Sintegra“ akcijų atsakovui G. R. priteisimo. Nesant ginčo, dalinamų akcijų vertė buvo nustatyta remiantis nominalia šių akcijų verte. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalintinos akcijos sudaro 100 proc. UAB „Vingruma“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 86, T. 4, b.l.19), 95 proc. UAB „Sintegra“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 85, T. 4, b.l. 37), 25 proc. UAB „Skaičiavimo technikos centras“ įstatinio kapitalo (T. 3, b.l. 92, T. 4, b.l. 50-51). Galimumą šias akcijas tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra lygiomis dalimis eliminuoja subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu, derinant interesus), kadangi turimų akcijų suteikiamų balsų daugumos išskaidymas komplikuotų įmonių valdymą per visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo procedūrą. Be to, pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iki šio laiko minėtų įmonių steigimo ir veiklos klausimus spręsdavo atsakovas G. R..

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei O. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių patalpų padalinimas sutuoktiniams natūra yra neįmanomas, atsižvelgiant į tai, kad dalijamo turto komercinė paskirtis lemtų tolesnius buvusių sutuoktinių santykius. Šie turėtų būti pagrįsti nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu, o ne emocijomis ir kitais subjektyviais išgyvenimais. Prekybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra naudojamos UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje 1998-10-06 Panaudos sutarties pagrindu (T. 1, b.l. 18-19). Iš bylos medžiagos matyti, jog šalys nesutaria dėl tolesnio prekybos patalpų naudojimo, nes ieškovė O. R. ginčija 1998-10-06 sutartį Dėl pastato (duomenys neskelbtini), panaudos, tuo tarpu atsakovas G. R. ginčo patalpų perdavimą neatlygintinai naudotis UAB „Vingruma“ grindžia būtinumu šiai bendrovei iš ginčo prekybos patalpų nuomos gaunamomis pajamomis padengti įsiskolinimą AB bankui „Hansabankas“ už suteiktą kreditą pagal 2005-01-25 Kredito sutartį Nr. 05-001060-IN. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo prekybos patalpų priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotu konkretaus turto reikalingumo vienam iš sutuoktinių kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. L. K. J., bylos Nr. 3K-3-461/2005). Įvertinus prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą UAB „Vingruma“ komercinėje veikloje, jų įkeitimą bankui „Hansabankas“ užtikrinant UAB „Vingruma“ prievolės pagal 2005-01-25 Kredito sutartį Nr. 05-001060-IN įvykdymą, įkeitimu apsunkintų patalpų priteisimas ieškovei prieštarautų jos ir nepilnamečio vaiko interesams. Pripažinus nesant galimybės ginčo prekybos patalpas priteisti šalims natūra ir atsakovui sutinkant kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais, šių patalpų priteisimas atsakovui galėtų užtikrinti jam galimybę gauti teismo sprendimu ieškovei priteistos kompensacijos dydžio kreditą, įkeičiant šias patalpas, gautą kreditą padengiant iš pajamų, gautų nuomojant ginčo prekybos patalpas. Priešingu atveju, pripažinus būtinumą nagrinėjamu atveju dalinant santuokoje įgytą turtą užtikrinti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, prekybos patalpų priteisimas ieškovei sąlygotų jos prievolės kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais atsiradimą. Atsižvelgiant į kompensacijos dydį, ieškovės finansinėmis galimybėmis grindžiamo sutikimo sumokėti turto rinkos verte pagrįstą kompensaciją atsakovui nebuvimą, įpareigojimas ieškovę atlyginti atsakovo dalį pinigais, prieštarautų jos ir nepilnametės dukters interesams. Ieškovė neįrodė, jog prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jai priteisimas yra būtinas kaip vienintelis pajamų (pragyvenimo) šaltinis. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog jos negalėjimas įsidarbinti pagal profesiją yra laikinas (nepakankamos lietuvių kalbos žinios, profesinės kvalifikacijos stoka), o teismo sprendimu iš atsakovo jai priteista piniginė kompensacija ir išlaikymas dukteriai užtikrins pakankamą jos ir šalių dukters pragyvenimo lygį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sprendimu nustatytas turto padalijimo būdas neatitinka idealiųjų sutuoktiniams tenkančių turto dalių, pagrįstai įpareigojo atsakovą G. R., gavusį didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės O. R. apeliacinio skundo argumentą, jog dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kai vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte ir susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimo sprendimu, teismui tenka pareiga išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos dydį (1 114 250 Lt) ir į nagrinėjamoje byloje egzistuojantį viešąjį interesą, pripažįsta būtinumą užtikrinti atsakovo G. R. piniginės prievolės įvykdymą priverstine hipoteka. Būtinumą nagrinėjamu atveju teismo iniciatyva spręsti atsakovui G. R. priteistos piniginės kompensacijos įvykdymo užtikrinimo klausimą sąlygoja ginčo šalių nepilnametės dukters interesai, nes nuo atsakovo piniginės prievolės įvykdymo priklauso ieškovės O. R. pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukterį tinkamas įgyvendinimas, teikiant teismo sprendimu nustatytą jos dalį išlaikymo prievolėje atitinkantį išlaikymą, kadangi vertinant ieškovės turtinę padėtį buvo atsižvelgta į jai priteistą piniginę kompensaciją. Civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstama, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti LR CPK 376 str. 3 d. nustatytus veiksmus, t.y. turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus ir patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, arba priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir egzistuojantį teisinį pagrindą, teisėjų kolegija teismo sprendimu iš atsakovo G. R. ieškovės O. R. naudai priteistos 1 114 250 Lt piniginės kompensacijos įvykdymo užtikrinimo tikslu atsakovui G. R. priteistam nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. – nustato priverstinę hipoteką (LR CPK 376 str. 3 d., LR CK 4.175 str. 2 d. 3 p., 4.178 str.). Kadangi atsakovas G. R. teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos ieškovei O. R. išmokėjimą siejo su kompensacijos dydžio piniginių lėšų (kredito) gavimu iš banko, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais (LR CPK 3 str. 7 d.) bei įstatymo analogija (LR CPK 3 str. 6 d.) sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimus (LR CPK 284 str.), nustato teismo sprendimu nustatytos atsakovo G. R. piniginės prievolės dėl kompensacijos išmokėjimo įvykdymo terminą (hipotekos teminą) iki 2008-05-25.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-11-08 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės O. R. apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimas. Pažymėtina, jog ieškovė apeliaciniu skundu iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio kaip turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas – tiek turėtas pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas turtinės žalos, turėtos dėl santuokos nutraukimo, forma prieštarautų LR CPK 312 str. reikalavimams. Tačiau turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalavimas nelaikytinas nauju reikalavimu LR CPK 312 str. prasme kiek tai susiję su nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kadangi pagal LR CPK 3.70 str. 2 d. normos prasmę reikalavimas dėl turtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo neatsiejamai susijęs su reikalavimu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas G. R. buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, iš jo valstybės naudai priteistinas 30000 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas ieškovei O. R. buvo atidėtas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-12-12 nutartimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteistos 1 114 250 Lt (vieno milijono vieno šimto keturiolikos tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt litų) dydžio piniginės kompensacijos įvykdymo užtikrinimo tikslu G. R. priteistam nekilnojamajam turtui – prekybos patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini) – nustatyti priverstinę hipoteką. Hipoteka užtikrinama reikalavimo suma - 1 114 250 Lt (vienas milijonas vienas šimtas keturiolika tūkstančių du šimtai penkiasdešimt litų). Hipoteka užtikrintos prievolės (priteistos 1 114 250 Lt piniginės kompensacijos sumokėjimo) terminas – 2008 m. gegužės 25 d.

Priteisti iš G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30 000 Lt žyminio mokesčio.